A-552-783-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A552-783/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00482-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Gracijos imperija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Gracijos imperija“ skundą atsakovui Klaipėdos teritorinei darbo biržai dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Gracijos imperija“ (toliau – ir Bendrovė) skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos teritorinės darbo biržos (toliau –ir Birža) direktoriaus 2013 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. V-194 „Dėl aktyvios darbo rinkos politikos priemonių organizavimo“ ( toliau – ir Įsakymas) dalį, kuria nutarta netenkinti pareiškėjo 2013 m. balandžio 23 d. pasiūlymo „Dėl įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo“, užregistruoto 2013 m. balandžio 23 d. Nr. G2-5196 (8.58) (toliau – ir Pasiūlymas).

Pareiškėjo teigimu, skundžiama įsakymo dalis neatitinka socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. A1-499 patvirtinto Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 42, 42.3.1-42.3.3 punktų, reglamentuojančių kokį sprendimą turi priimti darbo birža gavusi darbdavio pasiūlymą dėl įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo. Pareiškėjas paaiškino, kad buvo įdarbinęs 3 darbuotojus pagal atsakovo iš dalies finansuojamą priemonę: 2011 m. gruodžio 5 d.

į darbą priimta I. J., 2011 m. gruodžio 19 d. – O. V., kurios atleistos 2012 m. rugsėjo 28 d., bet šalių susitarimu priimtos dirbti į pareiškėjui priklausančią UAB „Deivė Izidė“, 2012 m. rugpjūčio 6 d. į darbą priimta A. K., kuri buvo atleista 2012 m. gruodžio 17 d., bet šalių susitarimu priimta dirbti į UAB „Deivė Izidė“. Pareiškėjo teigimu, nėra teisinių galimybių riboti darbuotojų teisės rinktis darbo vietą ar darbdavį, keisti darbo sąlygas, todėl atsakovas turėjo ne formaliai vertinti sprendimo priėmimui reikalingus duomenis, o vadovautis sąžiningumo bei protingumo kriterijais.

Pareiškėjas pažymėjo, kad nuo 2013 m. kovo 28 d. įdarbino G. A., kuriai pagal 2013 m. kovo 7 d. atrankos komisijos protokolą UR-8 darbdavių atrankos prioritetai nebuvo taikyti. Pareiškėjo teigimu, atsakovas neišnaudoja visų įdarbinimui subsidijuojant skirtų lėšų, todėl pagal pateiktus pasiūlymus priemone pasinaudoja mažesnis darbdavių skaičius negu planuota. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad nebuvo pagrindo taikyti darbdavių atrankos prioritetų, nes 2013 m. kovo mėnesį įdarbinti subsidijuojant 47 asmenys, o planuota – 57.

Pareiškėjo manymu, atsakovas galėjo taikyti Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktoriaus 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-280 patvirtinto Prioritetų nustatymo, įgyvendinant aktyvios darbo rinkos politikos priemones 1.1.4 punkto nuostatą, numatančią darbdavių atrankos prioritetą – įgyvendinantys priemones ir įdarbinantys bedarbius, nedalyvavusius priemonėse, o ne 1.1.2 punkto nuostatą, nustatančią prioritetą, jog po finansavimo pabaigos ne trumpiau negu 6 mėn. išlaikantys ne mažiau kaip 50 % darbo vietų, kuriose neterminuotai įdarbinti darbo biržos siųsti 2 ir daugiau asmenų.

Ginčijamą įsakymą (jo dalį) formos prasme pareiškėjas laikė neatitinkančiu Apraše nurodytų galimų priimti sprendimų formos. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad pateikus pasiūlymą mėnesio pradžioje, atsakovas tokį pasiūlymą laiko atitinkantį reikalavimus, o pateiktą mėnesio pabaigoje – ne. Aprašą pareiškėjas vertino kaip teisiškai neapibrėžtą tiek dėl jo taikymo laiko, tiek juo nustatytų darbdavių atrankos prioritetų taikymo tvarkos.

Atsakovas Klaipėdos teritorinė darbo birža atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad nors subsidija yra mokama darbdaviui, tačiau jos paskirtis yra darbo užmokesčio kompensacija, o tikslas – padėti darbo rinkoje papildomai remiamiems bedarbiams ir įspėtiems apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojams, registruotiems darbo biržoje, įsitvirtinti darbo rinkoje arba įsidarbinti, o asmenims, kuriems nustatytas iki 40 procentų darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis, sudaryti specialias sąlygas išlikti darbo rinkoje (Aprašo 37 p.). Pirmiausia siekiama ne darbdavių interesų tenkinimo, o socialiai pažeidžiamai visuomenės daliai padėti padidinti jų užimtumo galimybes.

Atsakovas nesutiko su skundo argumentu, jog skundžiamo įsakymo (jo dalies) rezoliucinės dalies formuluotė neatitinka tikslios Aprašo 42.3.2 punkto formuluotės, nes tiek atmetus pareiškėjo pasiūlymą, tiek jame nurodžius, kad nuspręsta nesudaryti sutarties, teisinės pasekmės pareiškėjui kiltų tos pačios, t. y. nebūtų skiriama subsidija įdarbinimui. Atsakovas nepagrįstu laikė pareiškėjo motyvą, jog Birža, priimdama įsakymą, nebuvo panaudojusi praėjusių laikotarpių planuotų subsidijoms įsidarbinti skirtų lėšų, dėl ko neturėjo taikyti darbdaviams nustatyto prioriteto, kadangi planuojamos lėšos nėra kaupiamos, o yra skiriamos pagal faktą, t. y. pagal darbdavių pateiktas pažymas apie darbo biržos siųstų bedarbių, įdarbintų subsidijuojant, dirbtą laiką ir jiems apskaičiuotą darbo užmokestį, nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotas draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokas ir išmokėtą darbo užmokestį.

Atsakovo teigimu, 2012 m. subsidijuojant įdarbinimui skirtos lėšos buvo įsisavintos 99,5 proc., o pateikti duomenys apie 2013 m. kovo mėnesio lėšų panaudojimą pateikti 2013 m. kovo 7 d. datai, t. y. tuo laikotarpiu, kai pareiškėjas kreipėsi su pasiūlymu dėl įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo ir kai jo pasiūlymas buvo tenkintas, pagal priemonę įdarbinant G. A.. Atsakovas pažymėjo, kad 2013 m. kovo mėnesiui pagal projektą „Jaunimo užimtumo didinimas“ buvo numatyta subsidijuojant įdarbinti 50 asmenų, o 2013 m. kovo 7 d. datai buvo įdarbinti 27 asmenys, todėl 2013 m. kovo 6 d. pareiškėjo pasiūlymas buvo tenkintas netaikius darbdavių atrankos prioriteto, tačiau 2013 m. balandžio 23 d., kai buvo pateiktas pareiškėjo pasiūlymas, suplanuotas įdarbinti subsidijuojant asmenų skaičių (Užimtumo fondo lėšomis numatyta įdarbinti 128), įdarbinamų asmenų skaičius viršijo (įdarbinta 167) nustatytą ribą, todėl ir buvo taikomas atrankos darbdaviams prioritetas, šiuo atveju – po finansavimo pabaigos, ne trumpiau negu 6 mėnesius išlaikantys ne mažiau kaip 50 proc. darbo vietų, kuriose buvo neterminuotai įdarbinti darbo biržos siųsti 2 ir daugiau asmenų pagal remiamojo įdarbinimo priemones (netaikoma viešųjų darbų priemonei), išskyrus atvejus, kai darbo sutartis nutraukiama pagal Darbo kodekso 136 straipsnį, vertinant praėjusį 12 mėnesių laikotarpį nuo pasiūlymo pateikimo dienos.

Atsakovas atkreipė dėmesį į Darbo kodekso 16 straipsnyje pateiktą darbdavio sąvoką ir nesutiko su skundo argumentais, jog turėjo įvertinti aplinkybę, kad, nors darbo sutartis su pareiškėju darbuotojos ir nutraukė, tačiau toliau dirba kitoje pareiškėjo įmonėje, kur perkeltos savo noru. Atsakovas nurodė, kad vertino tik pareiškėjo darbo teisinius santykius su darbuotojais, o ne kitų asmenų. Atsakovas rėmėsi Aprašo 2.2.1, 8, 211 punktais ir teigė, kad išanalizavęs per paskutinius 12 mėnesių (nuo 2012 m. balandžio 23 d. iki 2013 m. balandžio 22 d.) pareiškėjo įgyvendintas aktyvios darbo rinkos politikos priemones nustatė, jog per šį laikotarpį Bendrovė jai dalinai kompensuojant darbo užmokesčio išlaidas neterminuotai įdarbino 3 darbo biržos siųstus bedarbius, iš kurių pagal nustatytą darbdavių atrankos prioritetą subsidijai gauti 2 darbuotojai nebuvo išlaikyti ne trumpiau negu 6 mėnesius po finansavimo pabaigos (A.

K., I. D. darbo sutartys nutrauktos jų pareiškimu). Atsakovas darė išvadą, kad pareiškėjas pagal nustatytus prioritetus įdarbinant subsidijuojant neišlaikė 66,7 % darbo vietų. Pareiškėjas neišlaikė 4 darbo biržos siųstų ir įdarbintų bedarbių, kurių išlaikymo, pagal nustatytus kriterijus, ne trumpesnis nei 6 mėnesių terminas po finansavimo pabaigos, turėjo sueiti vertinamuoju laikotarpiu (2012 m. balandžio 23 d. – 2013 m. balandžio 22 d.). Atsakovas darė išvadą, kad pareiškėjas neišlaikė 100 % darbo vietų po priemonės finansavimo pasibaigimo, kai darbo vietos turėjo būti išlaikytos pagal nustatytą kriterijų (2013 m. balandžio 24 d. posėdžio protokolo Nr. UR-24 2 priedas).

Atsakovas nurodė, kad įvertinęs komisijos 2013 m. balandžio 25 d. protokolo Nr. U-24 rekomendaciją, 2013 m. balandžio 25 d. įsakymą „Dėl aktyvios darbo rinkos politikos priemonių organizavimo“ Nr. V-194 bei vadovaudamasis Aprašo nuostatomis nutarė atmesti pareiškėjo 2013 m. balandžio 23 d. pasiūlymą. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad sprendimą teritorinė darbo birža turi priimti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, gavusi darbdavio pasiūlymą dėl įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo ir kad gavusi šį pasiūlymą tikrina ir vertina, ar viršytos tokiam subsidijavimui skirtos lėšos, ar taikyti darbdavių atrankos prioritetus.

Atstovas pabrėžė, kad subsidijos skiriamos pagal faktą, t. y. kai darbdavio pasiūlymas tenkinamas, lėšos subsidijavimui įdarbinant numatomos planavimo dokumentuose ir gaunamos iš centrinio subjekto – Lietuvos darbo biržos, atskirai lėšų subsidijavimui įdarbinant atsakovas nekaupia ir nesprendžia, kiek per mėnesį gali skirti lėšų subsidijoms. Atsakovas pabrėžė, kad sprendimas priimtas laikantis nustatytų teisės aktais procedūrų ir kad atsakovui nusistatyti darbdavių atrankos prioritetus leidžia teisės aktai.

III. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnio 1 dalimi, 3 straipsnio 6 dalimi, 22 straipsnio 2 punktu, 24 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 25 straipsnio 1, 3 dalimis, Aprašo 211 punktu, pažymėjo, kad Biržos direktorius 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-280 nustatė darbdavių atrankos prioritetus, šį įsakymą paskelbė Biržos internetiniame puslapyje. Teismas nustatė, kad Trišalė komisija prie Klaipėdos teritorinės darbo biržos 2012 m. birželio 14 d. posėdyje įvertinusi aktyvios darbo rinkos politikos priemonių organizavimą, įgyvendinimo rezultatus 2012 m. gegužės 31 d. nustatė, kad įdarbinimo subsidijuojant ir darbo vietų steigimo priemonės yra įvykdytos daugiau nei 60 proc., todėl siekiant, kad kuo didesnis ratas darbdavių pasinaudotų minėtomis aktyvios darbo rinkos politikos priemonėmis, pritarė pasiūlymui dėl minėtų darbdavių atrankos prioritetų nustatymo ir tai užfiksavo 2012 m. birželio 14 d. protokole Nr. TP-1. Teismas darė išvadą, kad Birža yra kompetentinga organizuoti aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimą ir tuo tikslu nusistatyti darbdavių atrankos prioritetus, todėl pagrįstai juos taikė spręsdama dėl Bendrovės Pasiūlymo. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nei Aprašas, nei Biržos direktoriaus 2012 m. birželio 14 d. įsakymas Nr. V-280 nėra šio ginčo dalykas, todėl pareiškėjo argumentus, jog Aprašas yra teisiškai neapibrėžtas, darbdavių atrankos prioritetai nusistatyti neteisėtai, laikė nepagrįstais.

Teismas rėmėsi Aprašo 37-45 punktais, nustatė, kad G. A. Bendrovėje dirbo nuo 2013 m. kovo 8 d. iki 2013 m. gegužės 12 d., ir darė išvadą, kad nuo 2012 m. balandžio 23 d. iki 2013 m. balandžio 22 d. į ratą asmenų, kurių darbo santykiai po įdarbinimo subsidijuojant priemonės finansavimo pabaigos pasibaigė, ji nepatenka, todėl pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su G. A. įdarbinimo aplinkybėmis, nevertino. Pareiškėjo argumentus, jog pateikus pasiūlymą darbo biržai mėnesio pradžioje šis laikomas atitinkantis nustatytus reikalavimus, o mėnesio pabaigoje – ne, teismas laikė nepagrįstais ir pažymėjo, kad darbdavių teisei teikti pasiūlymus teritorinei darbo biržai nėra nustatyta apribojimų laiko aspektu, t. y. darbdavys pats renkasi, kada teikti pasiūlymą – mėnesio pradžioje, jo pabaigoje ir pan. Siekti teisės į aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimą, tarp jų ir įdarbinimą subsidijuojant, gali visi šias priemones norintys realizuoti darbdaviai, tačiau, ar ši teisė bus realizuota (sudaryta sutartis) priklauso nuo šių aplinkybių: pirma, darbdavys turi atitikti Aprašo 15 punkte nustatytas sąlygas; antra, darbo biržoje turi būti registruotų darbo ieškančių asmenų su tokia kvalifikacija ir kompetencija, kokios prašo turėti darbdavys savo pasiūlyme; trečia, darbdavys turi atitikti teritorinės darbo biržos nustatytus darbdavių atrankos prioritetus.

Teismas nustatė, kad iš Biržos į Bendrovę siųsti, biržoje bedarbiais registruoti visi šeši asmenys nutraukė darbo sutartis su Bendrove, o pasibaigus darbo teisiniams santykiams buvusios darbuotojos – I. D., I. J., O. V. ir A. K. įsidarbino pas kitą darbdavį – UAB „Deivė Izidė“. Teismas pažymėjo, kad duomenų apie R. T. bei D. N. įsidarbinimus po darbo sutarties su Bendrove nutraukimo, byloje nėra. Teismas rėmėsi Aprašo 10.5 punktu, pažymėjo, kad minėtų Bendrovės darbuotojų darbo teisiniai santykiai su šia bendrove pasibaigė Darbo kodekso 125 straipsnio 1 dalyje bei 127 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Teismas pareiškėjo argumentus, jog darbuotojų darbo sutartys nenutrūko, o toliau tęsėsi, jog darbuotojos tik buvo perkeltos į kitą pareiškėjo įmonę, motyvuojant tuo, kad UAB „Deivė Izidė“ yra tų pačių savininkų, kuriems priklauso ir UAB „Gracijos imperija“, valdoma bendrovė, atmetė kaip teisiškai nepagrįstus. Teismas rėmėsi Darbo kodekso 16 straipsnio 1 dalimi, Akcinių bendrovių įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi ir pabrėžė, kad UAB „Gracijos imperija“ ir UAB „Deivė Izidė“ yra du savarankiški ribotos atsakomybės privatūs juridiniai asmenys, kurie darbo teisiniuose santykiuose veikia savarankiškai, darbo sutartis su darbuotojais pasirašo kaip savarankiški darbo teisinių santykių subjektai – darbdaviai.

Teismas, įvertinęs Biržos direktoriaus 2012 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. V-280 1.1.2 punkte nustatyto darbdavių atrankos prioriteto turinį, darė išvadą, kad Bendrovė laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 23 d. iki 2013 m. balandžio 22 d., ne trumpiau negu 6 mėnesius po įdarbinimo subsidijuojant priemonės įgyvendinimo finansavimo pabaigos, 83,33 proc. neišlaikė darbo vietų, kuriose buvo neterminuotai įdarbinti darbo biržos siųsti 6 asmenys (R. T. dirbo laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 5 d. iki 2012 m. birželio 4 d., t. y. darbo teisinius santykius nutraukė iki 2012 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. V-280 įsigaliojimo). Skundo argumentą, jog atsakovas pareiškėjo atžvilgiu galėjo taikyti darbdavių atrankos prioritetą, nustatytą Biržos direktoriaus 2012 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. V-280 1.1.4 punkte, teismas atmetė kaip nepagrįstą, kadangi taikyti šį prioritetą nebuvo faktinio pagrindo. Teismas pabrėžė, kad byloje įrodyta, jog pagal priemonę – įdarbinimas subsidijuojant, Bendrovėje dirbusios darbuotojos su šią bendrove darbo teisinius santykius nutraukė ir pareiškėjas šių darbo vietų neišlaikė kaip tai nustatyta darbdavių atrankos prioriteto 1.1.2 punkte. Teismas darė išvadą, kad pareiškėją laikyti tinkamai įgyvendinusiu aktyvios darbo rinkos politikos priemonę 1.1.2 ir 1.1.4 punktuose numatytų prioritetų aspektu, nėra pagrindo. Teismas konstatavo, kad Birža, priimdama skundžiamą įsakymo dalį, neviršijo jai teisės aktais apibrėžtos kompetencijos ribų, pagrįstai vadovavosi Aprašo nuostatomis bei atrankos komisijos 2013 m. balandžio 25 d. posėdžio protokolo Nr. UR-24 rekomendacija ir teisingai įvertino aplinkybę dėl darbo vietų neišlaikymo bei taikė Bendrovei darbdavių atrankos prioritetą, nustatytą 2012 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. V-280 1.1.2 punkte. Pareiškėjo argumentą, jog sprendimas neteisėtas dėl formos trūkumo, jog skundžiamo įsakymo (jo dalies) rezoliucinė dalis neatitinka Aprašo 42 punkto nuostatų, teismas pripažino nepagrįstu, nes teisinės pasekmės pareiškėjui kilo tos pačios – įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo ir finansavimo sutartis nesudaryta.

III. Pareiškėjas UAB „Grožio imperija“ apeliaciniu skundu (t. I, b. l. 184-187) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir skundą tenkinti – Biržos direktoriaus 2013 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. V-194 dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjo 2013 m. balandžio 23 d. pasiūlymas, panaikinti.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. I-872-386/2013. Pareiškėjo manymu, teismas nepagrįstai ignoravo pareiškėjo iniciatyva byloje nustatytas aplinkybes, atsakovas savo administracinėje veikloje sukūrė tokią situaciją, kurioje sprendimo dėl pasiūlymo tenkinimas arba atmetimas priklauso ne nuo atitikimo teisės aktų reikalavimams, bet nuo to, kada pateiktas pasiūlymas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog tuo atveju, jei pareiškėjo pasiūlymas atsakovui būtų pateiktas mėnesio pradžioje, kai dar nėra įvykdytas planas, tokiu atveju pareiškėjo pasiūlymas būtų tenkintas. Pareiškėjas vadovaujasi Aprašo 42 straipsniu ir daro išvadą, kad darbdaviui nėra suteikta teisė priimti sprendimą, nurodytą ginčijamame 2013 m. balandžio 25 d. įsakyme Nr. V-194. Pareiškėjas remiasi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi ir teigia, kad ginčijama įsakymo dalis prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir reikalavimams, yra niekinė ir pripažintina negaliojančia. Pareiškėjas pažymi, kad teismas nepasisakė dėl ginčijamos įsakymo dalies atitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytiems kriterijams. Pareiškėjo manymu, teismas be pagrindo neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas dalį atleistų darbuotojų yra įdarbinęs tiems patiems savininkams priklausančioje kitoje bendrovėje. Pareiškėjo teigimu, teismas nemotyvuotai ir nepagrįstai atsisakė nagrinėti aplinkybes, susijusias su pasiūlymu dėl G. A. įdarbinimo subsidijuojant. Pareiškėjas pažymi, kad nėra svarbu, ar pasiūlymas dėl G. A. įdarbinimo subsidijuojant buvo pateiktas ne byloje užfiksuotu atsakovo skaičiuojamu laikotarpiu. Pareiškėjas paaiškina, kad argumentai dėl G. A. įdarbinimo subsidijuojant buvo pateikti siekiant įrodyti, jog atsakovas esant analogiškoms aplinkybėms priima skirtingus sprendimus.

Atsakovas Klaipėdos teritorinė darbo birža atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 1-3) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas remiasi Įstatymo 35 straipsnio, 39 straipsnio 7 dalimi, pažymi, kad užimtumo rėmimo įgyvendinimas yra tiesiogiai susijęs su lėšų išmokėjimu, todėl pagrįstai buvo taikomi darbdavių atrankos prioritetai, atsižvelgiama į nustatytus metinius priemonės – įdarbinimo subsidijuojant, nustatytus planus bei 2013 m. balandžio mėnesio padėtį vietos darbo rinkoje, taip pat ir skirtas lėšas šiai priemonei įgyvendinti, vertinant pareiškėjo pasiūlymą. Atsakovas pažymi, kad teismas pagrįstai nevertino teisės aktų, kurie nėra ginčo dalyku. Atsakovas paaiškina, kad 2012 m. birželio 14 d. įsakyme Nr. V-280 numatyti prioritetai pirmą kartą organizuojantiems priemones darbdaviams (1.1.1 ir 1.1.3 p.), nagrinėjamu atveju nebuvo aktualūs pareiškėjo atžvilgiu, todėl Bendrovei taikyti kiti, 1.1.2, 1.1.4 punktuose nustatyti, prioritetai. Kadangi pareiškėjas neatitiko 1.1.2 punkte įtvirtinto prioriteto, Pasiūlymas buvo atmestas. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo motyvu, kad Birža, vertindama Pasiūlymą, turėjo analogiškai taikyti prioritetus, kaip ir 2013 m. kovo mėnesį, kai buvo vertinamas pareiškėjo pasiūlymas dėl G. A. įdarbinimo subsidijuojant. Atsakovas pažymi, kad tiek skundžiamu įsakymu atmetus pareiškėjo pasiūlymą, tiek jame nurodžius, kad nuspręsta nesudaryti sutarties, teisinės pasekmės Bendrovei kiltų tos pačios, t. y. nebūtų skiriama subsidija įdarbinimui. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas remiasi neįsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-872-386/2013. Atsakovas vadovaujasi Darbo kodekso 16 straipsniu ir pažymi, kad Birža, atsižvelgdama į pareiškėjo Pasiūlymą, pagrįstai vertino tik Bendrovės teisinius santykius su darbuotojais, o ne kitų susijusių asmenų, nes atsakovui nėra suteiktos teisės tikrinti juridinių vienetų, nesusijusių su įgyvendinamomis priemonėmis, asmenų įdarbinimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl teritorinės darbo biržos sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta subsidijuoti asmens įdarbinimą pagal Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašą.

Pirmosios instancijos teismas paliko nepakeistu teritorinės darbo biržos sprendimą, motyvuodamas tuo, kad atsakovas, gavęs daugiau pasiūlymų sudaryti įdarbinimo subsidijuojant sutartis, nei buvo planuota skirti lėšų subsidijavimui, turėjo teisę taikyti darbdavių atrankos prioritetus, o pareiškėjas šių prioritetų neatitiko.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad skundžiamas atsakovo sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, neatsižvelgė į egzistuojančią teismų praktiką.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse, be kita ko, nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Iš skundžiamo Biržos direktoriaus 2013 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. V-194 matyti, kad juo buvo atmestas pareiškėjo pasiūlymas sudaryti įdarbinimo subsidijuojant sutartį, t.y. jame aiškiai suformuluotos ginčo šalių teisės ir pareigos. Įsakyme tiesiogiai nurodytas jo teisinis pagrindas – Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. A1-499 patvirtintas Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašas. Pagrindžiantys Įsakymą objektyvūs duomenys yra nurodyti Atrankos komisijos 2013 m. balandžio 25 d. posėdžio protokole Nr. UR-24 (Įsakyme yra nuoroda į šį protokolą). Be to, pažymėtina, kad kartu su Įsakymu pareiškėjui buvo pateiktas Biržos 2013 m. balandžio 25 d. raštas Nr.SR2-2464, kuriame papildomai detalizuota Įsakymo esmė bei nurodyta jo apskundimo tvarka.

Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad atitinkamos administracinės procedūros dokumentas, kuriame išdėstomos nustatytos aplinkybės ir kurio pagrindu priimamas individualus administracinis aktas, sukeliantis materialines teisines pasekmes, yra to administracinio akto neatskiriamoji (motyvuojamoji) dalis. Pagal tokią procedūrą priimtame individualiame administraciniame akte nėra būtina iš naujo išdėstyti aplinkybes, kurios nustatytos procedūriniame dokumente, jei individualų administracinį aktą priimantis viešojo administravimo subjektas visiškai sutinka su procedūriniame dokumente nustatytomis aplinkybėmis ir jų nepapildo, nepakeičia. Individualus administracinis aktas, kuris priimtas remiantis atitinkamu procedūriniu dokumentu, sudarančio to akto motyvuojamąją dalį, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio prasme negali būti vertinamas neatitinkančiu šios įstatymo normos reikalavimų, išskyrus atvejus, kai teismas nustato, kad individualus administracinis aktas priimtas remiantis procedūriniu dokumentu, kuris nepagrįstas, nemotyvuotas ir pan. Asmuo, nesutinkantis su jam sukeliančiu materialines teisines pasekmes individualiu administraciniu aktu, kuris priimtas remiantis atitinkamu procedūriniu dokumentu, paduodamas teismui skundą dėl tokio akto gali išdėstyti savo nesutikimo motyvus ir dėl procedūrinio dokumento. Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl tokio administracinio akto, turi vertinti jį vertinti kartu su procedūriniu dokumentą (motyvuojamąja dalimi) kaip vientisą aktą. Pagal tikrinamos bylos faktines aplinkybes tokiu procedūriniu dokumentu laikytinas Atrankos komisijos 2013 m. balandžio 25 d. posėdžio protokolas Nr. UR-24, kuriame išdėstytos faktinės aplinkybės, susijusios su pareiškėjo atitikimu darbdavių atrankos kriterijams.

Be to, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nėra nustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas individualaus administracinio akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-426/2009).

Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad ginčijamas įsakymas, jį vertinant kartu su Atrankos komisijos 2013 m. balandžio 25 d. posėdžio protokolu Nr. UR-24 ir Biržos 2013 m. balandžio 25 d. raštu Nr.SR2-2464, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Tokios išvados nekeičia ir ta aplinkybė, kad Įsakymo rezoliucinės dalies formuluotė ne visiškai atitinka Aprašo 42 punktą. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, dėl atsakovo sprendimo pareiškėjui kilo tos pačios teisinės pasekmės, iš Įsakymo formuluotės pakankamai aišku, kad nuspręsta nesudaryti įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo ir finansavimo sutarties. Tokia sprendimo formuluotė nesukliudė pareiškėjui suprasti jo esmę ir pasinaudoti teise ginčyti sprendimą administraciniame teisme.

Pasisakydama dėl skundžiamo įsakymo pagrįstumo, teisėjų kolegija pažymi, kad ginčui spręsti aktualaus Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis numato, kad aktyvios darbo rinkos politikos priemonės yra šiuo įstatymu nustatytos priemonės, kuriomis siekiama padėti darbo ieškantiems asmenims padidinti jų užimtumo galimybes ir derinti darbo pasiūlą ir paklausą. Viena iš tokių priemonių yra įdarbinimas subsidijuojant, kai įdarbinamas teritorinės darbo biržos siųstas asmuo, negrąžintinai kompensuojant darbdaviui dalį šio asmens darbo užmokesčio išlaidų.

Minėtos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės – įdarbinimo subsidijuojant – įgyvendinimo sąlygas ir tvarką nustato Aprašo 37-45 punktai. Aprašo 37 punktas apibrėžia įdarbinimo subsidijuojant tikslą – padėti darbo rinkoje papildomai remiamiems bedarbiams ir įspėtiems apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojams, registruotiems darbo biržoje, įsitvirtinti darbo rinkoje arba įsidarbinti, o asmenims, kuriems nustatytas iki 40 procentų darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis, sudaryti specialias sąlygas išlikti darbo rinkoje. Aprašo 42 punktas numato, kad darbo birža, gavusi darbdavio pasiūlymą dėl įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pasiūlymo pateikimo dienos patikrina, ar darbdavys atitinka šio Aprašo 15 punkte nustatytas sąlygas; įvertina, ar darbo biržoje registruotų darbo ieškančių asmenų turima kvalifikacija ir kompetencija atitinka darbdavio nurodytus reikalavimus; priima vieną iš šių sprendimų dėl įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo ir finansavimo sutarties sudarymo: 1. sudaryti sutartį; 2. nesudaryti sutarties; 3. siūlyti darbdaviui patikslinti siūlymus per nustatytą laiką. Aprašo 211 punktas suteikia teisę darbo biržai, įvertinus padėtį vietos darbo rinkoje ir apsvarsčius su socialiniais partneriais, nustatyti Priemonių prioritetus, prioritetines tikslines grupes, remiamas profesijas ir veiklas, vidutines subsidijų darbo užmokesčiui mokėjimo trukmes ir vidutinius subsidijų darbo vietoms steigti dydžius. Nustatydama prioritetines tikslines grupes, remiamas profesijas ir veiklas, darbo birža turi atsižvelgti į socialinės pašalpos gavėjų skaičių.

Iš šių teisės aktų matyti, kad teritorinė darbo birža, gavusi darbdavio pasiūlymą sudaryti minėto pobūdžio sutartį, turi visų pirma patikrinti ar darbdavys bei siūlomas įdarbinti asmuo atitinka Apraše nurodytas sąlygas, po to įvertinti padėtį vietos darbo rinkoje, socialinės pašalpos gavėjų skaičių, aktyvioms darbo rinkos politikos priemonėms įgyvendinti skiriamų lėšų kiekį ir nuspręsti, ar sudaryti sutartį su pasiūlymą pateikusiu darbdaviu.

Atsakovo direktoriaus 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-280 buvo nustatyti 4 darbdavių atrankos prioritetai, įgyvendinant aktyvios darbo rinkos politikos priemones. Prioritetas nagrinėjamu atveju turi būti suprantamas kaip pirmenybė, teikiama darbdaviui tais atvejais, kai teritorinė darbo birža gauna daugiau pasiūlymų sudaryti įdarbinimo subsidijuojant sutartis, nei planuojama įdarbinti asmenų ar skirti tam lėšų. Kadangi 2013 metų balandžio mėnesį subsidijuojant Klaipėdos teritorinei darbo biržai jau buvo įdarbinta daugiau asmenų, nei buvo planuota, tai atsakovas turėjo teisę vykdyti darbdavių pasiūlymų atranką pagal nustatytus prioritetus.

Vienas iš Biržos direktoriaus 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-280 nustatytų prioritetų yra tai, kad darbdavys po finansavimo pabaigos ne trumpiau nei 6 mėnesius išlaiko ne mažiau kaip 50 procentų darbo vietų, kuriose buvo neterminuotai įdarbinti darbo biržos siųsti asmenys. Apeliantas neginčija atsakovo ir pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad per paskutinius 12 mėnesių iki skundžiamo įsakymo priėmimo jis neišlaikė tokių darbo vietų. Tai, kad darbo biržos siųsti darbuotojai buvo priimti dirbti į kitą tiems patiems savininkams priklausantį ūkio subjektą, negali būti pagrindu laikyti, kad UAB „Gracijos imperija“ atitinka minėtą darbdavių atrankos prioritetą, nes realiai šių darbuotojų darbo santykiai su darbdaviu, su kuriuo buvo sudarytos įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo ir finansavimo sutartys, nutrūko. Kiti Biržos direktoriaus 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-280 nustatyti prioritetai nagrinėjamam atvejui nėra aktualūs, nes pareiškėjas ne pirmą kartą organizavo Aktyvios darbo rinkos politikos įgyvendinimo priemones.

Darytina išvada, kad pareiškėjas, 2013 m. balandžio mėnesį teikdamas pasiūlymą, neatitiko darbdavių atrankos prioritetų, todėl skundžiamu Įsakymu šis pasiūlymas buvo pagrįstai atmestas.

Apeliacinio skundo argumentai, susiję su 2013 metų kovo mėnesį sudarytomis įdarbinimo subsidijuojant sutartimis, nėra pagrįsti, nes atsakovas kiekvieną mėnesį iš naujo privalo vertinti darbdavių pasiūlymus, padėtį vietos darbo rinkoje, socialinės pašalpos gavėjų skaičių, aktyvioms darbo rinkos politikos priemonėms įgyvendinti skiriamų lėšų kiekį ir pan.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išaiškino visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo UAB „Gracijos imperija“ apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Artūras Drigotas Ramūnas Gadliauskas