3K-3-511-421/2015 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Civilinė byla Nr. 3K-3-511-421/2015

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02308-2014-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.13;

3.5.1.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Antano Simniškio ir Donato Šerno (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. K. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. skundą antstolei V. Š. dėl antstolės veiksmų; suinteresuotas asmuo – Z. M. .

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos nagrinėjimo ribas sprendžiant klausimą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko, aiškinimo ir taikymo.

Pareiškėjas prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2014 m. vasario 20 d. antstolės V. Šimkienės patvarkymą Nr. 2-106-79/2011 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-106-79/2011 įpareigojo atsakovą S. K. savo sąskaita ir jėgomis per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti tvorą ir jos pamatus, kertančius ieškovo Z. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas; atsakovui neišmontavus tvoros ir jos pamatų, leisti ieškovui juos išmontuoti savo nuožiūra, o atsakovas turi atlyginti visas patirtas išlaidas.

Skolininkas geruoju neįvykdė teismo sprendimo ir per nustatytą terminą neišmontavo tvoros ir pamatų, todėl ieškovui 2011 m. liepos 27 d. buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-106-79/2011, šį jis pateikė vykdyti antstolei V. Š. . 2011 m. rugpjūčio 8 d. antstolė priėmė patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, pagal kurį S. K. savo sąskaita ir jėgomis per 10 dienų nuo įpareigojimo gavimo dienos privalėjo išmontuoti nurodytą tvorą ir jos pamatus, tačiau skolininkas geranoriškai įpareigojimo neįvykdė. Ieškovas sudarė statybų rangos sutartį, kuria sutarta demontuoti tvorą.

Išieškotojas savo lėšomis apmokėjo 6848,99 Lt (1985,21 Eur) už atliktus tvoros demontavimo darbus. Nors skolininkas skundė antstolės veiksmus vykdomojoje byloje, tačiau Šiaulių apygardos teismas 2012 m. kovo 13 d. nutartimi pripažino antstolės 2011 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymą ir įpareigojimą įvykdyti sprendimą teisėtais. 2013 m. liepos 29 d. skolininkui buvo išsiųsta 2013 m. liepos 1 d. PVM sąskaita faktūra su priedais, tačiau skolininkas išieškotojo patirtų išlaidų geranoriškai neapmokėjo. Antstolė 2013 m. rugsėjo 16 d. priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, juo, vykdydama Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 27 d. išduotą vykdomąjį raštą, nutarė išieškoti vykdymo išlaidas: būtinas vykdymo išlaidas, aktą dėl sprendimo vykdomojo dokumento grąžinimo, atlygį antstoliui, išlaidas pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 201113, pašto išlaidas, iš viso 7226,99 Lt (2093,08 Eur).

Išieškotojas 2013 m. gruodžio 11 d. kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš skolininko patirtas išlaidas. Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. sausio 29 d. nutartimi išaiškino, kad teismo sprendimą, kurį skolininkas vengė vykdyti, įvykdė išieškotojas savo lėšomis, todėl skolininkas privalo jas kompensuoti. Pažymėjo, kad, skolininkui nemokant vykdymo išlaidų geranoriškai, jas turi išieškoti antstolė. Antstolė nurodė, kad, atliekant tvoros demontavimo darbus, buvo būtina atlikti ir medžių rovimo darbus, nes medžiai trukdė ją išmontuoti, todėl išlaidos, patirtos raunant medžius, taip pat buvo įtrauktos į PVM sąskaitą faktūrą. 2014 m. vasario 20 d. patvarkymu antstolė vykdymo išlaidas papildė iki 7349,99 Lt (2128,70 Eur), į jas įtraukdama išlaidas už turto arešto aktą bei sąskaitų, esančių kredito įstaigoje, areštą.

Pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 201113 patirtos išlaidos nebuvo keistos, paliktos tos pačios, kaip nurodyta 2013 m. rugsėjo 16 d. dienos patvarkyme. Skolininkas kreipėsi į antstolę, prašydamas pripažinti neteisėtu ir panaikinti šios 2014 m. vasario 20 d. patvarkymą Nr. 2-106-79/2011 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Teigė, kad nesutinka su vykdymo išlaidomis, nes, jo manymu, antstolė į vykdymo išlaidų apskaičiavimą įtraukė išlaidas už darbus, kurių pareiškėjas teismo sprendimu nebuvo įpareigotas atlikti, t. y. esamų medžių rovimą; taip pat teismo išduotame 2011 m. liepos 27 d. vykdomajame rašte nebuvo konkretizuotas turimos išmontuoti tvoros ilgis.

Antstolė pareiškėjo skundo netenkino, pažymėjo, kad skolininkas geranoriškai teismo sprendimo nevykdė, taip pat neginčijo 2013 m. liepos 29 d. patvarkymo dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, todėl praleido terminą skundui dėl antstolės veiksmų paduoti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartimi netenkino pareiškėjo skundo. Teismas iš pareiškėjo pateiktų argumentų nustatė, kad jis nesutiko su išlaidomis, apskaičiuotomis 2013 m. rugsėjo 16 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 201113, 2014 m. vasario 20 d. patvarkymu antstolė vykdymo išlaidų apskaičiavimo nepakeitė, jas tik papildė įtraukdama išlaidas už turto arešto aktą bei sąskaitų, esančių kredito įstaigoje, areštą, kurių pareiškėjas neginčijo. 2013 m. rugsėjo 16 d. priimtas antstolės patvarkymas skolininkui 2013 m. rugsėjo 19 d. buvo pasirašytinai įteiktas, tačiau per įstatymo nustatytą 20 dienų terminą jis šio patvarkymo neginčijo, todėl teismas sprendė, kad skolininkas su priimtu patvarkymu sutiko, o pateikdamas skundą dėl 2014 m. vasario 20 d. patvarkymu apskaičiuotų išlaidų dydžio pareiškėjas šiuo patvarkymu papildytų išlaidų neginčijo. Dėl to teismas sprendė, kad pareiškėjas per įstatyme nustatytą terminą 2013 m. rugsėjo 16 d. patvarkymo neginčijo, prašymo atnaujinti praleistą terminą nepateikė, tai skundą dėl antstolio veiksmų pripažino nepagrįstu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Šiaulių apylinkės teisme yra nagrinėjamas pareiškėjo pateiktas ieškinys dėl 2013 m. birželio 11 d. atliktų darbų akto pripažinimo negaliojančiu ir pareiškėjas turi galimybę ginti savo teises kitu būdu.

Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, 2015 m. sausio 19 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas nurodė, kad pareiškėjo ginčijamos išlaidos jau buvo apskaičiuotos 2013 m. rugsėjo 16 d. patvarkymu, kurio pareiškėjas neskundė. Antstolė dar 2011 m. rugpjūčio 22 d. pranešimu informavo skolininką, kad, geranoriškai neišmontavus tvoros ir jos pamatų, tvora ir pamatai bus išmontuoti privestinai, ir pateikė skolininkui šių darbų sąmatą. Iš vykdomosios bylos teismas nustatė, kad išieškotojo patirtos su tvoros demontavimu susijusios išlaidos pagrįstos PVM sąskaita faktūra ir kasos pajamų orderio kvitu, todėl yra realios ir pagrįstos, plačiau dėl šių išlaidų pagrįstumo teismas nepasisakė, nurodęs, jog tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes pareiškėjas kitoje civilinėje byloje įrodinėja atliktų tvoros demontavimo darbų vertės ir apimties nepagrįstumą. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas turėjo pakankamai laiko savo jėgomis ar pasitelkdamas rangovus įvykdyti teismo sprendimą, o to nepadaręs, turi prisiimti dėl to atsiradusius padarinius. 6848,99 Lt (1985,21 Eur) išlaidos tiesiogiai susijusios su tvoros ir jos pamatų demontavimu, todėl turi būti pareiškėjo atlygintinos visa apimtimi.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl bylos nagrinėjimo ribų. Nagrinėjamoje byloje kasatorius skundė antstolės 2014 m. vasario 20 d. priimtą patvarkymą, nes būtent juo antstolė nutarė išieškoti 7349,99 Lt (2128,70 Eur) vykdymo išlaidų, t. y. teisinius padarinius kasatoriui sukėlė būtent šis patvarkymas. Bylą nagrinėję teismai, konstatavę, kad, pateikdamas skundą dėl minėtu patvarkymu apskaičiuotų išlaidų dydžio, kasatorius iš esmės ginčijo 2013 m. rugsėjo 16 d. apskaičiuotas išlaidas, o šio patvarkymo per įstatyme nustatytą terminą neskundė, prašymo atnaujinti terminą nepateikė ir, tuo pagrindu atmesdami skundą, netinkamai nustatė bylos nagrinėjimo dalyką.

Kasatorius teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog vykdymo procesas yra tęstinio pobūdžio, priklausomai nuo vykdomosios bylos eigos ir atliktų vykdymo veiksmų, atsiranda poreikis perskaičiuoti (papildyti) vykdomojoje byloje susidariusias išlaidas, vykdymo proceso metu antstoliui atitinkamai tikslinant ir papildant vykdymo išlaidų skaičiavimus. Pagal CPK 610 ir 611 straipsnius bei Sprendimų vykdymo instrukciją šios bylos nagrinėjimo ribas sudarė patvarkyme ir vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodytų išlaidų pagrįstumo patikrinimas, nepriklausomai nuo to, kada atskiros vykdymo išlaidos faktiškai buvo patirtos ir apskaičiuotos, nes pareigą sumokėti patvarkyme nurodyto dydžio vykdymo išlaidas skolininkui lemia ne pats vykdymo išlaidų apskaičiavimas, o galutinis antstolio patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo.

Šioje byloje vykdymo išlaidų išieškojimo pagrindas yra 2014 m. vasario 20 d. antstolės priimtas patvarkymas, kuris laikytinas savarankišku vykdymo proceso dokumentu, kuris kaip ir kiekvienas antstolio procesinis veiksmas gali būti skundžiamas CPK nustatyta tvarka. Skundžiamu patvarkymu antstolė nutarė išieškoti iš kasatoriaus ne papildomai apskaičiuotas vykdymo išlaidas už turto arešto aktą bei sąskaitų, esančių kredito įstaigoje, areštą, o visas vykdomojoje byloje apskaičiuotas vykdymo išlaidas, kurios buvo detalizuotos būtent 2014 m. vasario 20 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime, t. y. 2013 m. rugsėjo 16 d. apskaičiuotos vykdymo išlaidos iš kasatoriaus būtų išieškomos ne 2013 m. rugsėjo 16 d. antstolės priimto patvarkymo, o 2014 m. vasario 20 d. priimto patvarkymo pagrindu.

Dėl to skundą nagrinėję teismai turėjo pareigą įvertinti 2014 m. vasario 20 d. patvarkymo teisėtumą ir pagrįstumą ne tik dėl vykdymo išlaidų, susidariusių dėl arešto, dalies, bet taip pat dėl visų vykdymo išlaidų.

2. Dėl vykdymo išlaidų pagrįstumo. Siekdamas užtikrinti, kad vykdymo išlaidos būtų susijusios tik su teismo sprendimo vykdymu, antstolis visais atvejais pirmiausia turi aiškiai nustatyti vykdytino teismo sprendimo ribas. CPK 771 straipsnio 2 dalies tvarka nusprendus leisti ieškovui savo nuožiūra išmontuoti tvorą ir jos pamatus, o atsakovą įpareigojus atlyginti visas patirtas išlaidas, vykdytinu teismo sprendimu tapo tvoros ir jos pamatų išmontavimas ir su tuo susijusių išlaidų išieškojimas iš kasatoriaus. Esant tokio pobūdžio vykdomajam dokumentui, tinkamas teismo sprendimo įvykdymas nėra galimas antstoliui neturint duomenų apie faktinę tvoros ir jos pamatų buvimo vietą, tvoros ir jos pamatų, kertančių teismo sprendime nurodyto žemės sklypo ribas, ilgį ir kitų griautiną statinį apibūdinančių duomenų. Kasatoriaus teigimu, antstolio pareiga yra nepažeisti ne tik išieškotojo, bet ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų ir tai lemia antstolio pareigą pašalinti bet kokius galimus neaiškumus, susijusius su teismo sprendimo vykdymu. Kadangi antstolė nesiėmė jokių priemonių tinkamai nustatyti vykdomojo dokumento vykdymo ribas, į vykdymo išlaidų apskaičiavimą besąlygiškai įtraukus visas išieškotojo nurodytas išlaidas, susiklostė situacija, kai į bendrą vykdymo išlaidų sumą buvo įtrauktos išlaidos, į kurias įskaičiuoti ir tie darbai, kurių kasatorius vykdomu teismo sprendimu nebuvo įpareigotas atlikti – esamų medžių rovimas ir kiti darbai, kurių kasatorius teismo sprendimu nebuvo įpareigotas atlikti. Kasatorius teismo sprendimu nebuvo įpareigotas atlikti išieškotojui priklausančio sklypo aplinkotvarkos darbų, sutvarkyti sklypą, išrauti jame augančius medžius ar gyvatvorės augalus ar išardyti pamatą, nekertantį išieškotojo sklypo, ir tokioms išlaidoms už šiuos darbus atlyginti būtinas atskiras teismo sprendimas.

3. Dėl išieškotojo patirtų išlaidų priskyrimo vykdymo išlaidoms. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad į antstolės apskaičiuotas vykdymo išlaidas yra įtraukta išlaidų suma, kurią išieškotojas patyrė pagal statybos rangos sutartį. Vykdymo išlaidų apskaičiavime šios išlaidos priskirtos prie kitų išlaidų, kurias antstolis sumoka tretiesiems asmenims. Vykdymo išlaidos CPK 609 straipsnio prasme apima išlaidas, susijusias su konkrečiais antstolio atliekamais vykdymo veiksmais vykdant atitinkamą vykdomąją bylą bei atlyginimą antstoliui.

Antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, turi pareigą užtikrinti, kad vykdomojoje byloje patiriamos išlaidos būtų būtinos, pagrįstos ir susijusios tik su vykdymo veiksmais, atliekamais neperžengiant vykdomojo dokumento nustatytų ribų, o vykdymo veiksmai būtų atliekami vadovaujantis ekonomiškumo ir vykdymo proceso dalyvių interesų apsaugos principais. Dėl to pagal CPK 609 straipsnį vykdymo išlaidoms gali būti priskirtos tik tokios išlaidos, kurios yra tiesiogiai susijusios su antstolio iniciatyva atliktais vykdymo veiksmais vykdant vykdomąjį dokumentą, o nagrinėjamu atveju išieškotojo patirtos išlaidos, nors ir susijusios su teismo sprendimo vykdymu, nelaikytinos vykdymo išlaidomis pagal CPK 609 straipsnį.

Antstolė išieškotojo patirtas išlaidas, iš dalies susijusias su vykdomojo dokumento vykdymu, prilygindama savo patirtoms išlaidoms, iš esmės vykdomojo dokumento vykdymo funkciją nepagrįstai perleido išieškotojui. Vykdomoji byla buvo pradėta vykdyti 2011 m. liepos 27 d. Šiaulių apylinkės teismo išduoto vykdomojo rašto pagrindu. Kasatoriui nurodytu terminu neišmontavus tvoros ir jos pamatų, CPK 771 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka buvo pakeista teismo sprendimo vykdymo tvarka, nutariant taikyti fakultatyvųjį teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytą sprendimo įvykdymo būdą, t. y. leisti ieškovui išmontuoti tvorą ir pamatus savo nuožiūra, o atsakovą įpareigojant atlyginti visas patirtas išlaidas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad tvoros išmontavimo išlaidų atlyginimas yra teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatyta piniginio pobūdžio pareiga atsakovui, konstatuotina, kad, taikant fakultatyvųjį teismo sprendimo įvykdymo būdą, išieškotojo išlaidų, patirtų atliekant atitinkamus veiksmus už skolininką, išieškojimas tampa sudėtine teismo sprendimo vykdymo dalimi, todėl išlaidos turi būti išieškomos ne kaip antstolio patirtos vykdymo išlaidos, o kaip vykdomajame dokumente nurodytos iš skolininko išieškotinos pinigų sumos, kurios išieškomos pagal teismo sprendimo vykdymo dėl lėšų išieškojimo nustatytą tvarką.

Nurodytas išlaidas priskiriant ne vykdymo išlaidoms, o jas prilyginant iš skolininko priteistų lėšų išieškojimui, būtų sudarytos sąlygos antstoliui neperžengti vykdomojo dokumento nustatytų teismo sprendimo vykdymo ribų ir užtikrinti, kad iš skolininko būtų išieškotos tik tos išieškotojo patirtos išlaidos, kurios yra tiesiogiai susijusios su veiksmais, kuriuos pagal teismo sprendimą buvo įpareigotas atlikti skolininkas.

Atsiliepimu į kasacinį skundą antstolė prašo pareiškėjo kasacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti nepakeistas skundžiamas teismų nutartis. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl praleisto termino skundui dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo pateikti. Skolininkas geruoju teismo sprendimo neįvykdė, buvo įspėtas apie ruošiamus atlikti demontavimo darbus išsiunčiant jam sąmatos kopiją, dėl šios skolininkas jokių prieštaravimų neteikė. Tvoros pamatai buvo tiek skersai, tiek išilgai sklypo, todėl pareikalavo papildomų darbų, taip pat reikėjo rauti medžius (krūmus). Jokie kiti sklypo aplinkotvarkos, teritorijos tvarkymo darbai nebuvo atliekami, pagal rangos sutartį bendrovė buvo įsipareigojusi atlikti tvoros išmontavimo darbus, todėl į minėtą PVM sąskaitą faktūrą buvo įtraukti tik darbai, reikalingi tvorai demontuoti. Atlikus tvoros išmontavimo darbus, 2013 m. liepos 29 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, į jį įtraukė ir išlaidas, patirtas pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 201113, taip pat būtinas vykdymo išlaidas, atlygį antstoliui. Šio patvarkymo skolininkas taip pat neskundė CPK nustatyta tvarka. Dėl to darytina išvada, kad jis sutiko su vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodytomis vykdymo išlaidomis, taip pat patirtomis pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 201113. 2014 m. vasario 20 d. antstolė patvarkymu tik papildė vykdymo išlaidų apskaičiavimą, į jį įtraukdama papildomas išlaidas už turto arešto akto priėmimą bei patvarkymus dėl lėšų arešto. Antstolė vykdymo išlaidų apskaičiavimo iš esmės nekeitė. Pareiškėjas nenurodė, dėl kokių svarbių priežasčių jis neskundė 2013 m. liepos 29 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo, nors jis pasirašytinai buvo įteiktas skolininkui. Taigi pareiškėjas praleido terminą skundui dėl šių vykdymo išlaidų peržiūrėjimo pateikti. Be to, pareiškėjas prašo panaikinti, o ne pakeisti ar patikslinti visą patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ar vykdymo išlaidų apskaičiavimą, nors nesutinka tik su dalimi jo, o kitų vykdymo išlaidų neginčija.

2. Dėl išieškotojo patirtų vykdymo išlaidų priskyrimo vykdymo išlaidoms. Nors kasatorius nurodo, kad išieškotojo patirtos išlaidos nepagrįstai priskirtos prie vykdomosios bylos administravimo papildomų išlaidų ir šios išlaidos turėtų būti vertinamos kaip pinigų sumos, kurios išieškomos iš skolininko teismo sprendimo pagrindu, tačiau Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. sausio 29 d. nutartimi netenkino išieškotojo, kuris tokiu būdu gynė savo teises, prašymo dėl faktinių vykdymo išlaidų išieškojimo, ir nurodė, kad skolininkas teismo sprendimo geranoriškai nevykdė, todėl teismo sprendimą įvykdė išieškotojas savo lėšomis, o skolininkas privalo jas kompensuoti. 2014 m. sausio 29 d. nutartyje teismas pažymėjo, kad, atsakovui nemokant vykdymo išlaidų, jas turi išieškoti antstolė, kurios žinioje yra vykdomoji byla. Šios Šiaulių apylinkės teismo nutarties kasatorius taip pat neskundė, todėl darytina išvada, jog sutiko su teismo argumentais, kad šias išlaidas privalo išieškoti antstolė vykdomojoje byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Pagal CPK 611 straipsnio, reglamentuojančio vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarką, 1 dalies nuostatą, vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos antstolio Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymu ir pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą. Patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų skaičiavimai gali būti skundžiami šio Kodekso 510 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 611 straipsnio 3 dalis).

Šioje byloje pirmosios instancijos teismui paduotu skundu dėl antstolio veiksmų pareiškėjas (skolininkas) S. K. skundė antstolės 2014 m. vasario 20 d. patvarkymą Nr. 2-106-79/2011 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, kuriuo antstolė CPK 611 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų pagrindu nutarė išieškoti vykdymo išlaidas, apskaičiuotas vykdomojoje byloje Nr. 0071/11/01526 pagal prie patvarkymo pridedamą šių išlaidų apskaičiavimą. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad į šį vykdymo išlaidų apskaičiavimą buvo įtrauktos išlaidos, apskaičiuotos pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 201113, kurios taip pat buvo apskaičiuotos ir ankstesniu, 2013 m. rugsėjo 16 d., patvarkymu. Nustatę, kad skundžiamuoju 2014 m. vasario 20 d. patvarkymu Nr. 2-106-79/2011 antstolė vykdymo išlaidų nepakeitė, o jas tik papildė, įtraukdama išlaidas už 2014 m. vasario 20 d. turto arešto aktą bei sąskaitų, esančių kredito įstaigose, areštą, kurių pareiškėjas neginčija, teismai sprendė, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su vykdymo išlaidomis, apskaičiuotomis 2013 m. rugsėjo 16 d. patvarkymu, kurio per įstatyme nustatytą terminą neginčijo, prašymo atnaujinti praleistą terminą nepateikė, todėl skundą pripažino nepagrįstu ir jį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymėjo, kad antstolės apskaičiuotos 6848,99 Lt (1985,21 Eur) tvoros demontavimo išlaidos yra pagrįstos PVM sąskaita faktūra ir kasos pajamų orderio kvitu, todėl jos yra realios ir pagrįstos, tačiau dėl pareiškėjo teiginių dėl šių išlaidų pagrįstumo plačiau nepasisakė, padaręs išvadą, kad tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, šią išvadą pagrįsdamas aplinkybe, kad kitoje civilinėje byloje pareiškėjas įrodinėja atliktų tvoros demontavimo darbų vertės ir apimties nepagrįstumą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, teismai, nagrinėdami bylą, pagal pareiškėjo (skolininko) skundą dėl antstolio veiksmų, o šiuo konkrečiu atveju – dėl antstolės patvarkymo išieškoti vykdymo išlaidas, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarką ir šių antstolio veiksmų apskundimą, todėl netinkamai nustatė bylos nagrinėjimo dalyką ir dėl šios priežasties neatskleidė bylos esmės. Šie pažeidimai gali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina, bylą perduodant iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos civilinio proceso nustatyta tvarka yra įtvirtinta CPK 5 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatą kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Vykstant vykdymo procesui tokia teisė paprastai įgyvendinama, teismui skundžiant antstolių veiksmus, kurių apskundimo tvarka reglamentuojama CPK XXXI skyriuje. Šio skyriaus 510 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių veiksmai ir neveikimas. Šioje nutartyje jau minėta, kad patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų skaičiavimai gali būti skundžiami šio Kodekso 510 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 611 straipsnio 1–3 dalys). Šių proceso teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti bet kuriuos vykdymo procese antstolio atliktus veiksmus ar neveikimą, taigi ir antstolio patvarkymus dėl vykdymo išlaidų išieškojimo bei vykdymo išlaidų skaičiavimus, nepriklausomai nuo to, ar šiais patvarkymais bei skaičiavimais yra naujai nustatytos vykdymo išlaidos, ar jos papildytos ar patikslintos. Aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo neskundė ankstesnio vykdymo išlaidų skaičiavimo, negali atimti iš jo galimybės apskųsti vėlesnį patvarkymą dėl šių išlaidų išieškojimo ir ginčyti prie tokio patvarkymo pateikto šių išlaidų skaičiavimo pagrįstumą, nors šis skaičiavimas ir apima ankstesniame skaičiavime nurodytas išlaidas, o tokį skundą nagrinėjantis teismas turi patikrinti tokio skaičiavimo pagrįstumą, nes būtent vėlesniojo skaičiavimo pagrindu bus vykdomas vykdymo išlaidų išieškojimas, taigi būtent šis skaičiavimas sukels teisines pasekmes tiek skolininkui, tiek išieškotojui.

Teisėjų kolegija taip pat nepagrįsta pripažįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjo teiginiai dėl tvoros demontavimo išlaidų pagrįstumo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šioje nutartyje jau minėta, kad pagal CPK 611 straipsnio, reglamentuojančio vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarką, 1 dalies nuostatą, vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos, o patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų skaičiavimai gali būti skundžiami šio Kodekso 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Vykdydama įsiteisėjusį Šiaulių mieto apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 d. sprendimą dėl pažeistų teisių gynimo vykdomojoje byloje Nr. 0071/11/01526, antstolė skundžiamu 2014 m. vasario 20 d. patvarkymu Nr. 2-106-79/2011 apskaičiavo vykdymo išlaidas, į kurias taip pat įtraukė ir PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 201113 nurodytas tvoros demontavimo išlaidas. Taigi, tvoros demontavimo išlaidos nagrinėjamu atveju yra skundžiamu patvarkymu apskaičiuotų vykdymo išlaidų dalis, todėl, nagrinėjant skundą dėl tokio patvarkymo ir vykdymo išlaidų skaičiavimo, šių išlaidų pagrįstumas ir yra bylos nagrinėjimo dalykas, nes pareiškėjas būtent šių išlaidų pagrįstumą šioje byloje ir ginčija.

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad Šiaulių apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla, kurioje pareiškėjas (kasatorius) įrodinėja atliktų tvoros demontavimo darbų vertės ir apimties nepagrįstumą – jis yra pareiškęs ieškinį dėl 2013 m. birželio 11 d. atliktų darbų akto pripažinimo negaliojančiu. Taigi, Šiaulių apylinkės teisme yra nagrinėjama byla dėl darbų atlikimo akto, kurio pagrindu buvo apskaičiuotos tvoros demontavimo išlaidos, ar jo dalies nuginčijimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškinys dėl darbų atlikimo akto pripažinimo negaliojančiu yra paduotas 2014 m. birželio 12 d., t. y. vėliau, negu šioje byloje priimtas nagrinėti skundas dėl antstolio veiksmų. Taigi, pirmosios instancijos teismas, priėmęs skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo ginčijamas antstolės atliktas vykdymo išlaidų skaičiavimas, bylą pagal tokį skundą turėjo išnagrinėti iš esmės, pasisakydamas dėl visų jame išdėstytų pareiškėjo (skolininko) nesutikimo su išlaidų skaičiavimu argumentų. Nustatę, kad teisme yra nagrinėjama kita byla, kurioje gali būti nustatytos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės šios bylos išsprendimui, bylą nagrinėję teismai turėjo spręsti, ar nėra atsiradęs bylos sustabdymo pagrindas (CPK 163 straipsnio 3 punktas, 182 straipsnio 2 punktas).

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Nustačiusi, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, netinkamai apibrėžę bylos nagrinėjimo dalyką, neatskleidė bylos esmės, t. y. iš esmės neišnagrinėjo skundžiamu antstolės patvarkymu nustatyto ginčijamos vykdymo išlaidų dalies dydžio pagrįstumo klausimo, dėl kitų kasaciniame skunde išdėstytų argumentų, susijusių su išieškotojo patirtų išlaidų priskyrimo vykdymo išlaidoms ir jų pagrįstumo klausimais, teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasaciniam teismui grąžinant bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, šalių patirtos ir su procesinių dokumentų įteikimu susijusios bylinėjimosi išlaidos nėra paskirstomos. Šiuo klausimu turės pasisakyti teismas, išnagrinėsiantis bylą iš esmės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Antanas Simniškis

Donatas Šernas