AS-198-552/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-198-552/2015

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00398-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1; 63.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. kovo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal M. G. skundą atsakovui Valstybės įmonei Valstybės žemės fondui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja M. G. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus 2014 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. S-4801 ir įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėjai iki šiol pareiškėjos naudojamą lygiavertį turėtajam žemės sklypą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsniu, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 10 punktu ir konstatavęs, kad pareiškėja reiškia reikalavimą atsakovui, kuris, atlikdamas kadastrinius matavimus bei priėmęs skundžiamą sprendimą, nevykdo viešojo administravimo veiklos. Teismas darė išvadą, kad toks ginčas nėra nagrinėjamas teismų administracinio proceso tvarka.

Teismas nustatė, kad M. U. žemės sklypo ribos buvo ženklinamos, paženklinimo-parodymo aktas rengiamas, įgyvendinant žemės reformos žemėtvarkos projektą, todėl pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis yra nustatyta privaloma skundų išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka, pagal kurią skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) teritoriniai padaliniai. Tarnybos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Tarnybos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjai nepasinaudojus skundų išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka, ši aplinkybė yra savarankiškas pagrindas atsisakyti priimti jos skundą.

Pareiškėja M. G. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir jos skundą priimti nagrinėti. Pareiškėja teigia, kad 2014 m. spalio 22 d. buvo parašiusi skundą Tarnybai, tačiau 2014 m. lapkričio 12 d. gavo atsakymą, kuriuo joks sprendimas nebuvo priimtas, Tarnyba klausimo dėl pareiškėjos žemės sklypo ribų tikslinimo nenagrinėjo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. Atskiruoju skundu ginčijama Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1, 3 p.).

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas prieš priimdamas skundą (prašymą) nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą). Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka; pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ 22-24, 32-33 straipsniai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstatymo numatytais atvejais skundas (prašymas) pirmiausia turi būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, po to skundas gali būti paduodamas ir administraciniam teismui. ABTĮ 25 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Taigi asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Privalomos ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkos nesilaikymas sąlygoja konkrečias įstatyme nustatytas teisines pasekmes. Remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nesilaikius konkrečiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, teismas atsisako priimti skundą.

Kaip savo praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išankstinio administracinių ginčų nagrinėjimo ne per teismą instituto paskirtis suponuoja, kad jis yra skirtas tam, jog ta pati teisinė problema (administracinis ginčas), maksimaliai tokiomis pačiomis kaip ir administraciniame teisme sąlygomis kompetentingos institucijos būtų išnagrinėta ir išspręsta dar iki teismo. Tai reiškia, kad tokio skundo nagrinėjimo paskirtis yra ne papildomas asmens tariamai pažeistų teisių ar interesų gynimo apsunkinimas, o, priešingai, papildomo mechanizmo, galinčio išspręsti paminėtą teisinę problemą, nustatymas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-191/2010).

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus 2014 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. S-4801, kuriuo, atsižvelgiant į M. G. 2014 m. spalio 20 d. raštu Nr. G-3799 pateiktas pastabas dėl 2014 m. kovo 21 d. atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų, nuspręsta netikslinti ginčo žemės sklypo ribų vietovėje.

Pareiškėja atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi atsisakyti priimti skundą, nurodydama, kad ji pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kadangi kreipėsi į Tarnybą. Prie atskirojo skundo pareiškėja pridėjo 2014 m. spalio 20 d. pasirašytą skundą Tarnybai ir Tarnybos Molėtų skyriaus 2014 m. lapkričio 12 d. raštą Nr. 40SD-(14.40.103.)-35.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, M. U. žemės sklypo ribos buvo ženklinamos, paženklinimo-parodymo aktas rengiamas, įgyvendinant žemės reformos žemėtvarkos projektą. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Tarnybos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 str. 3, 4 d.).

Kaip matyti iš Tarnybos Molėtų skyriaus 2014 m. lapkričio 12 d. rašto Nr. 40SD-(14.40.103.)-35, pareiškėja į Tarnybos Molėtų skyrių kreipėsi 2014 m. spalio 15 d. pareiškimu ir į Tarnybą 2014 m. spalio 22 d. skundu. Kadangi pareiškėjos teismui skundžiamas Valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus sprendimas priimtas vėliau, t. y. 2014 m. spalio 23 d., pareiškėja Tarnybos teritoriniam padaliniui minėtais kreipimaisis jo neskundė. Nors Tarnybos Molėtų skyriaus 2014 m. lapkričio 12 d. rašte Nr. 40SD-(14.40.103.)-35 atsakovo 2014 m. spalio 23 d. sprendimas Nr. S-4801 yra paminėtas, tačiau tėra pacituojamos minėtame sprendime išdėstytos aplinkybės, joks sprendimas dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo minėtu Tarnybos Molėtų skyriaus raštu nėra priimtas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja būtų tinkamai pasinaudojusi išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, prieš skųsdama teismui Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus 2014 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. S-4801, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Pareiškėjos skundo pirmosios instancijos teismui reikalavimas įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėjos iki šiol naudojamą lygiavertį turėtajam žemės sklypą yra susijęs su pareiškėjos siekiu, kad būtų patikslintos ginčo žemės sklypo ribos pagal pareiškėjos 2014 m. spalio 20 d. rašte Nr. G-3799 pateiktas pastabas dėl 2014 m. kovo 21 d. atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų, todėl konstatavus, kad pareiškėja, ginčydama atsakovo sprendimą, nesilaikė išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, toks pareiškėjos reikalavimas taip pat pagrįstai atsisakytas priimti.

Konstatavus vieną iš aplinkybių, įtvirtintų ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje, kuriai esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą) (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.), ir pirmosios instancijos teismui iš esmės teisingai nusprendus atsisakyti priimti M. G. skundą, o pareiškėjai atskiruoju skundu nepateikus argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti jos skundą ir ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėjų kolegija plačiau dėl ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto pagrindo taikymo nagrinėjamu atveju sprendžiant pareiškėjos skundo priėmimo klausimą nepasisakys.

Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą sprendimą atsisakyti priimti pareiškėjos skundą. Tenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos M. G. atskirąjį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas