A-143-1071-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A143-1071/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00762-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 12.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybė (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (b. l. 4–5) į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo (toliau – ir atsakovas, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, apeliantas) 2013 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. (4.6.10.)RS-624 „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre“; 2) įpareigoti atsakovą įregistruoti buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), naujus kadastro duomenis pagal 2013 m. birželio 26 d. prašymą.

Pareiškėjas nurodė, kad patikėjimo teise valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame atlikęs paprastąjį remontą VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui 2013 m. birželio 26 d. pateikė prašymą (įrašo eilės Nr. 5310162) įregistruoti naujus buto kadastro duomenis. Atsakovas 2013 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. (4.6.10.)RS-624 atsisakė patenkinti prašymą, motyvuodamas, jog nepateikta deklaracija apie statybos užbaigimą. Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija (toliau – ir Komisija) 2013 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. 199 paliko nepakeistą teritorinio registratoriaus sprendimą. Pareiškėjas argumentavo, jog atsakovas atsisakymą patenkinti prašymą nepagrįstai grindė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 841.2 punktu, pagal kurį, registruojant kadastro duomenis, kadastro tvarkytojui pateikiama ir deklaracija apie statybos užbaigimą, ir neatsižvelgė į Nuostatų 841.3 punktą, pagal kurį statybos užbaigimo deklaracija tam tikrais atvejais nėra būtinas dokumentas. Teigė, jog tai neatitinka Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalies, pagal kurią statinio paprastojo remonto atveju netaikomas reikalavimas pateikti ir tvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 16–19) prašė nepatenkinti skundo.

Atsakovas vadovavosi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsniu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ (toliau – ir STR 1.11.01:2010) 44 punktu bei Nuostatų 841.2 punktu, jog kadastro duomenų pakeitimai registruojami kartu su prašymu pateikus deklaraciją apie statybos užbaigimą. Atsakovo teigimu, pareiškėjas su prašymu pateikė tik 2013 m. liepos 1 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nors, vadovaujantis nurodytomis teisės aktų nuostatomis, bute atlikus paprastąjį remontą ir siekiant įregistruoti kadastro duomenų pakeitimus, turi būti pateikiama ir deklaracija apie statybos užbaigimą.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimu (b. l. 31–34) patenkino pareiškėjo skundą. Teismas panaikino VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2013 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. (4.6.10.)RS-624 ir įpareigojo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą įregistruoti buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), naujus kadastro duomenis pagal Klaipėdos miesto savivaldybės 2013 m. birželio 26 d. prašymą.

Teismas nustatė, kad byloje nagrinėjamas administracinis ginčas dėl VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2013 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. (4.6.10.)RS-624, kuriuo atsisakyta įregistruoti buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), kadastro duomenų pakeitimus, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus. Nurodė, kad pareiškėjo patikėjimo teise valdomo Buto kadastro duomenys nustatyti 1992 m. gruodžio 20 d. Pagal juos, bendras buto plotas 16,66 kv. m. 1993 m. bute atliktas paprastasis remontas. 2013 m. liepos 1 d. atlikti nauji kadastriniai matavimai, pagal kuriuos nustatytas bendras buto plotas 16,15 kv. m, t. y. lyginant su 1992 m. gruodžio 20 d. atliktais kadastriniais matavimais, sumažėjo 0,51 kv. m. Byloje nėra ginčo, jog bute buvo atliktas paprastasis remontas. Ploto dydis pasikeitė atlikus tikslesnius kadastrinius matavimus. Siekdamas, kad ši faktinė situacija būtų atvaizduota Nekilnojamojo turto kadastre, pareiškėjas 2013 m. birželio 26 d. pateikė atsakovui (kadastro tvarkytojui) prašymą įregistruoti šiuos pakeitimus Nekilnojamojo turto kadastre, t. y. suteikti šiems pakeitimams buto kadastro duomenų statusą. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad paminėta faktinė aplinkybė ir pats pareiškėjo prašymas atsakovui įregistruoti buto kadastro duomenų pakeitimus turi būti vertinami ginčo teisinius santykius reglamentuojančių Nekilnojamojo turto registro bei Nekilnojamojo turto kadastro įstatymų reikalavimų kontekste (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2656/2011).

Teismas pažymėjo, jog kadastro duomenys yra oficiali, išsami bei patikima informacija apie kadastro objektą (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str.). Kad faktiniai buto kadastro duomenų pakeitimai būtų įregistruoti viešuosiuose registruose, kadastro tvarkytojui turi būti pateikti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai. Nagrinėjamos situacijos kontekste tai reiškia, kad pareiškėjo siekiama įregistruoti informacija buto kadastro duomenų pavidalu galėjo būti įregistruota Nekilnojamojo turto kadastre kadastro tvarkytojui pateikus Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus.

Tačiau ši norma taip pat reiškia, jog kadastro tvarkytojas negali reikalauti perteklinių dokumentų. Teismas vadovavosi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 1, 3 dalimis, Nuostatų 84, 841 punktais. Nurodė, kad ginčas byloje iš esmės kilo dėl kadastro tvarkytojo reikalavimo pateikti deklaraciją apie statybos užbaigimą siekiant įregistruoti kadastro duomenų pakeitimus atlikus bute paprastojo remonto darbus. Teismas taip pat vadovavosi Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi, STR 1.11.01:2010 34 punktu. Pažymėjo, jog paprastojo remonto Statybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nurodyti atvejai neapima.

Paprastasis remontas yra šio straipsnio 3 dalies taikymo sritis. STR 1.11.01:2010 35.3.2 bei 36.2 punktuose Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija) pareiga tvirtinti ir įregistruoti arba tik įregistruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą siejama su statinio (patalpos) paskirties pakeitimu, o ne su bet kokiais paprastojo remonto darbais. Teismas rėmėsi Nuostatų 841.2 punktu. Nustatė, kad ginčo atveju gyvenamoji patalpa jau yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, ji neformuojama kaip naujas nekilnojamasis daiktas, nedalijama į atskirus nekilnojamuosius daiktus ir neatidalijama bei nesujungiama su kitais nekilnojamaisiais daiktais, neatliekama jos amalgamacija.

Teismas padarė išvadą, jog paprastojo remonto atveju statytojas turi teisę pasirinkti, ar pildyti ir tvirtinti arba registruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą, o kadastro tvarkytojas neturi teisės reikalauti ją pateikti bet kuriuo atveju. Ginčo atveju kadastro tvarkytojas turėjo galimybę įvertinti pareiškėjo prašomus įregistruoti duomenų pakeitimus iš pateiktos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos. Nagrinėjamas ginčas patenka į Nuostatų 841.3 punkto taikymo sritį, pagal kurį kadastro duomenų pakeitimo pagrindas yra pateiktas prašymas ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, kuriuos atsakovui 2013 m. birželio 26 d. padavė pareiškėjas.

Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo skundo argumentus pripažino pagrįstais.

Teismas nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatavo, kad pareiškėjo atsakovui paduotas 2013 m. birželio 26 d. prašymas atitiko Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies bei Nuostatų 841.3 punkto reikalavimus. Atsakovas neturėjo teisinio pagrindo šį prašymą netenkinti. Ginčijamas sprendimas naikintinas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Pareiškėjo skundą teismas patenkino, vadovaudamasis ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu.

III. Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 37–38) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir atmesti pareiškėjo skundą.

Atsakovas nurodo, kad teismas teisingai konstatavo, jog ginčo bute buvo atliktas paprastasis remontas, tačiau neteisingai vertino paprastojo remonto apimtį ir visiškai nepagrįstai nurodė, jog Buto ploto dydis pasikeitė atlikus tikslesnius kadastrinius matavimus. Pažymi, kad Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta Buto kadastro duomenų nustatymo data: 1992 m. gruodžio 20 d. Nekilnojamojo turto kadastro dokumentų bylos 2013 m. liepos 1 d. duomenimis, 1993 m. bute buvo atlikti paprastojo remonto darbai, t. y. buvo išardyta krosnis ir įrengtas vietinis centrinis šildymas (buvo krosninis šildymas), įrengtas komunalinis vandentiekis ir komunalinės nuotekos (anksčiau nebuvo). Buto plotas iš 16,66 kv. m pasikeitė į 16,15 kv. m ne tik dėl tikslesnių matavimų, bet ir dėl atlikto paprastojo remonto. Atsakovas atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (toliau – ir STR 1.01.08:2002) 12.11 punktą, STR 1.11.01:2010 8.3 punktą, Statybos įstatymo 24 straipsnio 2, 3 dalis, Nuostatų 841.2 punktą. Teigia, jog šiuo atveju pareiškėjas, siekdamas įregistruoti paminėto buto kadastro duomenis atlikus paprastąjį remontą, turėtų registro tvarkytojui pateikti statytojo (Klaipėdos miesto savivaldybės) pasirašytą deklaraciją apie statybos užbaigimą, kurios tvirtinimo ar registravimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje ar kitoje nurodytoje institucijoje nereikalaujama. Vadovaujantis STR 1.11.01:2010 44 punktu, deklaracija apie statybos užbaigimą yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre. Atsakovo nuomone, teismas neteisingai taikė Nuostatų 841.3 punktą. Šis punktas yra taikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, t. y. kai prašoma Nekilnojamojo turto kadastre pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų.

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 44–45) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjas, vadovaudamasis Statybos įstatymo 24 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, nurodo, kad šiuo atveju statytojas (užsakovas), t. y. Klaipėdos miesto savivaldybė, nepageidauja, kad būtų surašoma deklaracija apie statybos užbaigimą, todėl atsakovo reikalavimas pateikti deklaraciją apie statybos užbaigimą yra nepagrįstas. Be to, atsakovas nepagrįstai remiasi Nuostatų 841.2 punktu, nes jame išvardyti išimtinai privalomi atvejai, kai būtina pateikti deklaraciją, ir neatsižvelgiama į Nuostatų 841.3 punktą, pagal kurį deklaracija nebūtina, ir tai atitinka paminėtus Statybos įstatymo straipsnius, pagal kuriuos deklaracija nebūtina. Pareiškėjo nuomone, atsakovo sprendimas yra neteisėtas, nes prieštarauja Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 daliai, todėl turėtų būti naikintinas, o atsakovas įpareigotinas atlikti prašomus veiksmus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamas administracinis ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovo (teritorinio kadastro ir registro tvarkytojo) atsisakymo patenkinti pareiškėjo (teisėto Buto valdytojo) 2013 m. birželio 26 d. prašymą dėl Buto kadastro duomenų pakeitimų, atlikus jo paprastąjį remontą, įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre. Byloje nėra kvestionuojamos aplinkybės, kad Buto, kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto, pirminiai kadastro duomenys buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre 1992 m. gruodžio 20 d., bei tai, kad paminėti pakeitimai atsirado po 1992 m. atlikus Statybos įstatymo taikymo prasme Buto paprastąjį remontą. Šalys nesutaria (o tai ir yra ginčo esmė) dėl to, kad, atsakovo manymu, paminėtiems kadastro duomenų pakeitimams įregistruoti pareiškėjas kartu su paminėtu prašymu turėjo pateikti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kaip ji yra apibūdinta STR 1.11.01:2010 8.3 punkte, ir kuri yra minima Statybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje (toliau – ir Deklaracija). Tokią savo poziciją atsakovas grindžia Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsniu, Nuostatų 841.2 punktu bei STR 1.11.01:2010 44 punktu. Pareiškėjas, teigdamas, kad nagrinėjamoje situacijoje (t. y. tuo atveju, kai tam tikri kadastro duomenų pakeitimai atsirado dėl buto paprastojo remonto) Deklaracijos pateikimas nekilnojamojo turto registratoriui nėra būtinas. Šią poziciją pareiškėjas grindžia Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi bei Nuostatų 841.3 punktu.

Kolegija, atsižvelgdama į aukščiau atskleistą nagrinėjamo ginčo esmę, konstatuoja, kad bylai yra aktualus teisės aiškinimo ir taikymo, o ne fakto nustatymo klausimas. Aiškinant šį klausimą, yra būtina pateikti šalių paminėtų ir su jomis susijusių teisės normų aiškinimą bei aptarti jų taikymą paminėtoje bylos situacijoje.

Tai darydama, kolegija pirmiausia pažymi, kad atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto (teritorinio Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojo), elgesį situacijoje, kai yra prašoma pakeisti įrašytus į Nekilnojamojo turto kadastrą nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12-14 straipsniai ir Nuostatų 84 punktas. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje (bylai aktuali 2010-07-02 įstatymo Nr. XI-998 redakcija) yra nurodyti tokių pakeitimų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą teisiniai pagrindai, o šio įstatymo 13-14 straipsniuose yra nustatytos taisyklės, kuriomis teritorinis kadastro tvarkytojas privalo vadovautis, gavęs tokio pobūdžio prašymus. Pastarųjų teisės normų taikymo kontekste pastebėtina, kad nei pareiškėjo skundžiamame atsakovo 2013 m. liepos 11 d. sprendime, nei paminėtame Komisijos 2013 m. liepos 19 d. sprendime Nr. 199 nuorodų į Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13-14 straipsnių nuostatų taikymą nėra. Todėl procedūriniu aspektu šie teritorinio ir centrinio kadastro tvarkytojų sprendimai yra ydingi. Tačiau tai savaime nėra priežastis pripažinti šiuos sprendimus neteisėtais.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atskiru Nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: 1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) rašytiniai sandoriai; 4) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai. Kalbant apie byloje nagrinėjamą situaciją, akivaizdu, kad Deklaracija tiesiogiai neįvardyta kaip kadastro tvarkytojui būtinas pateikti dokumentas. Todėl, sprendžiant klausimą dėl jos pateikimo kadastro tvarkytojui būtinumo, reikia vadovautis kitų įstatymų ir Vyriausybės nutarimų nuostatomis, kurios reglamentuoja teisinius santykius dėl Deklaracijos pateikimo atlikus paprastąjį nekilnojamojo turto objekto remontą. Tai yra būtina ir Nuostatų taikymo požiūriu, nes Nuostatų 84 punkte (2008-11-19 nutarimo Nr. 1256 redakcija) yra kalbama būtent apie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų pateikimą. Tai reiškia, kad Nuostatų 84 punkto bei 841 punkto (kuriame yra detalizuoti kadastro tvarkytojui pateiktini dokumentai) atskiros nuostatos, tarp jų ir bylai aktualūs 841.2 ir 841.3 punktai, turi būti aiškinamos tik Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies taikymo kontekste, t. y. 841.2 punkto nuostatų (kuriose yra minima sąsaja tarp paprastojo remonto atlikimo ir Deklaracijos pateikimo) taikymas neturi išeiti iš Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies taikymo konteksto.

Kaip jau buvo paminėta, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai nėra nurodytas Deklaracijos kadastro tvarkytojui pateikimo būtinumas. Todėl, sprendžiant klausimą, ar Deklaracijos pateikimas yra būtinas, kai prašoma įregistruoti dėl statinio (nekilnojamojo turto objekto) paprastojo remonto atsiradusius kadastro duomenų pakeitimus, reikia vadovautis specialiąja statinio užbaigimą reglamentuojančia teisės norma – Statybos įstatymo 24 straipsniu.

Nagrinėjamai bylai yra aktualios Statybos įstatymo 24 straipsnio (2010-07-02 įstatymo Nr. XI-992 redakcija) 2 ir 3 dalių nuostatos.

Statybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad užbaigus statinio kapitalinį remontą, pakeitus statinio (patalpų) paskirtį, pastačius, rekonstravus ar atnaujinus (modernizavus) vieno ar dviejų butų namą, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pateikiama statytojo (užsakovo) Aplinkos ministerijos nustatyto turinio deklaracija apie statybos užbaigimą. Naujo vieno ar dviejų butų namo ar nesudėtingo statinio statybos ir šių statinių rekonstravimo atvejais deklaraciją apie statybos užbaigimą Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka tvirtina Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, o konservacinio prioriteto, kompleksinėse saugomose teritorijose ir jų apsaugos zonose deklaraciją tvirtina ir institucija, pagal kompetenciją atsakinga už šių teritorijų apsaugą. Pagal šio straipsnio 3 dalį, šio straipsnio 2 dalies reikalavimai neprivalomi nesudėtingų statinių statybos ir statinio paprastojo remonto atveju ir gali būti vykdomi, jeigu to pageidauja statytojas (užsakovas).

Aiškindama nurodytų Statybos įstatymo 24 straipsnio dalių tarpusavio sąsają, kolegija pažymi, kad šios dalys yra skirtos reglamentuoti skirtingas statinio statybos užbaigimo situacijas, kurių esminį skirtumą apibūdina straipsnio 3 dalyje nurodytos aplinkybės: kai yra atlikti nesudėtingų statinių statyba ir (arba) statinio paprastasis remontas. Šiais atvejais (tuo pačiu nagrinėjamai bylai aktualiu atveju) Deklaracijos pateikimas nėra būtinas.

Pasisakydama dėl Nuostatų 84 bei 841 punktų ir Statybos įstatymo 24 straipsnio tarpusavio sąsajos nagrinėjamai bylai aktualiais aspektais, kolegija pirmiausia pažymi, kad Deklaracijos (kurios apibūdinimas yra pateiktas STR 1.11.01:2010 8.3 p.) sampratos Nuostatų 84 bei 841 punktų ir Statybos įstatymo 24 straipsnio taikymo prasme yra tos pačios. Tai reiškia, kad tais atvejais, kai Deklaracijos pateikimas yra būtinas Statybos įstatymo 24 straipsnio taikymo prasme, tai yra būtina ir Nuostatų 841 punkto taikymo prasme. Ir, priešingai, kai Deklaracijos pateikimas nėra būtinas (nėra privalomas statytojui ar užsakovui), jos pateikimas kadastro tvarkytojui taip pat nėra būtinas. Kalbant apie atsakovo nurodyto STR 1.11.01:2010 44 punkto reikšmę nagrinėjamai bylai (šiame punkte nurodyta, kad Deklaracija yra vienas iš pagrindų įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre), kolegija pažymi, kad, viena vertus, šis punktas yra skirtas statinio įregistravimui Nekilnojamojo turto registre. Nagrinėjamu atveju Butas, kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, jau buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Antra vertus, pažymėtina, kad STR 1.11.01:2010 (kaip įstatymą įgyvendinantis teisės aktas) yra priimtas ir yra skirtas detaliai reglamentuoti Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalis, o ne šio straipsnio 3 dalį, kuri, kaip jau buvo paminėta, reglamentuoja skirtingą, negu šio straipsnio 2 dalies reglamentuojama, statybos užbaigimo situaciją. Todėl STR 1.11.01:2010 44 punktas nėra taikytinas byloje nagrinėjamai situacijai ir pripažintinas nereikšmingu bylai.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu byloje taikytinų teisės normų aiškinimu bei išvadomis dėl materialinės teisės normų taikymo nagrinėjamoje byloje ir pritaria šiais klausimais pirmosios instancijos teismo nurodytiems argumentams.

Taigi tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija nenustatė kitų, apeliaciniame skunde nenurodytų, pagrindų panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (ABTĮ 136 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė