AS-322-756/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-322-756/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01841-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. (E.) Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. (E.) Č. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Kauno tardymo izoliatoriui dėl nutarimo panaikinimo, neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. (E.) Č. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2, 3–6), prašydamas:

1) panaikinti Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus (laikinai šias pareigas einančio A. V.) 2014 m. vasario 27 d. nutarimą, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda;

2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. 2S-1944;

3) priteisti iš atsakovų solidariai 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti (b. l. 11). Prašyme nurodė, kad pirma kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau teismas atsisakė skundą nagrinėti kaip neteismingą šiam teismui. Teismas Kauno apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-3197-505/2014 skundą su priedais grąžino 2014 m. spalio 27 d. Terminas skundui paduoti praleistas ne dėl pareiškėjo nerūpestingumo, o dėl objektyvių trukdžių, nes pareiškėjui kalint yra suvaržytos jo galimybės.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi (b. l. 20–21), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, neatnaujino skundo padavimo termino ir skundą atsisakė priimti.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 183 straipsnio 2 dalimi (teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimo, viešųjų teisių atėmimo, viešųjų darbų, laisvės apribojimo, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui) bei 3 dalimi (Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui), taip pat ABTĮ 25 straipsnio 1 dalimi ir 34 straipsniu (pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių).

Teismas iš skundo nustatė, kad pareiškėjas ginčijamą Kalėjimų departamento 2014 m. balandžio 8 d. raštą Nr. 2S-1944 paštu gavo 2014 m. balandžio 14 d. (minėtą aplinkybę patvirtina spaudas ant voko). Nuo šios datos yra skaičiuotinas BVK 183 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas skundui paduoti.

Termino praleidimą pareiškėjas grindžia aplinkybe, jog pirmiausia jis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Tačiau minėtas teismas 2014 m. gegužės 2 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, išaiškindamas pareiškėjui teisę kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą. Kadangi Kalėjimų departamento 2014 m. balandžio 8 d. rašte Nr. 2S-1944, išaiškinant jo apskundimo tvarką, tik bendrai nurodyta, jog minėtas sprendimas gali būti skundžiamas apygardos administraciniam teismui, nekonkretizuojant kuriam konkrečiai, šiuo konkrečiu atveju kreipimasis dėl pažeistų teisių gynybos į netinkamą administracinį teismą galėtų būti pripažinta svarbia termino praleidimo priežastimi, nesant toliau nustatytų teismo aplinkybių.

Pirmą kartą skundas Kauno apygardos administraciniame teisme (administracinėje byloje Nr. I-3197-505/2014) LITEKO duomenimis buvo gautas 2014 m. birželio 26 d. Kadangi šioje byloje nėra neginčijamų duomenų, kada buvo pateiktas skundas teismui, tačiau remiantis LITEKO duomenimis teismas minėtoje byloje 2014 m. birželio 30 d. nutartimi nustatydamas terminą skundo trūkumams pašalinti, be kita ko, išaiškino pareiškėjo teisę prašyti atnaujinti skundo padavimo terminą, tai sudaro pagrindą manyti, jog jau pirmą kartą pareiškėjas teismui skundą pateikė praleidęs BVK 183 straipsnio 3 dalyje nustatytą dvidešimties dienų terminą nuo akto įteikimo dienos skundui paduoti. Tokiai išvadai priimti pagrindą sudaro ir faktinės situacijos aplinkybės: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-7928-331/2014 atsisakė priimti pareiškėjo skundą, o Kauno apygardos administraciniame teisme (byloje Nr. I-3197-505/2014) skundas gautas 2014 m. birželio 26 d. Taigi, atmetus protingą terminą, skirtą korespondencijai siųsti (10 dienų), vis tik yra tam tikras laiko tarpas (apie 20 dienų), kuris nėra grindžiamas jokiomis priežastimis, dėl ko BVK 183 straipsnio 3 dalyje nustatytu terminu nebuvo realizuota pareiškėjo teisė į teisminę gynybą. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą šiuo atveju yra ypatingai svarbi ir neginčijamai nustatyta aplinkybė, jog administracinėje byloje Nr. I-3197-505/2014, paties pareiškėjo teigimu, skundą su priedais jis gavo 2014 m. spalio 27 d., minėtos aplinkybės nepaneigia ir administracinės bylos Nr. I-3197-505/2014 duomenys, tačiau šioje administracinėje byloje pareiškėjas skundą teismui paštu pateikė tik 2014 m. gruodžio 4 d. (minėtą aplinkybę patvirtina spaudas ant voko), taigi vėlgi praleidęs BVK 183 straipsnio 3 dalyje nustatytą dvidešimties dienų terminą skundui paduoti, terminą praleisdamas 18 dienų.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjo elgesys, siekiant apginti savo pažeistas teises ir pasirenkant netinkamą pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų gynimo būdą ir nesilaikant įstatyme nustatytų terminų, negali būti pripažintina svarbia termino praleidimo priežastimi, objektyviai trukdžiusia paduoti skundą teismui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje akcentuojama, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (LVAT 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012, 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (LVAT 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011). Kadangi pareiškėjas nenurodė jokių priežasčių, kurias teismas galėtų pripažinti svarbiomis, objektyviai trukdžiusių paduoti skundą teismui, teismas tokių priežasčių taip pat nenustatė, todėl skundo padavimo terminas neatnaujintinas ir skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

III. Pareiškėjas A. Č. atskiruoju skundu (b. l. 23–25, 30) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėjas paaiškina, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2014 m. gegužės 2 d. nutartimi atsisakė priimti jo skundą kaip neteismingą šiam teismui, išaiškino, kad pareiškėjas turi kreiptis Kauno apygardos administracinį teismą (ir kartu su nutartimi grąžino skundą bei skundo priedus). Šią nutartį pareiškėjas gavo tik 2014 m. birželio 19 d. (pasak pareiškėjo, tai patvirtina žyma ant voko).

Į Kauno apygardos administracinį teismą pareiškėjas kreipėsi 2014 m. birželio 20 d., tačiau Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 30 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą (iki 2014 m. liepos 16 d.) pateikti dokumentus dėl turtinės padėties ir prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio, taip pat pateikti prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. 2014 m. liepos 10 d. pareiškėjo kamoroje buvo atlikta neteisėta krata, kurios metu iš jo buvo paimti dokumentai (iš jų ir nagrinėjamos bylos), pareiškėjas buvo priverstas keletą savaičių tvarkyti ir remontuoti gyvenamąją patalpą, taisyti suplėšytus drabužius, rūšiuoti dokumentus. Kadangi nagrinėjamos bylos numerio pareiškėjas neprisiminė, nežinojo, koks terminas jam nustatytas skundo trūkumams pašalinti, jis praleido skundo padavimo terminą. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 21 d. nutartimi grąžino pareiškėjui skundą (skundas laikytas nepaduotu), todėl pareiškėjas šią nutartį 2014 m. liepos 27 d. apskundė LVAT.

2014 m. spalio 27 d. pareiškėjas iš Kauno apygardos administracinio teismo gavo kelis nesusegtus bylos lapus (pareiškėjas nesuprato, kokie tai lapai, todėl manė, jog Kauno apygardos administracinis teismas nuo pat 2014 m. liepos 27 d. jo atskirojo skundo neperdavė LVAT). 2014 m. lapkričio 7 d. raštu pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinio teismo pirmininką, prašydamas paaiškinti situaciją. Kauno apygardos administracinio teismo pirmininkas 2014 m. lapkričio 26 d. raštu paaiškino, jog bylos medžiagos dalis jam buvo grąžinta įsiteisėjus LVAT 2014 m. spalio 8 d. nutarčiai.

Į Kybartų pataisos namus pareiškėjas grįžo 2014 m. spalio 3 d., ir iš karto įstaigos administracijai pateikė prašymą įsigyti popieriaus ir rašymo priemonių. Tačiau įstaiga nurodė, kad atsakymą pateiks tik po 20 dienų. 2014 m. spalio 10 d. bei 2014 m. spalio 20 d. pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į įstaigos administraciją su prašymais leisti įsigyti rašymo priemonių, pašto ženklų ir popieriaus, o įstaigos administracija ir vėl nurodė, kad atsakymą pateiks po 20 dienų. Tik 2014 m. lapkričio 24 d. pareiškėjui buvo leista įsigyti pašto ženklų ir rašymo reikmenų, šiuos daiktus pareiškėjas įsigijo 2014 m. gruodžio 2 d. (pareiškėjas prašo teismo išreikalauti iš Kybartų pataisos namų minėtus įrodymus). Nurodytos priežastys, pareiškėjo manymu, patvirtina, kad terminą jis praleido dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių. 2014 m. gruodžio 4 d. pareiškėjas išsiuntė skundą Kauno apygardos administraciniam teismui. Taigi nors terminas skundui paduoti praleistas, jis turi būti atnaujintas, nes terminą pareiškėjas praleido dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria teismas neatnaujino skundo padavimo termino ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pažymėtina, kad pareiškėjas (2014 m. balandžio 17 d. skunde) teismo prašė panaikinti Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2014 m. vasario 27 d. nutarimą Nr. 35-39 bei Kalėjimų departamento 2014 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. 2S-1944 (juo paliktas galioti 2014 m. vasario 27 d. nutarimas Nr. 35-39), taip pat iš atsakovų priteisti 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Kalėjimų departamento direktoriaus sprendimai per 20 dienų nuo įteikimo dienos gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui. Kalėjimų departamento 2014 m. balandžio 8 d. sprendimas Nr. 2S-1944 pareiškėjui įteiktas 2014 m. balandžio 15 d. (b. l. 8, 9–10).

Pareiškėjas 2014 m. balandžio 17 d. skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui išsiuntė 2014 m. balandžio 22 d., t. y. nepraleidęs įstatyme nustatyto skundo padavimo termino, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 2 d. nutartimi (b. l. 17) atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai ir išaiškino pareiškėjui teisę šį skundą paduoti Kauno apygardos administraciniam teismui. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2014 m. birželio 26 d. (b. l. 18).

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 30 d. nutartyje nustatė, kad pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, todėl nustatė pareiškėjui terminą iki 2014 m. liepos 16 d. pašalinti skundo trūkumus, t. y., be kita ko, pateikti prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Kadangi iki nustatyto termino pareiškėjas skundo trūkumų nepašalino, Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 21 d. nutartimi nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui. LVAT 2014 m. spalio 8 d. nutartimi Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartį paliko nepakeistą.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, kad skundo padavimas nesilaikant ABTĮ nustatytos tvarkos, pateikiant skundą neteismingam teismui, pats savaime nėra laikomas objektyvia, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusia aplinkybe. Tačiau sprendžiant termino atnaujinimo klausimą yra svarbu ir tai, kiek, net ir laikant kad pareiškėjas sąžiningai suklydo paduodamas skundą ne pagal teismingumą, buvo aktyvus, siekdamas savo pažeistų teisių gynimo ir stengdamasis šią savo teisę realizuoti per įmanomai trumpą ir protingą terminą, po to, kai jam akivaizdžiai tapo žinoma skundo padavimo tvarka (žr., pvz., 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-191/2010, 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-123/2012).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutarties priėmimo į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu pareiškėjas kreipėsi tik 2014 m. birželio 26 d., todėl atmetus protingą terminą, skirtą korespondencijai siųsti (10 dienų), pareiškėjas beveik 20 dienų praleido Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 3 dalyje nustatytą 20 dienų terminą, ir šio laiko tarpo nepagrindė jokiomis priežastimis.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, su minėta teismo išvada sutinka.

Atskirajame skunde pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartį gavo tik 2014 m. gegužės 19 d., tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog 2014 m. gegužės 2 d. nutartis bylos šalims išsiųsta tą pačią dieną, todėl nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo teiginiui, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartį pareiškėjas turėjo gauti per protingą terminą korespondencijai siųsti, t. y. per 10 dienų. Vadinasi, vėliausiai Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartį gavęs 2014 m. gegužės 12 d., pareiškėjas turėjo iki 2014 m. gegužės 23 d. (t. y. per 20 dienų) kreiptis į teismą su skundu. Į Kauno apygardos administracinį teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2014 m. birželio 26 d., t. y. 19 dienų praleidęs skundo padavimo terminą. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 2 d. nutartyje pareiškėjui išaiškino jo teisę kreiptis būtent į Kauno apygardos administracinį teismą, o pareiškėjo šiam teismui pateiktas skundas buvo tapatus 2014 m. balandžio 17 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktam skundui (t. y. pareiškėjui nereikėjo rašyti naujo skundo), teisėjų kolegijos vertinimu, toks ilgas delsimo kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą terminas yra paties pareiškėjo pasirinktas elgesio variantas, kuris negali būti laikomas svarbia termino praleidimo priežastimi, objektyviai trukdžiusia paduoti skundą teismui.

Pažymėtina, kad nei Kauno apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde (b. l. 2, 3–6), nei prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti (b. l. 11) pareiškėjas nenurodė objektyvių priežasčių, dėl kurių delsė kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą nuo 2014 m. gegužės 12 d. iki 2014 m. birželio 26 d. Tokių priežasčių pareiškėjas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismui pateiktame atskirajame skunde (b. l. 23–25, 30).

Teisėjų kolegija nevertina atskirajame skunde nurodytų termino ištaisyti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartimi nustatytus skundo trūkumus priežasčių, taip pat nepasisako dėl pareiškėjo delsimo kreiptis į teismą laikotarpiu nuo Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 21 d. nutarties priėmimo iki 2014 m. gruodžio 4 d., t. y. pakartotinio pareiškėjo kreipimosi į teismą su 2014 m. balandžio 17 d. skundu, nes šios aplinkybės nagrinėjamu atveju nėra aktualios.

Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes vertino tinkamai, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. (E.) Č. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė