A-292-146/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-292-146/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07251-2013-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2.3.1;

15.2.3.2; 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. V. skundą atsakovams Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinei ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės, dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja L. V. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės (toliau – ir VSAT Vilniaus rinktinė, atsakovas) 2013 m. spalio 30 d. raštą Nr.(duomenys neskelbtini) ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSAT Vilniaus rinktinės, 7 762 Lt (2 248,03 Eur) turtinę ir neturtinę žalą.

Pareiškėja paaiškino, kad 2013 m. liepos 8 d. sudarė UAB „TEZ TOUR“ agentūroje (toliau – ir Agentūra) turizmo paslaugų teikimo sutartį pagal kurią ji sau, savo dukrai M. B. ir anūkei E. B. nupirko poilsinę kelionę 2013 m. rugpjūčio 13-26 d. į Bulgariją. Apie tai, kad vykstat į Bulgariją vaikui bus reikalingas pasas ir nepakaks gimimo liudijimo (anūkei 3 metai), Agentūros darbuotojai neinformavo. Vaiko asmens tapatybės dokumento Agentūros darbuotojos nereikalavo ir tuomet, kai buvo rezervuojami skrydžiai, apgyvendinimas, pervežimas. Pareiškėjai papildomai pasiteiravus dėl dokumentų, Agentūros darbuotojai patikino, kad pareiškėja turi visus kelionei reikalingus dokumentus. 2013 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėja su šeima praėjo Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktą (toliau - ir PKP), nors jos anūkė turėjo tik gimimo liudijimą. PKP darbuotojui patikrinimui buvo pateikti pareiškėjos ir jos dukters pasai bei anūkės gimimo liudijimas, taip pat lėktuvo bilietai. Apie tai, jog gimimo liudijimas nėra pripažįstamas tinkamu dokumentu, kertant valstybės sieną, ir kad būtina pateikti galiojantį vaiko asmens tapatybės dokumentą (pasą ar tapatybės kortelę), pasienio kontrolės darbuotojas neinformavo. Pareigūnas pareiškėjos anūkę be asmens tapatybės dokumento praleido pro PKP, nors iš skrydžio bilietų buvo matyti, jog su dukra ir anūke skrenda į Bulgariją, kur tokio pobūdžio dokumento yra reikalaujama. Pareiškėjai su šeima nuskridus į Bulgariją, Burgo oro uoste Bulgarijos pasienio policija pareiškėjos anūkės į šalį neįleido, kadangi ji buvo be asmens tapatybės dokumento. Pareiškėja ir jos šeima lėktuvu be sėdimų vietų buvo parskraidintos atgal į Lietuvą.

VSAT Vilniaus rinktinė 2013 m. spalio 30 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos advokatei nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu išnagrinėjus ir įvertinus faktinius duomenis, Vilniaus oro uosto PKP dirbusio pareigūno veiksmuose nenustačius tarnybinio nusižengimo sudėties, šį pareigūną traukti tarnybinėn atsakomybėn nėra teisinio pagrindo. Pareiškėja teigė, kad atsakovo 2013 m. spalio 30 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstas, juo nesuteikta prašoma informacija, kadangi nebuvo atsakyta į klausimą, kokiu pagrindu pareigūnas turėjo teisę nepatikrinti ir/ar neprašyti pateikti vaiko, kertančio valstybės sieną, asmens tapatybės dokumento ir apsiriboti tik pateiktu gimimo liudijimu.

Pareiškėja nurodė, kad dėl Vilniaus oro uosto PKP pareigūnų netinkamai atliktų pareigų (nepareikalavo pateikti privalomą vaiko asmens tapatybės dokumentą), pareiškėja ir jos šeima patyrė turtinę (teko skubos tvarka daryti vaikui pasą, pirkti lėktuvo bilietus ir sutrumpinti atostogas 3 dienomis) ir neturtinę žalą (didelį stresą, pažeminimą Burgo oro uoste pareigūnams neįleidus į šalį, skridimą atgal į Lietuvą lėktuve be vietų, sėdint prie tualeto, ar pilotų kabinoje).

Teigdama, kad VSAT Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto pareigūnai netinkamai atliko savo pareigas pareiškėja rėmėsi Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 7 straipsnio 1 dalies 1 ir 7 punktais, Pasienio tikrinimo tvarkos taisyklių 7 punktu, Vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, tvarkos aprašo 4 ir 6 punktais.

Pagrįsdama reikalavimą priteisti turtinę žalą (CK 6.271 straipsnis), pareiškėja nurodė, kad turtinę žalą sudaro paso vaikui pagaminimo (kreipėsi 2013 m. rugpjūčio 14 d.) skubos tvarka (per 1 dieną) išlaidos - 254 Lt (73,56 Eur). Pareiškėjai teko pakartotinai pirkti lėktuvo bilietus į Burgą ir atostogauti ne 13, o tik 10 dienų. Todėl pareiškėja prašė priteisti kompensaciją už 3 nepanaudotas kelionės dienas (apie 1 061 Lt (307,29 Eur)), taip pat lėktuvų bilietų pakartotinio pirkimo 2013 m. rugpjūčio 16 d. išlaidas -1 947 Lt (563,89 Eur). Prašoma suma turtinei žalai atlyginti – 3 262 Lt (944,74 Eur). Pareiškėja taip pat prašė priteisti jos ir šeimos narių (dukters bei anūkės) patirtų kelionės metu neigiamų fizinių ir dvasinimu išgyvenimų (streso,pažeminimo, įtampos, nepatogumų lėktuve nesuteikiant joms vietų) kompensavimui priteisti neturtinės žalos (CK 6.250 straipsnis) atlyginimui iš viso 4 500 Lt (1 303,29 Eur) (po 1500 Lt (434,43 Eur) kiekvienai).

Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinė (taip pat ir Lietuvos valstybės atstovas pagal reikalavimą dėl žalos atlyginimo) su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

Atsiliepime į skundą (b.l. 41-46) paaiškino, kad kiekvienas Europos Sąjungos ir Šengeno šalies pilietis turi teisę laisvai keliauti asmeniniais ar darbo reikalais po visą Europos Sąjungą, tam pakanka turėti galiojantį pasą arba tapatybės kortelę, tačiau kai kurios Europos Sąjungos valstybės – Airija, Bulgarija, Jungtinė Karalystė, Kipras ir Rumunija nėra Šengeno narės, todėl keliaujant į šias šalis galiojantis kelionės dokumentas yra būtinas. Turizmo paslaugų teikimo sutarties sąlygų rezoliucinėje dalyje yra nurodyta, jog turistas patvirtina, jog jis, prieš pasirašydamas šią sutartį gavo rašytinį dokumentą (sutartį, katalogą, kitą kelionę aprašančią medžiagą programą), kuriame išdėstyta visa su kelione susijusi informacija, tame tarpe informacija apie valstybių sienų perėjimo tvarką.

Pareiškėja, pasirašydama sutartį, patvirtino, kad gavo katalogą, kelionių agentūra „Etuna“ 2013 m. rugsėjo 18 d. pateikė kelionių organizatoriui „Tez Tour“ raštišką paaiškinimą, kuriame taip pat patvirtino, kad pareiškėjai buvo įteiktas katalogas, kurio skyreliuose „Svarbi informacija ir patarimai keliaujantiems“, taip pat „Vaiko išvykimas į užsienį“ yra nurodyta, kad „vaikas, vyksiantis į kelionę, privalo turėti galiojantį pasą ir kitus dokumentus, reikalingus kelionei (bilietus, draudimo polisą). <...> atkreipiame dėmesį į tai, kad vaiko gimimo liudijimas nėra asmens tapatybės dokumentas, todėl nepilnametis negali vykti į kelionę su šiuo dokumentu“.

Analogiška informacija skelbiama ir kelionių organizatoriaus interneto svetainėje www.teztour.lt, skyrelyje „Keliautojų atmintinė/Vaiko išvykimas į užsienį (ankstesnėje puslapio versijoje iki 2013 m. liepos 14 d.) bei „Bulgarija/Atmintinė turistui/Vaiko išvykimas į užsienį“ (naujoje puslapio versijoje nuo 2013 m. liepos 15 d.). Turizmo paslaugų teikimo sutarties sąlygų rezoliucinėje dalyje taip pat nurodyta, kad turistas, pasirašydamas sutartį, patvirtina, jog yra informuotas apie kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ interneto puslapį www.teztour.lt.

Be to, pagal Turizmo paslaugų teikimo sutarties sąlygų 1.2.4 punktą „turistas, pagrindinė šios sutarties šalis, privalo informuoti kitus turistus (naudos gavėjus), kad turistinė kelionė yra organizuojama tik pagal šioje sutartyje nurodytas sąlygas ir visi turistai privalo vykdyti visas sutarties sąlygas“. Be to, kelionių agentūra „Etuna“ 2013 m. rugsėjo 18 d. raštiškame paaiškinime informavo, kad informacija apie būtinumą turėti vaiko pasą pareiškėjai buvo suteikta ir žodžiu, prieš pasirašant Turizmo paslaugų teikimo sutartį (suvedant duomenis).

Atsakovo teigimu, pareiškėja buvo tinkamai informuota apie tai, kokius kelionės dokumentus ji ir kiti turistai privalo turėti vykdami į Bulgariją, tame tarpe pareigą užtikrinti, kad vaikas turėtų pasą.

Dėl žalos atlyginimo pažymėjo, kad VSAT Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos pareigūnai vykdė savo tiesiogines funkcijas – teisės aktų nustatyta tvarka tikrindami per valstybės sieną vykstančius asmenis, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų – remdamiesi pateiktais kelionės dokumentais nustatė jų asmens tapatybę, patikrino, ar kelionės dokumentai nėra padirbti ar suklastoti, tikrindami atitinkamuose duomenų registruose atliko tikrinamųjų asmenų pateiktus asmens dokumentus ir savo kompetencijos ribose priėmė atitinkamus sprendimus, todėl akivaizdu, kad jų atlikti veiksmai (pasienio tikrinimo procedūros) nesukėlė pareiškėjos inkriminuojamų pasekmių, nes tai nesusiję su dalyku (2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir tarybos reglamento (EB) Nr.562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmens judėjimą per sienas, Bendrijos kodekso )Šengeno sienų kodeksas 7 straipsnis, Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 5, 7, 20 straipsniai, Pasienio kontrolės veiklos taisyklių 12 punktas, Pasienio tikrinimo tvarkos 7 punktas, Dokumentų tikrinimo instrukciją, Sienos kontrolės nuostatų 250,251 punktai, Vilniaus oro uosto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijos 6, 18 punktai).

Pagal Turizmo įstatymo 7 straipsnio 8 dalies 1 punktą pareiga pateikti informaciją apie valstybės sienos kirtimo tvarką tenka kelionių agentūrai. Pagal Vyriausybės 2002 m. vasario 28 d. nutarimu Nr.302 patvirtintą Vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, tvarkos aprašą vaikui, išvykstančiam į užsienio valstybę, nepriklausančią Šengeno erdvei, būtinas vienas iš galiojančių dokumentų, kuris pareikalavus, pateikiamas VSAT pareigūnams. Pagal Keleivių, bagažo, pašto ir krovinių vežimo orlaiviais taisyklių 14.1 ir 14.3 punktus keleivis privalo susipažinti su pagrindinėmis vežimo sąlygomis ir atvykęs registruotis skrydžiui privalo turėti būtinus kelionės dokumentus. Atsakovo nuomone, pareiškėja bando dirbtinai susieti du skirtingus dalykus – pasekmes, kilusias dėl nepilnametį vaiką lydinčių asmenų nevykdymo teisės aktų reikalavimų, ir vieną iš kelionėje vykdytų tikrinimo procedūrų, kuri lyg ir lėmė kelionės rezultatą. Atsakovas teigė, kad planuodama kelionę, įsigydama atitinkamas kelionės organizatoriaus paslaugas, formindama ir pasirašydama atitinkamus dokumentus bei pradėdama kelionę su nepilnamečiu vaiku, pareiškėja pažeidė galiojantį teisinį reglamentavimą ir būtent dėl šių priežasčių kilo atitinkamos pasekmės – ji su lydimaisiais asmenimis nebuvo įleista į kelionės tikslo šalį. Iš turimo vaizdo įrašo, tikėtina, kad pareiškėja žinojo apie tai, kad keliaudama kartu su nepilnamečiu asmeniu be atitinkamų asmenybę patvirtinančių dokumentų, ji pažeidžia teisės aktų reikalavimus, todėl atliekant pasienio tikrinimo procedūras sąmoningai neužtikrino, kad nepilnametis būtų šalia ir nustatyta tvarka nepateikė vaiko kelionės dokumento patikrinimą atliekančiam pareigūnui, todėl VSAT pareigūnas būtent dėl aktyvių minėtą vaiką lydėjusių asmenų veiksmų nepastebėjo mažamečio vaiko ir nenustatė dokumento nebuvimo fakto. Vilniaus rinktinė nagrinėjamu klausimu veikė taip, kaip privalo veikti pagal galiojančias teisės aktų nuostatas, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skunde išdėstytus prašymus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 25 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – priteisė L. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės, 1600 Lt (463,39 Eur) turtinės ir 500 Lt (144,81 Eur) neturtinės žalos bei 525 Lt (152,05 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Likusią skundo dalį atmetė.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.245–6.250 straipsniais, 6.271 straipsnio 1 ir 4 dalimis, konstatavo, jog sprendžiant pareiškėjos reikalavimo atlyginti žalą pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar dėl valstybės institucijos neteisėtų veiksmų buvo pažeistos pareiškėjos teisės, t. y. ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Atsižvelgdamas į CK 6.271 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, teismas nurodė, jog šiuo atveju Valstybės sienos apsaugos tarnybos (jos pareigūnų) neteisėtų veiksmų konstatavimui pakanka nustatyti jos pareigūnų neteisėtus veiksmus. Neteisėtumas galėtų būti konstatuotas tik tada, jei būtų nustatyta, kad valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Šiuo atveju pareiškėja su dukra ir anūke vyko į Bulgariją, kuri nepriklauso Šengeno erdvei.

Pareiškėja žalos atsiradimą kildina iš VSAT Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkto darbuotojų veiksmų, t.y. neteisėto leidimo išvykti į Bulgariją jos 3 metų anūkei, kuri neturėjo tinkamo kelionės dokumento.

Teismas, ištyręs įrodymus nustatė, kad 2013 m. liepos 8 d. pareiškėja pasirašė su UAB „TEZ TOUR“ turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr.(duomenys neskelbtini), pagal kurią ji nusipirko sau, savo dukrai ir anūkei, gimusiai 2010 m. gegužės 25 d., poilsinę kelionę 2013 m. rugpjūčio 13-26 d. į Bulgariją (b.l.10-12). Pareiškėjos anūkė, turėjusi tik gimimo liudijimą, turėjusi tik gimimo liudijimą, kurio keliaujant į ne Šengeno šalį Bulgariją nepakanka, buvo praleista per Vilniaus oro uosto PKP (b.l.19-20). 2013 m. liepos 18 d. Bulgarijos Respublikos pasienio policijos centrinė valdyba neleido įvažiuoti į pareiškėjos anūkei, nurodydama priežastį, kad ji neturėjo galiojančio kelionės dokumento (b.l.14). Pareiškėja 2013 m. rugpjūčio 28 d. pateikė skundą Vilniaus oro uosto PKP ir VSAT dėl Vilniaus oro uosto PKP pareigūnų veiksmų. VSAT Vilniaus rinktinė 2013 m. spalio 30 d. raštu Nr.(duomenys neskelbtini) pranešė pareiškėjai, kad tarnybinio patikrinimo metu išnagrinėjus ir įvertinus faktinius duomenis, Vilniaus oro uosto PKP dirbusio pareigūno veiksmuose nenustačius tarnybinio nusižengimo sudėties, šį pareigūną traukti tarnybinėn atsakomybėn nėra teisinio pagrindo. Atsakyme pacitavo Valstybės sienos apsaugos įstatymo 5 straipsnio 3 ir 4 dalis, Vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, tvarkos aprašo 4 ir 7 punktus pagal kuriuos asmenys, kertantys valstybės sieną, privalo turėti ir pateikti patikrinimą Atliekančių valstybės institucijų pareigūnams galiojančius asmens dokumentus, suteikiančius teisę pereiti valstybės sieną.

Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėja su dukra ir anūke vyko į Bulgariją, kuri nepriklauso Šengeno erdvei. Pagal 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) 7 straipsnio 1 dalį išorės sienų kirtimą tikrina sienos apsaugos pareigūnai. Pagal šio Kodekso 7 straipsnio 2 dalį visi asmenys minimaliai patikrinami siekiant pagal jų pateiktus arba parodytus dokumentus nustatyti jų tapatybę. Šį minimalų patikrinimą sudaro greitas ir tiesioginis dokumento, leidžiančio teisėtam turėtojui kirsti sieną, galiojimo patikrinimas, tinkamais atvejais panaudojant techninius prietaisus ir ieškant informacijos tik apie pavogtus, neteisėtai pasisavintus, dingusius ir negaliojančius dokumentus atitinkamose duomenų bazėse, ir patikrinimas ieškant falsifikavimo arba klastojimo požymių.

Pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos respublikos vidaus reikalų ministerijos yra valstybės institucija, kurios paskirtis – įgyvendinti valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę. <...>. Pagal Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 5 straipsnį valstybės sieną sausumoje galima pereiti tik po patikrinimo pasienio kontrolės punkte (1 punktas); asmenys, kertantys valstybės sieną, privalo turėti ir pateikti patikrinimą atliekančių valstybės institucijų pareigūnams galiojančius asmens dokumentus, suteikiančius teisę pereiti valstybės sieną, transporto priemonės, gabenamų prekių (daiktų) ir kitų vertybių dokumentus (3 punktas); dokumentus, suteikiančius teisę kirsti valstybės sieną, nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Europos Sąjungos teisės aktai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir kiti teisės aktai (4 punktas).

Pagal Vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 302 (toliau – ir VLIUV tvarkos aprašas), 4 punktą vaikui, išvykstančiam į užsienio valstybę, nepriklausančią Šengeno erdvei, būtinas vienas iš šių galiojančių dokumentų, kuris pareikalavus pateikiamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams: Lietuvos Respublikos piliečio pasas, asmens tapatybės kortelė arba pasas; Lietuvos Respublikos diplomatinis pasas; asmens be pilietybės kelionės dokumentas; pabėgėlio kelionės dokumentas; atitinkamas užsienio valstybės, nepriklausančios Šengeno erdvei, kelionės dokumentas.

Pagal Pasienio tikrinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 154 (toliau – ir Pasienio tikrinimo tvarka) 5 punktą pasienio tikrinimą atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai. Pagal šios Tvarkos 6 punktą asmens tikrinimas atliekamas pagal 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (OL 2006 L 105, p. 1) nuostatas.“

Remiantis Sienos kontrolės nuostatų, patvirtintų 2012 m. sausio 31 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado įsakymu Nr. 4-116 (toliau – ir Sienos kontrolės nuostatai) 266 punkte nustatyta, kad pareigūnas, vykdantis užduotį „Išvykstančių keleivių dokumentų tikrinimas“, privalo patikrinti keleivių dokumentus, vadovaudamasis nuostatų 250 punktu (266.3 punktas). Pagal šios Tvarkos 250 punktą, pareigūnai, vykdydami užduotį „Dokumentų tikrinimas“, privalo: Šengeno teisyno nustatyta tvarka visus asmenis patikrinti minimaliai, siekiant pagal jų pateiktus arba parodytus dokumentus nustatyti jų tapatybę (250.1.p.); priimti sprendimą dėl vykimo per valstybės sieną teisėtumo, apie sprendimą neįleisti, asmeniui atvykti ar išvykti, apie aptiktą pagal duomenų bazes ir registrus paieškomą asmenį, transporto priemonę, daiktą ar suklastotą, negaliojantį, netinkamą vykimui per valstybės sieną kelionės dokumentą pranešti pasienio tikrinimo posto pamainos vyresniajam; dokumentus tikrinti vadovaujantis tarnybos vado patvirtinta Dokumentų tikrinimo instrukcija (250.6. p.).

Dokumentų tikrinimo instrukcijos, patvirtintos VSAT vado 2006 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 4-705 (toliau – ir Dokumentų tikrinimo instrukcija) 3 punkte nustatyta, kad tikrinant dokumentus, būtina apžiūrėti pateiktą dokumentą, nustatyti jo rūšį; sutapatinti nuotrauką, esančią dokumente, su pateikėjo asmeniu, įsitikinti, ar nuotraukoje yra būtent tas asmuo, kuris pateikė dokumentą; patikrinti, ar visi asmenys, vykstantys per valstybės sieną kartu su dokumento pateikėju, įrašyti į dokumentą, ir jeigu yra nuotraukos – sutapatinti jas su asmenimis; įvertinti per valstybės sieną vykstantį asmenį pagal rizikos vertinimo pasienio tikrinimo metu metodiką. Pagal šios Instrukcijos 6 punktą kilus pagrįstam įtarimui dėl dokumentų tikrumo ar priklausymo pateikėjui, ar jam nesugebant (nemokant) atsakyti į užduotus klausimus ar aptikus dokumentuose netikslumų, pareigūnai nedelsdami praneša PKP pamainos vyresniajam. Tokie dokumentai tikrinami nuodugniai, sulyginant su turimais pavyzdžiais ir aprašymais bei sutikrinus su paskelbtų negaliojančiais dokumentų sąrašais. Esant būtinumui, gali būti tiesiogiai susisiekiama su rinktinės dokumentų tikrinimo specialistu ar kitu kompetentingu pareigūnu arba specialistas iškviečiamas į punktą.

Teismas konstatavo, kad šių teisės normų analizė leidžia teigti, kad VSAT pareigūnai yra atsakingi už sprendimo priėmimą dėl vykimo per valstybės sieną teisėtumo. Jiems nustatyta pareiga apie netinkamą vykimui per valstybės sieną kelionės dokumentą pranešti pasienio tikrinimo posto pamainos vyresniajam.

Teismas nustatė, kad ginčo atveju VSAT Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus pasienietis T. T. Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto PKP vykdė tarnybinę užduotį - išvykstančių asmenų dokumentų tikrinimas. Šis pareigūnas 2013 m. rugpjūčio 29 d. ir 2013 m. rugsėjo 10 d. tarnybiniais pranešimais informavo, kad keleivių tikrinimus atliko dviese kartu su pasieniete D. G. Tikrinant išvykstančių asmenų kelionės dokumentus, 14.20 val. priėjo dvi moterys (motina su dukra), jos pateikė du tvarkingus kelionės dokumentus ir du įlaipinimo bilietus, kad kartu su jomis vyksta ir mažametis vaikas nepastebėjo. Paaiškinimuose nurodė, kad peržiūrėjus vaizdo kamerų įrašus akivaizdžiai matosi, jog minėtos moterys savo veiksmais bando daryti viską, kad vaikas būtų nepastebėtas pareigūnų. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms ir dėl darbo vietos specifikos, bei infrastruktūros nepastebėjo, kaip mažametis vaikas praėjo į keleivių „ne Šengeno“ zoną. Pažymėjo, kad savo kaltės neneigia (b.l.71,74). VSAT Vilniaus rinktinės pasienietė D. G. 2013 m. rugsėjo 9 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad apie praleistą be pasienio tikrinimo vaiką negali paaiškinti, nes tuo metu vyko trys ne Šengeno išvykimo reisai, dėl šalia sėdinčio pareigūno T. T. galimai netinkamų veiksmų nieko nepastebėjo (b.l.75)

Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog gimimo liudijimas nėra tinkamas ir pakankamas dokumentas vaikui vykti į ne Šengeno erdvei priklausančią valstybę, ir kad pareiškėjos 3 metų anūkė į Bulgariją išvyko tik su gimimo liudijimu.Tokia situacija susiklostė dėl VSAT Vilniaus rinktinės pareigūnų kaltės, nes jie tinkamai neįvykdė Šengeno sienų kodekso 7 straipsnio 2 dalyje, Sienų kontrolės nuostatų 250 punkte nustatytų reikalavimų. Todėl teismas priėjo prie išvadų, kad yra pagrindas konstatuoti neteisėtus valdžios institucijų veiksmus, kaip sąlygą viešajai atsakomybei kilti. Teismo vertinimu, tarp neteisėtų VSAT Vilniaus rinktinės veiksmų ir pareiškėjai kilusios žalos yra priežastinis ryšys, t. y. yra pakankamas pagrindas teigti, jog žalingi padariniai kilo dėl neteisėtų VSAT Vilniaus rinktinės pareigūnų veiksmų.

Teismas, įvertinęs pateiktus į bylą įrodymus, nustatė, kad paso E. B. skubos tvarka išdavimas pareiškėjai kainavo 254 Lt, už 2013 m. rugpjūčio 16 d. skrydžio bilietus iš Vilniaus į Burgą pareiškėja sumokėjo 1 947 Lt. Iš viso pareiškėja už 2013 m. rugpjūčio 13-26 d. atostogų kelionę sumokėjo 4 600 Lt, tačiau pareiškėja, jos dukra ir anūkė negalėjo pasinaudoti 3 paromis atostogų, nes į Bulgariją nebuvo įleista E. B.. Pareiškėjos teigimu, jos dukra ir anūkė į užsienį vyko pirmą kartą, todėl logiška, kad L. V. neliko atostogauti viena, o kartu su jomis grįžo į Lietuvą. Už 3 paras neišnaudotų atostogų pareiškėja patyrė 1 061 Lt nuostolių. Taigi , pareiškėja iš viso patyrė 3 262 Lt turtinės žalos.

Remdamasis CK 6. 250 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teismas nurodė, jog neturtinės žalos atlyginimo galimybė siejama su specialiaisiais įstatymais, kurie nustato tokios žalos atlyginimo atvejus, o atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Įvertinęs byloje esančius įrodymus ir faktines bylos aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja neabejotinai patyrė stresą ir neigiamas emocijas dėl jos anūkės neįleidimo į Bulgariją, jos lūkesčiai dėl sklandžios kelionės neišsipildė. Dėl suplanuotų atostogų sutrumpėjimo, nepatogumų rūpinantis dėl anūkės paso išdavimo skubos tvarka , teismo vertinimu, yra pagrindo teigti, kad pareiškėja patyrė neturinę žalą, vertintiną 500 Lt. Teismas pažymėjo, kad neturtinės žalos atlyginimas negali būti priteistas pareiškėjos dukrai ir anūkei, kurios į teismą dėl žalos nesikreipė.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog sprendžiant dėl žalos atlyginimo yra galimybė atsižvelgti į nukentėjusio asmens veiksmus (CK 6.282 str. 1 d.). Šiuo atveju pareiškėja, 2013 m. liepos 8 d. pasirašydama su UAB „TEZ TOUR“ turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), gavo rašytinį dokumentą, kuriame išdėstyta visa su kelione susijusi informacija, tarp jos ir valstybių sienų perėjimo tvarka. Šią faktinę aplinkybę pareiškėja patvirtino parašu minėtoje sutartyje. Pagal kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ paaiškinimus atsakovui, pareiškėjai buvo įteiktas katalogas „Bulgarija 2013“. Šio katalogo skyrelyje „Vaiko išvykimas į užsienį“ nurodyta, kad vaikas, vykstantis į kelionę, privalo turėti galiojantį pasą ir kitus dokumentus, reikalingus kelionei (bilietus, draudimo polisą). Aiškiai atkreiptas dėmesys, kad vaiko gimimo liudijimas nėra asmens tapatybės dokumentas, todėl nepilnametis negali vykti į kelionę su šiuo dokumentu. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas priėjo prie išvadų, kad žalos atsiradimui įtakos turėjo ir pačios pareiškėjos neatsargus elgesys, dėl kurio prašoma priteisti žala negali būti atlyginta visa apimtimi. Teismo vertinimu, racionalus ir pakankamas šiuo atveju yra 1600 Lt turtinės ir 500 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Be to, pareiškėjos anūkė tik su gimimo liudijimu praėjo ne tik VSAT Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto PKP, bet ir Aviacinio saugumo ir pasų kontrolės patikras, nors skrydžio registracijos sistemoje apskritai buvo neužregistruota. UAB „Baltic Ground Services“ pripažino savo agentų padarytą klaidą dėl nepatikrinto keleivės E. B. dokumento. Taigi ir dėl šios priežasties negalima vienareikšmiškai teigti, jog tik VSAT Vilniaus rinktinė atsakinga dėl žalos pareiškėjai kilimo.

Pareiškėja prašė panaikinti atsakovo 2013 m. spalio 30 d. raštą dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, jog 2013 m. spalio 30 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas pareiškėjai paaiškino, kad buvo atliktas tyrimas dėl darbuotojų veiksmų ir nenustačius Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkte dirbusio pareigūno veiksmuose tarnybinio nusižengimo sudėties, nuspręsta šio pareigūno tarnybinėn atsakomybėn netraukti. Atsakovas rašte pacitavo Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 5 straipsnio 3-4 dalis, VLIUV tvarkos aprašo 7 punktą, atkreipė dėmesį į šio Aprašo 4 punktą, kuriame nurodyti vaiko asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai, suteikiantys teisę vykti į užsienio valstybes. Teismo nustatė, kad atsakovas, gavęs pareiškėjos skundą, ėmėsi tinkamų veiksmų, t. y. atliko tarnybinį patikrinimą, apie jo rezultatus informavo pareiškėją , todėl naikinti šį sprendimą nėra pagrindo.

Spręsdamas pareiškėjos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, teismas rėmėsi ABTĮ 44 straipsnio 1, 2 ir 6 dalimis, Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.2, 8.18, 9 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“. Įvertinės pareiškėjos pateiktus patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus (1000 Lt už skundo teismui parengimą, žyminis mokestis – 100 Lt, už atstovavimą teisme 300 Lt, b.l.6, 36-37,129-135), taip pat atsižvelgdamas į skundo patenkinimo apimtį, priteisė pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės, iš viso priteisė 525 Lt (152,05 Eur) teismo išlaidų, t.y. 400 Lt (115,85 Eur) už skundo parengimą, 75 Lt (21,72 Eur) už advokato atstovavimą teismo posėdyje bei 50 Lt (14,48 Eur) žyminio mokesčio.

III. Apeliaciniu skundu Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinė, kartu atstovaujanti ir Lietuvos valstybę (toliau - ir apeliantas), prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, todėl naikintinas.

Apeliacinis skundas grindžiamas aplinkybėmis ir argumentais, kuriuos atsakovas buvo išdėstęs atsiliepime į pareiškėjos skundą, pateiktame pirmosios instancijos teismui. Apeliantas akcentuoja keleivio pareigas pagal Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies, Pasienio tikrinimo tvarkos 7.1 ir 7.2 punktų, Keleivių, bagažo, pašto ir krovinių vežimo orlaiviais taisyklių, 14.1 ir 14.3 punktų nuostatas. Taip pat akcentuoja, kad pareiškėja buvo pasirašiusi Turizmo paslaugų teikimo sutartį su kelionių organizatoriumi ir tinkamai supažindinta su valstybių sienų perėjimo tvarka ir gavo iš Agentūros konkrečią informaciją raštu, kad vykstant į Bulgariją (ne Šengeno erdvės šalį) reikalingas vaiko kelionės dokumentas atkreipiant dėmesį į tai, kad vaiko gimimo liudijimas nėra asmens tapatybės dokumentas.

Pareiškėja, gavusi informaciją iš Agentūros, turėjo pasirūpinti, kad vaikas turėtų kelionės dokunentą. Kilus neaiškumų dėl sienos kirtimo ypatumų, pareiškėja galėjo kreiptis informacijos ir į atsakovą, taip pat pasitikslinti atsakingų institucijų internetiniuose puslapiuose, tačiau to nepadarė. Kad žalos atsiradimui įtakos turėjo ir pačios pareiškėjos neatsargus elgesys 2014 m. balandžio 25 d. sprendime pripažino ir teismas. Atsakovo nuomone, pareiškėjos reikalavimas dėl žalos atlyginimo turėjo būti atmestas visiškai (CK 6.282 straipsnis), nes žalos atsiradimą lėmė pačios pareiškėjos didelis neatsargumas.

Apeliantas sutiko su teismo argumentais, kad VSAT pareigūnai yra atsakingi už sprendimo priėmimą dėl vykimo per valstybės sieną teisėtumo ir kad nustatyta pareiga apie netinkamą vykimui per valstybės sieną kelionės dokumentą pranešti pasienio tikrinimo posto pamainos vyresniajam, tačiau atkreipė dėmesį, jog lydintis asmuo vaiko kelionės metu atsako už vaiko priežiūrą bei privalo tinkamai juo pasirūpinti. Apelianto teigimu, vaizdo įrašas patvirtina, kad pareiškėja žinojo, jog pažeidžia teisės aktų reikalavimus, sąmoningai neužtikrino, kad nepilnametis būtų šalia ir nepateikė vaiko kelionės dokumento patikrinimą atliekančiam pareigūnui.

Dėl šių aktyvių vaiką lydėjusių asmenų veiksmų pareigūnas nepastebėjo mažamečio vaiko, nenustatė dokumento nebuvimo fakto, todėl žala, atsiradusi dėl turisto nerūpestingumo, negali būti perkeliama VSAT. Be to, apeliantas nurodo, kad pareiškėja nepateikė į bylą neturtinę žalą (neigiamus išgyvenimus, sveikatos sutrikimus ir pan.) pagrindžiančių įrodymų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš apelianto pareiškėjai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimu.

Nurodo, kad apeliantas nepagrįstai kaltę dėl vaiko praleidimo pro valstybės sieną be kelionės dokumento siekia perkelti pareiškėjai. Pareiškėja pabrėžia, kad vaikas be asmens dokumentų praėjo pasienio patikros punktą ne dėl pareiškėjos neatidumo ar nerūpestingumo, o būtent dėl atsakovo darbuotojų netinkamo jiems priskirtų funkcijų atlikimo. Teismas įvertino pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kurios sukėlė neturtinę žalą, o neturtinės žalos (streso, nervinės įtampos, išgyvenimų) rašytiniais įrodymais nepatvirtinsi. Apelianto argumentai, esą nenustatyta neturtinė žala, yra nepagrįsti ir atmestini.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėja reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kildina iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkte 2013 m. liepos 13 d. dirbusių pareigūnų veiksmų netinkamai atliekant į ne Šengeno erdvės šalį išvykstančių keleivių dokumentų patikros funkciją, t.y. praleidžiant per Vilniaus oro uosto PK pareiškėją su dukra ir vaikaite E. B., gimusia 2010 m. gegužės 25 d., vykusias į ne Šengeno erdvės šalį (Bulgariją), nors vaikas neturėjo galiojančio kelionės dokumento. Su šiais VSAT Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto PKP pareigūnų neteisėtais veiksmais pareiškėja priežastiniu ryšiu sieja jos nurodytas pasekmes (turtinę ir neturtinę žalą), t.y.tai, kad Bulgarijos Respublikos pasienio policija E. B., neturėjusiai galiojančio kelionės dokumento, 2013 m. liepos 13 d. neleido įvažiuoti į šalį, todėl pareiškėja su dukra ir vaikaite labai nepatogiomis kelionės sąlygomis (lėktuve neturėjo joms skirtų vietų, patyrė nepatogumus, stresą) grįžo į Lietuvą, kur pareiškėja ėmėsi skubių veiksmų gauti per vieną parą vaiko pasą, pirko naujus kelionės lėktuvu į Bulgariją bilietus, prarado tris suplanuotų atostogų Bulgarijoje dienas, turėjo papildomų išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą patenkino iš dalies, t.y. reikalavimą panaikinti 2013 m. spalio 30 d. sprendimą Nr.(duomenys neskelbtini), kuriuo VSAT Vilniaus rinktinė atsakė į pareiškėjos skundą, atmetė, o reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo patenkino iš dalies, sumažindamas prašomas priteisti sumas žalai atlyginti, kadangi nustatė, jog žalos atsiradimui turėjo įtakos ir pačios pareiškėjos neatsargus elgesys. Be to, teismas nustatė ir atsižvelgė į tai, kad E. B., neturėdama asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, praėjo ne tik Vilniaus oro uosto PKP, bet ir Aviacinio saugumo bei pasų kontrolės patikras, nes Vilniaus oro uoste dirbantys UAB „Baltic Ground Services“ keleivių aptaravimo agentai šios keleivės atitinkamą laiką nebuvo užregistravę reiso S53153 keleivių registracijos sistemoje.

Nors Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti visą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 25 d. sprendimą, tačiau iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad yra skundžiama tik ta sprendimo dalis, kuria pareiškėjos skundas patenkintas iš dalies, priteisiant pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSAT Vilniaus rinktinės, žalos atlyginimą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas prašo pareiškėjos skundą atmesti visiškai ir šią savo poziciją grindžia tuo, jog, apelianto manymu, dėl atsiradusių pasekmių yra kalta pati pareiškėja, nes Agentūra, su kuria pareiškėja sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį, šioje sutartyje ir pridėtos informacijos pakete suteikė visą reikalingą informaciją dėl kelionės dokumentų, kuriuos turi turėti vaikas, vykdamas į ne Šengeno erdvės valstybę.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Atsakomybės subjekto ypatumai (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės), t.y.: valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad reikalavimas dėl žalos (turtinės ir/ar neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas nustačius minėtų trijų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga – neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas), kaip taisyklė, byloje dėl žalos atlyginimo nustatinėjamas pirmiausia. Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis), sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad VSAT Vilniaus rinktinės pareigūnas, kuris 2013 m. liepos 13 d. Vilniaus oro uosto PKP vykdė tarnybos užduotį „Išvykstančių keleivių dokumentų tikrinimas“ (Sienos kontrolės nuostatų 266 punktas), tinkamai neįvykdė Šengeno šieno kodekso 7 straipsnio 2 dalies bei Sienos kontrolės nuostatų 250 punkto reikalavimų pagal kuriuos visi asmenys minimaliai patikrinami siekiant pagal jų pateiktus arba parodytus dokumentus nustatyti jų tapatybę. Pagal Sienos kontrolės nuostatų 250 punktą, kuris reglamentuoja kaip turi būti vykdoma užduotis „Išvykstančių keleivių dokumentų tikrinimas“, pareigūnas turi priimti sprendimą dėl vykimo per valstybės sieną teisėtumo, apie sprendimą neįleisti, asmeniui atvykti ar išvykti, apie aptiktą suklastotą, negaliojantį, netinkamą vykimui per valstybės sieną kelionės dokumentą pranešti pasienio tikrinimo posto pamainos vyresniajam.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad VSAT Vilniaus rinktinės pareigūnas, kuris 2013 m. liepos 13 d. Vilniaus oro uosto PKP vykdė tarnybos užduotį „Išvykstančių keleivių dokumentų tikrinimas“, neatliko minimalaus patikrinimo dėl E. B. tapatybės pagal pateiktus arba parodytus dokumentus, šios mažametės keleivės, buvusios su motina ir močiute, tikrindamas jų asmens tapatybės dokumentus, iš viso nepastebėjo. Iš VSAT Vilniaus rinktinės atlikto tarnybinio patikrinimo medžiagos matyti, kad ši situacija atsakovo buvo kruopščiai ištirta, be kita ko, panaudojant ir patikros procedūros vaizdo įrašą, ir prieita prie išvadų, kad šioje situacijoje iš tarnybos vietos Nr.3 („Dokumentų tikrinimas: išvykstančių į ne Šengeno šalis keleivių bei įgulos narių dokumentų tikrinimas“) pareigūnas neturėjo galimybės pamatyti vaiką (vienas iš vaiką lydinčių asmenų pastatė vaiką iš pareigūno darbo vietos nematomoje zonoje). Ši išvada lėmė tarnybinio patikrinimo išvadą, kad pareigūno veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties elemento kaltės. Tokia aplinkybė sprendžiant ginčą dėl žalos, kildinamos iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, nėra reikšminga. Minėta, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Todėl atitinkamos valdžios institucijos neteisėtų veiksmų konstatavimui pakanka nustatyti, kad tos institucijos pareigūnai neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamų teisės aktų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad VSAT Vilniaus rinktinės pareigūnas, kuris pareiškėjai su dukra ir vaikaite skrendant į ne Šengeno šalį (Bulgariją) turėjo atlikti visų keleivių tapatybės patikrinimą pagal jų pateiktus arba parodytus dokumentus, E. B. atžvilgiu šios funkcijos neatliko. Šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas konstatuoti VSAT Vilniaus rinktinės neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme.

Atsakovas apeliaciniame pagrįstai atkreipia dėmesį į teisinį reguliavimą, kuris nustato asmenų, vykstančių per valstybės sieną pareigas turėti ir patekti pareigūnams galiojančius asmens tapatybę patvirtinančius kelionės dokumentus (Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 5 straipsnio 3 dalis , Pasienio tikrinimo tvarkos 7.1 ir 7.2 punktai, Keleivių, bagažo, pašto ir krovinių vežimo orlaiviais taisyklių 14.1 ir 14.3 punktai). Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pabrėžia, kad teisės aktų nustatytos keleivių pareigos neturi jokios įtakos VSAT pareigūnų funkcijų, kurias jie turi atklikti pagal teisės aktų reikalavimus, vykdymui. Priešingai, pagal pirmiau minėtus teisės aktų reikalavimus pasienio tarnybos pareigūnas turi būti atidus ir patikros metu nustatyti ne tik tai, ar keleivis turi asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (gimimo liudijimas nėra vaiko tapatybę patvirtinantis dokumentas), bet ir priimti sprendimą dėl vykimo per valstybės sieną teisėtumo, apie sprendimą neįleisti, asmeniui atvykti ar išvykti, apie aptiktą suklastotą, negaliojantį, netinkamą vykimui per valstybės sieną kelionės dokumentą pranešti pasienio tikrinimo posto pamainos vyresniajam (Sienos kontrolės nuostatų 250 punktas). Apelianto nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjos (keleivės) neatidaus elgesio ir nepasirūpinimo vaiko kelionės dokumentais pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, spręsdamas dėl priteistinos sumos žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu aplinkybių vertinimu dėl turtinės žalos atlyginimui priteistinos sumos. Todėl šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeičia.

CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Šiame kontekste pažymėtina, kad teisės doktrinoje priežastinio ryšio nustatymas yra siejamas su conditio sine qua non (lot. būtina, privaloma sąlyga) testu: siekiant konstatuoti, kad atsakovo neteisėtas veikimas buvo pareiškėjo patirtos žalos faktinė priežastis, būtina nustatyti, ar pareiškėjo patirta žala būtų kilusi, jei atsakovas nebūtų veikęs neteisėtai. Pažymėtina ir tai, kad conditio sine qua non testo taikymas nėra absoliutus: priežastinio ryšio grandinė gali būti suskaidyta dėl kitų subjektų veiksmų (neveikimo) arba įvykių. Todėl šiuo atveju turi būti nustatyta kokių nuostolių pareiškėja nebūtų patyrusi, jei VSAT pareigūnas, atlikdamas minimalią patikrą, siekiant pagal keleivių pateiktus arba parodytus dokumentus nustatyti jų tapatybę (Šengeno sienų kodekso 7 straipsnio 2 dalyje bei Sienos kontrolės nuostatų 250 punktas) būtų nustatęs, kad E. B. neturi asmens tapatybę patvirtinančio kelionės dokumento.

CK 6.282 straipsnis nustato, kad kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjai paso vaikui išdavimo skubos tvarka išlaidas. Pareiškėja prašė priteisti iš atsakovo 254 Lt (73,56 Eur) už paso vaikui išdavimą skubos tvarka (per 1 parą), nes 2013 m. liepos 13 d. Bulgarijos Respublikos pasienio tarnybai neįleidus E. B. į šalį, nes ji neturėjo galiojančio kelionės dokumento, pareiškėja tą pačią dieną grįžusi į Lietuvą, kitą dieną (2013 m. rugpjūčio 14 d.) kreipėsi į Migracijos tarnybą dėl paso vaikui išdavimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios pareiškėjos išlaidos priežastiniu ryšiu nėra susiję su pirmiau minėtais VSAT Vilniaus rinktinės neteisėtais veiksmais. Net ir tuo atveju, jei VSAT pareigūnas 2013 m. liepos 13 d. būtų pastebėjęs, kad E. B. neturi asmens tapatybę patvirtinančio kelionės dokumento, pareiškėjai nusprendus neatsisakyti 2013 m. liepos 13 -26 dienoms nusipirktos poilsinės kelionės į Bulgariją, o apsisprendus į ją vykti, pareiškėja būtų patyrusi tuos pačius paso vaikui išdavimo skubos tvarka kaštus. Pareiškėja neįrodė, kad ji būti išvengusi minėtų kaštų dėl paso vaikui išdavimo skubos tvarka, jei VSAT Vilniaus rinktinės pareigūnas 2013 m. liepos 13 d. būtų pastebėjęs, kad E. B. neturi asmens tapatybę patvirtinančio kelionės dokumento. Pareiškėja turizmo paslaugų sutartį sudarė 2013 m. liepos 8 d., t.y. likus iki kelionės daugiau nė mėnesiui. Tai buvo pakankamas laikas gauti pasą vaikui paprasta tvarka (per mėnesį).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos atliktų įrodymų vertinimu ir nustatytomis aplinkybėmis, kad pareiškėjai kilusią turtinę žalą (išskyrus pirmiau minėtas vaiko paso įgijimo skubos tvarka išlaidas, kurias teismas nepagrįstai įvertino kaip turtinę žalą) ir neturtinę žalą lėmė ne tik VSAT pareigūno netinkamas pareigų atlikimas (neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme), bet ir pačios pareiškėjos neatsargus elgesys nepasirūpinant vaiko tapatybę patvirtinančiu kelionės dokumentu. Pirmosios instancijos teismas šį aspektą išsamiai aptarė sprendime, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu iš naujo nepasisako, pažymėdama, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šią aplinkybę pagrįstai ir teisėtai nusprendė sumažinti pareiškėjai priteistiną sumą turtinei žalai atlyginti (CK 6.282 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į aplinkybes, kad pareiškėjos nurodytas pasekmes, kad nuskridus į Bulgariją, E. B. nebuvo įleista į šalį (neturėjo galiojančio kelionės dokumento), todėl teko grįžti į Lietuvą, skubiai pasirūpinti kelionės dokumento vaikui išdavimu, pirkti naujus bilietus skrydžiui į Bulgariją, tokiu būdu prarandant tris nusipirktos poilsinės kelionės Bulgarijoje dienas ir patirti papildomas išlaidas, lėmė ne tik byloje nustatyti VSAT Vilniaus rinktinės pareigūnų neteisėti veiksmai, bei pačios pareiškėjos neatsargumas, bet šios pasekmės susijusios ir su UAB „Baltic Ground Services“ darbuotojų 2013 m. liepos 13 d. padaryta ir jų pripažinta klaida, kad šios Bendrovės agentai taip pat netikrino keleivės E. B. asmens tapatybės dokumento.

Iš VSAT Vilniaus rinktinės atlikto tarnybinio patikrinimo, kuris buvo atliktas gavus pareiškėjos skundą dėl minėto 2013 m.liepos 13 d. įvykio, matyti, kad patikrinimo metu atsakovas surinko medžiagą, susijusią su visomis procedūromis, kurios yra atliekamos oro uoste nuo keleivio registracijos iki jo įlaipinimo į lėktuvą. Šio tarnybinio patikrinimo medžiagoje yra UAB „Baltic Ground Services“ Kokybės departamento vadovės ir Keleivių aptarnavimo departamento agentų, kurie 2013 m.liepos 13 d. dirbo Vilniaus oro uoste šios Bendrovės darbo vietose registruojant keleivius reisui S53153 į Bulgariją bei prie keleivių įlaipinimo į šį reisą vartų, paaiškinimai iš kurių matyti, kad pirmoji klaida buvo padaryta keleivių registravimo etape, nes skrydžio registracijoje dirbusi UAB „Baltic Ground Services“ agentė nepastebėjo E. B., užregistravo atvykusias skrydžiui tik jos motiną ir močiutę, kurios padavė savo pasus, išdavė joms įlaipinimo į lėktuvą korteles.

Tokiu būdu E. B. nebuvo įtraukta į atvykusių skrydžiui S53153 keleivių registracijos sistemą, jai nebuvo išduota įlaipinimo į lėktuvą kortelė. Esant šioms aplinkybėms ji kartu su motina ir močiute praėjo Aviacijos saugumo ir pasų kontrolės patikras. Minėto tarnybinio patikrinimo medžiagoje yra UAB „Baltic Ground Services“ pateikti duomenys apie tai, kad šios įmonės agentas, dirbęs prie įlaipinimo į lėktuvą reisu S53153 vartų, šio skrydžio registracijos sistemoje pastebėjo, kad užregistruotų skrydžiui keleivių sąraše nėra keleivės E. B..

Ši keleivė atėjo prie įlaipinimo į lėktuvą vartų su savo motina, neturėdama įlaipinimo kortelės. Minėtoje darbo vietoje dirbęs UAB „Baltic Ground Services“ agentas savo paaiškinime administracijai nurodė, kad vėluojant skrydžiui jis iš savo darbo vietos užregistravo E. B. į keleivių sąrašą, o jos vietą lėktuve pažymėjo, ant motinai išduotos įlaipinimo kortelės, leido joms praeiti įlaipinimo į lėktuvą punktą pamiršęs patikrinti E. B. asmens dokumentą. Tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančiame UAB „Baltic Ground Services“ Kokybės departamento vadovės 2013 m. rugpjūčio 27 d. paaiškinime, be kita ko, nurodyta, kad pripažįsta agentų padarytą klaidą dėl nepatikrinto keleivės E. B. asmens dokumento.

Iš minėtos bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjos patirtus nuostolius ir nepatogumus lėmė ne tik VSAT Vilniaus rinktinės neteisėti veiksmai, nes tai, kad mažametė E. B. neturi asmens tapatybę patvirtinančio kelionės dokumento nebuvo pastebėta atliekant ir kitas oro uoste atliekamas keleivių dokumentų patikros procedūras, kurių atlikimas nėra susijęs su VSAT pareigūnų kompetencija ir jiems priskirtoms funkcijoms. Įvertinusi minėtas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovui negali būti perkelta visa pareiškėjos patirtų nuostolių našta.

Atsižvelgiant į minėtas byloje nustatytas aplinkybes, į VSAT Vilniaus rinktinės neteisėtų veiksmų įtaką ir apimtį priežastinio ryšio su kilusiomis pasekmėmis grandinėje, taip pat į pirmosios instancijos nustatytą aplinkybę, kad pareiškėja turi prisiimti ir savo neatsargumo nepasirūpinant vaiko kelionės dokumentu pasekmes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, pareiškėjai priteistina suma turtinei žalai atlyginti turi būti atlyginta pagal 1/3 proporciją.

Remiantis išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėjai priteista iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės, 1600 Lt (463,39 Eur) keistina. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjai 254 Lt (73, 56 Eur), t.y. paso vaikui išdavimo skubos tvarka išlaidas. Kitos pareiškėjos prašomos priteisti sumos turi būti atitinkamai sumažintos pagal minėtą proporciją, t.y. pakartotinai pirktų skrydžio į Bulgariją (Burgą) išlaidų 1 947 Lt (563, 89 Eur) kompensavimui priteistina 187, 96 Eur (1947 Lt :3 = 649 Lt arba 187,96 Eur), o už tris apmokėtas ir nepanaudotas pirktos poilsinės kelionės į Bulgariją paras 102, 43 Eur (1061 Lt :3 = 353,67 Lt arba 102, 43 Eur). Taigi, pareiškėjai iš viso priteistina turtinei žalai atlyginti 290,39 Eur (1002,67 Lt).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo paliekama nepakeista. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Taigi įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., LVAT 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14 – 653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444 – 619/2008; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14, ir kt.). Nors neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, tačiau bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

Atsakant į apeliacinio skundo argumentus pažymėtina„ kad pareiškėja neteigė, jog neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme pasireiškė sveikatos sutrikimais. Neturtinės žalos konstatavimui tokios pasekmės atsiradimas pagal įstatymą nėra būtinoji sąlyga. Todėl nėra pagrindo reikalauti, kad pareiškėja, prašydama atlyginti neturtinę žalą, pagal jos nurodytas aplinkybes pateiktų sveikatos sutrikimus pagrindžiančius įrodymus. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 2 dalį bylos proceso šalių paaiškinimai yra vienas iš įrodymų.

Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl pirmosios instancijos atlikto pareiškėjos nurodytų pasekmių vertinimo CK 6.250 straipsnio prasme, kurių atsiradimą pagrindžia byloje nustatyti faktai, kad pareiškėja dėl šioje byloje skundžiamos institucijos neteisėtų veiksmų patyrė suplanuotos poilsinės kelionės atostogauti nepatogumus (diskomfortą neįleidus mažametės vaikaitės į užsienio valstybę, stresą, nerimą, fizinius ir dvasinius nepatogumus). Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo priteistą pareiškėjai sumą neturtinei žalai atlyginti.

Sutiktina ir su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas atmetė pareiškėjos reikalavimą panaikinti VSAT Vilniaus rinktinės 2013 m. spalio 30 d. raštą Nr.(duomenys neskelbtini). Teismas iš esmės teisingai įvertino šio rašto turinį, paskirtį, nes iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas, gavęs pareiškėjos skundą, susijusį su minėtomis 2013 m. liepos 13 d. skrydžio į Bulgariją (Burgą) aplinkybėmis, atsakovas atliko tarnybinį patikrinimą, kurio metu surinko ir įvertino Vilniaus oro uosto PKP, UAB „Baltic Ground Services“, taip pat Agentūros, su kuria pareiškėja sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį, medžiagą. Teismas pagrįstai įvertino, kad nėra pagrindo naikinti 2013 m. spalio 30 d. raštą Nr.(duomenys neskelbtini), kuriuo atlikus tarnybinį patikrinimą, buvo priimtas sprendimas dėl pareiškėjos skundo. Pažymėtina ir tai, kad minėtas atsakovo raštas sprendžiant pareiškėjos reikalavimus dėl žalos atlyginimo, nėra reikšmingas.

Apibendrindama teisėjo kolegija konstatuoja, kad tenkinti atsakovo apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo. Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies nustačius, kad turi būti sumažinta priteistina pareiškėjai pinigų suma turtinei žalai atlyginti.

Pareiškėja pateikė prašymą priteisti teismo išlaidas, susijusias su apeliacinio skundo pateikimu (prašoma priteisti suma nenurodyta). Prie prašymo pridėti UAB „Tikroji turto kaina“ 2014 m. gegužės 16 d. kasos pajamų orderis serija (duomenys neskelbtini) ir kasos pajamų orderio kvitas serija (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodyta, kad iš L. V. priimta 600 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šiose pareiškėjos pateiktų dokumentų kopijose nėra duomenų, suteikiančių pagrindą išvadoms, kad minėta L. V. sumokėta suma yra susijusi būtent su apeliacinio skundo parengimu administracinėje byloje, kurioje priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 25 d. sprendimas, dėl kurio atsakovas padavė apeliacinį skundą, nes nenurodyta kokioje būtent byloje buvo parengtas atsiliepimas į apeliacinį skundą.

Pridėta 2014 m. gegužės 12 d. atstovavimo sutartis yra bendro pobūdžio, o ne dėl teisinių paslaugų teikimo šioje administracinėje byloje. Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, 6 punkto nuostatas advokatas teismo ar kliento prašymu advokatas privalo pateikti detalizuotą užmokesčio apskaičiavimo pažymą. Tokio pobūdžio pažyma, taip pat nepridėta.

Taigi, pareiškėjos pateikti dokumentai nėra pakankami išspręsti teismo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinėje instancijoje, klausimą. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja nepateikė duomenų, apie išlaidas, susijusias su administracinės bylos, kurioje priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 25 d. sprendimas administracinėje byloje pagal L. V. skundą dėl žalos atlyginimo, nagrinėjimu apeliacine tvarka, teisėjų kolegija pareiškėjos prašymo priteisti teismo išlaidas šia nutartimi nesprendžia, išaiškindama jai teisę, kad prašymas dėl teismo išlaidų atlyginimo gali būti pateiktas ABTĮ 45 straipsnyje nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 14 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo, kartu pateikiant aiškius teismo išlaidas, jei jos yra susijusios su šios administracinės bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, pagrindžiančius įrodymus ir teisines paslaugas teikusio advokato detalizuotą užmokesčio (atstovavimo išlaidų) apskaičiavimo pažymą, kuria pagal laiko sąnaudas būtų pagrįsta atlygio už suteiktas teisines paslaugas suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 25 d. sprendimo dalį dėl turtinės žalos priteisimo ir priteisti pareiškėjai L. V. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės, 290,39 (du šimtai devyniasdešimt eurų ir šešiasdešimt septyni eurocentai) Eur (1002,67 Lt) turtinei žalai atlyginti.

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 25 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė Anatolijus Baranovas Irmantas Jarukaitis