eAS-507-261/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-507-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00337-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. kovo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Best Fert“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Best Fert“ skundą atsakovui Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Best Fert“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Best Fert“) 2014 m. rugpjūčio 5 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu ir patikslintu skundu, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2014 m. sausio 14 d. sprendimus Nr. 4VM 190063s ir Nr. 4VM 190072s, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2014 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. 1A-219 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2014 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. S-126(7-89/2014).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-9423-244/2014 pareiškėjo skundą atsisakė priimti, nes praleistas skundo padavimo terminas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. lapkričio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS438-1172/2014 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartį paliko nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė.

Pareiškėjo atstovė advokatė Vilma Ramanauskaitė elektroninių ryšių priemonėmis nagrinėjamoje byloje 2015 m. sausio 15 d. pateikė skundą, kuriame prašė:

1) panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2014 m. sausio 14 d. sprendimus Nr. 4VM190063s ir Nr. 4VM190072s;

2) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. 1A-219;

3) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. S-126(7-89/2014);

4) priteisti iš Muitinės departamento bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Taip pat prašė atnaujinti terminą skundui dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. S-126(7-89/2014) paduoti.

Paaiškino, kad pareiškėjui Komisijos sprendimas įteiktas 2014 m. liepos 15 d. Skundo dėl Komisijos sprendimo panaikinimo paduoti eiga prasidėjo 2014 m. liepos 16 d., todėl skundas turėjo būti įteiktas paštui iki 2014 m. rugpjūčio 4 d. Pareiškėjas nedelsdamas, nuo pat susiklosčiusios situacijos pradžios, ėmėsi aktyvių veiksmų pažeistoms savo teisėms apginti. Terminas praleistas nedaug, viena diena ir praleistas dėl objektyvių priežasčių. Pareiškėjo interesus iki kreipimosi į teismą atstovavo kitas advokatas – Rolandas Mištautas, dėl ko užtruko dokumentų perdavimas, dingo Komisijos sprendimo įteikimo vokas. Advokatas pripažįsta, jog nutraukus teisinių paslaugų sutartį ir perdavus visus dokumentus klientui, nebuvo akcentuota Komisijos sprendimo gavimo data ir jos svarba skaičiuojant terminą paduoti skundą dėl Komisijos sprendimo apskundimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas buvo įsitikinęs, jog terminas pateikti skundą yra 2014 m. rugpjūčio 5 d. Nustačius, jog Muitinės departamentas priėmė neteisėtą sprendimą ir dėl neteisėtų Muitinės departamento veiksmų pareiškėjas patyrė realius nuostolius, ir neatnaujinus termino skundui pateikti, vien dėl neilgą laiko tarpą praleisto skundo pateikimo termino, būtų pažeisti pareiškėjo pagrįsti ir teisėti interesai. Manė, jog dėl susiklosčiusių aplinkybių ir dėl to, jog terminas praleistas nežymiai, susidaro pagrindas atnaujinti terminą skundui paduoti.

II. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartimi pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti netenkintas ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundą.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 1, 3 dalimis, kuriose numatyta, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimu dėl mokestinio ginčo, turi teisę ne vėliau kaip per 20 dienų po centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimo įteikimo dienos jį apskųsti teismui, taip pat Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties, o svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios objektyviai, neatsižvelgiant į suinteresuoto paduoti skundą subjekto valią, sutrukdė jam per įstatymu nustatytą terminą įgyvendinti savo teises (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. AS15-90/2005).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundžiamą Komisijos 2014 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. S-126(7-89/2014) gavo 2014 m. liepos 14 d. Taigi, skundą teismui pateikti galėjo iki 2014 m. rugpjūčio 4 d. įskaitytinai. Pirmą kartą pareiškėjas į teismą kreipėsi 2014 m. rugpjūčio 5 d., t. y. praleidęs skundo padavimo terminą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartimi skundą atsisakė priimti, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. lapkričio 26 d. nutartimi minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą (LITEKO duomenys). Šiuo atveju ginčo dėl to, kad terminas skundui paduoti praleistas, byloje nėra.

Teismas pažymėjo, jog Komisijos 2014 m. liepos 14 d. sprendime Nr. S-126(7-89/2014) aiškiai nurodyti šio sprendimo apskundimo terminai ir tvarka. Skunde nurodomos aplinkybės, kad dingo šio sprendimo gavimą patvirtinantis vokas, advokatas R. Mištautas neakcentavo sprendimo gavimo datos svarbos skaičiuojant terminą, nėra pateisinamos, sprendžiant klausimą dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo.

Be kita ko, aplinkybių, patvirtinančių objektyvias kliūtis per kuo trumpesnį laiką kreiptis į teismą gavus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, pareiškėjas apskritai nenurodė. Net ir gavęs šias nutartis bei žinodamas, kad ginčijamam Komisijos sprendimui yra nustatytas 20 dienų nuo jo įteikimo dienos apskundimo terminas, pareiškėjas pakartotinai į teismą kreipėsi tik 2015 m. sausio 15 d., todėl laikyta, kad kreiptis į teismą delsė nepateisinamai ilgai. Nustatytos aplinkybės teismui leido daryti išvadą, kad UAB „Best Fert“ terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių priežasčių, todėl nėra pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyta skundą priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

III. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Best Fert“ elektroninių ryšių priemonėmis pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui klausimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo nagrinėti iš naujo bei atnaujinti terminą skundui dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 14 d. sprendimo paduoti.

Nurodo, kad terminas skundui paduoti praleistas viena diena dėl objektyvių priežasčių. Pareiškėjas nedelsdamas, nuo pat susiklosčiusios situacijos pradžios, ėmėsi aktyvių veiksmų pažeistoms savo teisėms apginti. Pareiškėjo interesus iki kreipimosi į teismą atstovavo kitas advokatas – R. Mištautas, dėl ko užtruko dokumentų perdavimas, dingo Komisijos sprendimo įteikimo vokas. Aplinkybę, jog vokas nebuvo išsaugotas patvirtina ir advokato R. Mištauto pateikti rašytiniai paaiškinimai (priedas Nr. 17). Advokatas pripažįsta, jog nutraukus teisinių paslaugų sutartį ir perdavus visus dokumentus klientui nebuvo akcentuota Mokestinių ginčų komisijos sprendimo gavimo data ir jos svarba, skaičiuojant terminą paduoti skundą. Pareiškėjas buvo įsitikinęs, jog terminas pateikti skundą yra 2014 m. rugpjūčio 5 d.

Teigia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl muitinės veiksmų patyrė nuostolius, todėl neatnaujinus termino skundui paduoti, vien dėl neilgą laiko tarpą praleisto skundo padavimo termino būtų pažeisti pareiškėjo pagrįsti ir teisėti interesai. Dėl susiklosčiusių aplinkybių ir dėl to, jog terminas praleistas nežymiai, susidaro pagrindas atnaujinti terminą skundui paduoti. Priešingu atveju, pareiškėjas prarastų galimybę apginti pažeistas savo teises. Be to, neatnaujinus termino skundui paduoti būtų pažeidžiamas ir proporcingumo principas. Dėl viena diena praleisto termino skundui paduoti neturėtų būti užkertamas kelias pareiškėjui ginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus teisme, juo labiau, kad terminas praleistas dėl objektyvių priežasčių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011; 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

Įstatymų leidėjas Administracinių bylų teisenos įstatyme bei kituose specialiuosiuose įstatymuose nustato tikslią ir aiškią terminų sistemą, leidžiančią asmenims tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų kilusį ginčą. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010, 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatyta, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimu dėl mokestinio ginčo, turi teisę jį apskųsti teismui (1 d.), ir skundas teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimo įteikimo dienos (3 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. lapkričio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS438-1172/2014 nustatė, kad Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 14 d. sprendimas „Dėl UAB „Best Fert“ 2014-05-15 skundo“ Nr. S-126(7-89/2014), kurį siekia apskųsti pareiškėjas, pareiškėjui buvo įteiktas 2014 m. liepos 15 d. Remiantis ABTĮ 66 straipsnio 2 ir 6 dalimis, skundo dėl Komisijos sprendimo panaikinimo paduoti eiga prasidėjo 2014 m. liepos 16 d., todėl skundas turėjo būti įteiktas paštui iki 2014 m. rugpjūčio 4 d., dvidešimt ketvirtos valandos. Pareiškėjo pateiktas UAB „Bijusta“ registruotos siuntos įteikimo pranešimo originalaus dokumento nuorašas patvirtina, kad skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl, be kita ko, Komisijos sprendimo panaikinimo, buvo išsiųstas 2014 m. rugpjūčio 5 d., t. y. praleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje ir Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą 20 dienų terminą. Pareiškėjui neprašius atnaujinti praleisto termino, pripažinta, jog skundą pagrįstai atsisakyta priimti.

Pakartotinai pareiškėjas po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutarties administracinėje byloje Nr. AS438-1172/2014 priėmimo elektroninių ryšių priemonėmis nagrinėjamoje byloje kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą 2015 m. sausio 15 d., kartu pateikdamas prašymą atnaujinti praleistą skundo dėl Komisijos 2014 m. liepos 14 d. sprendimo „Dėl UAB „Best Fert“ 2014-05-15 skundo“ Nr. S-126(7-89/2014) padavimo terminą.

Remiantis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1−7 punktuose. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).

Administracinių teismų praktikoje, sprendžiant klausimus dėl praleistų procesinių terminų atnaujinimo, svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažintinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012).

Pareiškėjas prašyme atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą nurodo, jog jo praleidimo priežastys yra objektyvios: dėl pareiškėjo interesus atstovavusių advokatų keitimosi užtruko dokumentų perdavimas, dingo Komisijos sprendimo gavimą patvirtinantis vokas, advokatas R. Mištautas neakcentavo sprendimo gavimo datos svarbos skaičiuojant terminą, pareiškėjas buvo įsitikinęs, jog terminas pateikti skundą yra 2014 m. rugpjūčio 5 d. Tačiau, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, šios aplinkybės (skundo padavimo termino praleidimo priežastys) nėra pateisinamos, sprendžiant klausimą dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo. Jos yra ne objektyvaus pobūdžio, o tik nuo paties pareiškėjo ir jo atstovų valios priklausiusios (advokatų veiksmai, pareiškėjo manymas), t. y. subjektyvios priežastys, sukliudžiusios pareiškėjui laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Be to, atsižvelgiant į tai, kad po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutarties administracinėje byloje Nr. AS438-1172/2014 priėmimo pareiškėjas pakartotinai į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi beveik po dviejų mėnesių, t. y. 2015 m. sausio 15 d., vertintina, jog pareiškėjas nebuvo pakankamai aktyvus ir nesiėmė aktyvių veiksmų laiku savo pažeistoms teisėms apginti.

Taigi, atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog terminą skundui paduoti pareiškėjas praleido ne dėl svarbių priežasčių, o dėl subjektyvių aplinkybių, todėl šis terminas pagrįstai neatnaujintas. Atsižvelgiant į tai, kad teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.), todėl kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės – teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012), ką pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai ir padarė.

Atsižvelgus į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes bei aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypdamas nuo administracinių teismų praktikos, suformuotos analogiškose bylose, todėl teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kadangi praleistas skundo padavimo terminas ir teismas atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti šį terminą (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Best Fert“ atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys