A-556-615-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556-615/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01078-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui A. J. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą (b. l. 4–6) prašydamas priteisti iš atsakovo A. J. pareiškėjo naudai 384 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos.

Pareiškėjas paaiškino, kad Prienų rajono savivaldybės taryba, vadovaudamasi Rinkliavų įstatymu, Vietos savivaldos įstatymu, Atliekų tvarkymo įstatymu, 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Prienų rajono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims (Nuostatų 3 p.). Nuostatai yra viešai paskelbti internetiniame tinklalapyje www.aratc.lt. Pagal Nuostatų 13, 14, 17, 18 ir 20 punktus pareiškėjui yra pavesta administruoti bei apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nuostatų 5 punktu apibrėžiama, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – fiziniai ir juridiniai asmenys, komunalinių atliekų turėtojai, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje. Kadangi prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu, sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta. Atsakovas privalo mokėti minėtą vietinę rinkliavą, nes nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą, esantį Prienų rajono savivaldybėje. Atsakovas iki 2009 m. gruodžio 31 d. nėra sumokėjęs pareiškėjui 240 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri buvo paskaičiuota Nuostatų 10 – 12 punktų nustatyta tvarka. Pagrindo atsakovui atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą nėra.

Atsakovas teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti ir nurodė, jog yra neteisingai apskaičiuotas mokestis, kadangi jam yra taikytos rinkliavos lengvatos turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), 2010-2012 metais.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimu (b. l. 111–113) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo A. J. pareiškėjui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 240 Lt (du šimtus keturiasdešimt litų) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Kitą skundo dalį atmetė.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsniu, 13 straipsnio 1 dalimi, Konstitucijos 121 straipsniu, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 2 punktu, 6 straipsnio 31 punktu, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, Nuostatais. Teismas nurodė, kad Nuostatų normų analizė patvirtina, jog atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas (Nuostatų 4 ir 5 p.) ir privalo mokėti vietinę rinkliavą, kurios dydis iš esmės priklauso nuo valdomo nekilnojamojo turto (statinių) ploto.

Pagal Nuostatų 13 ir 14 punktus, pareiškėjui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ yra pavesta administruoti bei apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl pagal Nuostatų 3 ir 5 punktus jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Iš byloje esančių vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų sumokėti vietinės rinkliavos mokestį (apmokestinamas plotas 100 m2) matyti, kad atsakovui buvo siųsti mokėjimo pranešimai, tačiau atsakovas nesumokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Nuostatų nustatyta tvarka (Nuostatų 17-19 punktai), susidariusios laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., todėl yra skolingas pareiškėjui 384 Lt.

UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 2013 m. gegužės 17 d. raštas Nr. S-1342 patvirtina, jog atsakovas A. J. kreipėsi į pareiškėją dėl lengvatos taikymo ir mokestis už 2010, 2011 ir 2012 metus buvo panaikintas, tačiau atsakovas iki 2009 m. gruodžio 31 d. liko skolingas pareiškėjui 240 Lt. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra konstatavęs, kad vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu bei kad vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, todėl vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunalinė paslauga (šiukšlių išvežimu) Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme (2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011).

Dėl išdėstytų argumentų teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, nes atsakovas prievolės, kylančios iš administracinio akto, laiku ir tinkamai neįvykdė ir iki 2009 m. gruodžio 31 d. liko skolingas pareiškėjui 240 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl minėtą sumą priteisė iš atsakovo pareiškėjui.

III. Atsakovas A. J. apeliaciniu skundu (b. l. 118) prašo panaikinti teismo sprendimą ir panaikinti nepagrįstai jam priteistą sumą; priteisti bylinėjimosi ir kelionių išlaidas, kurias sudaro 150 Lt.

Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad namas visą laiką buvo ir yra negyvenamas. Buvo neatsižvelgta į tai, kad Jiezno seniūnija niekada nebuvo pastačiusi jokio šiukšlių surinkimo konteinerio (ir dabar jo nėra), todėl jis 2013 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi su prašymu jį pastatyti (prašymo kopiją prideda prie apeliacinio skundo). Teismas neatsižvelgė į tai, kad jam nebuvo išduotas šiukšlių konteineris ir niekada nebuvo jokių šiukšlių, niekas jų niekada nevežė ir neveža, nenurodė ieškinyje išvežtų šiukšlių kiekio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas A. J. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės dėl to, kad jis negalėjo sukurti atliekų, nes namas buvo ir yra negyvenamas, o, be to, niekada nebuvo šiukšlių surinkimo konteinerio. Visa tai, jo nuomone, ir sąlygoja apeliacinio skundo tenkinimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje pažymėjo, jog „<...> vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis šią rinkliavą apibrėžia, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Savivaldybės tarybos teisė nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą expressis verbis yra nustatyta minėtame Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte (2002 m. balandžio 23 d.

įstatymo Nr. IX-857 redakcija). Atitinkamai, kaip ne kartą savo jurisprudencijoje yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aptariama vietinė rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11‑1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822‑2403/2012).

Pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-857 redakcija), 12 str. 1 p.), kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 str., 13 str. 1 d.), tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką (Rinkliavų įstatymo 3 str. (2004 m. balandžio 15 d. įstatymo Nr. IX-2139 redakcija). Pabrėžtina ir tai, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas.

Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama (šiuo klausimu pagal analogiją, pvz., žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d. ir 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimus; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A7‑60/2004, Administracinių teismų praktika Nr. 5, p. 33–42)“.

Ką tik paminėtoje Vyriausiojo administracinio teismo nutartyje taip pat buvo pasisakyta, kad „<...> vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Tai lemia, kad nagrinėjamu atveju vertinimo, jog atsakovas pagal Nuostatų 5 punktą yra laikytinas ginčo vietinės rinkliavos mokėtoju, negali paneigti jo nurodomi argumentai, kad jam komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos nebuvo teikiamos, kad jis šias atliekas tvarkėsi pats. Be to, kadangi, kaip matyti iš šiame baigiamajame teismo akte cituotų ir kitų Nuostatuose įtvirtintų taisyklių, asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu ir (ar) naudojimu, minėtam vertinimui neturi įtakos atsakovo argumentai, kad jam nebuvo skirtas joks konteineris atliekoms šalinti <...>“.

Atsižvelgiant į formuojamą administracinių teismų praktiką šios kategorijos bylose, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitokiai išvadai nei padaryta pirmiau, todėl tvirtintina, kad tikrinamoje administracinėje byloje atsakovas (apeliantas) yra vietinės rinkliavos mokėtojas, turintis įvykdyti teisės aktais apibrėžtą pareigą – sumokėti vietinę rinkliavą, kurios dydis nustatytas pirmosios instancijos teismo yra visiškai pagrįstas bei teisingai nurodytas kaip priteistinas (Teismų įstatymo 33 str., Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str.).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, tinkamai aiškino materialinės teisės normas dėl vietinės rinkliavos ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl skundžiamas Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius