A-261-848-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A261-848/2014 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02113-2013-6 Procesinio sprendimo kategorija 16.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 10 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. A. skundą atsakovui Valstybinei augalininkystės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl išeitinės išmokos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

pareiškėja R. A. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydama priteisti iš atsakovo Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 16 200 Lt dydžio išeitinę išmoką ir bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad Tarnybos direktorius, 2012 m. rugsėjo 19 d. atleisdamas pareiškėją iš pareigų, nutarė tik iš dalies išmokėti išeitinę išmoką. Tarnyba, atsakydama į pareiškėjos prašymą 2013 m. kovo 13 d. rašte Nr. 1S-406 „Dėl prašymo“ (toliau – ir raštas Nr. 1S-406) atsisakė išmokėti pareiškėjai prašyme įvardytą išeitinę išmoką, motyvuodama tuo, kad pareigas pareiškėja ėjo laikinai, tačiau pareiškėja nuo darbinės veiklos pradžios iki darbo santykių nutraukimo dirbo, nors pavadinimai ir keitėsi, toje pačioje darbovietėje, toje pačioje sistemoje.

Pareiškėja 1984 m. rugpjūčio 21 d. buvo laikinai priimta (pavaduoti išėjusią į dekretines atostogas darbuotoją) į Vilniaus augalų karantino punkto techniko pareigas, 1984 m. spalio 2 d. pervesta į Vilniaus oro uosto pasienio karantino punktą, 1986 m. balandžio 14 d. įsakymu pervesta į Vilniaus tarprajoninį punktą pastoviam darbui į agronomo pareigas, 1991 m. balandžio 10 d. pervesta į Vilniaus pasienio punktą į 2 kategorijos agronomo pareigas, 1995 m. kovo 15 d. pervesta į Lietuvos Respublikos valstybinę augalų karantino inspekciją, į agronomo pareigas, po to paskirta į Šalčininkų pasienio kontrolės fitosanitarijos punktą, į specialistės pareigas, 2010 m. birželio 30 d.

įsakymu nuo 2010 m. birželio 30 d. atleista iš specialistės pareigų, tačiau nuo 2010 m. liepos 1 d. paskirta į Tarnybos Fitosanitarijos skyriaus vyriausiojo specialisto pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas, kol į pareigas grįš kitas valstybės tarnautojas, 2012 m. birželio 5 d. įsakymu atleista iš Fitosanitarijos skyriaus vyriausiojo specialisto (pakaitinio valstybės tarnautojo (A lygio 11 kategorijos)) pareigų, Tarnybos 2012 m. birželio 7 d. įsakymu paskirta į Fitosanitarijos skyriaus Lavoriškių pasienio punkto fitosanitarijos posto vyriausiojo specialisto (pakaitinio valstybės tarnautojo A lygio 10 kategorijos) pareigas nuo 2012 m. birželio 7 d. iki 2012 m. birželio 29 d.

M. L. kasmetinių atostogų metu, Tarnybos 2012 m. birželio 28 d. įsakymu atleista iš Fitosanitarijos skyriaus Lavoriškių pasienio kontrolės punkto fitosanitarijos posto vyriausiojo specialisto (A lygio 10 kategorijos) pakaitinio valstybės tarnautojo pareigų, Tarnybos 2012 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu paskirta į Fotosanitarijos skyriaus Lavoriškių pasienio kontrolės punkto fitosanitarijos posto vyriausiojo specialisto (pakaitinio valstybės tarnautojo A lygio 10 kategorijos) pareigas nuo 2012 m. rugpjūčio 10 d. iki 2012 m. rugsėjo 21 d. (A.

B. kasmetinių atostogų metu), Tarnybos 2012 m. rugsėjo 19 d. įsakymu atleista iš Fitosanitarijos skyriaus Lavoriškių pasienio kontrolės punkto fitosanitarijos posto vyriausiojo specialisto (A lygio 10 kategorijos) pakaitinio valstybės tarnautojo pareigų nuo 2012 m. rugsėjo 21 d., neskiriant į kitas pareigas. Teigė, jog pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 44 straipsnio 1 dalį pareiškėjai turėjo būti išmokėta išeitinė išmoka, kuri turėjo būti apskaičiuota ir išmokėta ne už 4,95 k. d., o už 6 mėnesius, nes šioje institucijoje pareiškėja dirbo daugiau kaip 20 metų (VTĮ 41 str. 1 ir 2 d.).

Nesutiko su Tarnybos rašte Nr. 1S-406 pateiktu aiškinimu, kad kiekvieną kartą, kai reikėdavo pavaduoti institucijos darbuotojus, pareiškėja buvo skiriama, o pasibaigus pavadavimo laikotarpiui – atleidžiama iš pareigų, taigi, paskutinį kartą pareiškėja buvo priimta 2012 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu, atleista – 2012 m. rugsėjo 19 d. įsakymu. Nurodė, kad, remiantis darbo knygelės, Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo įrašais, pareiškėja buvo Tarnybos nuolatinė darbuotoja. Pirmą kartą pareiškėja į Tarnybą buvo ne paskirta, o priimta pastoviam darbui (nuo 1984 m. rugpjūčio 21 d. iki 2010 m. birželio 30 d. iš vienų į kitas pareigas buvo pervedama), po 2010 m. birželio 30 d. buvo sistemingai skiriama pakaitine valstybės tarnautoja pavaduoti kitus valstybės tarnautojus, nors, kaip nustatyta Valstybės tarnybos įstatymo 14 straipsnyje, į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas nebuvo priimta.

Įsakymuose nurodyta, kad pareiškėja buvo skiriama vykdyti pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas, toks įsakymų formulavimas neprieštarauja VTĮ 18 straipsnio 5 punktui, be to, kaip minėta, pagal VTĮ 14 straipsnį į pakaitinio pareigas asmenys priimami, o ne skiriami. Taigi, pavadavimas buvo pareiškėjos nuolatinis darbas, todėl pareiškėjai priklauso 16 200 Lt išeitinė išmoka (mėnesio darbo užmokestis, neatskaičiavus mokesčių, buvo 2 700 Lt), nes pareiškėjos darbo stažas viršija

20 metų. Be to, pasak pareiškėjos, Tarnybos įsakymų nurodymai dėl išeitinių išmokų išmokėjimo neįvykdyti, pareiškėja jokių išeitinių išmokų negavo. Atsakovas Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 27–33) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėja Valstybinėje augalų karantino inspekcijoje (nuo 1998 m. sausio 1 d. – Valstybinė augalų apsaugos tarnyba, nuo 2010 m. liepos 1 d. – Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) pradėjo dirbti 1984 m. rugpjūčio 21 d., laikinai atlikdama vaiko priežiūros atostogose esančios darbuotojos pareigas; nuo 1986 m. balandžio 14 d. pareiškėja priimta dirbti į nuolatines agronomo pareigas.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 25 d. įsakymą Nr. 3D-173 „Dėl Valstybinės augalų apsaugos tarnybos, Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybinio augalų veislių tyrimo centro reorganizavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“, kuriuo nuspręsta reorganizuoti Valstybinę augalų apsaugos tarnybą, Valstybinę sėklų ir grūdų tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybinį augalų veislių tyrimo centrą sujungimo būdu įsteigiant naują biudžetinę įstaigą – Valstybinę augalininkystės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, 2010 m. vasario 22 d. informaciniu pranešimu Nr. A2-02-291 pareiškėja įspėta, kad nuo 2010 m. liepos 1 d. jos pareigybė bus panaikinta.

Atsižvelgiant į tai, kad iki 2010 m. liepos 1 d. nebuvo galimybės paskirti pareiškėją į kitas pareigas, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu ir 41 straipsnio 2 ir 4 dalimis, Tarnybos viršininko 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. P1-087 pareiškėja atleista iš Šalčininkų pasienio kontrolės fitosanitarijos punkto specialistės pareigų 2010 m. birželio 30 d. Atleidimo dieną pareiškėjai priklausė piniginė kompensacija už 85,17 kalendorines dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų ir 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka; atleidimo dieną pareiškėjai išmokėta piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, tačiau išeitinės išmokos mokėjimas buvo nutrauktas, kadangi Tarnybos direktoriaus 2010 m. liepos 1 d.

įsakymu Nr. 1T-250 pareiškėja paskirta į Fitosanitarijos skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio 11 kategorijos) pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas nuo 2010 m. liepos 1 d., kol į pareigas grįš vyriausiasis specialistas R. V.. Atsižvelgiant į tai, kad kitą dieną po atleidimo, o kartu ir pirmą mėnesio dieną (2010 m. liepos 1 d.) pareiškėja pradėjo eiti pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas ir šiuo atveju išeitinės išmokos pradėjimo mokėti diena sutapo su išeitinės išmokos mokėjimo nutraukimo diena, Tarnybai neatsirado prievolė mokėti išeitinės išmokos nė už vieną dieną.

Vadovaujantis VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Tarnybos direktoriaus 2012 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 1T-451 pareiškėja atleista iš Fitosanitarijos skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio 11 kategorijos) pakaitinio valstybės tarnautojo pareigų 2012 m. birželio

6 d., atleidimo dieną pareiškėjai priklausė piniginė kompensacija už 67,12 kalendorines dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų, kuri išmokėta atleidimo dieną. Tarnybos direktoriaus 2012 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 1T-453 pareiškėja paskirta į Fitosanitarijos skyriaus Lavoriškių pasienio kontrolės punkto fitosanitarijos posto (poskyrio) vyriausiojo specialisto (A lygio 10 kategorijos) pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas nuo 2012 m. birželio 7 d. iki 2012 m. birželio 29 d. vyriausiojo specialisto M. L. kasmetinių atostogų metu. Vadovaujantis VTĮ

44 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Tarnybos direktoriaus 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1T-484 pareiškėja atleista iš Fitosanitarijos skyriaus Lavoriškių pasienio kontrolės punkto fitosanitarijos posto (poskyrio) vyriausiojo specialisto (A lygio 10 kategorijos) pakaitinio valstybės tarnautojo pareigų 2012 m. birželio 29 d., atleidimo dieną pareiškėjai priklausė piniginė kompensacija už 2,64 kalendorines dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų, ji išmokėta atleidimo dieną (už darbo laikotarpį nuo 2012 m. birželio 7 d. iki 2012 m. birželio 29 d.). Tarnybos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. 1T-539 pareiškėja paskirta į Fitosanitarijos skyriaus Lavoriškių pasienio kontrolės punkto fitosanitarijos posto (poskyrio) vyriausiojo specialisto (A lygio 10 kategorijos) pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas nuo 2012 m. rugpjūčio 10 d. iki 2012 m. rugsėjo 21 d. vyriausiosios specialistės A. B. kasmetinių atostogų metu. Vadovaujantis VTĮ 44 straipsnio 1 dalies

6 punktu, Tarnybos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 1T-622 pareiškėja atleista iš Fitosanitarijos skyriaus Lavoriškių pasienio kontrolės punkto fitosanitarijos posto (poskyrio) vyriausiojo specialisto (A lygio 10 kategorijos) pakaitinio valstybės tarnautojo pareigų 2012 m. rugsėjo 21 d., atleidimo dieną pareiškėjai priklausė piniginė kompensacija už 4,95 kalendorines dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų, ji išmokėta atleidimo dieną. Taigi, Tarnyba visas prievoles, kilusias dėl Tarnybos direktoriaus įsakymų, susisijusių su pareiškėjos atleidimu iš pakaitinio valstybės tarnautojo pareigų (2010 m. birželio 30 d.

įsakymas Nr. P1-087, 2012 m. birželio 5 d. įsakymas Nr. 1T-451, 2012 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. 1T-484, 2012 m. rugsėjo 19 d. įsakymas Nr. 1T-622), įvykdė visiškai, todėl skundo argumentai, kad nurodymai dėl išeitinių išmokų mokėjimo nevykdyti ir pareiškėja jokių išeitinių išmokų negavo, atmestini, kaip nepagrįsti. Pažymėjo, kad 2010 m. – 2012 m. galiojusiame Valstybės tarnybos įstatyme nebuvo įtvirtinta galimybė paskirti pakaitinį valstybės tarnautoją perkėlimo būdu, o tik jį priimti į pareigas ir atleisti.

Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117 patvirtintose Dokumentų rengimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės), pagal kurias rengiami įsakymai dėl valstybės tarnautojų priėmimo ir atleidimo, pateikti tvarkomuosius veiksmus reiškiančių žodžių pavyzdžiai, tačiau nepateikta jokių rekomendacijų dėl konkrečių tvarkomuosius veiksmus reiškiančių žodžių naudojimo, rengiant konkrečius įsakymus, taip pat nepateiktas tvarkomuosius veiksmus reiškiančių žodžių baigtinis sąrašas, todėl institucija, rengdama atitinkamą įsakymą, atsižvelgdama į konkrečią situaciją, pati nusprendžia, koks tvarkomąjį veiksmą reiškiantis žodis bus vartojamas atitinkamame įsakyme.

VTĮ vartojamos sąvokos: „eiti pareigas“, „priimti į pareigas“, „atlikti pareigas“, „atleisti iš pareigų“, „pareigų vykdymas“, todėl Tarnybos direktoriaus įsakymuose vartojama formuluotė „skiriu R. A. į <...> pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas“ neprieštarauja VTĮ. Tarnybos direktoriaus įsakymuose dėl pareiškėjos paskyrimo eiti pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas (2010 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. 1T-250, 2012 m. birželio 7 d. įsakymas Nr. 1T-453, 2012 m. rugpjūčio 9 d. įsakymas Nr. 1T-539) nurodyta, kad pareiškėja tam tikram laikotarpiui skiriama į atitinkamas kito laikinai nesančio Tarnybos vyriausiojo specialisto pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi.

Nuoroda į minėtą VTĮ straipsnį bei VTĮ reglamentuotos pakaitinio valstybės tarnautojo sąvokos analizė užkerta galimybę traktuoti minėtus įsakymus dviprasmiškai ir vienareikšmiškai nurodo paskyrimo į pareigas pagrindą ir laikotarpį, t. y. pareiškėja buvo skiriama į laikinai negalinčio eiti kito Tarnybos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kol sugrįš negalėjęs eiti pareigų karjeros valstybės tarnautojas. Kiekvieną kartą sugrįžus negalėjusiam eiti pareigų Tarnybos karjeros valstybės tarnautojui, pareiškėja buvo atleidžiama iš pakaitinio valstybės tarnautojo pareigų.

Šis faktas taip pat vienareikšmiškai rodo, kad (kaip teigiama pareiškėjos skunde) pavadavimas nebuvo pareiškėjos darbas, tačiau ji buvo kiekvieną kartą priimama pakeisti tam tikrus laikinai negalinčius eiti pareigų Tarnybos karjeros valstybės tarnautojus; jiems sugrįžus, pareiškėja iš minėtų pareigų buvo atleidžiama. Taigi, pareiškėja buvo priimama į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas ir iš jų atleidžiama, todėl išmokėti jai išeitinę išmoką nėra pagrindo, o visos jai priklausančios išmokos ir kompensacijos buvo paskirtos ir išmokėtos arba išmokėjimas nutrauktas pagal teisės aktuose nustatytą tvarką ir juose nustatytus terminus.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 24 d. sprendimu (b. l. 63–71) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pažymėjo, jog pareiškėja neskundžia Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. 1T-622 „Dėl R. A. atleidimo“ (b. l. 22, 46), kuriame tėra numatyta piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas už tarnybą nuo 2012 m. rugpjūčio 10 d. iki 2012 m. rugsėjo 21 d., tačiau teismas, siekdamas išnagrinėti teisinį ginčai visiškai, visapusiškai, objektyviai, įvertino ir šio įsakymo teisėtumą. Teismas pabrėžė, kad Valstybinės augalų apsaugos tarnybos viršininko 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. P1-087 „Dėl R. A. atleidimo“ (b. l. 16, 37) pareiškėja atleista iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir

41 straipsnio 2, 4 dalis (atleidžiama, kai pareigybė panaikinama, ir turinčiam daugiau negu 20 metų stažą, išmokama 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka, bet jos mokėjimas nutraukiamas, kai asmuo vėl priimamas į valstybės tarnautojo pareigas).

R. A. Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1T-250 „Dėl R. A. paskyrimo“ (b. l. 17, 39) paskirta į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas nuo 2010 m. liepos

1 d., kol į pareigas grįš R. V.. Tai padaryta vadovaujantis VTĮ 14 straipsnio 1 dalimi (be konkurso), o pagal šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalį nenuolatinio pobūdžio darbui galima priimti asmenį pakaitinio valstybės tarnautojo pareigoms iki trejų metų. Be to, pabrėžta, kad pagal šį įsakymą, vadovaujantis VTĮ 41 straipsnio 4 dalimi, pareiškėja nuo 2010 m. liepos 1 d. neteko teisės į 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką, kurią ji galėjo gauti tik atleista būtent pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą (valstybės tarnautojas atleidžiamas, kai jo pareigybė panaikinama), nes buvo priimta į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas.

Tarnybos direktoriaus 2012 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 1T-451 „Dėl R. A. atleidimo“ (b. l. 18, 40) pareiškėja 2012 m. birželio 6

d. atleista iš Tarnybos Fitosanitarijos skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio 11 kategorijos) pakaitinio valstybės tarnautojo pareigų, išmokant piniginę kompensaciją už 67,12 kalendorinių dienų nepanaudotas kasmetines atostogas, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 6 punktu (kai pasibaigia pakaitinio valstybės tarnautojo priėmimo laikas). Atleistai šiuo įsakymu pareiškėjai neturėjo būti skiriama išeitinė išmoka, nes, kaip minėta, ji skiriama tik atleistam pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą valstybės tarnautojui.

Tarnybos direktoriaus 2012 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 1T-453 „Dėl R. A. paskyrimo“ (b. l. 19, 42) pareiškėja paskirta į

Tarnybos Fitosanitarijos skyriaus Lavoriškių pasienio kontrolės punkto fitosanitarijos posto (poskyrio) vyriausiojo specialisto (A lygio 10 kategorijos) pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas nuo 2012 m. birželio 7 d. iki 2012 m. birželio 29 d. (M. L. kasmetinių atostogų metu), tai atlikta vadovaujantis VTĮ 14 straipsnio 1 dalimi (be konkurso), o pagal šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalį nenuolatinio pobūdžio darbui galima priimti asmenį pakaitinio valstybės tarnautojo pareigoms iki trejų metų.

Tarnybos direktoriaus 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1T-484 „Dėl R. A. atleidimo“ (b. l. 20, 43) pareiškėja 2012 m. birželio

29 d. atleista iš Tarnybos Lavoriškių pasienio kontrolės punkto fitosanitarijos posto (poskyrio) specialisto (A lygio 10 kategorijos) pakaitinio valstybės tarnautojo pareigų, išmokant piniginę kompensaciją už 2,64 kalendorinių dienų nepanaudotas kasmetines atostogas už darbo laikotarpį nuo 2012 m. birželio 7 d. iki 2012 m. birželio 29 d. (atsiskaitymo lapelis (b. l. 44)); tai atlikta, vadovaujantis VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 6 punktu (kai pasibaigia pakaitinio valstybės tarnautojo priėmimo laikas). Atleistai šiuo įsakymu pareiškėjai neturėjo būti skiriama išeitinė išmoka, nes, kaip minėta, ji skiriama tik atleistam pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą valstybės tarnautojui.

Tarnybos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. 1T-539 „Dėl R. A. paskyrimo“ (b. l. 21, 45) pareiškėja paskirta į

Tarnybos Fitosanitarijos skyriaus Lavoriškių pasienio kontrolės punkto fitosanitarijos posto (poskyrio) vyriausiojo specialisto (A lygio 10 kategorijos) pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas nuo 2012 m. rugpjūčio 10 d. iki 2012 m. rugsėjo 21 d. (A. B. kasmetinių atostogų metu), tai atlikta vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi (be konkurso), o pagal šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalį nenuolatinio pobūdžio darbui galima priimti asmenį pakaitinio valstybės tarnautojo pareigoms iki trejų metų.

Tarnybos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 1T-622 „Dėl R. A. atleidimo“ (b. l. 22, 46) pareiškėja 2012 m. rugsėjo 21

d. atleista iš Tarnybos Lavoriškių pasienio kontrolės punkto fitosanitarijos posto (poskyrio) specialisto (A lygio 10 kategorijos) pakaitinio valstybės tarnautojo pareigų, išmokant piniginę kompensaciją už 4,95 kalendorinių dienų nepanaudotas kasmetines atostogas (atsiskaitymo lapelis (b. l. 47)); tai atlikta, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies

6 punktu (kai pasibaigia pakaitinio valstybės tarnautojo priėmimo laikas). Atleistai šiuo įsakymu pareiškėjai neturėjo būti skiriama išeitinė išmoka, nes, kaip minėta, ji skiriama tik atleistam pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą valstybės tarnautojui. Apibendrinęs visą paminėtą procesą, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja, sutikusi eiti pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas (visuose priėmimo į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas įsakymuose nurodomi pareiškėjos prašymai) ir priimta nenuolatinio pobūdžio darbui (kitų tarnautojų nedarbo, be kita ko, atostogų, laiku) nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 21 d. pagal Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio

ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. 1T-250 „Dėl R. A. paskyrimo“ (b. l. 17, 39), Tarnybos direktoriaus 2012

m. birželio 7 d. įsakymą Nr. 1T-453 „Dėl R. A. paskyrimo“ (b. l. 19, 42) bei Tarnybos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 9 d. įsakymą Nr. 1T-539 „Dėl R. A. paskyrimo“ (b. l. 21, 45) bei vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi (be konkurso), vėliau galėjo būti atleista tik pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 6 punktą (kai pasibaigia pakaitinio valstybės tarnautojo priėmimo laikas). Atleistai pareiškėjai, kaip pakaitinei valstybės tarnautojai, neturėjo būti skiriama išeitinė išmoka, nes, kaip minėta, ji skiriama tik atleistam pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą valstybės tarnautojui. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 19 d. įsakymas Nr. 1T-622 „Dėl R. A. atleidimo“ (b. l. 22, 46), kuriame tėra numatyta piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas už tarnybą nuo 2012 m. rugpjūčio 10 d. iki 2012 m. rugsėjo 21 d., yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjos reikalavimai sumokėti 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (16 200 Lt) yra visiškai nepagrįsti. Netenkinus pagrindinio pareiškėjos reikalavimo, pareiškėjos reikalavimas priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą taip pat netenkintas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)

44 str. 1 d.).

III.

Pareiškėja R. A. apeliaciniu skundu (b. l. 74-76) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų. 2. Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2012 m. rugsėjo 19 d. įsakymu atleisdama pareiškėją iš pareigų ir nutardama tik iš dalies išmokėti išeitinę išmoką, pažeidė pareiškėjos teisę į darbą ir darbo užmokestį. 3. Nuo savo darbinės veiklos pradžios iki darbo santykių nutraukimo, pareiškėja vykdė pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas, nors pavadinimai ir darbuotojai, kuriuos pavadavo, keitėsi. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodoma, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje ir atliekantis šio straipsnio 1 dalyje nurodyta viešojo administravimo veiktą, pagal šio straipsnio 10 dalį pakaitinis valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, iki šiame įstatyme nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, taip pat valstybės tarnautojas, pakeičiantis laikinai negalintį eiti pareigų karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją. Taigi, atsižvelgiant į tai, pakaitinis valstybės tarnautojas yra valstybės tarnautojas, nuolat pavaduojantis darbuotojus, kurie dėl tam tikrų aplinkybių negali atlikti savo pareigų. Pareiškėja tokį darbą vykdė nuolat. O tai rodo, kad ši pareigybė yra nuolatinė, o jos paskirtis – pavaduoti nesančius arba negalinčius atlikti savo pareigų darbuotojus. Taigi, pakaitinis valstybės tarnautojas yra nuolatinis tarnautojas. Tai patvirtina ir faktinės bylos aplinkybės, pagal kurias į Tarnybą pareiškėja buvo priimta 1984 m. rugpjūčio 21 d., o darbo santykiai su Tarnyba buvo nutraukti 2012 m. rugsėjo 21 d. 4. Atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareiškėjai turėjo būti išmokėta išeitinė išmoka, o ji, atsižvelgiant į to paties įstatymo

41 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, turėjo būti apskaičiuota ir išmokėta ne už 4,95 kalendorines dienas, o už šešis mėnesius, nes šioje organizacijoje pareiškėja dirbo daugiau kaip 20 metų. 5. Aiškinimas, kad esą kiekvieną kartą, kai reikėdavo pavaduoti Tarnybos darbuotojus, pareiškėja buvo skiriama, o pasibaigus pavadavimo laikotarpiui, buvo atleidžiama iš pareigų ir dėl to paskutinį kartą buvo priimta 2012 m. rugpjūčio

9 d. įsakymu, o atleista – 2012 m. rugsėjo 19 d. įsakymu, prieštarauja įstatymų nuostatoms, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, numatytiems Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalyje, jis prieštarauja ir faktinėms aplinkybėms. Atsakovas Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą (b. l. 80-89) su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir atsiliepimas į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ABTĮ 81 straipsniu nustatyta apimtimi, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei tyrimo objektyvumą, bei teisės taikymą ginčo santykiams, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas teisingam bylos išsprendimui. Todėl, remdamasis ABTĮ 136 straipsniu apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk prieš Nyderlandus) ir atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją), nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, jas papildo. Pareiškėjos skundas patvirtina, kad ji siekia gauti išeitinę išmoką, numatytą Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsniu yra nustatyti išeitinės išmokos išmokėjimo pagrindai ir sąlygos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnį teisė į minėtą išmoką priklauso nuo atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindo. Atleistiems iš valstybės tarnybos pakaitiniams tarnautojams išeitinė išmoka minėtoje teisės normoje nėra numatyta. Atsakovo 2012 m. rugsėjo 19 d. įsakymas Nr. IT-622 patvirtina, kad pareiškėja iš valstybės tarnautojo (pakaitinio valstybės tarnautojo) pareigų atleista, remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 6 punktu. Todėl ji neturi teisės į Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnyje numatytą išeitinę išmoką. Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a :

pareiškėjos R. A. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas