A-261-906-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A261-906/2014 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02698-2013-4 Procesinio sprendimo kategorija 16.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 22 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. G. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas L. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1-6) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Savivaldybės administracija) 2013 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. 41-589 „Dėl tarnybinės nuobaudos L. G. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo už tai, kad veikdamas susitaręs su Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 1-ojo kontrolės poskyrio vyriausiuoju specialistu N. G., 2013 m. gegužės 30 d. 13.08 val. pakeitė jam patruliuoti skirtame tarnybiniame automobilyje ŠKODA YETY (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) įdiegtos filmavimo kameros, filmuojančios galinę automobilio sėdynę, filmavimo kameros kampą, pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Nurodė, kad Įsakymas pareiškėjo atžvilgiu priimtas nepagrįstai, nes veiksmų, nurodytų Įsakyme, pareiškėjas nepadarė. Be to, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Pažymėdamas faktines bylos aplinkybes nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad tarnybinis tyrimas buvo pradėtas ir tarnybinė nuobauda buvo paskirta būtent dėl kameros pasukimo, tačiau, kaip įrodo filmuota vaizdo medžiaga (įrašas darytas automobilyje įmontuota kamera, filmuojančia galinę automobilio sėdynę), tuo metu (13.08 val.), kai kamera sujudėjo ir vaizdas jau matėsi kitu kampu, o įrašas vyko toliau, pareiškėjo automobilyje nebuvo, nes jis tuo metu buvo išlipęs iš

automobilio ir nuėjęs į pažįstamos J. V. automobilį. Todėl, ar kamerą pajudino automobilyje likęs sėdėti N. G., ar tai jis padarė tyčia, ar dėl

neatsargumo, pareiškėjas nežino. Aplinkybės, susijusios su pareiškėjo nebuvimu automobilyje 13.08 val. laiku, pasak pareiškėjo, ir yra pagrindinės, patvirtinančios jo nekaltumą. Dėl Savivaldybės administracijos 2013 m. vasario 12 d. pavedimo Nr. A121-3343(2.1.19-SM4) (b. l. 8), kurį, kaip nurodyta Įsakyme, pažeidė pareiškėjas, nurodė, kad minėtas pavedimas yra neteisėtas, nes parengtas prieštaraujant Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimams, o būtent dėl to, kad atsakovas 2013 m. vasario 12 d. dar nebuvo gavęs leidimo iš Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vykdyti vaizdo stebėjimo automatiniu būdu. Leidimas buvo gautas tik 2013 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. 2R-1555 (b. l. 14). Ir tik gavęs šį sprendimą, atsakovas 2013 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 40-167 (b. l.

15) patvirtino Vaizdo įrašų duomenų tvarkymo aprašą. Tuo tarpu 2013 m. vasario 12 d. pavedime nors ir nurodyti vaizdo ir įrašymo tikslai, saugojimo terminai ir t. t., tačiau šis pavedimas prieštarauja priimtam aprašui, t. y. apraše, skirtingai nei pavedime nurodomi įrašų saugojimo terminai, tikslai bei kita tvarka. Pažymėjo, jog Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas M. Š. tarnybinio patikrinimo atlikimui kaip įrodymus pateikė 2013 m. gegužės 29 d. faktinių duomenų patikrinimo aktą Nr. A32-1136(2.1.15-SM4) (b. l.

9) ir 2013 m. gegužės 30 d. faktinių duomenų patikrinimo aktą Nr. A32-1137(2.1.15-SM4) (b. l. 10), kurie, pareiškėjo teigimu, buvo parengti pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus. Šie patikrinimo aktai buvo surašyti atsižvelgiant į tarnybinį patikrinimą, tačiau, tuo metu, pareiškėjo atžvilgiu joks tarnybinis patikrinimas dar nebuvo pradėtas. Atkreipė dėmesį, kad šiuos aktus surašė J. J., kuris, pagal jam priskirtą kompetenciją, jų priimti neturi teisės. Be to, asmenims, dėl kurių pradėta administracinė procedūra, bei suinteresuotiems asmenims turėtų būti pranešta apie atliekamo patikrinimo laiką, kad jie taip pat galėtų dalyvauti patikrinime.

Nurodė, kad priešingai, nei nustatyta VAĮ 21 ir 22 straipsniuose, J. J. jokios administracinės procedūros nevykdė, nes rašytinio dokumento su vadovo rezoliucija neturėjo, o surašydamas aktus tik vykdė kažkieno paliepimus. Pažymėjo, kad iš darbuotojams prieinamos informacinės sistemos pastebėjo, kad aktas Nr. A32-1136(2.1.15-SM4) buvo parengtas ir užregistruotas ne 2013 m. gegužės 29 d., o 2013 m. gegužės 30 d. Taip pat pastebėjo, kad patikrinime dalyvavo J. J. ir V. Č., kurie dirbo iki 23.00 val., o M. Š. iki 17.00 val., nors akte parašyta, kad tarnybinis patikrinimas atliekamas nuo 23.00 val. iki 23.30 val., t. y. patikrinimą atlikusių asmenų ne darbo metu.

Nurodė, jog atlikus tarnybinį patikrinimą 2013 m. birželio 27 d. buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. A164-63(3.4.53-PD3) (b. l. 44-48), kurioje nėra užfiksuoto pareiškėjo neteisėto veikimo ar neveikimo bei kaltės įrodymų, todėl ir nėra tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, t. y. objektyviosios ir subjektyviosios pusių. Pažymėjo, kad su Įsakymu buvo supažindintas jau praėjus Taisyklių 15 punkte nustatytam 3 dienų terminui. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 31-34) prašė jį atmesti.

Nurodė, kad su 2013 m. vasario 12 d. pavedimu Nr. A121-3343(2.1.19-SM4), kuriame įtvirtinta kamerų automobiliuose įdiegimo tvarka ir nustatyti su kameromis susiję draudimai, pareiškėjas buvo supažindintas 2013 m. vasario 13 d. pasirašytinai, todėl jam buvo žinoma, kad keisti kameros filmavimo kampą yra draudžiama. Nurodė, kad 2013 m. gegužės 29 d. Viešosios tvarkos skyriaus 2-ojo kontrolės poskyrio laikinai einantis pareigas vedėjas J. J. ir 4-ojo poskyrio vedėjas V. Č. pradėdami darbą savo pamainoje

pastebėjo, kad tarnybiniame automobilyje ŠKODA YETY (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) filmavimo kameros kampas yra

pakeistas. Todėl, tą pačią dieną apie 23.00 val., Saugaus miesto departamento

direktoriaus pavaduotojas – Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas M. Š., kartu su J. J. ir V. Č. apžiūrėję automobilį, nustatė, kad kameros nustatytos tinkamu

kampu ir tai buvo užfiksuota 2013 m. gegužės 29 d. akte. Tačiau jau 2013 m.

gegužės 30 d. apie 14.00 val. M. Š., Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas A. D., J. J. ir V. Č., apžiūrėję automobilį ŠKODA YETY (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatė, kad automobilyje

įdiegtos kameros kampas yra pakeistas. Ši aplinkybė buvo užfiksuota 2013 m. gegužės 30 d. akte. Buvo nustatyta, kad filmavimo kampas buvo pakeistas 2013 m. gegužės 30 d. 13.08 val., t. y. pareiškėjo patruliavimo metu. Minėtų aplinkybių pagrindu Personalo departamentas 2013 m. birželio 7 d. kreipėsi į Savivaldybės administracijos direktorių, kuris įpareigojo atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Pareiškėjui 2013 m. birželio 17 d. buvo įteiktas Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. A164-46(3.4.53-PD3) (b. l. 37-38). Pažymėjo, jog padaryto tarnybinio nusižengimo faktą patvirtina 2013 m. gegužės 30 d. faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. A32-1137(2.1.15-SM4) ir vaizdo bei garso įrašas. Pabrėžė, kad užfiksuotu laiku kameros kampą galėjo pakeisti tik automobilyje patruliavę asmenys, be to, pareiškėjas neneigia, jog tuo metu patruliavo minėtu automobiliu. Nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl pavedimo Nr. A121-3343(2.1.19-SM4) prieštaravimo Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymui. Šiuo aspektu pažymėjo, kad pareiškėjas pažeidimą padarė 2013 m. gegužės 30 d., kai leidimas iš Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos jau buvo gautas, todėl pavedime Nr. A121-3343(2.1.19-SM4) nurodyti reikalavimai yra teisėti. Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrų pažeidimo (su Įsakymu supažindintas praėjus 3 dienų terminui) nurodė, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kaip viena pavėluota diena pareiškėjui galėjo sukelti neigiamas pasekmes, kai tuo tarpu savo teisę į gynybą pareiškėjas visiškai įgyvendino Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau

– ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Liudytojas M. Š. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Viešosios tvarkos skyriaus vedėju, pareiškėją pažįsta, santykiai normalūs, darbiniai. Atsižvelgiant į aplinkybes, pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai. Pažymėjo, kad automobiliuose įrengus kameras iš darbuotojų buvo gaunama nemažai nusiskundimų, pasitaikydavo ir kamerų nusukinėjimo faktų. Pažymėdamas faktinės šio ginčo situacijos aplinkybes, nurodė, kad kameras galėjo nusukti tik tame automobilyje dirbantys asmenys, o tai, kad kameros buvo nusuktos, patvirtina 2013 m. gegužės 29 d. faktinių duomenų patikrinimo aktas, kuomet patikrinus automobilius buvo nustatyta, kad

kameros stovi teisingai, o tuo tarpu automobilį ŠKODA YETY (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) patikrinus 2013 m. gegužės 30 d.

buvo pastebėta, kad kamera nusukta. Nurodė, kad peržiūrėtą vaizdo įrašą, situaciją (pareiškėjas į automobilį sugrįžo su pinigais) vertino, kaip galimą kyšininkavimo atvejį, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, iš moters paimti pinigai yra pareiškėjo darbo užmokestis už papildomą darbą. Nurodė, kad kameros automobiliuose montuojamos prevenciniais tikslais. Atliekant patikrinimą, ekipažo narių (pareiškėjo ir N. G.) nekvietė, nes manė, jog tai nėra būtina. Nurodė, kad anksčiau pareiškėjas nuobaudų nėra turėjęs. Liudytojas A.

D. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoju, pareiškėją pažįsta, santykiai darbiniai. Nurodė, kad jis ir dar du asmenys vieną kartą dalyvavo automobilio patikrinime po pamainos. Atliekant patikrinimą, filmuojama nebuvo. Tikrinamo automobilio ekipažas tikrinime nedalyvavo, tačiau dėl kokių priežasčių, negalėjo pasakyti. Apžiūrėjus automobilį, buvo pastebėta, kad kamera pasukta į lubas ir galinė sėdynė nefilmuojama. Nurodė, jog kamera nėra stacionari, todėl ją galima pasukti.

Peržiūrėję medžiagą, ją perdavė Personalo departamentui įvertinti. Pažymėjo, jog vairuoti automobilį gali abu ekipažo nariai. Liudytojas V. Č. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Viešosios tvarkos skyriaus 4-ojo kontrolės poskyrio vedėju, su pareiškėju pažįstamas, santykiai tarnybiniai. Pažymėjo, kad yra tiesioginis pareiškėjo viršininkas. Nurodė, kad nėra įsitikinęs, kad kamerą nusuko būtent pareiškėjas. Iš vaizdo medžiagos matyti, kad pareiškėjo tuo metu nebuvo. Dėl ko yra nusukinėjamos kameros automobiliuose, negalėjo pasakyti.

Apie kamerų nusukinėjimo problemą su pareiškėju nėra kalbėjęs. Liudytojas J. J. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Viešosios tvarkos skyriaus 2-ojo kontrolės poskyrio vedėju, pareiškėją pažįsta, santykiai darbiniai. Nurodė, jog tiksliai, kada tai buvo, pasakyti negalėjo, tačiau pamena, kad turėjo pavedimą patikrinti automobiliuose esančias kameras, paaiškėjus, kad kameros buvo išderintos, jas atstatė. Kitą dieną taip pat tikrino to paties automobilio kamerą ir buvo nustatyta, kad kamera automobilyje ŠKODA YETY (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) yra išderinta.

Buvo surašyti aktai, vėlesniuose tyrimuose nedalyvavo. Pažymėjo, kad pats ekipažas kamerų reguliuoti neturi teisės. Nurodė, kad automobiliai yra saugomi savivaldybės garaže, o pristačius automobilį, raktai nuo automobilio yra paliekami budinčiam darbuotojui. Taip pat pažymėjo, jog kamerą nusukti nėra sudėtinga, tačiau, kadangi ji yra įmontuota lubose, o tokio tipo automobilių lubos yra aukštesnės, todėl atsitiktinai kamerą nusukti (ar sėdant užkliudant) yra sudėtinga. Liudytojas N. G. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad ginčo situaciją vertina, kaip valdžios bandymą susidoroti su darbuotoju.

Pažymėjo, kad kameros specialiai niekas nesuko, tačiau gali būti, kad kamerą pasuko netyčia, nors tokio tikslo, ar susitarimo iš anksto nebuvo. Patvirtino, kad pareiškėjo automobilyje kameros nusukimo metu nebuvo. Pažymėjo, kad pats asmeniškai kameros nesuko.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimu (b. l. 101–106) pareiškėjo skundą atmetė. Teismas pažymėjo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas laikantis teisės aktuose nustatytos procedūros. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento direktoriaus pavaduotojo, Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 12 d. pavedimo Nr. A121-3343(2.119-SM4) ,,Dėl Viešosios tvarkos skyriaus tarnybinių automobilių“, su kuriuo buvo supažindintas pareiškėjas (2013 m. vasario 13 d. pasirašiusių darbuotojų sąrašas, kuriame pareiškėjas nurodytas Nr. 28, b. l. 55), pareiškėjui buvo žinoma, kad keisti tarnybiniuose automobiliuose įdiegtų vaizdo filmavimo kamerų filmavimo kampą yra draudžiama.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, pareiškėjo ir atsakovo atstovo paaiškinimais nustatyta, kad 2013 m. gegužės 30 d. 13.08 val. filmavimo kameros, įdiegtos Viešosios tvarkos skyriaus tarnybiniame automobilyje ŠKODA YETI (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir filmuojančios galinę automobilio sėdynę, filmavimo kampas buvo pakeistas, tai taip pat patvirtina ir 2013 m. gegužės 30 d. faktinių duomenų patikrinimo aktas bei vaizdo įrašas ,,Verbatim CD-R“ laikmenoje. Pagrįstu teismas laikė atsakovo atsiliepimo į skundą argumentą, kad nurodytu laiku vaizdo filmavimo kameros filmavimo kampą galėjo pakeisti tik šiuo automobiliu patruliavę Viešosios tvarkos skyriaus valstybės tarnautojai – 1-ojo kontrolės poskyrio vyriausiasis specialistas N. G. ir 4-ojo kontrolės poskyrio vyriausiasis specialistas L.

G. (pareiškėjas). Pareiškėjas neneigia, kad nurodytu laiku patruliavo nurodytu automobiliu, o tai patvirtina Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus direktoriaus 2013 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr.A15-881(2.14-SM) patvirtintas Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojų gegužės mėnesio darbo grafikas (b. l.

26) ir Viešosios tvarkos skyriaus Budėtojų poskyrio vyriausiojo specialisto R. V. 2013 m. gegužės 30 d. tarnybinis pranešimas NrA121-11995 (2.1.19-SM4) ,,Dėl automobilio (duomenys neskelbtini) ekipažo sudėties“ (b. l. 58). Bylos duomenimis, Personalo departamentas, gavęs informaciją apie nurodytą pažeidimą, 2013 m. birželio 7 d. tarnybiniu raštu Nr.A121-12629 (3.129-PD3) ,,Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus valstybės tarnautojų N.

G. ir L. G. galimai netinkamo elgesio“ (b. l. 39-41) kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių, kuris pareiškėjo atžvilgiu įpareigojo atlikti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą. Pareiškėjui 2013 m. birželio 17 d. buvo įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. A164-46(3.4.53-PD3) (b. l. 37-38), kuriame nurodoma apie aptartą pažeidimą, kurį galimai padarė pareiškėjas. Savivaldybės administracijos personalo departamentas atliko tyrimą dėl pareiškėjo tarnybinio nusižengimo ir 2013 m. birželio 27 d. surašė išvadą Nr. A164-62.(3.4 53-PD3) (b. l. 44-48).

Išvadoje išanalizuotas pareiškėjo veiklos teisinis reglamentavimas, konstatuoti pareiškėjo neteisėti veiksmai, kurie buvo pagrindu skirti drausminę nuobaudą, nurodyti teisės aktai, kuriuos pažeidė pareiškėjas. Remiantis tuo, nėra pagrindo teigti, kad drausminė nuobauda buvo paskirta nesilaikant jos skyrimo procedūros. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad Savivaldybės administracijos direktorius tarnybinę nuobaudą pareiškėjui skyrė 2013 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 41-589. Teismas sutiko su atsakovo atsiliepimo į pareiškėjo skundą argumentais, kad nėra pagrindo nagrinėjamu atveju teigti, jog viena pavėluota diena būtų pareiškėjui sukėlusi neigiamas pasekmes, kai tuo tarpu vienos dienos praleidimas nesutrukdė pareiškėjui įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.

Pareiškėjo argumentai, jog nepadarė drausmės pažeidimo, nelaikyti pagrįstais. Įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 12 d. pavedimo Nr. A121-3343(2.1.19-SM4) ,,Dėl Viešosios tvarkos skyriaus tarnybinių automobilių“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 40-187 patvirtinto Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 4-ojo kontrolės poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 7.2 punkto nuostatas, kurios, be kita ko, nustato, kad vyriausiasis specialistas vykdo Skyriaus vedėjo, Skyriaus vedėjo pavaduotojo ir Poskyrio vedėjo pavedimus;

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 40-611 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių 53.1 ir 53.3 punktų nuostatas; Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 1-890 patvirtintų Asmenų, dirbančių Vilniaus miesto savivaldybėje, elgesio taisyklių 7.1 ir 7.2 punktų, Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.1 ir 9.3 punktų bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas.

Taigi, Įsakyme konstatuota, kad pareiškėjas nevykdė Saugaus miesto departamento direktoriaus pavaduotojo Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 12 d. pavedimo Nr. A121-3343(2.1.19-SM4) ,,Dėl Viešosios tvarkos skyriaus tarnybinių automobilių“, ir kitų nurodytų teisės aktų reikalavimų. Byloje nustatyta, kad tarnybiniame automobilyje ŠKODA YETI (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) įrengtos filmavimo kameros, filmuojančios automobilio galinę sėdynę, filmavimo kampas buvo pakeistas, jis pakeistas būtent pareiškėjo darbo pamainos su šiuo automobiliu metu.

Teismas pažymėjo, kad darbo metu pareiškėjas turėjo vykdyti ne tik teisės aktuose nustatytas funkcijas, bet ir vykdyti teisės aktus, reglamentuojančius tarnybiniame automobilyje įrengtos filmavimo kameros tinkamą veiklą. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas atitinkamu metu automobilyje nebuvo, neatleidžia jo nuo pareigų vykdymo ir nuo atsakomybės dėl aptarto pažeidimo. Teismas padarė išvadą, kad skundžiamas Įsakymas priimtas laikantis tarnybinių patikrinimų atlikimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo reikalavimų ir nustatytos tvarkos, jį priėmė ir nuobaudą paskyrė tam įgaliotas pareigūnas, remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurias patvirtina įrodymai, surinkti tarnybinio patikrinimo metu.

Atsakovas, skirdama pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros nepažeidė. Skundžiamas Įsakymas, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti, todėl pareiškėjo skundas atmestas.

III.

Pareiškėjas L. G. apeliaciniu skundu (b. l. 109-111) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Tarnybinio nusižengimo pareiškėjas nepadarė, nes kameros pasukimo metu, t. y. 2013 m. gegužės 30 d. 13.08 val. pareiškėjo tarnybiniame automobilyje ŠKODA YETI valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo. Tai patvirtino ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktas vaizdo įrašas „Verbatim CD-R“ laikmenoje. Ši svarbi aplinkybė taip pat nebuvo paneigta ir pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas šiuos argumentus laikė nepagrįstais ir pažymėjo, kad darbo metu pareiškėjas turėjo vykdyti ne tik teisės aktuose nustatytas funkcijas, bet ir vykdyti teisės aktus, reglamentuojančius tarnybiniame automobilyje įrengtos filmavimo kameros tinkamą veiklą.

Tačiau teismas nepagrindė ir nenurodė, kokie teisės aktai, reglamentuoja tarnybiniame automobilyje įrengtos filmavimo kameros tinkamą veiklą ir, konkrečiai, kokiame teisės akte nustatyta pareiškėjo, kaip Vilniaus miesto savivaldybės administracijos saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto, pareiga užtikrinti filmavimo kameros tinkamą veiklą. Nei Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 12 d. pavedime Nr. A121-3343(2.1.19-SM4) „Dėl viešosios tvarkos skyriaus automobilių“, nei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 9 d.

įsakymu Nr. 40-167 patvirtintame Vaizdo įrašų duomenų tvarkymo apraše viešosios tvarkos skyriaus darbuotojams nėra nustatyta jokia pareiga užtikrinti tinkamą filmavimo kameros veiklą.

2. Pirmosios instancijos teismas, argumentuodamas, kad pareiškėjas turėjo pareigą užtikrinti filmavimo kameros tinkamą veiklą, nesiaiškino, kaip atrodo automobilyje įrengta filmavimo kamera, filmuojanti galinę automobilio sėdynę, ir kokiu būdu įmanoma pastebėti, kad filmavimo kamera veikia netinkamai. Ši kamera apvali, sukasi apie savo ašį, tad pastebėti, kad ji pasukta ir pakeistas jos filmavimo kampas iš pažiūros pareiškėjas neturėjo jokios galimybės. Tai įmanoma tik tada, kai įjungtas ir atidarytas filmavimo kameros mini monitorius, kuris tarnybiniame automobilyje paprastai yra išjungtas ir pritvirtintas virš priekinio automobilio stiklo ant lanksčios apsaugos nuo tiesioginių saulės spindulių ir užlenktas.

3. Minėti pirmosios instancijos teismo argumentai visiškai prieštarauja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 1 d. Įsakyme Nr. 41-589 ir motyvuotoje tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. A164-63(3.4.53-PD3) pateiktai tarnybinio nusižengimo kvalifikacijai – kad pareiškėjas, veikdamas susitaręs su vyriausiuoju specialistu N. G., 2013 m. gegužės 30 d. 13.08 val. pakeitė jam patruliuoti skirtame automobilyje įdiegtos filmavimo kameros filmavimo kampą, tačiau ne neužtikrino filmavimo kameros tinkamos veiklos.

4. Pirmosios instancijos teismo nebuvo paneigti ir įvertinti pareiškėjo argumentai, kad neaišku, kaip ir kokiu būdu vyko susitarimas dėl kameros pasukimo tarp pareiškėjo.

5. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio tesimo suformuota praktika, pagal kurią tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (2011 m. lapkričio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011; 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.).

Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012; 2010 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 ir kt.).

6. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino tarnybinio patikrinimo motyvuotos išvados, kurioje nebuvo motyvuotai nurodyti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo. Spręsdamas ginčą dėl tarnybinės nuobaudos teisėtumo, teismas visų pirma turėjo analizuoti, ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos – papeikimo teisėtumo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. 41-589 „Dėl tarnybinės nuobaudos L. G. skyrimo“ bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos personalo tyrimo 2013 m. birželio 27 d. tyrimo išvada Nr. A164-62 (3.4.53-PD3), kurios pagrindu buvo priimtas minėtas Įsakymas, patvirtina, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta dėl to, kad jis, veikdamas susitaręs su Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 1-ojo kontrolės poskyrio vyriausiuoju specialistu N. G., 2013 m. gegužės 30 d. 13.08 val. pakeitė jam patruliuoti skirtame tarnybiniame automobilyje ŠKODA YETY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įdiegtos filmavimo kameros, filmuojančios galinę automobilio sėdynę, filmavimo kampą.

Nurodoma, kad tuo jis pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento direktoriaus pavaduotojo, Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 12 d. pavedime Nr. A121-3343(2.119-SM4) ,,Dėl Viešosios tvarkos skyriaus tarnybinių automobilių“, nurodytą draudimą, kuriuo draudžiama keisti tarnybiniuose automobiliuose įdiegtų vaizdo filmavimo kamerų filmavimo kampą. Bylos įrodymai patvirtina, kad 2013 m. gegužės 30 d. 13.08 val. buvo pakeistas pareiškėjui skirtame tarnybiniame automobilyje ŠKODA YETY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įdiegtos filmavimo kameros, filmuojančios galinę automobilio sėdynę, filmavimo kampas.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą, daro išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti, kad minėtą pažeidimą padarė būtent pareiškėjas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad pagrindas tarnybinei atsakomybei kilti inter alia tarnybinėms nuobaudoms skirti yra tarnybinis nusižengimas. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalį, tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėse numatytą procedūrą nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį (žr., pvz., 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010).

Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 16, 2008, p. 240-260; 2004 m. liepos 30 d. sprendimą administracinėje byloje A4-678/2004, skelbtą 2006 m.

Apibendrinime). Taigi tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Valstybės tarnybos įstatyme, atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, detalizuotų pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas).

Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012). Vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytą tarnybinio nusižengimo sąvoką, ne kartą yra konstatavęs, kad iš šio apibrėžimo matyti, jog priešinga valstybės tarnybos interesams (priešinga teisei) veika gali būti padaroma dviem formomis: aktyviai, t. y. veikimu, netinkamai atliekant pareigas, ir pasyviai, t. y. neveikimu, tarnautojui neatliekant pareigų.

Draudimo nevykdymas gali būti padarytas tik veikimu. Byloje nėra įrodymų, kad būtent pareiškėjas pakeitė kameros filmavimo kryptį ar prisidėjo prie to. Todėl, nesant pareiškėjo veikoje tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės elemento – veikimo, nebuvo pagrindo konstatuoti padarytą tarnybinį nusižengimą. Kiti Įsakymu dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teisės aktų pažeidimai, inkriminuoti pareiškėjui, yra išvestiniai iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento direktoriaus pavaduotojo, Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 12 d. pavedime Nr. A121-3343(2.119-SM4) ,,Dėl Viešosios tvarkos skyriaus tarnybinių automobilių“ numatyto draudimo nevykdymo ir savarankiško drausminio nusižengimo sudėties pareiškėjo veikoje nesudaro.

Todėl, neįrodžius, kad pareiškėjas pažeidė minėtą draudimą, jo veikoje nėra ir kitų tarnybinės veiklos pažeidimų. Esant šioms aplinkybėms, nuobauda pareiškėjui paskirta nepagrįstai, dėl ko Vilniaus miesto savivaldybės administracijos

2013 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. 41-589 „Dėl tarnybinės nuobaudos L. G. skyrimo“ naikintinas, kaip neteisėtas

iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, nepagrįstai pripažindamas, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkintinas (ABTĮ 88 str. 1 d. 2 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjo L. G. apeliacinį skundą patenkinti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio

4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

L. G. skundą patenkinti ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. 41-589 „Dėl tarnybinės nuobaudos L. G. skyrimo“. Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys