AS-556-1088-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS556-1088/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01629-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Šiaulių tardymo izoliatoriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2014 m. birželio 30 d. (spaudas ant voko) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydamas patenkinti jo skundą, įvertinti skundus-prašymus su jo nusiskundimais bei reikalavimus, įvertinti atsakovų gautus atsakymus; pripažinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus raštus ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raštą kaip nepagrįstus ir neteisėtus; įpareigoti Šiaulių tardymo izoliatorių ir Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kad aukščiau minėti skundai-prašymai būtų tinkamai išnagrinėti; atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjo skundas buvo pateiktas su trūkumais, todėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartimi pareiškėjas buvo įpareigotas pašalinti teismo nutartyje nurodytus trūkumus iki 2014 m. liepos 23 d. (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 1 d.)).

Teismas nurodė, kad pareiškėjui nesuformulavus (suformulavus neaiškiai) skundo dalyko, teismas paprastai neturi galimybių ir tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimo. ABTĮ 23 straipsnis nustato reikalavimus skundo (prašymo) formai ir turiniui. Šio straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodoma, jog skunde (prašyme) be kita ko turi būti nurodytas pareiškėjo reikalavimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos ginčo šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, tai yra pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigotų atsakovą atlikti konkrečius veiksmus.

Pareiškėjas privalo aiškiai ir konkrečiai suformuluoti skundo dalyką (materialinį teisinį reikalavimą) – nurodyti, kokiu konkrečiu būdu prašoma apginti pažeistą jo subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą (pavyzdžiui, panaikinti, pakeisti ar pan.). ABTĮ 88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, išnagrinėjęs bylą, administracinis teismas priima vieną iš šių sprendimų:

1) atmesti skundą (prašymą) kaip nepagrįstą;

2) patenkinti skundą (prašymą) ir panaikinti skundžiamą aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą;

3) patenkinti skundą (prašymą) ir įpareigoti savivaldybių administravimo subjektą atitinkamai įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą;

4) patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu;

5) patenkinti skundą (prašymą) ir priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Pareiškėjas skunde nurodo, kad teikia skundą, apskųsdamas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus pavaduotojo 2014 m. balandžio 29 d. Nr. 17/01-1098 raštą į pareiškėjo 2014 m. balandžio 1 d. skundą, 2014 m. balandžio 29 d. Nr. 17/01-1101 raštą į pareiškėjo 2014 m. balandžio 2 d. Nr. 73/04-1855 prašymą ir 2014 m. balandžio 29 d. Nr. 17/01-1100 raštą į pareiškėjo 2014 m. balandžio 2 d.

Nr. 73/04-1881 skundą - prašymą. Taip pat Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojo 2014 m. birželio 10 d. Nr. 2S-3063 raštą į pareiškėjo 2014 m. birželio 8 d. (tris) skundus. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad kategoriškai nesutinka su minėtais raštais ir, kad minėti raštai neturėtų būti pripažinti pagrįstais, nes yra netinkamai išnagrinėti, ištirti, jais siekiama pateisinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus. Pareiškėjas įpareigotinas savo patikslintame skunde suformuluoti tikslų ir aiškų reikalavimą tam, kad teismas galėtų priimti vieną iš ABTĮ 88 straipsnyje nurodytų sprendimų.

ABTĮ 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prie skundo (prašymo) pridedami šie priedai: skundžiamas aktas; jei skundas (prašymas) buvo nagrinėtas administracinių ginčų komisijoje ar kitoje išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, – atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar institucijos sprendimas; jei būtina, – dokumentas, patvirtinantis reikalavimų ar prieštaravimų skundžiamai institucijai, įstaigai, tarnybai įteikimo datą; dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus.

Teismas pažymėjo, jog iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus pavaduotojo P. Ž. 2014 m. balandžio 29 d. Nr. 17/01-1098 raštu, 2014 m. balandžio 29 d. Nr. 17/01-1101 raštu, 2014 m. balandžio 29 d. Nr. 17/01-1100 raštu, tačiau prie skundo minėtų raštų kopijų nepateikė. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas atsisakė pateikti raštus, atsižvelgdamas į tai, teismas įpareigojo pareiškėją pateikti minėtus raštus.

Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalį, numatoma, jog prie skundo (prašymo) turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio. ABTĮ 38 straipsnyje nurodoma, kad, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, skundai (prašymai) administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis mokestis. ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 100 litų žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 40 ir 41 straipsniuose.

Administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas atitinkamais įrodymais. Pareiškėjas teismui pateikė prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau teismas įpareigojo pareiškėją pateikti rašytinius įrodymus, kiek pareiškėjas per paskutinius tris mėnesius, t. y. nuo 2014 m. balandžio mėnesio, turėjo piniginių lėšų savo sąskaitoje, pateikti išrašą apie turimas asmenines lėšas.

Atsižvelgiant į teismo nutartyje nurodytus trūkumus, pareiškėjas įpareigotas juos ištaisyti iki teismo nurodytos datos. Teismo teigimu, to neatlikus ar atlikus netinkamai, teismo nutartimi pateiktas skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui.

2014 m. liepos 25 d. teisme gautas (2014 m. liepos 23 d. išsiųstas, spaudas ant voko) pareiškėjo patikslintas skundas, kuriame pareiškėjas prašė teismo priimti protingą, teisingą sprendimą, išaiškinant, ar teisingai išsprendė pareiškėjo prašymus ir skundus tiek Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija, tiek ir Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos, ir/ar nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai ir teisės aktų reikalavimai, išnagrinėjus pareiškėjo raštus. Pripažinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją ir Kalėjimų departamentą prie LR teisingumo ministerijos, kad netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymus ir skundus. Įpareigoti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją ir Kalėjimų departamentą prie LR teisingumo ministerijos tinkamai išnagrinėti pareikėjo prašymus ir skundus.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 28 d. nutartimi pareiškėją įpareigojo iki 2014 m. rugpjūčio 11 d. ištaisyti nutartyje nurodytus skundo trūkumus. Teismas nurodė, kad, teismo nurodytais terminais neištaisius trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.)

Teismas nurodė, kad ABTĮ 10 straipsnis numato, jog teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pasisakęs, jog tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas manytų, kad pareiškėjo reikalavimas nėra pakankamai tikslus, jis gali, naudodamas skundo trūkumų šalinimo institutą, pasiūlyti pareiškėjui patikslinti reikalavimą, vadovaujantis ABTĮ 10 straipsniu (2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-392/2010; 2012 m. liepos 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-456/2012).

LVAT, formuodamas administracinių teismų praktiką dėl administracinių teismų kompetencijos, ne kartą yra konstatavęs, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ir faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (LVAT 2007 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-621/2007, 2007 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog neaiškūs ir nekonkretūs skundo reikalavimai daro pareiškėjo kreipimąsi į teismą ydingu. Ne kartą aiškinta (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007), kada administracinės bylos nagrinėjimo ribos negali būti neapibrėžtos. Nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius.

Pareiškėjas įpareigotinas savo patikslintame skunde suformuluoti tikslų ir aiškų reikalavimą tam, kad teismas galėtų priimti vieną iš ABTĮ 88 straipsnyje nurodytų sprendimų. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas teismui nepateikė raštų kopijų, taip pat nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas atsisakė pateikti paminėtus raštus, atsižvelgdamas į tai, teismas įpareigojo pareiškėją pateikti minėtų raštų kopijas. Teismas taip pat pažymėjo, jog teismas pareiškėją buvo įpareigojęs pateikti rašytinius įrodymus (išrašą apie turimas asmenines lėšas), kiek pareiškėjas per paskutinius tris mėnesius, t. y. nuo 2014 m. balandžio mėnesio, savo sąskaitoje turėjo piniginių lėšų.

Pareiškėjas teismui pateikė Vilniaus pataisos namų 2014 m. liepos 7 d. pažymą Nr. 42-711(1), kurioje nurodyta, kad pareiškėjas, atlikdamas bausmę Vilniaus pataisos namuose, šiuo metu nedirba ir negauna pajamų, todėl teismas pakartotinai įpareigojo pareiškėją pateikti rašytinius įrodymus, kiek pareiškėjas per paskutinius tris mėnesius, t. y. nuo 2014 m. balandžio mėnesio, turėjo piniginių lėšų savo sąskaitoje, pateikti išrašą apie turimas asmenines lėšas.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą nutarė laikyti nepaduotais ir nutarčiai įsiteisėjus grąžinti pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Teismas konstatavo, jog ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24, 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Iš Vilniaus pataisos namų 2014 m. rugpjūčio 4 d. rašto Nr. 9-5534(06) „Dėl procesinių dokumentų (I-2163-621/2014)“ matyti, jog teismo nutartis pareiškėjui įteikta 2014 m. rugpjūčio 2 d. Kadangi pareiškėjas per teismo nutartyje nustatytą terminą skundo ir patikslinto skundo trūkumų nepašalino, todėl skundas ir patikslintas skundas laikytinas nepaduotais ir grąžintini pareiškėjui. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui neatimta teisė kreiptis iš naujo į teismą su ABTĮ reikalavimus atitinkančiu skundu.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Teigia, kad 2014 m. liepos 22 d. skunde dėl trūkumų pašalinimo aiškiai, motyvuotai išdėstė visas aplinkybes, bet teismas jį įpareigojo dar kartą ištaisyti 2014 m. liepos 28 d. nutartyje nurodytus trūkumus. Pareiškėjas į šį nutarimą neatsakė, nes labai nusivylė tokiais teismo nutarimais ir nebematė vilties, kad teismas priims skundą. Pareiškėjo manymu, teismas turėjo priimti jo skundą. Teismas privalėjo vadovautis įstatymais ir savo iniciatyva išsireikalauti visus reikiamus dokumentus, atsižvelgiant į jo ribotas galimybes rinkti, pateikti įrodymus.

Atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas iš esmės nurodo, kad teismo nutartis teisėta ir pagrįsta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėjas ginčija Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą nutarta laikyti nepaduotais (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). Tačiau suinteresuoto asmens teisė pareikšti skundą administraciniam teismui turi būti įgyvendinama laikantis įstatymo nustatytų sąlygų, t. y. paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus.

ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis numato, jog teismui nustačius, kad skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ keliamų reikalavimų, taikomas skundo trūkumų pašalinimo institutas: teismo nutartimi pareiškėjui nustatomas terminas nurodytiems trūkumams pašalinti, o jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012). Kitaip tariant, skundo trūkumų šalinimo institutas nėra savitikslis, jis yra inter alia skirtas suteikti galimybę pareiškėjui pataisyti skundą vietoje to, kad skundas būtų iš karto nepriimtas, kas yra naudinga pačiam pareiškėjui (2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-599/2011). Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą (2012 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-101/2012; 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-46/2012).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo teismui paduotą pirminį ir patikslintą skundą, sutinka su teismo išvada, kad skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartį ir Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 28 d. nutartį, darytina išvada, jog nutartys, kuriomis pareiškėjui buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, yra aiškios, teismas jų motyvuojamose dalyse pakankamai išsamiai įvardijo pareiškėjo paduoto skundo trūkumus, nurodydamas konkrečias ABTĮ normas, kurių reikalavimų neatitinka skundas, bei paaiškino, kaip minėti trūkumai gali būti pašalinami. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad pareiškėjas turėtų suformuluoti tikslų ir aiškų reikalavimą tam, jog teismas galėtų priimti vieną iš ABTĮ 88 straipsnyje nurodytų sprendimų, taip pat pateikti skundžiamų raštų kopijas arba rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog atsakovas atsisakė pateikti skundžiamus aktus, taip pat teismas įpareigojo pareiškėją pateikti rašytinius įrodymus, kiek pareiškėjas per paskutinius tris mėnesius, t. y. nuo 2014 m. balandžio mėnesio, turėjo piniginių lėšų savo sąskaitoje, pateikti išrašą apie turimas asmenines lėšas, kad spręsti pareiškėjo prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Pareiškėjas, gavęs iš pradžių Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartį, pateikė patikslintą skundą, kuriame skundo trūkumai iš esmės išliko. Visa tai kliudė teismui išspręsti skundo priėmimo klausimą, todėl Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 28 d. nutartimi pakartotinai nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjas, gavęs paminėtą teismo nutartį, nepateikė patikslinto skundo, kuriame būtų ištaisyti nustatyti trūkumai. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad, šalindamas Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartyje nustatytus skundo trūkumus, patikslintame skunde aiškiai, motyvuotai išdėstė visas aplinkybes, todėl pakartotinai nepadavė patikslinto skundo. Taigi, kaip matyti, pareiškėjas ignoravo nustatytus teismo įpareigojimus.

Įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, tai, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 10 straipsniu, padėjo pareiškėjui įgyvendinti jo procesines teises, tačiau pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų, darytina išvada, kad teismas skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisėtai nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu. Naikinti šią nutartį, tenkinant pareiškėjo atskirąjį skundą, nėra jokio pagrindo. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis paliktina nepakeista.

Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu tuo pagrindu, kad pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą, t. y. nesuvaržo jam galimybės pasinaudoti ABTĮ 5 straipsnyje garantuojama teise į teisminę gynybą, jog būtų apgintos jo pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus (ABTĮ 23, 24 ir 39 str.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius