A-858-1183-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A858-1183/2014

Procesinio sprendimo kategorija 11.4.2. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pagal pareiškėjos K. K. procesinių teisių perėmėjos J. J. atstovui advokatui G. D.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. K. atstovės turto administratorės J. J. (pareiškėjos procesinių teisių ir pareigų perėmėjai – E. P., J. K., Z. K., S. E., J. J.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. K. skundą atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai (procesinių teisių ir pareigų perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) ir Palangos miesto savivaldybei (trečiasis suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija) dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja K. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu (t. I, b. l. 5-8) į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama:

1) įpareigoti Palangos miesto savivaldybę pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisų į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Atkūrimo tvarka) 106 punktą suderinti informaciją kartografinėje medžiagoje, pažymint A. V. nuosavybės teise Kretingos apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (dabar – Palangos miestas) iki 1940 metų nuosavybės teise valdytus 4,22 ha (posesijos Nr. 58) ir 6,36 ha (posesijos Nr. 130) žemės sklypus kaip laisvą (neužstatytą) ir grąžintiną natūra žemę;

2) įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją (toliau – ir KAVA) atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į A. V. nuosavybės teise Kretingos apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (dabar – Palangos miestas) iki 1940 metų nuosavybės teise valdytus 4,22 ha (posesijos Nr. 58) ir 6,36 ha (posesijos Nr. 130) žemės sklypus natūra.

Pareiškėja nurodė, kad ji, remdamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 2 straipsniu, yra prašymą padavusi pretendentė į savo įtėvio A. V. iki 1940 metų nuosavybės teise valdyto turto nuosavybės teisių atkūrimą. A. V. nuosavybės teise Kretingos apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (dabar – Palangos miestas) iki 1940 metų nuosavybės teise valdė 4,22 ha (posesijos Nr. 58) ir 6,36 ha (posesijos Nr. 130) žemės sklypus.

Pažymėjo, kad A. V. turėtų sklypų pažymėjimas kartografinėje medžiagoje pagal išlikusią istorinę planinę medžiagą jau atliktas, o planinė medžiaga yra Palangos žemėtvarkos skyriuje. Nurodė, kad A. V. priklausiusį turtą siekia susigrąžinti natūra.

Paaiškino, jog, kai pareiškėjos įgaliotas atstovas kreipėsi dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo natūra, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Palangos miesto žemėtvarkos skyrius 2005 m. liepos 15 d. raštu Nr. (3.1.)R4-628 nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės suderintoje informacijoje apie laisvą (neužstatytą) žemę (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, Palangoje, A. V. turėti žemės sklypai (posesijos Nr. 58 ir Nr. 130) patenka į valstybės išperkamą žemę, todėl atkurti jai nuosavybės teises natūra nėra galimybės. Pažymėjo, kad, kai pareiškėja pati nuvyko į Palangos žemėtvarkos skyrių, jai buvo žodžiu paaiškinta, jog pagal suderintą informaciją vienas iš sklypų patenka į Būtingės uosto rezervinę teritoriją, kitas patenka į Būtingės paukščių pelkės ornitologinio draustinio teritoriją. Pareiškėjos teigimu, skundžiamas Palangos miesto savivaldybės veiksmas, kuriuo minėti A. V. Šventojoje turėti žemės sklypai priskirti valstybės išperkamai žemei, taip pat Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atsisakymas atkurti pareiškėjai nuosavybės teises natūra, yra nepagrįsti ir neteisėti.

Pareiškėja, remdamasi Atkūrimo tvarkos 70 punktu bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2001 m. balandžio 2 d. nutarimu, nurodė, kad ne žemės priskyrimas miesto teritorijai, ne atitinkamo statinio buvimas ar nebuvimas turi lemti žemės grąžinimą ar negrąžinimą natūra – jį turi lemti realus ir pagrįstas visuomenės poreikis būtent tai konkrečiai žemei.

Paaiškino, jog A. V. turėtą 6,36 žemės sklypą (posesijos Nr. 130) pareiškėjai atsisakoma grąžinti natūra, kadangi pagal savivaldybės suderintą kartografinę medžiagą jis patenka į Būtingės paukščių pelkės ornitologinio draustinio teritoriją. Tačiau, kiek pareiškėjai yra žinoma, joks paukščių draustinis įstatymų nustatyta tvarka Palangos teritorijoje nėra įsteigtas. Manė, jog paukščių draustinis gali būti įkurtas bei saugomų teritorijų registre įregistruotas tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, o ne Palangos miesto savivaldybei detaliajame plane pažymint teritoriją ir ją pavadinant „paukščių pelkės ornitologiniu draustiniu“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 8 d. nutarime Nr. 399 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra Paukščių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašo patvirtinimo ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų ribų nustatymo“ joks Būtingės paukščių ornitologinis draustinis nėra nurodytas, ribos nėra nustatytos. Atsižvelgusi į tai, pareiškėja darė išvadą, kad A. V. turėtas žemės sklypas Nr. 130 nepatenka į įstatymų nustatyta tvarka įsteigto paukščių draustinio teritoriją, todėl negali būti priskirtas prie valstybės išperkamos žemės.

Paaiškino, jog A. V. turėtą 4,22 ha žemės sklypą (posesijos Nr. 58) pareiškėjai atsisakoma grąžinti natūra, kadangi pagal savivaldybės suderintą medžiagą jis patenka į Būtingės uosto rezervinę teritoriją. Nurodė, kad, vadovaujantis Atkūrimo tvarkos 70 punktu, žemė yra išperkama, jei konkretus visuomeninis poreikis yra numatytas pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose. Kiek pareiškėjai yra žinoma, Šventosios gyvenvietės detalusis planas neapima Būtingės teritorijos, į jo galiojimo teritoriją nepatenka ir A. V. turėtas žemės sklypas Nr. 58, todėl šis žemės sklypas galėjo būti pažymėtas tik kaip nesuplanuota teritorija, bet ne kaip valstybės išperkama turint konkretų visuomeninį poreikį.

Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1469 „Dėl Šventosios valstybinio jūrų uosto įsteigimo, uosto nuostatų patvirtinimo, žemės ir akvatorijos priskyrimo uostui ir patikėjimo teisės suteikimo“ nutarė įsteigti Šventosios valstybinį jūrų uostą, taip pat nustatyti Šventosios valstybiniam jūrų uostui priskiriamos žemės ir akvatorijos plotus ir ribas. Minėto nutarimo 5 punktu nutarta perduoti valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai Šventosios valstybinio jūrų uosto teritorijos 8,2196 ha valstybinės žemės sklypą, pažymėtą žemėtvarkos projekte Nr. 1, Šventosios valstybinio jūrų uosto vidinės akvatorijos 8,3273 ha valstybinės žemės sklypą, pažymėtą žemėtvarkos projekte Nr. 2, ir Šventosios valstybinio jūrų uosto akvatorijos 3550,0056 ha valstybinės žemės sklypą, pažymėtą žemėtvarkos projekte Nr. 3 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Palangos m. k.v.), valdyti patikėjimo teise. A. V. turėtas 4,22 ha žemės sklypas (posesija Nr. 58) nepatenka nei į vieną iš šių sklypų, su jais nesiriboja, yra nutolęs nuo planuojamo įrengti uosto apie 1–2 km. atstumu.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja jau anksčiau analogišku skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą. Išnagrinėjęs skundą iš esmės teismas 2005 m. spalio 21 d. nutartimi pareiškėjos skundą paliko nenagrinėtą, nes buvo nesilaikyta išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Todėl, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 18 straipsniu, pareiškėja su skundu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba), kaip išankstinio neteisminio ginčų nagrinėjimo instituciją, nagrinėjančią su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu susijusius ginčus, kilusius iki sprendimų atkurti nuosavybės teises priėmimo. Nacionalinė žemės tarnyba 2006 m. gegužės 3 d. raštu Nr. 3B-(7.5)-K-246-434 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ atsakė, kad pareiškėjos prašymas yra išnagrinėtas. Pareiškėja taip pat pažymėjo, jog joks sprendimas tuo klausimu nėra priimtas.

Atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepime į pareiškėjos K. K. skundą nurodė, jog nesutinka su pareiškėjos skundu.

Paaiškino, kad, vadovaujantis Atkūrimo tvarkos 106 punktu, apskrities viršininkas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra, priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus. Savivaldybės administracijos direktorius žemėtvarkos skyriui pateikia patvirtintus teritorijos detaliuosius planus ir informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei. Žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi turėtų žemės sklypų ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga. Palangos miesto savivaldybė Palangos žemėtvarkos skyriui pateikė informaciją apie laisvą žemę Šventosios gyvenvietėje Palangoje. Pagal pateiktą informaciją A. V. turėti žemės sklypai patenka į valstybės išperkamą žemę. Pabrėžė, kad dėl šios priežasties Klaipėdos apskrities viršininko administracija negali atkurti pareiškėjai K. K. natūra į A. V. nuosavybės teise turėtą žemę (posesijos Nr. 58 ir Nr. 130).

Atkreipė dėmesį, kad šioje byloje Klaipėdos apskrities viršininko administraciją tikslingiau įvardinti ne atsakovu, bet trečiuoju suinteresuotu asmeniu, nes apie laisvą (neužstatytą) žemę sprendžia Palangos miesto savivaldybė. Jeigu minėti sklypai būtų laisvi (neužstatyti), Klaipėdos apskrities viršininko administracija atkurtų pareiškėjai nuosavybės teises į A. V. nuosavybės teise Kretingos apskrities Darbėnų valsčiaus Būtingės seniūnijoje iki 1940 metų nuosavybės teise valdytus 4,22 ha (posesija Nr. 58) ir 6,36 ha (posesijos Nr. 130) žemės sklypus natūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, jog nesutinka su pareiškėjos skundo dalimi, kuria prašoma atkurti nuosavybės teises natūra į 4,22 ha žemės sklypą.

Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1469 „Dėl Šventosios valstybinio jūrų uosto įsteigimo, uosto nuostatų patvirtinimo, žemės ir akvatorijos priskyrimo uostui ir patikėjimo teisės suteikimo“ pavedė valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai vykdyti Šventosios valstybinio jūrų uosto direkcijos funkcijas bei patvirtino uosto žemės ir akvatorijos plotus ir ribas. Minėto nutarimo 5 punktu numatyta perduoti valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai Šventosios valstybinio jūrų uosto teritorijos 8,2196 ha valstybinės žemės sklypą, pažymėtą žemėtvarkos projekte Nr. 1, Šventosios valstybinio jūrų uosto vidinės akvatorijos 8,3273 ha valstybinės žemės sklypą, pažymėtą žemėtvarkos projekte Nr. 2, ir Šventosios valstybinio jūrų uosto akvatorijos 3550,0056 ha valstybinės žemės sklypą, pažymėtą žemėtvarkos projekte Nr. 3 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Palangos m. k.v.), valdyti patikėjimo teise. Tuo pačiu nutarimu patvirtintų Šventosios valstybinio jūrų uosto nuostatų 4 punkte numatyta, kad rezervinių teritorijų ribas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos teikimu nustato Vyriausybė. Pažymėjo, kad Vyriausybė nėra nustačiusi Šventosios valstybinio jūrų uosto rezervinės teritorijos ribų ir rezervinės teritorijos nėra perdavusi Uosto direkcijai valdyti. Nurodė, kad Šventosios valstybinio jūrų uosto ir rezervinės teritorijos ribos buvo nustatytos atliekant Šventosios gyvenvietės detaliojo plano dalinę korektūrą.

Atkreipė dėmesį, kad A. V. nuosavybės teise valdytas 4,22 ha (posesijos Nr. 58) žemės sklypas patenka į Būtingės uosto rezervinę teritoriją, kuri nustatyta Šventosios gyvenvietės detaliajame plane, patvirtintame Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38. Pažymėjo, kad pareiškėja skunde nurodo, jog Šventosios gyvenvietės detalusis planas neapima Būtingės teritorijos, į jo galiojimo teritoriją nepatenka ir A. V. turėtas žemės sklypas Nr. 58, tačiau nepateikia dokumentų ar kitokių įrodymų, pagrindžiančių išreikštą teiginį. Atitinkamai manė, kad iš Palangos miesto savivaldybės turėtų būti išreikalautas šiuo metu galiojantis Šventosios gyvenvietės detalusis planas, o taip pat dokumentai, iš kurių matytusi, kurioje vietoje yra žemės sklypas Nr. 58.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 4 d. sprendimu (t. I, b. l. 165-168) pareiškėjos K. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad Palangos miesto generaliniame plane ir Šventosios gyvenvietės detaliajame plane posesijos Nr. 58 ir Nr. 130 pažymėtos kaip valstybės išperkama žemė, pagrindiniame brėžinyje posesija Nr. 58 priskirta konservacinės paskirties žemei, o posesija Nr. 130 – bendro naudojimo teritorijai – botanikos ir zoologijos sodams. KAVA Palangos miesto žemėtvarkos skyrius 2005 m. spalio 4 d. informavo pareiškėjos atstovą, kad nei A. V. iki 1940 metų turėtas 4,22 ha žemės sklypas (posesija Nr. 58), nei Būtingės uosto rezervinė teritorija, pažymėta Palangos miesto savivaldybės patvirtiname Šventosios detaliajame plane, nepatenka į Vyriausybės 2004 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1469 Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai patikėjimo teise valdyti perduotų žemės sklypų, pažymėtų projektuose Nr. 1, 2, 3, ribas. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. (4.1)-A1-235 suderino informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, nustatant, kad teritorija tarp (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) yra laisva (neužstatyta). Posesija Nr. 58 yra būtent šioje teritorijoje. KAVA Palangos miesto žemėtvarkos skyrius 2007 m. balandžio 24 d. kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją su prašymu patikslinti informaciją, pateikiant ją kitu masteliu, kad galima būtų pažymėti turėtų žemės sklypų ribas. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo aplinkybės, kurios pašalino kliūtį Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui ir KAVA atlikti funkcijas, numatytas Atkūrimo tvarkos 106 punkte, – pasikeitė teritorijos, kurioje yra A. V. nuosavybės teise priklausęs 4,22 ha žemės sklypas (posesija Nr. 58), paskirtis, ji pažymėta kaip laisva (neužstatyta), todėl pareiškėjai šis žemės sklypas grąžintinas natūra. Teismas pažymėjo, jog Atkūrimo tvarkos 106 punkto numatyti terminai, per kuriuos institucijos privalo atlikti tam tikrus veiksmus, dar nesuėjo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad institucijos atsisako atlikti savo pareigas. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė pareiškėjos skundo dalį dėl 4,22 ha žemės sklypo (posesija Nr. 58).

Teismas taip pat nurodė, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba pranešė, jog Palangos vykdomojo komiteto 1990 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 29 Būtingės paukščių pelkė buvo paskelbta vietinės reikšmės draustiniu. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38 buvo patvirtintas Palangos miesto Šventosios gyvenvietės detalusis planas, kuriuo nustatytos savivaldybės saugomos teritorijos – ornitologinio draustinio „Būtingės paukščių pelkė“ ribos (385000 kv.m), galutinis teritorijos įteisinimo procesas tebevyksta. Šioje teritorijoje yra ir A. V. nuosavybės teise priklausęs 6,36 ha žemės sklypas (posesija Nr. 130). Draustinio įsteigimo metu negaliojo nei Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas), nei Savivaldybių draustinių steigimo ir savivaldybių gamtos paveldo objektų skelbimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos argumentai, jog draustinis nėra įsteigtas, yra nepagrįsti. Kadangi A. V. nuosavybės teise priklausęs 6,36 ha žemės sklypas (posesija Nr. 130) yra teritorijoje, kuri Palangos miesto Šventosios gyvenvietės detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje pažymėta kaip bendro naudojimo teritorija, šis žemės sklypas negrąžintinas natūra, o yra valstybės išperkamas (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisų į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 str. 2 d., 12 str. 2, 3 p.). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl 6,36 ha žemės sklypo (posesija Nr. 130).

III. Pareiškėjai K. K. atstovaujanti jos turto administratorė J. J. apeliaciniu skundu (t. I, b. l. 170-172) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 4 d. spendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos K. K. skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde pareiškėja nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nes teismui nebuvo pateikta dokumentų, patvirtinančių, jog atsakovai sutinka natūra grąžinti 4,22 ha žemės sklypą (posesija Nr. 58). Todėl, jei pareiškėja atsisakytų šios skundo dalies, atsirastų reali rizika, kad žemė, kuri nebuvo užimta uosto teritorijos ar rezervinių plotų, nebus grąžinta.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad iš byloje esančių planų ir teismo nurodyto detaliojo plano sprendinių matyti, jog 6,36 ha žemės sklypas (posesija Nr. 130), į kurį pretenduoja K. K., nėra ir niekada nebuvo ornitologinio draustinio teritorijoje. Pirmosios instancijos teismas teigdamas priešingai pažeidė Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymo (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) 23 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, jog valstybinius draustinius steigia ir šių saugomų teritorijų ribas nustato, keičia Vyriausybė savo įgaliotos institucijos teikimu.

Nurodo, kad teismas pažeidė Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimo nuostatas bei teismų praktiką, jog žemę galima grąžinti ar negrąžinti natūra tik įvertinus lemiamą, realų bei pagrįstą visuomenės poreikį tai konkrečiai žemei, o paimti nuosavybę visuomenei, galėtų tik tada, kai būtų laikytąsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23 straipsnio bei būtų siekiama pusiausvyros tarp visuomenės ir nario teisėtų interesų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. I, b. l. 178) nurodo, jog nesutinka su apeliacinio skundo dalimi, kuria prašoma atkurti nuosavybės teises natūra į 4,22 ha žemės sklypą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi iš esmės tie patys argumentai, pateikti atsiliepime į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės pareigos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisų į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Atkūrimo tvarka) 106 punktą suderinti informaciją kartografinėje medžiagoje, pažymint A. V. nuosavybės teise Kretingos apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (dabar – Palangos miestas) iki 1940 metų nuosavybės teise valdytus 4,22 ha (posesijos Nr. 58) ir 6,36 ha (posesijos Nr. 130) žemės sklypus kaip laisvą (neužstatytą) ir grąžintiną natūra žemę bei Klaipėdos apskrities viršininko administracijos procesinių teisių ir pareigų perėmėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigos atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į A. V. nuosavybės teise Kretingos apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (dabar – Palangos miestas) iki 1940 metų nuosavybės teise valdytus 4,22 ha (posesijos Nr. 58) ir 6,36 ha (posesijos Nr. 130) žemės sklypus natūra.

Pirmosios instancijos teismas pateiktą skundą dėl nurodytų reikalavimų atmetė kaip nepagrįstą, iš esmės nenustatęs teisinio pagrindo jo tenkinti.

Pareiškėja K. K. (apeliaciniame procese jos procesines teises perėmė jos teisių perėmėjai) pateiktu apeliaciniu skundu su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutiko, pabrėžė, jog teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus, taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančius aktus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju nėra ginčijama pareiškėjos K. K. teisė atkurti nuosavybės teises į jos įtėvio A. V. nuosavybės teise valdytą žemę, kad A. V. iki 1940 metų valdė 4,22 ha žemės sklypą (posesiją Nr. 58) ir 6,36 ha žemės sklypą (posesiją Nr. 130), t. y. tarp proceso šalių nekyla ginčo dėl pareiškėjos teisių į nuosavybės teisių atkūrimą buvimo ir apimties, todėl šiuo aspektu atskirai nepasisakytina. Tarp proceso šalių ginčas iš esmės kyla dėl atsakovų pareigos atlikti pareiškėjos įvardintus veiksmus nuosavybės teisių atkūrimo srityje.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į administracinėje byloje pateiktus reikalavimus, juos grindžiančius argumentus bei šiais klausimais išsakytą proceso šalių poziciją, sprendžia, kad šiuo atveju yra vertinamas atsakovų atsisakymas atlikti pareiškėjos įvardintus veiksmus, vertinant tuo metu atsakovų įvardintas priežastis dėl negalimumo atkurti nuosavybės teises pareiškėjai natūra.

Pasisakydama dėl administracinės bylos esmės teisėjų kolegija visų pirma pabrėžia, jog ginčo teisiniams santykiams aktualus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Grąžinamos natūra laisvos (neužstatytos) žemės plotas sumažinamas iki 1 ha ploto žemės sklypo dydžio, jeigu jame yra suprojektuoti žemės sklypai, perduodami neatlygintinai piliečiams individualiai statybai pagal šio straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jų negalima suprojektuoti kitose miesto teritorijose dėl laisvos (neužstatytos) žemės šiame mieste trūkumo. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

Pastebėtina, jog Atkūrimo įstatymo 12 straipsnis apibrėžia atvejus, kuriems esant žemė yra išperkama valstybės. Žemės išpirkimas reiškia, kad žemė natūra negrąžinama, o asmenims, pretenduojantiems į ją atkurti nuosavybės teises, už ją atlyginama Atkūrimo įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog Atkūrimo įstatymo preambulėje yra nustatyta, kad piliečiams grąžinamas išlikęs nekilnojamasis turtas, o jei šios galimybės nėra – už jį teisingai atlyginama. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs, jog nuostata, kad, jei negalima grąžinti turto natūra, turi būti skiriama kompensacija, neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą (žr. Konstitucinio Teismo 1994 m. gegužės 27 d., 1995 m. gruodžio 22 d., 1998 m. birželio 18 d. nutarimus). Taigi tai, kad Atkūrimo įstatyme yra numatytas žemės išpirkimas (Atkūrimo įstatymo 12 str.), savaime nepažeidžia nuosavybės neliečiamumo principo.

Konstitucinis Teismas šiuo aspektu taip pat yra pabrėžęs, jog Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje vartojama sąvoka „išpirkimas“ faktiškai reiškia valstybės įgaliotų institucijų teisę priimti sprendimą buvusiam savininkui negrąžinti išlikusio nekilnojamojo turto, jeigu yra atitinkamos paties įstatymų leidėjo nustatytos sąlygos (žr. Konstitucinio Teismo 1994 m. gegužės 27 d. nutarimą). Kita vertus, pastebėtina, jog nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuoja viešosios teisės normos ir atitinkama valstybės, savivaldybių ir jų institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu, yra veikla viešojo administravimo srityje. Todėl subjektai, kuriems įstatymų leidėjas suteikė įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, atlikti kitus veiksmus, inter alia privalo užtikrinti, jog šie administraciniai aktai, veiksmai, susiję su asmenų teisių ir pareigų atsiradimu, visais atvejais būtų pagrįsti Konstitucija ir įstatymais.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad šiuo atveju yra kilęs ginčas dėl ginčo žemės išpirkimo sąlygų buvimo, yra teigiama, kad žemė negali būti priskiriama valstybės išperkamai, siekdama aiškumo, atskirai pasisako dėl pateiktų reikalavimų tiek, kiek jie yra susiję su posesijomis Nr. 58 ir Nr. 130.

Dėl įpareigojimo atsakovus atlikti nuosavybės teisių atkūrimo natūra veiksmus, susijusius su posesija Nr. 58

Vertindama pareiškėjos pateiktus reikalavimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į posesiją Nr. 58 teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas atsisakymą natūra atkurti pareiškėjai nuosavybės teises grindė tuo, kad nurodyta teritorija patenka į Būtingės uosto rezervinę teritoriją.

Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas administracinę bylą nustatė, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. (4.1)-A1-235 suderino informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, nustatant, kad teritorija tarp (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) yra laisva (neužstatyta) (t. I, b. l. 148-149), o posesija Nr. 58 yra būtent šioje teritorijoje (t. I, b. l. 149, 76, administracinė byla Nr. I-880-583, b. l. 53-55). Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Palangos miesto žemėtvarkos skyrius 2007 m. balandžio 24 d. kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją su prašymu patikslinti informaciją, pateikiant ją kitu masteliu, kad galima būtų pažymėti turėtų žemės sklypų ribas (t. I, b. l. 147). Atitinkamai, atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas vertino, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo aplinkybės, kurios pašalino kliūtį Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijai atlikti funkcijas, numatytas Atkūrimo tvarkos 106 punkte, – pasikeitė teritorijos, kurioje yra A. V. nuosavybės teise priklausęs 4,22 ha žemės sklypas (posesija Nr. 58), paskirtis, ji pažymėta kaip laisva (neužstatyta), todėl pareiškėjai šis žemės sklypas grąžintinas natūra.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog Atkūrimo tvarkos 106 punkto numatyti terminai, per kuriuos institucijos privalo atlikti tam tikrus veiksmus, nesuėjo, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos pateiktus reikalavimus.

Pareiškėja pateiktame apeliaciniame skunde nurodytas išvadas ginčijo tik tuo aspektu, kad nebuvo pateikta dokumentų, patvirtinančių, jog atsakovai sutinka jai natūra grąžinti 4,22 ha žemės sklypą (posesija Nr. 58), jos teigimu, gali būti ir taip, kad į nurodytą žemės sklypą nuosavybės teisės nebus jai atkurtos.

Teisėjų kolegija su tokiais pareiškėjos argumentais nesutinka.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. balandžio 11 d. įsakymu „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ” Nr. (4.1)-A1-235 buvo suderinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę, nustatant, kad teritorija tarp (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) yra laisva (neužstatyta) žemė (t. I, b. l. 148-149). Šis įsakymas yra galiojantis ir nepanaikintas teisės aktų nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovė taip pat nurodė, jog dėl Būtingės uosto rezervinės zonos teritorijos ir nuosavybės teisių atkūrimo į ją vykdymo natūra ginčo nebėra, nes Palangos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T2-29 ją panaikino, o Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. balandžio 11 d. įsakymu buvo suderinta informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę (t. I, b. l. 157-162). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, pažymi, jog šiuo aspektu, kiek tai yra susiję su posesija Nr. 58, pareiškėjos esminis interesas, siektas iniciuojant šios administracinės bylos nagrinėjimą, yra pasiektas, patenkintas.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos pateikto įpareigojimo, apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, pabrėžia, jog laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą reglamentuoja Atkūrimo tvarka.

Ginčui aktualus Atkūrimo tvarkos 106 punktas numatė, jog apskrities viršininkas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus, jų naudojamą žemės sklypą prie šių statinių, taip pat jų naudojamus žemės sklypus kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms), priima gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlymą dėl piliečiui suteikiamo žemės sklypo ploto ir ribų, o sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują žemės sklypą individualiai statybai, taip pat daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms, priima pagal detalųjį teritorijos (kvartalo) planą, piliečiui pasirinkus žemės sklypą pagal nustatytąjį eiliškumą. Apskrities viršininkas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus.

Savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo pateikimo žemėtvarkos skyriui pagal nustatytąja tvarka patvirtintus teritorijos detaliuosius planus pateikia informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai teritorijos detalusis planas nepatvirtintas arba jo nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas. Žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi turėtų žemės sklypų ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga. Turėtos žemės sklypo ribos kartografuojamos pagal Metodinius nurodymus dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos, patvirtintus Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634. Žemės sklypai nekartografuojami toje miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžinė sistema, čia nustatoma kaimo riba, plotas ir savininkų skaičius. Laisva (neužstatyta) žemė šioje teritorijoje grąžinama natūra piliečiams proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise, jeigu pretendentai nesusitaria kitaip.

Pastebėtina, jog savivaldybės administracija Atkūrimo tvarkos 106 punkte nustatytus veiksmus atlieka tik tuo atveju, jeigu prašoma grąžinti žemė yra laisva, nepriskirta valstybės išperkamai žemei. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pažymi, jog šiuo atveju nebėra ginčo dėl žemės (posesijos Nr. 58) priskyrimo valstybės išperkamai žemei, todėl pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka vykdytinas nuosavybės teisių atkūrimas natūra.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje pateiktus įrodymus, nurodytą teisinį reguliavimą, taip pat iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog teismas neturėjo teisinio pagrindo įpareigoti atitinkamas institucijas atlikti pareiškėjos prašytus veiksmus nuosavybės teisių atkūrimo srityje, nes tuo metu Atkūrimo tvarkos 106 punkto numatyti terminai nebuvo suėję. Pareiškėjos nuogąstavimai, kad jai galimai bus nevykdomas nuosavybės teisių atkūrimas natūra, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, atsižvelgus į nurodytus argumentus, nebuvo vertintini kaip pakankami įpareigoti įvykdyti jos prašomus veiksmus.

Be to, pažymėtina, jog nagrinėjant administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme paaiškėjo aplinkybės, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. A1-611 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ suderino informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, nustatant, kad teritorijoje, esančioje tarp (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) yra laisva (neužstatyta) žemė ir 2008 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. A1-346 „Dėl žemės sklypų“ patvirtino žemės sklypų planus, dydžius, ribas bei apribojimus, taip pat ir sklypo posesijoje Nr. 58. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyrius 2008 m. sausio 29 d. raštu Nr. R4-129-(3.4) Palangos miesto savivaldybės administracijai pateikė Palangos miesto dalies laisvos (neužstatytos) žemės schemą ir patikslintą buvusių savininkų žemės sklypų eksplikaciją ir Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. 4-3414-(1.3) „Dėl nuosavybės teisių į žemę Palangos mieste atkūrimo“ ir 2008 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. 2128 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei K. K.“ buvo atkurtos nuosavybės teisės K. K. į jai tenkantį buvusio savininko A. V. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą, grąžinant nuosavybėn natūra laisvą (neužstatytą) turėtoje vietoje 3,3821 ha žemės sklypą, esantį Klaipėdos apskrities Palangos miesto posesijoje Nr. 58. Nurodytame sprendime nurodyta, kad nuosavybės teisės į likusį turtą bus atkurtos vėliau. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu J. J. atstovo pateikti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai taip pat rodo, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 3,3821 ha, jau yra įregistruotas K. K. vardu ir kaip nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas nurodomas būtent 2008 m. gegužės 20 d. apskrities viršininko įsakymas Nr. 4-3414-(1.3), 2008 m. gegužės 20 d. apskrities viršininko sprendimas Nr. 2128.

Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas, kiek tai susiję su posesija Nr. 58, laikytinas pagrįstu ir teisėtu, todėl jį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.

Dėl įpareigojimo atsakovus atlikti nuosavybės teisių atkūrimo natūra veiksmus, susijusius su posesija Nr. 130

Kiek tai susiję su pareiškėjos pateiktais reikalavimais dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į žemę, esančią posesijoje Nr. 130, teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas atsisakymą atkurti nuosavybės teises nurodytoje vietovėje grindė tuo, kad žemės sklypas patenka į Palangos miesto savivaldybės saugomą teritoriją – Būtingės paukščių pelkės ornitologinį draustinį.

Pirmosios instancijos teismas dėl šio pareiškėjos pateikto reikalavimo nurodė, jog A. V. nuosavybės teise priklausęs 6,36 ha žemės sklypas (posesija Nr. 130) yra teritorijoje, kuri Palangos miesto Šventosios gyvenvietės detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje pažymėta kaip bendro naudojimo teritorija, todėl šis žemės sklypas negrąžintinas natūra, o yra valstybės išperkamas.

Pareiškėja ginčydama pirmosios instancijos teismo išvadas pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymo (toliau – ir Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymas) 23 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad valstybinius draustinius steigia ir šių saugomų teritorijų ribas nustato, keičia Vyriausybė savo įgaliotos institucijos teikimu. Pareiškėjos nuomone, šiuo atveju nėra teisinio pagrindo teigti, kad žemės sklypas (posesija Nr. 130) yra priskiriamas valstybės išperkamai žemei.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, aktualų teisinį reguliavimą, su tokia pareiškėjos pozicija iš esmės nesutinka.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, pažymi, jog 1990 m. kovo 1 d. Palangos vykdomojo komiteto nutarimu Nr. 29 Būtingės paukščių pelkė buvo paskelbta vietinės reikšmės draustiniu. Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38 patvirtintame Palangos miesto Šventosios gyvenvietės detaliajame plane patvirtintos savivaldybės saugomos teritorijos ornitologinio draustinio „Būtingės paukščių pelkė“ ribos (t. I, b. l. 120), kurioje yra ir A. V. nuosavybės teise priklausęs 6,36 ha žemės sklypas (posesija Nr. 130). Ši teritorija pažymėta kaip bendro naudojimo teritorija, kaip Palangos miesto savivaldybės saugoma teritorija – Būtingės paukščių pelkės ornitologinis draustinis (t. I, b. l. 58-60, 64, 74-85).

Nurodyto sprendimo priėmimo metu galiojęs Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – ir Saugomų teritorijų įstatymas) 3 straipsnio 1 dalis numatė, kad saugomų teritorijų sistemą sudaro inter alia draustiniai – steigiami moksliniu, pažintiniu požiūriais vertingiems gamtos ir kultūros paveldo kompleksams, ansambliams bei vietovėms saugoti. Juose reguliuojama ir ribojama ūkinė, rekreacinė veikla. Pagal organizavimo pobūdį skiriami valstybiniai ir savivaldybių draustiniai, taip pat draustiniai valstybiniuose parkuose bei biosferos monitoringo teritorijose (Saugomų teritorijų įstatymo 16 str.). Saugomų teritorijų įstatymo 4 straipsnis numatė, kad savivaldybės gali steigti savivaldybių saugomus draustinius, skelbti savivaldybių saugomus kraštovaizdžio objektus bei nustatyti vietinės reikšmės apsaugos zonas, suderinusios su Aplinkos apsaugos ministerija arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Nurodytas straipsnis taip pat numatė, kad saugomų teritorijų ribos žymimos žemės kadastro žemėlapiuose ir teritorinio planavimo dokumentuose. Saugomoms teritorijoms nustatoma valstybinė žymėjimo natūroje sistema, kurią tvirtina ir žymėjimo tvarką bei priežiūrą nustato Vyriausybė.

Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju Būtingės paukščių pelkės ornitologinis draustinis buvo pripažintas ne valstybiniu draustiniu, o saugomu ir įkurtu savivaldybės (t. I, b. l. 58-60, 64, 74-85). Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 12 punktas numato, jog žemė yra išperkama, jeigu ji yra valstybinių parkų ir valstybinių draustinių teritorijose, ypač vertingose ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriais. Šių teritorijų ribas nustato Vyriausybė. Taigi atsižvelgus į nurodytą nuostatą matyti, kad pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 12 punktą valstybės išperkama yra tik valstybinių draustinių teritorijoje esanti žemė, o savivaldybės draustinio teisinis statusas neatitinka valstybinio draustinio teisinės padėties, todėl motyvuojant šiuo nurodytu pagrindu nuosavybės teisių negali būti atsisakoma atkurti natūra (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-753/2002).

Kita vertus, pažymėtina, jog atsisakymas atkurti nuosavybės teises į nurodytą teritoriją buvo grindžiamas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, o ne to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 12 punktu ir buvo nurodoma, jog žemė patenka į Palangos miesto savivaldybės saugomą teritoriją – Būtingės paukščių pelkės ornitologinį draustinį (teritoriją, užtikrinančią gamtos apsaugą). Atitinkamai, ir pareiškėjos argumentai dėl valstybinio draustinio buvimo ar nebuvimo šiuo atveju yra neaktualūs.

Pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje. Pažymėtina, jog nurodytas teisinis reguliavimas ir šiuo metu yra nepasikeitęs.

Atsižvelgusi į tai teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju būtina apžvelgti šiuo klausimu susiformavusią teismų praktiką, be to, atskleidžiant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų turinį būtina atsižvelgti į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją.

Šiuo aspektu pabrėžtina, jog Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad įstatymu nustatant atvejus, kai išlikęs nekilnojamasis turtas (taip pat ir žemė) nėra grąžinamas savininkams natūra, bet nuosavybės teisė yra atkuriama kitais įstatymu nustatytais būdais, natūra gali būti negrąžinamas ir tas nekilnojamasis turtas, kuris yra būtinas visuomenės poreikiams. Visuomenės poreikiai – tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti. <...> visuomenės poreikiai – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu tas turtas būtų grąžintas natūra. Taigi Konstitucinio Teismo 2002 m. gegužės 10 d. nutarime yra įtvirtinti konstituciniai imperatyvai, į kuriuo privaloma atsižvelgti vertinant, ar žemė laikytina valstybės išperkama ir dėl to natūra negali būti grąžinta pretendentams: 1) žemė turi būti būtina visuomenės poreikiams; 2) šie visuomenės poreikiai turi būti konkretūs ir aiškiai išreikšti; 3) minėti visuomenės poreikiai objektyviai negalėtų būti patenkinti, jei žemė būtų grąžinta natūra (žr. Konstitucinio Teismo 2002 m. gegužės 10 d. nutarimą).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, jog aiškinant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą pažymėtina, kad joje nurodytus žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis – konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei. Šio poreikio buvimas turi būti išreikštas atitinkamuose nuorodose atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Jeigu tokios nuorodos teritorijos detaliajame plane nėra, sklypas (piliečiui pageidaujant) turi būti jam grąžintas natūra. Jeigu yra požymiai, jog prašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį (toks poreikis įžvelgiamas iš miesto bendrojo ar teritorijos specialiojo planų ar kito teritorijų planavimo dokumento), o teritorijos, kurioje yra šis sklypas, detalusis planas dar nėra patvirtintas, žemės grąžinimas natūra nėra galimas kol toks detalusis planas bus patvirtintas ir jame nebus atitinkamos nuorodos į apibūdinančias visuomenės poreikį aplinkybes, išvardintas minėtame Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio punkte. Tais atvejais kai yra patvirtintas teritorijos, kurioje yra pašomas grąžinti natūra žemės sklypas, detalusis planas ir jame yra nurodytos aplinkybės, išvardintos Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte, žemės sklypas negrąžintinas natūra, o valstybės išperkamas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-598/2010).

Taigi detaliojo plano nebuvimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti žemę laisva (neužstatyta), į kurią nuosavybės teisės atkuriamos natūra. Aiškinant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas dėl reikalavimo, kad valstybės išperkama žemė yra ta, kuri priskirta įstatyme nurodytiems objektams pagal nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus, būtina taikyti teleologinį teisės aiškinimo metodą, kuriuo remiantis daroma išvada, kad įstatymo leidėjas, pasinaudodamas jam suteiktomis teisėmis nustatant nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas bei tvarką, siekdamas užtikrinti visuomenės poreikius, t. y. visos visuomenės ar jos dalies interesus, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, neturėjo tikslo tokia formuluote įtvirtinti visų nesuplanuotų teritorijų kaip laisvos (neužstatytos) žemės, kuri gali būti grąžinama natūra, statusą, o tik apibrėžė, kad žemės poreikis visuomenei patvirtinamas vieninteliu įstatyme nustatytu teisiniu pagrindu – įstatymų nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu. Tai kartu reiškia, kad teikdama informaciją apie nesuplanuotas teritorijas savivaldybės institucija, taip pat turėdama pareigą užtikrinti visuomenės poreikius, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, turi nurodyti, jei tai reikalinga, kad atliekamos ar per protingą laiką bus atliekamos teritorijų planavimo procedūros, kurių pagrindu atitinkama konkreti teritorija detaliaisiais planais bus priskirta įstatyme numatytiems objektams. Jeigu tokia informacija neteikiama, tai reiškia, kad žemė yra laisva (neužstatyta) ir grąžintina natūra, o nuosavybės teisių atkūrimo procedūroms taikytinos taisyklės, apibrėžiamos Atkūrimo tvarkos 106 punkte (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-276/2004, Administracinių teismų praktika, 2004, Nr. 5, p. 151–177).

Apibendrinant nurodytus išaiškinimus darytina išvada, jog sprendžiant klausimą, ar tam tikra žemė laikytina valstybės išperkama, turi būti nustatytas aiškiai išreikštas ir konkretus visuomenės poreikis ir tas visuomenės poreikis objektyviai negalėtų būti patenkintas, jei atitinkama žemė būti grąžinta natūra. Tuo tarpu atitinkami teritorijų planavimo dokumentai yra forma, kuria toks interesas išreiškiamas. Vis dėlto detalusis planas, kurio būtinybę numato Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas, yra viena iš sąlygų laikyti žemę valstybės išperkama, tačiau vien detaliojo plano buvimas nereiškia, jog nekvestionuojamai patvirtinamas objektyviai išreikštas visuomeninis poreikis konkrečiam žemės sklypui. Nesant realaus ir objektyviai pagrįsto visuomenės poreikio, detaliuoju planu suformuotas žemės sklypas turi būti traktuojamas kaip laisvas neužstatytas žemės sklypas į kurį gali būti atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant jį natūra, nes priešingu atveju be konstituciškai pateisinamo pagrindo būtų suvaržomos teisės į nuosavybės teisių atkūrimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-305/2008).

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog pareiga įrodyti, kad yra išlikęs realus, objektyviai išreikštas visuomenės poreikis detaliuoju planu suformuotam žemės sklypui tenka atsakovui, nesutinkančiam su pareiškėjo reikalavimu suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog teritorijos, į kurią patenka ginčo žemės sklypas, detalusis planas yra patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38 „Dėl detaliųjų planų” ir šiuo detaliuoju teritorijos planu yra suformuota Palangos miesto savivaldybės saugoma teritorija – Būtingės paukščių pelkės ornitologinis draustinis (t. I, b. l. 58-60, 64, 74-85). Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nurodytai teritorijai yra akivaizdus visuomeninis poreikis, jis išreikštas galiojančiame teritorijų planavimo dokumente, juo siekiama užtikrinti gamtos objekto apsaugą, todėl žemė priskirtina valstybės išperkamai ir nuosavybės teisės į šią žemę natūra pareiškėjai negali būti atkurtos (Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 p.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą tvirtinti, kad ginčo žemės sklypas, patenkantis į minėtą teritoriją, priskiriamas valstybės išperkamai žemei. Atitinkamai, atsižvelgus į išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog pareiškėjos nurodyta žemė negali būti grąžinta jai natūra Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nes ji yra užimta objekto, užtikrinančio gamtos vertybių apsaugą, ir todėl priskirtina valstybės išperkamai žemei.

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovai negali būti įpareigojami atlikti pareiškėjos įvardintus veiksmus, siekiant atkurti nuosavybės teises jai natūra posesijoje Nr. 130, nes minėta teritorija yra priskirtina valstybės išperkamai žemei (Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 p.).

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjos procesinių teisių perėmėjos J. J. atstovas, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrius nepateikė duomenų, kad šiuo metu situacija dėl nuosavybės nuosavybės teisių atkūrimo natūra posesijoje Nr. 130 yra pasikeitusi. Priešingai, Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrius pateiktuose paaiškinimuose pažymėjo, jog K. K. nuosavybės teisių atkūrimas į 6,36 ha (posesijoje Nr. 130) žemės sklypą, grąžinant žemės sklypą natūra turėtoje vietoje, negalimas, nes pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38 „Dėl detaliųjų planų“ patvirtintą Palangos miesto Šventosios gyvenvietės teritorijos detalųjį planą teritorija, esanti posesijoje Nr. 130, patenka į Palangos miesto savivaldybės saugomą teritoriją – Būtingės paukščių pelkės ornitologinį draustinį. Kita vertus, pastebėtina, jog pareiškėjos procesinių teisių perėmėjams manant, kad faktinė situacija dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra pasikeitė, nėra užkertamas kelias kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą inicijuojant naują administracinę procedūrą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra, tiekiant naujus paaiškinimus dėl naujai pasikeitusios faktinės padėties.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančius aktus, vertino administracinėje byloje pateiktus įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas ir pareiškėjos apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos K. K. atstovės turto administratorės J. J. (pareiškėjos procesinių teisių ir pareigų perėmėjai – E. P., J. K., Z. K., S. E., J. J.) apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys