AS-552-7-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS552-7/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02357-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo mažosios bendrijos „Hot Chicks“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Hot Chicks“ skundą atsakovui Vilniaus valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Hot Chicks“ skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir Vilniaus tarnyba) 2013 m. gegužės 14 d. atsisakymo išduoti pareiškėjui maisto tvarkymo subjekto pažymėjimą bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2013 m. birželio 5 d. raštu Nr. B6-(416)-1454 priimto sprendimo ir įpareigoti Tarnybą atlyginti 10 000 Lt neturtinę ir 45 971,98 Lt turtinę žalą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 9 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą pašalinti skundo trūkumus: pateikti teismui tris skundo egzempliorius su priedais, skunde nurodyti: pareiškėjo, jei turi – elektroninio pašto adresą, telefono, fakso numerius ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresus, taip pat atstovo elektroninio pašto adresą, telefoną, fakso numerius ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresus; pageidavimus dėl atsiliepimo į skundą, teismo sprendimo, kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis; patikslintas administracinės bylos proceso šalis, jų adresus, jeigu žinoma – elektroninio pašto adresą, telefoną, fakso numerius ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresus; pilnai suformuluotą skundo reikalavimą; pateikti Vilniaus tarnybos 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą (atsisakymą), jo gavimo datą patvirtinančius įrodymus; reiškiant reikalavimą dėl administracinio akto panaikinimo, pateikti mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą. Teismas taip pat išaiškino pareiškėjui teisę teismui reikšti reikalavimą dėl Vilniaus tarnybos 2013 m. gegužės 14 d. atsisakymo išduoti maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą, o tuo atveju, jei praleistas įstatymo numatytas skundo padavimo teismui terminas, paduoti motyvuotą ir atitinkamais įrodymais pagrįstą prašymą šį terminą atnaujinti.

Pareiškėjas MB „Hot Chicks“, šalindamas skundo trūkumus, pateikė skundą, kuriuo prašė: pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu Vilniaus tarnybos 2013 m. gegužės 14 d. atsisakymą išduoti pareiškėjui maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą; pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu Tarnybos 2013 m. birželio 5 d. raštu Nr. B6-(4.16)-1454 priimtą sprendimą; priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Tarnybos, 45 971,98 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti skundo dėl Vilniaus tarnybos 2013 m. gegužės 14 d. atsisakymo išduoti pareiškėjui maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą padavimo terminą. Pareiškėjas nurodė, kad 2013 m. gegužės 14 d. elektroniniu paštu gavo Vilniaus tarnybos 2013 m. gegužės 14 d. atsisakymą išduoti pareiškėjui maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą, kuris buvo nemotyvuotas, todėl nusprendė ginčą iš pradžių spręsti kreipiantis į Tarnybą. Pareiškėjas 2013 m. birželio 5 d. gavęs Tarnybos atsakymą, kuriuo buvo pasiūlyta pakartotinai kreiptis į Vilniaus tarnybą, kreipėsi į teismą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, atsisakė priimti pareiškėjo skundo, teisme gauto 2013 m. rugpjūčio 24 d., dalį dėl Vilniaus tarnybos 2013 m. gegužės 14 d. atsisakymo išduoti pareiškėjui maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą, kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminus; atsisakė priimti pareiškėjo skundo, teisme gauto 2013 m. rugpjūčio 24 d., dalį dėl Tarnybos 2013 m. birželio 5 d. rašto Nr. B6-(4.16)-1454 kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka; priėmė pareiškėjo skundo, teisme gauto 2013 m. rugpjūčio 24 d., dalį dėl reikalavimo priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Tarnybos, 45 971,98 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Vilniaus tarnybą teismas pašalino iš atsakovų ir įtraukė į bylos procesą trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, nustatė, kad pareiškėjas praleido skundo dėl Vilniaus tarnybos sprendimo padavimo terminą. Teismas rėmėsi ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl nemotyvuoto ginčijamo sprendimo bei apsisprendimas ginčą spręsti kreipiantis į aukštesnę instanciją, yra subjektyvaus pobūdžio, todėl negali pateisinti skundo padavimo teismui termino praleidimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad skundžiamame sprendime aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminai. Jokių svarbių priežasčių, dėl kurių pareiškėjas praleido skundo padavimo teismui terminą, teismas nenustatė, todėl darė išvadą, kad pareiškėjas turėjo galimybę per įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, tačiau pasirinko kitą savo teisių gynimo būdą, lėmusį skundo padavimo teismui termino praleidimą.

Teismas vadovavosi ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, nustatė, kad Tarnyba 2013 m. birželio 5 d. raštu Nr. B6-(4.16)-1454 atsakė pareiškėjui į 2013 m. gegužės 15 d. prašymą dėl neišduoto pažymėjimo. Įvertinęs skundžiamo Tarnybos rašto turinį teismas konstatavo, kad šis dokumentas yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio, jame nėra aiškiai bei imperatyviai suformuluotas santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos, todėl jis nelaikytinas administraciniu aktu ABTĮ 2 straipsnio 15 punkto prasme ir negali būti skundžiamas teismui.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 45 971,98 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą paduota nustatytu terminu, iš esmės atitinka ABTĮ 23, 24, 39 straipsnių keliamus reikalavimus, todėl priimtina.

III. Pareiškėjas MB „Hot Chicks“ atskiruoju skundu (b. l. 88-91) prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą skundui dėl Vilniaus tarnybos 2013 m. gegužės 14 d. atsisakymo išduoti pareiškėjui maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą paduoti bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-69/2010, vadovaujasi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, 34 straipsnio 1 dalimi, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi ir pažymi, kad, priešingai nei teigiama pirmosios instancijos teismo nutartyje, Vilniaus tarnybos 2013 m. gegužės 14 d. atsisakyme išduoti pažymėjimą nebuvo tinkamai išaiškinta šio sprendimo konkreti ir tiksli apskundimo tvarka. Pareiškėjas tvirtina supratęs, kad prieš kreipiantis į teismą būtina pasinaudoti privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Vilniaus tarnybos 2013 m. birželio 5 d. rašte Nr. B6-(4.16)-1454 šio dokumento apskundimo tvarka ir terminai nebuvo nurodyti. Pareiškėjo manymu, jis, siekdamas apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, veikė pakankamai operatyviai ir aktyviai, o teismas, nustatęs, kad terminas praleistas 18 dienų, nesilaikė protingo termino laikymosi principo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirasis skundas netenkintinas.

Pareiškėjas MB „Hot Chicks“ atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartį, kuria teismas atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir dėl to atsisakė priimti skundo dalį.

Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose.

Įstatyme nenurodytos priežastys, kurioms esant turėtų būti atnaujinamas terminas prašymui ir dokumentams pateikti. Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik išskirtinės, objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo numatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką svarbiomis priežastimis laikytinos tokios aplinkybės, kurios sudaro kliūtis laiku atlikti tam tikrus veiksmus, paprastai jos turi būti objektyvaus pobūdžio ir nepriklausyti nuo asmens valios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-649/2009). Tokiu teisiniu reguliavimu yra siekiama užtikrinti susiklosčiusių santykių stabilumą, įgytų teisių apsaugą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-886/2010).

Tai, ar įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju ir, vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą, vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-553/2010). Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pažymima, jog, sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012).

Nagrinėjamu atveju, grįsdamas termino skundui pateikti praleidimo priežastis, pareiškėjas nurodo, jog skundžiame rašte nebuvo tiksliai išaiškinta jo skundimo tvarka, atitinkamai dėl šių priežasčių buvo suklysta pateikiant skundą pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas nurodo, kad 2013 m. gegužės 14 d. gavo Vilniaus tarnybos atsakymą į jo 2013 m. gegužės 8 d. prašymą. Iš šio Vilniaus tarnybos 2013 m. gegužės 14 d. rašto (b. l. 11) matyti, kad Vilniaus tarnyba, minėtu atsakymu informuodama pareiškėją apie tai, kad Vilniaus tarnyba priėmė sprendimą neišduoti MB „Hot Chicks“ Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo, nurodė, jog pareiškėjas turi teisę dėl šio atsisakymo paduoti skundą Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo nustatyta tvarka Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka – Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Taigi, kaip matyti, skundžiamame Vilniaus tarnybos rašte yra aiškiai nurodyti subjektai, kuriems skųstinas Vilniaus tarnybos 2013 m. gegužės 14 d. raštas, taip pat nurodyti teisės aktai, įtvirtinantys tokio rašto apskundimo tvarką ir terminus. Tokios faktinės aplinkybės paneigia pareiškėjo atskirajame skunde dėstomą poziciją, kad Vilniaus tarnybos 2013 m. gegužės 14 d. rašte nebuvo tinkamai išaiškinta jo apskundimo tvarka.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, kad skundo padavimo terminą pareiškėjas praleido ne dėl objektyvių, o dėl subjektyvių, nuo jo paties valios priklausančių priežasčių – nepakankamo rūpestingumo ir jo paties pasirinkto elgesio varianto. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad iš skundžiamo rašto jam nebuvo aiški jo apskundimo tvarka bei terminai šiuo atveju nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjas terminą praleido dėl suklaidinimo. Kaip minėta, skundžiamame rašte aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka. Be to, kaip matyti iš pareiškėjo skundo, akivaizdu, jog nuo pat susipažinimo su Vilniaus tarnybos 2013 m. gegužės 14 d. raštu momento pareiškėjui tapo aišku, kad skundžiamas raštas jo netenkina. Pažymėtina, jog suvokimas, kad įsakymas galimai pažeidžia pareiškėjo teises, yra pakankamas pagrindas imtis priemonių savo pažeistų teisių gynybai.

Pareiškėjas 2013 m. gegužės 15 d. raštu kreipėsi į Tarnybą, išdėstydamas, be kita ko, savo nesutikimą su Vilniaus tarnybos 2013 m. gegužės 14 d. raštu. Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra įtvirtinta ikiteisminė ginčų dėl tokio Vilniaus tarnybos rašto nagrinėjimo Tarnyboje tvarka. Tai, kad pareiškėjas gindamas savo pažeistas teises pasirinko netinkamą elgesio variantą, t. y. per įstatyme numatytą laiko tarpą nesikreipė į teismą ar Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, o nusprendė savo teises ginti kitais, teisės aktuose nenumatytais, būdais (kreiptis į kitas neteismines institucijas) laikytina subjektyvia jo paties valios išraiška. Pažymėtina, jog tam tikros institucijos priimtas sprendimas gali būti laikomas sprendimu, priimtu išnagrinėjus ginčą ikiteismine tvarka, tik tokiu atveju, kai atitinkama ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka yra konkrečiai numatyta įstatyme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-41/2011). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, įstatymas nenumatė ikiteisminės Vilniaus tarnybos 2013 m. gegužės 14 d. rašto apskundimo tvarkos Tarnybai, todėl, aplinkybė, kad pareiškėjas, prieš kreipdamasis į teismą, veikdamas savo nuožiūra kreipėsi į Tarnybą, nesudaro pagrindo šias aplinkybes vertinti kaip objektyviai užkirtusias kelią pareiškėjui kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti, ir nedidelė termino praleidimo trukmė (tai pagal teismų praktiką nėra vertinama kaip pagrindas atnaujinti terminą, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-19/2012). Tačiau tai, kad terminas yra praleistas nedaug, apskritai gali turėti reikšmės vertinant, ar yra pagrindas atnaujinti terminą, atsižvelgiant į visumą byloje nustatytų aplinkybių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-294/2012). Šiuo atveju, atsižvelgusi į nurodytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjas nenurodė pagrįstų aplinkybių, leidžiančių jam atnaujinti praleistą terminą skundui pateikti net ir atsižvelgus į termino praleidimo trukmę.

Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 5 straipsnyje aptarta teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Proceso dalyviai privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (ABTĮ 53 str. 3 d.). Pareiškėjas neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią ginčo išsprendimą, uždelsė paduoti skundą teismui ir tokiais veiksmais pats sau sukūrė neigiamas pasekmes.

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad Tarnybos 2013 m. birželio 5 d. rašte Nr. B6-(4.16)-1454 nėra nurodyta jo apskundimo tvarka. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo akto turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo prieita išvada, kad minėtas atsakovo raštas tėra informacinio-aiškinamojo pobūdžio, jame nėra aiškiai bei imperatyviai suformuluotos santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas administraciniai teismai nesprendžia ginčų dėl informacinio pobūdžio raštų teisėtumo, todėl skundą dalyje dėl Tarnybos 2013 m. birželio 5 d. rašto panaikinimo pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė pareiškėjo pateikto skundo priimtinumo klausimą, pagrįstai nurodė, jog pareiškėjo nurodytos priežastys nelaikytinos svarbiomis ir, neatnaujinęs termino skundui pateikti, atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį. Dėl šių priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo mažosios bendrijos „Hot Chicks“ atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Laimė Baltrūnaitė

Ramūnas Gadliauskas