AS-602-1032-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS602-1032/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03658-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. spalio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir atsakovas, VASPVT) panaikinti 2014 m. liepos 1 d. Kontrolės Nr. T3-141/2014 ataskaitos Nr. D17-165-(1.27) (toliau – ir Ataskaita) konkrečias dalis, iš naujo atlikti pareiškėjo 2014 m. balandžio 19 d. 10.43 val. skunde reikalaujamus veiksmus (atlikti gydytojos-psichiatrės įrašų, viešosios įstaigos Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centro (toliau – ir VšĮ Garliavos PSPC) 2014 m. balandžio 15 d. rašto Nr. 1-360 turinio kokybės kontrolę; įvertinti gydytojos ir gydymo įstaigos atitiktį visuomenės sveikatos priežiūros licencijuojamai veiklai keliamiems reikalavimams; kontroliuoti, kaip laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, reikalavimų; įpareigoti atsakovą papildyti Ataskaitos išvadą bei pakeisti įsakymo „Dėl paciento V. J. teisės susipažinti su įrašais medicinos dokumentuose“ (toliau – ir Įsakymas) pavadinimą į „Dėl pareiškėjo V. J. teisių pažeidinėjimo VšĮ Garliavos PSPC“. Taip pat prašė įpareigoti atsakovą VšĮ Garliavos PSPC paskirti griežtesnę nuobaudą nei įspėjimas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Ataskaita, kurią atsakovas parengė pareiškėjo skundo VASPVT pagrindu atlikusi VšĮ Garliavos PSPC asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, nėra savarankiškas administracinis aktas, darantis įtaką pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Tai tik informacinio pobūdžio tarpinis dokumentas, kuriuo remdamasis atsakovas priėmė pareiškėjo ginčijamą Įsakymą. Ataskaita pareiškėjui tiesiogiai nesukūrė teisių ar pareigų, todėl teismas padarė išvadą, kad skundo reikalavimai, susiję su Ataskaitos koregavimu bei pakartotiniu pareiškėjo reikalaujamų veiksmų atlikimu, nenagrinėtini teisme administracinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.). Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, jog reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Dėl šių priežasčių teismas padarė išvadą, kad skundo reikalavimas, kuriuo prašoma atsakovą įpareigoti nustatyti, jog VšĮ Garliavos PSPC rašte „Dėl prašymo patenkinimo“ pažeidė Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas ir įpareigoti atsakovą pakeisti Įsakymo pavadinimą į „Dėl pareiškėjo V. J. teisių pažeidinėjimo VšĮ Garliavos PSPC“, yra suformuluotas netinkamai ir negali būti nagrinėjimo teisme dalyku (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Be to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Pareiškėjas vienu iš reikalavimų prašė įpareigoti atsakovą VšĮ Garliavos PSPC paskirti griežtesnę nuobaudą nei įspėjimas. Kadangi Įsakymo 2 punktu paskirta nuobauda susijusi ir sukelia teisines pasekmes išimtinai VšĮ Garliavos PSPC, tinkamas pareiškėjas ginčijant Įsakymu paskirtą nuobaudą gali būti tik VšĮ Garliavos PSPC. Todėl šis pareiškėjo skundo reikalavimas taip pat nenagrinėtinas teisme administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

III. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir perduoti klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nenurodė, į kurią instituciją pareiškėjui kreiptis ar kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti pareiškėjo skundą. Pasak pareiškėjo, jo skundo reikalavimų patenkinimas atskleistų atsakovo ir psichiatrės neteisėtus veiksmus, dengiant įvairiose Kauno apskrities teisėsaugos institucijose įdarbintų asmenų piktnaudžiavimą psichiatrija politiniais tikslais. Pareiškėjo nuomone, remiantis ABTĮ 22 straipsnio 1 dalimi, asmens subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą pakanka kreipimuisi į teismą. Faktą, kad skundžiamas aktas ar veiksmas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, pagrindžia toliau VšĮ Garliavos PSPC vykdomas pareiškėjo teisių pažeidinėjimas. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo nutartis prieštaringa – teismas remiasi nuostatomis, reiškiančiomis, jog teismas privalo nustatyti, kuo pasireiškia nurodytas pažeidimas, tačiau tai atsisakė atlikti iš anksto atsisakydamas priimti skundą. Taip pat pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, jog atsakovo Ataskaita nėra savarankiškas administracinis aktas. Pareiškėjo nuomone, jo reikalavimai suformuluoti tinkamai, todėl priešinga teismo išvada taip pat nepagrįsta. Be to, pareiškėjas nurodo, jog Įsakymu paskirta nuobauda teisines pasekmes sukelia ne tik VšĮ Garliavos PSPC, bet ir jam, kadangi VšĮ Garliavos PSPC taip yra skatinamas toliau tęsti pareiškėjo teisių ir įstatymo ginamų interesų pažeidimus. Vilniaus apygardos administracinis teismas negrąžino vieno tinkamai registruoto jo skundo vieneto. Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, kad jo skundo reikalavimų netenkinimas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus kitose jam nepagrįstai iškeltose administracinių teisės pažeidimų ir baudžiamosiose bylose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Šiame kontekste viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Ši norma iš esmės yra susijusi su ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, numatančiu, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, t. y. jeigu pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 str. 1 d.).

Detaliai administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 15–20 straipsniai. Šių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) valstybinės kontrolės dokumentų nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaita yra kontrolės procedūros dokumentas, kuris savaime nesukuria teisinių pasekmių asmeniui (pacientui). Šis dokumentas tik parodo asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklą kontroliuojančių valstybės institucijų poziciją dėl tikrinto asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir gali būti vienu iš įrodymų, kuriuo, esant pagrindui manyti, jog dėl paslaugų netinkamo suteikimo asmeniui atsirado neigiamos pasekmės ir yra teisinis pagrindas reikšti atitinkamus turtinius ar neturtinius reikalavimus administracine ar teismine tvarka, pagrindžiamos reikšmingos aplinkybės. Teisines pasekmes asmeniui (pacientui) sukeliančiais administraciniais aktais, nagrinėtinais administracinio proceso tvarka, laikomi asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitų pagrindu priimti sprendimai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-244/2013, 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-647/2013, 2013 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-26/2013 ir kt.).

Pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui buvo suformuluotas prašymas įpareigoti Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą panaikinti 2014 m. liepos 1 d. Kontrolės Nr. T3-141/2014 ataskaitos Nr. D17-165-(1.27) konkrečias dalis. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir suformuotą teismų praktiką, spręstina, jog pareiškėjo siekiama pakeisti Ataskaita yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, kurio pagrindu buvo priimtas Įsakymas, todėl pati Ataskaita pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti šiuos pareiškėjo skundo reikalavimus kaip nenagrinėtinus teisme administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, nurodęs, jog Ataskaita negali būti skundžiama teismui administracinio proceso tvarka, pareiškėjui išaiškino, jog pasekmes sukelia Ataskaitos pagrindu priimtas Įsakymas, todėl būtent šis dokumentas gali būti apskųstas. Konstatuotina, kad šiuo atveju ABTĮ 37 straipsnio 3 dalies nuostatos pažeistos nebuvo.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytais argumentais dėl pareiškėjo prašymų įpareigoti nustatyti tam tikrus faktus bei pakeisti Įsakymo pavadinimą. Pažymėtina, kad juridinių faktų ar aplinkybių konstatavimas nepriskiriamas administracinių teismų kompetencijai ir negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. AS525-255/2010, AS822-549/2010 ir kt.). Pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo pakeisti Įsakymo pavadinimą taip pat pagrįstai atsisakyta priimti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas (šiuo atveju – pavadinimas), kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS822-172/2010; AS143-560/2010; AS62-180/2011). Įvertinus šias nuostatas, darytina išvada, kad skundžiamo Įsakymo pavadinimas nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ir nesukuria jam pareigų, dėl to tokio reikalavimo nagrinėjimas darytų procesą beprasmį.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį, kuria reikalaujama VšĮ Garliavos PSPC paskirti griežtesnę nuobaudą nei įspėjimas. Pagal ABTĮ 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Įsakymu, kurį nagrinėjamu atveju siekia apskųsti pareiškėjas, nuobauda buvo paskirta VšĮ Garliavos PSPC, o ne pareiškėjui. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog Įsakymu nėra nustatomos teisės ar pareigos V. J., šiuo Įsakymu paskirta nuobauda susijusi ir sukelia teisines pasekmes išimtinai VšĮ Garlivos PSPC, todėl tinkamas pareiškėjas nagrinėjamu atveju būtų minėta gydymo įstaiga (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-756/2014).

Pareiškėjo atskirajame skunde nurodytas argumentas, jog pirmosios instancijos teismas negrąžino jam vieno skundo egzemplioriaus, atmestinas kaip nepagrįstas. ABTĮ 24 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, jog skundo (prašymo) su priedais egzempliorių (kopijų) turi būti tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme, išskyrus atvejus, kai skundas (prašymas) paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis. Įvertinus tai, kad pareiškėjas savo skundą pateikė ne elektroninių ryšių priemonėmis, vienas procesinio dokumento egzempliorius buvo pagrįstai paliktas Vilniaus apygardos administracinio teismo suformuotoje byloje.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius