AS-773-492/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-773-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01417-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 55.2; 63.3.2; 64

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas D. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba), priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos už netinkamas konvojavimo sąlygas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 9 d. nutartimi D. S. skundą atsisakė priimti, išaiškino, kad skundas gali būti paduotas Kauno apygardos administraciniam teismui. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 35 straipsniu, pažymėjo, kad atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Tarnybos buveinė yra Kaune, todėl pareiškėjas gali paduoti skundą pagal atsakovo atstovo buveinę, kuri yra Kauno apygardos administracinio teismo veikimo teritorijoje. Teismas konstatavo, kad byla Vilniaus apygardos administraciniam teismui nepriskirtina.

III. Pareiškėjas D. S. atskiruoju skundu (b. l. 11) prašo jo skundą priimti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Nurodo, kad Kauno apygardos administracinis teismas analogiškas bylas atsisako priimti ir nukreipia į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 9 d. nutarties, kuria teismas nutarė pareiškėjo skundo nepriimti dėl to, jog byla nepriskirtina tam teismui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ 22-24, 32-33 straipsniai. Be to, būtina laikytis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje nustatytų teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS444–448/2012).

Pagal ABTĮ 35 straipsnį, skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė. ABTĮ 19 straipsnio 1 dalis numato, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytoms byloms, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis administravimo subjektas. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. ABTĮ 19 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėja bylas dėl žalos, atsiradusios dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų veiksmų, atlyginimo.

Vadovaujantis ABTĮ 2 straipsnio 7 dalimi, centriniai valstybinio administravimo subjektai yra valstybinio administravimo subjektai, kurių veiklos teritorija yra visa valstybės teritorija. Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje valstybinio administravimo subjektai taip pat išskiriami į teritorinius ir centrinius, nurodant, kad pastarųjų veiklos teritorija yra visa valstybės teritorija, tuo tarpu, teritorinio valstybinio administravimo subjekto veiklos teritorija yra nustatyta valstybės teritorijos dalis. Viešojo saugumo tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje pateikiama Viešojo saugumo tarnybos sąvoka, nurodant, kad tai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui atskaitinga nuolatinės specialiosios parengties valstybės įstaiga, kurios paskirtis – atkurti ir (ar) užtikrinti viešąją tvarką ypatingų ir ekstremaliųjų situacijų atvejais, o karo metu ginkluotųjų pajėgų sudėtyje ginti valstybę, taip pat atlikti kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas. Iš minėto įstatymo 6 ir 7 straipsniuose bei Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 278 patvirtintuose Tarnybos nuostatuose išvardintų Viešojo saugumo tarnybos uždavinių ir funkcijų pobūdžio matyti, kad šiai valstybės įstaigai priskirta vykdyti administravimą visoje valstybės teritorijoje, taigi, Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos laikytina centriniu administravimo subjektu.

Atsižvelgdama į ABTĮ 15 ir 19 straipsniuose nustatytą Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetenciją, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas pagrįstai su skundu dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti priimti D. S. skundą kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Kadangi Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai taikė proceso teisės normas ir dėl to buvo neteisingai išspręstas D. S. skundo priėmimo klausimas, 2015 m. kovo 9 d. nutartis naikinama ir skundo priėmimo klausimas perduodamas tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė