AS-143-408-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS143-408/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06455-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Stasio Gagio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2013 m. lapkričio 6 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas) 2013 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 13-IL-10-00127-e „Dėl S. S. ginklų paėmimo“. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti ginčijamo akto galiojimą, kol bus priimtas sprendimas šioje byloje.

Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamame sprendime nurodyta, jog jis įtariamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką, todėl, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 5 punktu, jam priklausantys šaunamieji ginklai – lygiavamzdis šautuvas WINCHESTER 1300 RANGER (Nr. L2639285) ir lygiavamzdis šautuvas SAUER FAUSTI (Nr. A79706) bei leidimas laikyti (nešiotis) ginklus turi būti iš jo paimti ir pristatyti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių. Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu pradėtas nepagrįstai, todėl neegzistuoja joks pagrindas paimti ginklus. Nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, jeigu ginklai bus paimti, jam bus padaryta žala, nes jis su ginklais susijęs emociniais ryšiais ir jie turi pagrįstą asmeninę vertę. Netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, skundo išnagrinėjimas gali prarasti prasmę, nes tikėtina, jog ikiteisminis tyrimas bus nutrauktas ir ginklai jam bus grąžinti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 13 d. nutarties dalimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teismas nurodė, kad, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, realus iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, o kartu ir realus teismo sprendimo įvykdymas, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-155/2005, 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-627/2012, kt.). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008). Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas pažymėjo, jog, atsižvelgus į priimtą pareiškėjo skundo reikalavimą, pareiškėjo pateiktus argumentus, negalima spręsti, kad yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutarties dalį, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkinti visiškai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu yra pradėtas nepagrįstai, todėl neegzistuoja joks pagrindas iš jo paimti ginklus. Jeigu nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių bus paimti ginklai, tai vėliau, net ir patenkinus skundą, jo interesams bus padaryta žala, t. y. iš jo kurį laiką bus paimti ginklai, kurie, be kita ko, turi emociniais ryšiais pagrįstą asmeninę vertę. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, skundas dėl atsakovo sprendimo panaikinimo gali prarasti prasmę, kadangi, tikėtina, kad per šios bylos nagrinėjimo laiką ikiteisminis tyrimas bus nutrauktas ir paimti ginklai turės būti jam grąžinti. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, jam galbūt palankus teismo sprendimas bus tik deklaratyvus ir faktiškai neįvykdomas.

2. Teismas argumentuotai nepagrindė, kodėl, nesustabdžius skundžiamo sprendimo galiojimo, galutinio teismo sprendimo įvykdymas nebus apsunkintas, taip pat ar dėl sprendimo įvykdymo kilusios pasekmės realiai galės būti pašalintos, priėmus galutinį teismo sprendimą, ar jis nepraras suinteresuotumo teisinga bylos baigtimi. Tačiau nutartyje tokių argumentų ir motyvų nėra pateikta. Tokia formalia nutartimi iš esmės pažeidžiama teismų pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus (ABTĮ 86 str. 1 d., 87 str. 4 d.). Bendro pobūdžio teismo teiginiai negali būti vertinami kaip tinkamas nutarties motyvavimas. Pareigą motyvuoti sprendimus pabrėžė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Europos Žmogaus Teisių Teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas teigia, jog įtarimai jam pareikšti be pagrindo, taip pat daro išvadą, kad iš jo, kuris yra įtariamas sukčiavimu ir dokumento suklastojimu, nėra jokio pagrindo paimti ginklus. Tačiau Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 5 punktas aiškiai apibrėžia ginklui paimti būtiną sąlygą, išlygų ir lengvatų nenumato bei imperatyviai nurodo, kad policija ar kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis paima, kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką ar jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas inicijavo ginčą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. 13-IL-10-00127-e „Dėl S. S. ginklų paėmimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Šiam reikalavimui užtikrinti pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo akto galiojimo laikiną sustabdymą (ABTĮ 71 str. 3 d. 3 p.) (b. l. 1–2).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. 13-IL-10-00127-e, konstatavus, kad pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka įtariamas padaręs nusikalstamą veiką (Baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., 300 str. 1 d.), vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 5 punktu bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 1V-693 patvirtinto Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo, tinkamumo naudoti nustatymo, tolesnio jų panaudojimo bei perduotų realizuoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų vertės apskaičiavimo tvarkos aprašo 35 punktu, iš esmės nuspręsta paimti pareiškėjui priklausančius šaunamuosius ginklus: lygiavamzdį šautuvą WINCHESTER 1300 RANGER, kal. 12x76, Nr. L2639285, lygiavamzdį šautuvą SAUER FAUSTI, kal. 12x76/12x76, Nr. A79706, šovinius, išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0632 bei pristatyti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių (b. l. 4, 21–22).

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).

Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą (nebuvo pagrindo paimti ginklus, bus padaryta žala, galimas deklaratyvus teismo sprendimas), negalima daryti išvados, kad, nepritaikius pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, pasunkėtų arba pasidarytų negalimas teismo sprendimo įvykdymas. Pateikti argumentai dėl ginčo esmės neturi reikšmės nagrinėjant prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo. Tuo atveju, jei pareiškėjas dėl neteisėto akto, kuris būtų panaikintas, patirtų žalą, ją galėtų išsiieškoti remdamasis žalos atlyginimo instituto taisyklėmis. Be to, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, paimti ginklai, šoviniai, leidimas jam būtų grąžinti. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą, viešąjį interesą. Šiuo atveju privataus asmens interesai nenusveria visuomenės interesų, kurie yra labiau saugotini.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi iš esmės pagrįstai nusprendė nesiimti priemonių reikalavimui užtikrinti.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nutarties dalies motyvuojamoji dalis iš esmės atitinka ABTĮ 106 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas. Nepakankamai išsamūs motyvai negali būti prilyginami motyvų nebuvimui.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutarties dalis iš esmės yra pagrįsta, todėl jos panaikinti (pakeisti) nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Stasys Gagys

Skirgailė Žalimienė