A-556-2123-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556-2123/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00637-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės I. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei I. G. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, VšĮ ŠRATC) su prašymu (b. l. 2–4) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės I. G. 763 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad VšĮ ŠRATC yra Šiaulių miesto, Kelmės, Akmenės, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio ir Šiaulių rajonų savivaldybių įsteigta įstaiga, kuri yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Įvedant rinkliavą preziumuota, kad visi gyventojai ir veikiantys juridiniai asmenys turi komunalinių atliekų, kurias jie deda į vieną ar kitą konteinerį, todėl apmokestinant juos rinkliava šios aplinkybės nebenustatinėjamos, tačiau siekiama užtikrinti, jog rinkliavą mokėtų jie visi.

Rinkliava turi būti mokama ne vėliau kaip iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos, o rinkliavos lėšomis tvarkomos komunalinės atliekos, kur ir kiek jų bebūtų. Rinkliavos dydis apskaičiuojamas, remiantis savivaldybės nustatytu rinkliavos dydžiu vienam gyventojui, dauginamu iš rinkliavos mokėtojui nuosavybės ar savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos teise priklausančio būsto gyventojų skaičiaus. Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo bei Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, savivaldybių institucijų kompetencijai yra priskirta funkcija atitinkamos savivaldybės teritorijoje organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą bei suteikta teisė nustatyti vietinę rinkliavą už naudojimąsi šios sistemos paslaugomis (Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis, esanti administracinėje byloje Nr. I-78-355/2010, išnagrinėtoje Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2010 m. kovo 20 d.).

Remdamasi tuo, Kelmės rajono savivaldybės taryba 2007 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. T-190 nuo 2007 m. liepos 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir 2006 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. T-287 patvirtino Kelmės rajono komunalinių atliekų tvarkymo taisykles (pakeistas 2009 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. T-95), kurių 4.4.4 punktas nustatė, kad atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavą, 4.1. punktas – naudotis komunalinių atliekų tvarkymo sistema. Rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2006 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. T-288 patvirtintais Kelmės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai), kurie buvo pakeisti 2007 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. T-364, 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T-429 ir 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. T-476.

Šie sprendimai yra viešai paskelbti www.kelme.lt, ir kaip nustatyta Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 14 d. nutartimi, esančia administracinėje byloje Nr. I-322-621/2010, taryba priėmė šiuos sprendimus „įgyvendindama savarankiškąsias savivaldybės funkcijas atliekų tvarkymo srityje“ bei, kad rinkliava „vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, taigi vietinė rinkliava ir jos dydis nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu; rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas“.

Pagal Rinkliavų įstatymo 16 straipsnio 2 dalį ir Nuostatų 28, 58 ir 59 punktus, rinkliavos lėšos įskaitomos į savivaldybės biudžetą. Nuostatų 13, 14, 15, 17, 26, 27 ir 34 punktai nustato, kad pareiškėjas VšĮ ŠRATC administruoja šią vietinę rinkliavą bei, be kitų, vykdo šias vietinės rinkliavos administravimo procedūras: apskaičiuoja vietinę rinkliavą ir siunčia pranešimą mokėtojui, kontroliuoja jos mokėjimą. Pagal Nuostatų 13, 14, 15, 17, 26, 27 ir 34 punktus, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 31 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1, 4, 18, 19, 20 dalis, 4 straipsnio 6 dalį, 5 straipsnio 1, 4 punktus, pareiškėjo veiksmai, vykdant šias funkcijas, yra „laikytini viešojo administravimo įgalinimus turinčio subjekto veiksmais viešojo administravimo srityje“ (Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 14 d. nutartis, esanti administracinėje byloje Nr. I-322-621/2010).

Rinkliava atsakovei skaičiuojama Nuostatų 30 punkto nustatyta tvarka pagal atsakovės turimo būsto gyventojų skaičių. Nuostatų 42 punktas nustato, kad nesumokėtą rinkliavą administratorius (pareiškėjas) išieško Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Tokiu būdu ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1 straipsnį, rinkliavos mokėjimas yra atsakovės prievolė, kuri turi būti vykdoma tinkamai (CK 6.38 str.) ir kurią vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (CK 6.59 str.). Atsakovė I.

G. yra skolinga VšĮ ŠRATC 763 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 1 d. sprendimu (b. l. 16–18) pareiškėjo prašymą patenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės I. G. pareiškėjui viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui 763 Lt (septynis šimtus šešiasdešimt tris litus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, jog savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Kelmės rajono savivaldybės taryba 2007 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. T-190 nuo 2007 m. liepos 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir 2006 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. T-287 patvirtino Kelmės rajono komunalinių atliekų tvarkymo taisykles (pakeistas 2009 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. T-95), kurių 4.4.4 punktas nustatė, kad atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavą, 4.1 punktas – naudotis komunalinių atliekų tvarkymo sistema. Rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2006 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. T-288 patvirtintais Kelmės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais, kurie buvo pakeisti 2007 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. T-364, 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T-429 ir 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. T-476). Atsakovė I. G. gyvena Kelmės rajono savivaldybės aptarnaujamoje teritorijoje ir pagal Nuostatų 30 punktą yra vietinės rinkliavos mokėtoja. Iš pažymos matyti, kad atsakovės vietinės rinliavos įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. yra 763 Lt. Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (CK 59 str.). Atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jos priteistina įsiskolinimo suma pareiškėjui (CK 6.38 str.).

III. Atsakovė I. G. apeliaciniu skundu (b. l. 29) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendimą.

Atsakovė apeliacinį skundą grindžia tuo, kad rinkliava neturi būti apmokestinama už neatliktas paslaugas, nes už visą šį laikotarpį nebuvo pristatyti šiukšlių surinkimo konteineriai. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodančių dokumentų, važtaraščių, apskaitos dokumentų, kad konteineriai pristatyti ir atvežti. Nuo pat pirmo pranešimo apie eilinę rinkliavą ne kartą kreipėsi, kad jai būtų atvežti šiukšlių surinkimo konteineriai, tačiau per tą laikotarpį, už kurį priteista rinkliava, jie nebuvo pristatyti. Pats pareiškėjas nurodo, kad rinkliava turi būti mokama už atliktas paslaugas. Į teismo posėdį atsakovė neatvyko, nes augina tris mažamečius vaikus, kurių neturėjo kur palikti, nes vaikų tėvas išvykęs į komandiruotę. Apie tai, kad šiukšlių konteineriai nebuvo pristatyti, galėtų paliudyti jos sugyventinis, sūnus ir uošviai. Kadangi atliekų konteinerių neturėjo, gyvendami kaime popierių degindavo krosnyje, plastmasės, metalo bei stiklo laužą pristatydavo į surinkimo punktus, atlikusius drabužius atiduodavome kitoms šeimoms, maisto atliekas sušerdavo šunims ir gyvuliams. Pareiškėjas teigia, kad gyventojai išmeta atliekas į bendro surinkimo konteinerius, tačiau nepateikia įrodymų. Negalima vadovautis prielaidomis, nes jos šeimai, gyvenančiai vienkiemyje, fiziškai to neįmanoma padaryti, artimiausias miestelis už aštuonių kilometrų.

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 42–44) prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjas nurodo, jog pagal pateiktą vežėjo UAB Kelmės vietinis ūkis raštą (raštas pridedamas) matyti, kad I. G. nuo rinkliavos įvedimo pradžios galėjo naudoti ir naudojosi komunalinių atliekų konteineriais, kur gyveno su šeima, o kai ji kreipėsi dėl asmeninio komunalinių atliekų konteinerio išdavimo, jai buvo suteikta ši paslauga. Pareiškėjas taip pat pateikia pasaugos sutarčių kopijas, kurios buvo sudarytos su atsakove bei namo savininku, pas kurį gyveno atsakovė su šeima. Atsakovė nenurodo jokių materialinės teisės normų, kurias pažeidė teismas priimdamas sprendimą ir iš viso nenurodo jokių materialinės teisės normų, kurias pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 130 straipsnio 2 dalies 6 punktą ji privalo nurodyti apeliaciniame skunde. Teismas visiškai pagrįstai patenkino pareiškėjo prašymą dėl skolos priteisimo pagal jame nurodytus teisės aktų pagrindus bei susiklosčiusią teismų praktiką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pateikus apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo yra akcentuojami keli pagrindiniai momentai: byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovei; nėra įrodymų dėl atliktos paslaugos, o tai reiškia negalėjo atsirasti ir pareiga mokėti vietinę rinkliavą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje yra pasisakyta, kad bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Iš administracinėje byloje esančių teismo šaukimų gražinamųjų dalių (b.l. 13-14) matyti, kad apie 2014 m. balandžio 1 d. įvykusį teismo posėdį buvo pranešta tiek pareiškėjui, tiek atsakovei, tačiau šalys neatvyko, todėl šiuo aspektu nebuvo jokių kliūčių bylai nagrinėti iš esmės bei sprendimui priimti, kas ir buvo padaryta.

Taigi nurodytas apeliacinio skundo argumentas, kaip galimas skundžiamo sprendimo naikinimo argumentas, pripažintinas niekuo neparemtu.

Nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuoja Rinkliavų įstatymas ir Atliekų tvarkymo įstatymas bei su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 punktai taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, jog nagrinėjamu atveju atsakovės prievolė mokėti ginčo rinkliavą nėra kildinama iš konkretaus individualaus administracinio akto, bet iš Rinkliavų įstatymo ir šios rinkliavos nuostatų (norminio teisės akto). Šios pareigos atsakovė iki šiol nėra įvykdžiusi, todėl pareiškėjas, vykdydamas jam priskirtas vietinės rinkliavos administravimo funkcijas, ir kreipėsi į administracinį teismą dėl jos priteisimo.

Nagrinėjamai bylai reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, kurioje išplėstinė teisėjų kolegija sprendė klausimus, susijusius su vietinės rinkliavos mokėjimu inter alia ir dėl vietinės rinkliavos mokėtojo (Teismų įstatymo 33 str. 4 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 28 d. nutartyje, aiškindamas teisę dėl „atliekų turėtojo“ sąvokos, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Tai lemia, kad nagrinėjamu atveju vertinimo, jog atsakovas pagal rinkliavos nuostatus yra laikytinas ginčo vietinės rinkliavos mokėtoju, negali paneigti jo nurodomi argumentai, kad jam komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos nebuvo teikiamos, kad jis šias atliekas tvarkėsi pats. Be to, kadangi, kaip matyti iš šiame baigiamajame teismo akte cituotų ir kitų rinkliavos nuostatuose įtvirtintų taisyklių, asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu ir (ar) naudojimu, minėtam vertinimui neturi įtakos atsakovo argumentai, kad jam nebuvo skirtas joks konteineris atliekoms šalinti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi bylos medžiagą, taip pat prieš tai aptartą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose (dėl vietinės rinkliavos mokėjimo), konstatuoja, kad atsakovės argumentai dėl to, jog ji nesinaudojo pareiškėjo paslaugomis, turimas atliekas tvarkė pati, nepaneigia jos pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Šiaulių apygardos administracinis teismas teisėtai bei pagrįstai priteisė iš atsakovės nesumokėtą minėtos rinkliavos sumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str.).

Papildomai paminėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2, 4, 25, 27, 28, 30, 31, 35 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 30-1, 30-2 straipsniais įstatymu Atliekų tvarkymo įstatymas buvo papildytas naujais 301 ir 302 straipsniais, įsigaliojusiais nuo 2013 m. liepos 1 d. Be to, Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 buvo patvirtinta Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodika (toliau – ir Metodika). Šiomis įstatymo ir Vyriausybės nutarimu patvirtintos Metodikos nuostatomis buvo įtvirtintos naujos reikšmingos taisyklės, inter alia susijusios su savivaldybės teisės nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą jos teritorijoje įgyvendinimo ribomis (savivaldybės tarybos diskrecijos apimtimi).

Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, tinkamai aiškino materialinės teisės normas dėl vietinės rinkliavos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės I. G. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius