AS-146-676-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS146-676/2014 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02200-2014-4 Procesinio sprendimo kategorijos 63.3.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. rugpjūčio 28 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. U. (I. U.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. U. (I. U.) skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas I. U. (toliau – ir pareiškėjas) 2014 m. balandžio 10 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 1-4), kuriuo prašė priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM), 4 902,48 Lt neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – ir valstybinė pensija) dalį. Taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Paaiškino, kad jam buvo paskirta 507,93 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą ir 360 Lt bazinės pensijos priedas, tačiau nuo 2010 m. iki 2014 m. sausio 1 d. gavo tik dalį paskirtos pensijos.

Pareiškėjas pažymėjo, kad suprasdamas dėl ekonominės krizės kilusius valstybėje sunkumus, jis atitinkamą laiką buvo kantrus ir tikėjosi, kad pagerėjus padėčiai valstybė geranoriškai kompensuos neišmokėtą pensijos dalį, todėl sekė Vyriausybės pranešimus sumažintų pensijų dalies kompensavimo klausimais, tačiau jokie sprendimai dėl valstybinių pensijų nepriemokų kompensavimo iki šiol nepriimti. Pareiškėjas teigė, kad atsižvelgdamas į CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad bendrasis ieškinio senaties dėl žalos atlyginimo terminas yra 10 metų, jis sąžiningai klydo dėl termino kreiptis į teismą su skundu dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Remdamasis šiais motyvais, pareiškėjas prašė atnaujinti skundo padavimo terminą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi (b. l. 8-9) atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė skundą priimti. Nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą.

Pasisakydamas dėl praleisto termino atnaujinimo pareiškėjas paaiškino, kad jis buvo įsitikinęs, kad terminas skundui paduoti yra skaičiuojamas ne nuo žalos padarymo pradžios, o nuo jos pasibaigimo dienos, manė, kad terminas skundui paduoti yra 10 metų. ABTĮ 34 straipsnis nustato, kad jei skundas pareiškiamas praleidus įstatymo nustatytą terminą, pareiškėjo prašymu terminas skundui paduoti gali būti atnaujintas, jei teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 išaiškino, kad suinteresuoti asmenys dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismą privalo kreiptis per 3 metų procesinį terminą. 3 metų procesinis terminas kreiptis į teismą pripažintas tinkamu ir iš esmės pakankamu tam, kad pareiškėjas galėtų pareikšti reikalavimą dėl valstybinės pensijos nepriemokos.

Teismas nurodė, jog kartu su skundu pateikta medžiaga patvirtina, kad pirmoji sumažinta valstybinė pensija pareiškėjui išmokėta už 2010 m. sausio mėn. Pagal pareiškėjo prašymą Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. sausio 30 d. parengė pažymą apie pareiškėjui neišmokėtą pensijos dalį, vadinasi, į minėtą instituciją dėl pažymos apie neišmokėtą pensijos dalį gavimo pareiškėjas kreipėsi ne anksčiau kaip 2014 m. sausio mėn., o į teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2014 m. balandžio mėn., jau pasibaigus nustatytam 3 metų terminui kreiptis į teismą.

Pareiškėjo žinojimas apie pensijos sumažinimą, tačiau delsimas kreiptis su prašymu sužinoti neišmokėtą pensijos dydį bei į teismą su skundu, teismo nuomone, laikytinas pareiškėjo nerūpestingumu, aplaidumu ginant savo pažeistas teises. Pareiškėjo nurodyti termino atnaujinimo motyvai, nelaikytini tinkama ir pagrįsta priežastimi terminui atnaujinti. Terminas pareikšti reikalavimui priteisti pareiškėjui iš atsakovo valstybinės pensijos nepriemoką buvo praleistas ne dėl ginčo teisinių santykių srityje vyravusio teisinio neaiškumo ir neapibrėžtumo, bet dėl subjektyvių, nuo pareiškėjo valios priklausiusių priežasčių.

Pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų motyvų dėl termino atnaujinimo. Tokia teismo išvada grindžiama LVAT formuojama praktika (žr., 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje AS552-355/2014).

Teismas sprendė, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido be svarbių priežasčių, todėl jo prašymą atnaujinti apskundimo terminą atmetė.

II.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 11-13), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį ir įpareigoti Vilniaus apygardos administracinį teismą jo skundą nagrinėti visa apimtimi. Teigia, jog priimdamas skundžiamą nutartį teismas neatsižvelgė į pareiškėjo kreipimosi į teismą termino praleidimui reikšmingas aplinkybes, kad konkretus terminas per kurį turi būti paduotas skundas šios kategorijos bylose įstatymų nėra nustatytas. Todėl pareiškėjas pagrįstai manė, jog šiuo atveju taikomas bendrasis CK numatytas 10 metų senaties terminas reikalavimams dėl žalos pareikšti. 3 metų terminas kreiptis į teismą dėl valstybinių pensijų nepriemokos nustatytas tik teismų praktikoje ir pradėtas taikyti tik 2013 metais. Be to, Konstitucinis Teismas priėmė nutarimus ir sprendimus dėl Laikinojo įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai, kurie pareiškėjui kurį laiką leido pagrįstai tikėtis, kad valstybinės pensijos nepriemoką valstybė jam grąžins be teisminės valdžios įsikišimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi, kuria buvo atmestas jo prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakyta priimti skundą pritaikius ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą, t. y. nepatenkinus prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą. Pagal LVAT praktiką, suformuotą nagrinėjant ginčus dėl paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo taikant Laikinąjį įstatymą (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo

12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013) reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pareikšti procesinis terminas yra 3 metai.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo

12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 asmens teisės kreiptis gynybos į teismą kontekste (Konstitucijos 30 str.

1 d., ABTĮ 5 str.) išanalizavusi pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mokėjimą reglamentuojantį teisinį reguliavimą ir konstatavusi, kad įstatymų leidėjas nei Valstybinių pensijų įstatyme, nei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nėra sureguliavęs pareigūnų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemoką ir šios teisės įgyvendinimo tvarkos, taip pat nėra nustatęs įgaliotų mokėti šias pensijas institucijų veiksmų apskundimo terminų, vadovaudamasi ABTĮ 4 straipsnio 6 dalimi nusprendė, kad kreipimosi į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, procesinio termino prasme pagal analogiją turi būti taikomos panašius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, skirtos valstybinių socialinio draudimo pensijų nepriemokų klausimams spręsti, t. y.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) nuostata pagal kurią reikalavimai dėl pensijos nepriemokos gali būti pareikšti per 3 metus nuo tos dienos kai asmuo sužinojo (turėjo sužinoti) apie priimtą sprendimą. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, nagrinėdama ginčą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, pabrėždama būtinumą užtikrinti administracinių teismų formuojamos praktikos nuoseklumą ir tęstinumą pažymėjo, kad nustatant minėto 3 metų procesinio termino eigos pradžią kiekvienu atveju būtina įvertinti pažeidimo, su kuriuo pareiškėjas sieja savo reikalavimą, pobūdį ir bylos individualias faktines aplinkybes.

Tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos valstybės institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad procedūrinės taisyklės, įtvirtintos valstybinių socialinio draudimo pensijų klausimus reglamentuojančiuose teisės aktuose, a priori (savaime) pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjų teisinės padėties nereguliuoja, kad procesinė analogija netaikytina sprendžiant ikiteisminės ginčo dėl valstybinės pensijos nepriemokos nagrinėjimo tvarkos klausimus.

Šiuo aspektu nutartyje pabrėžta, kad įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs privalomos ikiteisminės sprendimų ir veiksmų dėl valstybinių pensijų mokėjimo, inter alia pensijos nepriemokos, nagrinėjimo tvarkos. Išplėstinė teisėjų kolegija ABTĮ 3 straipsnio 1 dalies kontekste priminė anksčiau suformuotą praktiką, kad kreipdamasis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos, pareiškėjas privalo pagrįsti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas – t. y. į teismą kreiptis tik po kreipimosi į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją, ir šiam subjektui nepatenkinus reikalavimo.

Pagal LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje Nr. A444-2232/2013 pateiktus išaiškinimus, sprendžiant ar pareiškėjas tinkamai realizavo teisę kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, t. y. ar nepraleido 3 metų procesinio termino, svarbi ne kreipimosi į instituciją su pretenzija dėl neišmokėtos valstybinės pensijos data, o kreipimosi į teismą data. Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo, Krašto apsaugos bei Prokuratūros sistemų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 (redakcija galiojusi nuo 2010 m. sausio 1 d.) 24 punktas nustato, kad pensija mokama už praėjusį mėnesį pensiją mokančių institucijų nustatyta tvarka.

Taigi, pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria gali būti siejama skundo padavimo teismui procesinio termino pradžia.

Pagal pateiktus į bylą įrodymus pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos mažinimas pagal Laikinojo įstatymo nuostatas buvo pradėtas nuo 2010 m. sausio 1 d. Vidaus reikalų ministerijai nepriėmus jokio individualaus administracinio akto, o kiekvieną mėnesį taikant Laikinojo įstatymo nuostatas ir perskaičiuojant pareiškėjui mokėtinos valstybinės pensijos dydį. Pagal bylos duomenis pareiškėjas apie jo teisę gauti paskirto dydžio valstybinę pensiją galimai pažeidžiančius veiksmus sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2010 m. vasario mėnesį, t. y. gavęs pirmą sumažintą valstybinę pensiją, išmokėtą už 2010 m. sausio mėnesį.

Į teismą pareiškėjas kreipėsi 2014 m. balandžio 10 d., t. y. praleidęs trejų metų procesinį terminą. Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. LVAT savo jurisprudencijoje (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) dėl termino atnaujinimo yra pažymėta, kad teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis (žr.

LVAT 2012 m. balandžio 27 d. nutartį Nr. TA858-36/2012). Pagal LVAT praktiką, svarbios priežasties, dėl kurios praleistas skundo padavimo terminas, sąvoka aiškinama kaip apimanti išskirtines, objektyvias, nuo skundą paduodančio asmens valios nepriklausiusias aplinkybes, sutrukdžiusias laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr. LVAT 2012 m. balandžio 6 d. nutartį Nr. TA492-6/2012, 2011 m. birželio 3 d. nutartį Nr. TA858-44/2011, 2006 m. birželio 15 d. nutartį Nr. AS6-219/2006 ir kt.). Nagrinėjamu atveju sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo pabrėžtina, kad pareiškėjas 2014 m. balandžio 10 d. kreipėsi į administracinį teismą teisminės gynybos teisinių santykių srityje, kuri įstatymų leidėjo nebuvo sureguliuota nei procesinio termino kreiptis į teismą prasme, nei kitais aspektais.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, išanalizavusi Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo ir Valstybinių pensijų įstatymo nuostatas, 2013 m. kovo 12 d. nutartyje Nr. A552-519/2013 konstatavo, kad įstatymų leidėjas nesureguliavęs pareigūnų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemoką, jos įgyvendinimo tvarkos bei ribojimų klausimų. Minėtuose teisės aktuose nėra numatyti ir kompetentingos institucijos, įgaliotos mokėti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, veiksmų apskundimo terminai. Pabrėžtina, kad būtent šioje LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje buvo prieita prie išvadų, kad specialiuoju procesiniu terminu kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos ABTĮ

33 straipsnio 1 dalies prasme taikytinas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme įtvirtintas 3 metų terminas. Pabrėžtina ir tai, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies prasme trejų metų terminas kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo expressis verbis nėra įtvirtintas viešai paskelbtame norminiame teisės akte (užpildant teisinio reguliavimo spragą jis nuo 2013 m. kovo 12 d. įtvirtintas administracinių teismų praktikoje), todėl pareiškėjas, 2010 m. vasario mėnesį gavęs pirmą sumažintą valstybinę pensiją pagal galiojančius įstatymus pateko į teisinio neapibrėžtumo situaciją ir objektyviai negalėjo numatyti savo galimai pažeistų teisių į paskirtą valstybinę pensiją (nuosavybę) gynimo procesinio termino, kuris pagal analogiją buvo nustatytas vėlesnėje (2013 metų) LVAT jurisprudencijoje.

Atsižvelgdama į tai, kad iki 2013 m. kovo mėnesio (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos nutarties Nr. A552-519/2013 paskelbimo) ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, teisėjų kolegija vertina, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjų (šiuo atveju pareiškėjo) teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas buvo apsunkintas. Dėl minėto teisinio neapibrėžtumo pareiškėjo argumentai, kad kreipimosi į teismą termino prasme, jis vadovavosi CK normomis, t. y. bendruoju 10 metų ieškinio senaties terminu, turi būti įvertinti kaip viena iš termino kreiptis praleidimą pateisinančių priežasčių.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pareiškėjo argumentais, kad atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo nutarimus dėl valstybinių pensijų, sumažintų dideliu mastu kompensavimo mechanizmo nustatymo, jis atitinkamą laiką turėjo pagrįstų lūkesčių, jog valstybė išspręs neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo klausimą, priimdama atitinkamus teisės aktus, tačiau šiems lūkesčiams nepasiteisinus, prašo teisminės gynybos. Išvardytas priežastis teisėjų kolegija pripažįsta svarbiomis priežastimis, kurios pareiškėjui sudarė objektyvias kliūtis paduoti teismui skundą per 3 metų procesinį terminą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad toks pareiškėjo skundo pateikimo aplinkybių vertinimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą dėl praleisto termino atnaujinimo bylose dėl valstybinių pensijų, paskirtų ir pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, nepriemokų priteisimo (žr. LVAT nutartis

administracinėse bylose: 2014 m. sausio 15 d. Nr. AS502-169/2014, 2014 m. sausio 12 d. Nr. AS143-219/2014, 2014 m. sausio 22 d. Nr. AS502-212/2014, 2014 m. sausio 22 d. Nr. AS502-213/2014, 2014 m. vasario 5 d. Nr. AS756-215/2014, 2014 m. vasario 5 d. Nr. AS525-267/2014, 2014 m. vasario 19 d. Nr. AS756-279/2014, 2014 m. vasario 26 d. Nr. AS756-280/2014, 2014 m. balandžio 16 d. Nr. AS143-467/2014, 2014 m. balandžio 16 d. Nr. AS502-472/2014, 2014 m. gegužės 21 d. Nr. AS525-469/2014, 2014 m. balandžio 2 d. Nr. AS602-205/2014, 2014 m. balandžio 2 d. Nr. A525 - 409/2014 ir kt.).

Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies ir Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo nuostatas klausimus, būtina vadovautis teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuluotomis jau išnagrinėtose analogiškose bylose. Atsižvelgdama į tai, kad nuostata, jog specialiuoju procesiniu terminu kreiptis į teismą dėl paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies prasme taikytinas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme įtvirtintas

3 metų terminas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo suformuota LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartimi Nr. A552-519/2013, įvertinusi tai, kad pareiškėjas nebuvo šios individualios bylos proceso dalyvis, todėl informacijos apie pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams kreipimosi į teismą termino prasme reikšmingą teismų praktiką gavimui buvo reikalingas atitinkamas laikas, teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjo į teismą kreipimosi laikas praleidus terminą nėra pernelyg nutolęs nuo pirmiau minėtų faktų apie kuriuos galėjo sužinoti atidus ir rūpestingas pareigūnų ir karių valstybinės pensijos gavėjas. Remiantis išdėstytais argumentais, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies

8 punktą, naikinama kaip nepagrįsta. Teisėjų kolegija pirmiau išvardytas priežastis pripažįsta svarbiomis procesinio termino paduoti skundą praleidimo priežastimis, todėl tenkina pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo, atnaujina kreipimosi į teismą terminą ir perduoda pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija nepasisako dėl pareiškėjo atskirojo skundo motyvų, susijusių su ginčo esme, nes nagrinėjamu atveju sprendžiamas tik pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio

4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo I. U. (I. U.) atskirąjį skundą tenkinti. Pareiškėjo I. U. (I. U.) prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti tenkinti ir terminą atnaujinti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas