A-602-40-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A602-40/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01102-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės B. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovei B. Ž. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos mokesčio priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“) skundu (b. l. 5–6) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš atsakovės B. Ž. (toliau – ir atsakovė) 306 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Nurodė, kad Alytaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T-214 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai). Pagal Nuostatų 15 ir 16 punktus pareiškėjui yra pavesta administruoti bei apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nuostatų 5 punkte apibrėžta, kad komunalinių atliekų turėtojai ir vietinės rinkliavos mokėtojai – tai visi fiziniai bei juridiniai asmenys, taip pat ir vykdantys ūkinę komercinę veiklą, turintys nekilnojamojo turto savivaldybės teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, kad prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminiais teisės aktais, atitinkama sutartis su atsakove nesudaryta. Atsakovė privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini). Pagal teisės aktų nuostatas aplinkybė, kad asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, gyvenamąją vietą yra deklaravęs kitoje vietoje bei/ar faktiškai gyvena kitur, neatleidžia jo nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovė už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. birželio 30 d. nėra sumokėjusi pareiškėjui 306 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. 2012 m. gegužės 2 d. atsakovei buvo siųstas įspėjimas dėl skolos susidarymo, tačiau atsakovė į jį nereagavo, su pareiškėju nesusisiekė. Alytaus miesto savivaldybės taryba atsakovės atžvilgiu nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatos taikymo.

Atsakovė atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 43–44) su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

Nurodė, kad pareiškėjas savo veikloje turi vadovautis ne Nuostatais, o Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. T-249 patvirtintomis Alytaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių bendrosiomis nuostatomis. Pažymėjo, kad pareiškėjas nevykdo savo pareigų, susijusių su atliekų apskaita. Be to, ji 2010 m. gruodžio 9 d. raštu pranešė pareiškėjui, jog nuo 2010 m. gruodžio 10 d. iki 2011 m. balandžio 15 d. išvažiuoja gyventi į Kauną pas dukrą, ir prašė neteikti sąskaitų už buitinių atliekų išvežimą. 2011–2012 metais atsakovė rašė raštus tiek Alytaus miesto savivaldybei, tiek pareiškėjui, kad viešoji komunalinių atliekų tvarkymo paslauga faktiškai jai nesuteikta, nes atliekas atsakovė rūšiuoja ir įmonei, kuri surenka atliekas, jų nepristato, nes po rūšiavimo atliekų neturi, todėl ji nėra atliekų turėtoja ir vietinės rinkliavos mokėtoja.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu (b. l. 48–50) pareiškėjo skundą tenkino ir iš atsakovės pareiškėjui priteisė 306 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektai, esantys (duomenys neskelbtini), todėl pagal Nuostatų 5 punktą atsakovė yra vietinės rinkliavos mokėtoja. Iš pateiktų vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų matyti, kad atsakovė nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. birželio 30 d. nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė 306 Lt įsiskolinimas. Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė, ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą atsiranda Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 2 punkto, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies bei Nuostatų pagrindu. Tokias aplinkybes yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010. Taigi aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejami su konkrečios paslaugos suteikimu.

III. Atsakovė B. Ž., nesutikdama su Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 82–86), kuriuo prašo šį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atmesti.

Apeliaciniame skunde dėstomi tokie pagrindiniai argumentai:

1. 2010 m. gruodžio 9 d. atsakovė raštu pareiškėją informavo apie laikiną išvažiavimą pas dukrą į Kauną ir prašė už šį laikotarpį neteikti jai sąskaitų. Apie šį išvykimą buvo informuoti ir kiti paslaugų teikėjai, kurie jai sąskaitų neteikė. Pas dukrą gyveno nuo 2010 m. gruodžio 10 d. iki 2011 m. kovo 30 d., todėl šiuo laikotarpiu adresu (duomenys neskelbtini), niekas negyveno ir jokios atliekos nesusidarė. Be to, netgi jai gyvenant šiuo adresu, visas atliekas ji išrūšiuoja, o likusias sukompostuoja. Taigi yra neteisinga reikalauti mokėti mokestį už faktiškai nesuteiktas paslaugas.

2. Pažymi, kad nei pareiškėjas, nei atliekų vežėjas tinkamai neveda surinktų komunalinių atliekų apskaitos (t. y. kiek konkrečiai šių atliekų perduoda kiekvienas gyventojas), todėl neteisėtai rinkliavą apskaičiuoja pagal atliekų susikaupimo normą vienam gyventojui.

Pareiškėjas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš atsakovės B. Ž. 306 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu (b. l. 48–50) pareiškėjo skundą tenkino ir iš atsakovės pareiškėjui priteisė 306 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Teismas sprendė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektai, esantys (duomenys neskelbtini), todėl pagal Nuostatus atsakovė yra vietinės rinkliavos mokėtoja.

Atsakovė pateiktame apeliaciniame skunde teigia, kad laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 10 d. iki 2011 m. kovo 30 d. adresu (duomenys neskelbtini), niekas negyveno ir jokios atliekos nesusidarė. Be to, netgi jai gyvenant šiuo adresu, visas atliekas ji išrūšiuoja, o likusias sukompostuoja.

Pareiškėjas atsakovo pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T-214 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų. Nuostatų 4 punkte įtvirtinta, kad vietinė rinkliava – tai Alytaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – savivaldybės taryba) sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose nuostatuose nustatyta tvarka. Pagal Nuostatų 5 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje.

Remiantis aptartu reguliavimu, galima spręsti, kad nagrinėjamu atveju vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (pvz., 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012). Kitaip tariant, savaime nedraudžiama, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų (atliekų) tvarkymą dydis būtų skaičiuojamas pagal galinčių susidaryti, o ne faktinį šių atliekų kiekį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Be to, vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012; 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje taip pat pažymėjo, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad atmestini atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad jis nėra sudaręs sutarties su pareiškėju, todėl rinkliavos mokėti neprivalo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pasisakė, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, konstatuoja, kad atsakovės argumentai dėl to, jog ji savo nekilnojamuoju turtu nesinaudoja ir atliekų nesusidaro, nepaneigia jos pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Byloje nėra ginčo, kad atsakovei nuosavybės teise laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. birželio 30 d. priklausė ¾ pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 32). Taigi atsakovė laikytina atliekų turėtoja Nuostatų 5 punkto prasme, dėl ko ji turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Tai lemia, kad nagrinėjamu atveju vertinimo, jog atsakovė pagal Nuostatų 5 punktą yra laikytina ginčo vietinės rinkliavos mokėtoja, negali paneigti jos nurodomi argumentai, kad jai komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos nebuvo teikiamos, kad ji atliekų neturėjo, nes jas pati rūšiavo. Minėtam vertinimui neturi įtakos ir tai, kad pareiškėjas nėra sudaręs sutarties su atsakove dėl atliekų surinkimo ir tvarkymo. Todėl šie atsakovės apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2012 m. birželio 11 d. buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. A143-1592/2012 pagal trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Refasta“ prašymą atsakovui Alytaus miesto savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl norminio administracinio akto ištyrimo. Teismo sprendimu, be kita ko, buvo pripažinta, kad Alytaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų, patvirtintų Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T-214, 11 punktas ta apimtimi, kuria nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija) 3 straipsnio 3 punktui.

Nagrinėjamoje individualioje administracinėje byloje yra taikomas norminis teisės aktas, kuris tam tikra apimtimi yra pripažintas neteisėtu, todėl individualioje administracinėje byloje kyla klausimas dėl norminio administracinio akto, pripažinimo neteisėtu, pasekmių taikymo ex nunc (nuo akto pripažinimo neteisėtu) arba ex tunc (retroaktyviai).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 116 straipsnio 1 dalis nustato, kad norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Iš šios nuostatos matyti, kad administracinio teismo sprendimo, kuriuo norminis administracinis aktas pripažintas neteisėtu, galia paprastai yra nukreipta į ateitį (ex nunc), t. y. jis paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Nagrinėjamoje byloje kyla klausimas dėl norminio teisės akto pripažinimo neteisėtu pasekmių taikymo ex tunc (retroaktyviai).

Nustačius, kad asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos dėl to, kad nenustatytas tam tikras teisinis reguliavimas, teismas privalo užtikrinti pažeistų teisių teisminę gynybą, taikant ne tik įstatymą (plačiąja prasme), bet ir inter alia bendruosius teisės principus. Toks teisinio reguliavimo trūkumų įveikimas ad hoc, teismams nagrinėjant bylas, yra būtina prielaida asmens teisių ir laisvių apsaugai užtikrinti atitinkamuose individualiuose visuomeniniuose santykiuose (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 19, 2010, p. 261–275; 2011 m. lapkričio 14 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 22, 2011, p. 318–325).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 (kuri yra analogiška nagrinėjamai bylai) iš esmės sprendė, kad norminio administracinio akto, pripažinimo neteisėtu, pasekmės turėtų būti taikomos ex tunc (retroaktyviai). Teisėjų kolegija, sprendžia, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, asmenų lygiateisiškumo principu, nagrinėjamoje byloje turėtų būti atsižvelgiama į norminio administracinio akto pripažinimo neteisėtu pasekmes ex tunc (retroaktyviai).

Pažymėtina, jog, nesant atitinkamų norminių teisės aktų nuostatų, individualią bylą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą priteisimo, kurioje taikytini rinkliavos nuostatai buvo pripažinti prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams tiek, kiek juose nenumatyta (jokia) galimybė šią rinkliavą mokėti pagal faktinį šių atliekų kiekį, nagrinėjantis administracinis teismas nukrypti nuo rinkliavos nuostatų gali tik tuo atveju, kai byloje esantys įrodymai ir kiti duomenys leidžia nustatyti ginčo laikotarpiu faktiškai susidariusių ir į savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą perduotų (patekusių) komunalinių atliekų kiekį. Ir priešingai – tais atvejais, kai bylos duomenys nesudaro objektyvaus ir pakankamo pagrindo vertinti, jog iš konkretaus rinkliavos mokėtojo prašomos priteisti ginčo vietinės rinkliavos (ar jos dalies) dydis galėjo (gali) būti apskaičiuotas pagal minėtą faktinį atliekų kiekį, šios prievolės apimtis nustatoma pagal atitinkamas rinkliavos nuostatų taisykles (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Taigi nagrinėjamoje byloje ginčo teisinių santykių reglamentavimo spraga šalintina ad hoc įvertinant galimybę aptariamą vietinę rinkliavą už ginčo laikotarpį apskaičiuoti pagal faktiškai iš atsakovės surinktų (jos perduotų) ir sutvarkytų komunalinių atliekų kiekį.

Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad nuo 2011 m. gruodžio 10 d. iki 2011 m. kovo 30 d. buvo išvykusi gyventi į Kauną. Tačiau byloje nėra jokių konkrečių įrodymų, pagrindžiančių, jog minėtu laikotarpiu atsakovė adresu (duomenys neskelbtini) negyveno. Atsakovės teiginius pagrindžia tik jos rašytos pretenzijos (b. l. 9-10, 12-14, 16-18), kur išdėstyta jos pozicija, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad tai nėra pakankamas įrodymas, kuriuo remiantis būtų galima daryti išvadą, jog aptariamu laikotarpiu atsakovė buvo išvykusi ir dėl to jos komunalinės atliekos nebuvo ir negalėjo būti tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kurie leistų teigti, kad ji pageidavo mokėti vietinę rinkliavą pagal faktinį iš jos surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį. Todėl prieš tai paminėtos aplinkybės (Nuostatų pripažinimo prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams) konstatavimas nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovės teisės turi būti ginamos, t. y. nesudaro pagrindo spręsti, kad iš atsakovės konkrečiu atveju neturėtų būti priteista vietinė rinkliava.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad konkretūs vietinės rinkliavos dydžiai yra įtvirtinti Nuostatų priede, kur numatyta, kad mėnesinis vietinės rinkliavos dydis litais už 100 kv. m. gyvenamosios paskirties pastato (individualaus namo) yra 17 Lt. Atitinkamai vieno mėnesio vietinės rinkliavos dydis yra 0,17 Lt (17/100) už 1 kv. m. Nagrinėjamu atveju atsakovės ¾ gyvenamojo namo dalies plotas yra didesnis nei 100 kv. m, todėl, atsižvelgiant į tai, kad pagal Nuostatus maksimalus apmokestinamas plotas yra 100 kv. m., mėnesinis vietinės rinkliavos dydis atsakovei sudaro 17 Lt (100 x 0,17). Pareiškėjas suformulavo reikalavimą priteisti iš atsakovės vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. birželio 30 d., t. y. už 18 mėnesių. Todėl iš atsakovo pareiškėjui turėjo būti priteista 306,00 Lt suma (18 x 17).

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines ginčo aplinkybes ir tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovės B. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius