A-858-1498-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A858-1498/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01980-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 20. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugpjūčio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. įmonės skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. P. įmonė (toliau – ir pareiškėjas, Įmonė) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-2), prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2013 m. gegužės 2 d. nutarimą taikyti ekonomines sankcijas už Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) pažeidimus Nr. ATK2-68/13 (toliau – ir nutarimas Nr. ATK2-68/13).

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad Nutarimu Nr. ATK2-68/13 buvo pripažinta, jog jis pažeidė Įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 3 dalies 1, 4, 6 punktus, todėl jam skirta 10 000 Lt bauda.

Remiantis nutarimu Nr. ATK2-68/13 neginčytinai nustatyta, kad: 2013 m. kovo 15 d. apie 18.40 val. Įmonės degalinėje (duomenys neskelbtini) k., Kaišiadorių r., degalinėje dirbant operatoriui V. S., Įmonė, neturėdama licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais, tabako gaminių įsigijimą ir gabenimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, be Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyto pavyzdžio specialių ženklų (banderolių) ir be tabako gaminių įspėjamųjų užrašų, laikė tabako gaminius su Baltarusijos Respublikos banderolėmis – 10 pakelių cigarečių „Premjer 7“ ir 30 pakelių cigarečių „Fest“, kurių muitinės vertė yra 277,60 Lt. Įmonė nesutiko su Departamento teiginiais, jog pareiškėjo pozicija, kad atsakomybė už tabako gaminių laikymą taikytina fiziniam asmeniui V. B., vertintina kritiškai ir nepanaikina Įmonės atsakomybės už tinkamą Įstatymo imperatyvų laikymąsi jai priklausančioje prekybos vietoje, todėl laikytina gynybiniu veiksmu, akivaizdžiai siekiant išvengti atsakomybės, jog Įmonė turėjo užtikrinti, kad prekybos vietoje nebūtų vykdoma prekyba tabako gaminiais.

Pažymėjo, kad Įmonė pripažinta kalta ir ekonominė sankcija jai skirta dėl formalių pagrindų, neatsižvelgiant į faktines cigarečių atsiradimo Įmonės teritorijoje aplinkybes. Įmonė tabako gaminiais niekada neprekiavo ir neprekiauja, o nustatytas nelegalus cigarečių laikymo Įmonėje faktas peraugo į neteisėtą cigarečių slėpimą Įmonės kuro kolonėlėje. Pabrėžė, kad šis faktas nesietinas su Įmonės veikla, kadangi minėtas įvykis įvyko apeinant Įmonės galimybes užfiksuoti cigarečių atsiradimą Įmonės teritorijoje (tai patvirtina nelegaliai cigaretes įsigijusio asmens V. B. parodymai ir nurodytos aplinkybės, kuriomis pasinaudodamas jis pareiškėjo kolonėlėje paslėpė cigaretes). Tvirtino, jog 2013 m. kovo 15 d. apie 13.30 val.–14.00 val. degalinėje dirbęs operatorius G. K. niekaip negalėjo susekti cigarečių slėpimo fakto, todėl jis sąžiningai nurodė žinomas aplinkybes paaiškinime. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, atsižvelgęs į nustatytą pažeidimą, padarė išvadas ir Įmonės teritorijoje įrengė stebėjimo kameras.

Teigė, jog Departamentas padarė formalią išvadą dėl neteisėto cigarečių laikymo Įmonėje, nors faktiškai nustatyta, kad Įmonė cigarečių neįsigijo, nevaldė ir nelaikė, nelegaliai įsigytas cigaretes Įmonės teritorijoje slėpė Įmonėje nedirbantis ir su ja nesiejamas asmuo. Cigarečių paslėpimas kuro kolonėlėje, pasak V. B., įvyko labai staigiai, operatorius tuo metu aptarnavo klientą, todėl nepastebėjo, kai buvo paslėptos cigaretės. Priešingai negu nurodo atsakovas, kolonėlės užraktą galima buvo atrakinti ir kitu raktu (tuo ir pasinaudojo V. B.), tai patvirtina Įmonės darbuotojai ir pateikta medžiaga.

Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepimu (b. l. 28-33) į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime paaiškino, kad 2013 m. kovo 15 d. apie 18.40 val. Įmonė, neturėdama licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais degalinės parduotuvėje, Įmonei priklausančios degalinės (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kaišiadorių r. teritorijoje (benzino įpylimo kolonėlėje), dirbant operatoriui V. S., laikė tabako gaminius – 10 pakelių cigarečių „Premjer 7“ ir 30 pakelių cigarečių „Fest 7“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis (jų muitinės vertė – 277,60 Lt), tuo Įmonė pažeidė Įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 3 dalies 1, 4 ir 6 punktus.

Pažymėjo, kad Departamento teisinė argumentacija detaliai nurodyta nutarime Nr. ATK2-68/13, jame nuosekliai aprašyta ir įvardyta, kokiu pagrindu Įmonei taikoma atsakomybė už minėtų Įstatymo reikalavimų nesilaikymą.

Nurodė, jog byloje nėra ginčo, kad Įmonei priklausančios degalinės, esančios (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kaišiadorių r., teritorijoje benzino įpylimo kolonėlėje 2013 m. kovo 15 d. rasti tabako gaminiai, neturint Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos tabako gaminių auginimo, gamybos, didmeninės ar mažmeninės prekybos licencijos, be tabako gaminių įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, be Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyto pavyzdžio specialių ženklų – banderolių, kurių ženklinimas neatitinka Lietuvoje galiojančių tabako gaminių ženklinimo reikalavimų. Atkreipė dėmesį, jog Įmonė nutarimą Nr. ATK2-68/13 ginčija tuo aspektu, kad ji laikoma tinkamu atsakomybės subjektu dėl minėtų tabako gaminių laikymo Įmonės prekybos vietoje. Pareiškėjas, siekdamas konstatuoti nutarimo Nr. ATK2-68/13 neteisėtumą ir jį panaikinti, yra neteisus, skundo motyvai vertintini kritiškai, nes yra subjektyvaus teisės aktų aiškinimo ir taikymo rezultatas, nesilaikant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, nepanaikina Įmonės kaip juridinio asmens atsakomybės už teisės aktų nuostatų pažeidimo faktą.

Teigė, kad Departamentas, pagrįsdamas savo poziciją, vadovaujasi Įstatymo nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl juridinio asmens atsakomybės už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje juridinis asmuo vykdo savo ekonominę veiklą, ir nurodė, jog nagrinėjamoje byloje įrodyta, kad Įmonė pažeidė reikalavimą būti pakankamai rūpestinga ir atidžia, prižiūrint jos vykdomą ekonominę veiklą.

Atsakovas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A7-830/2004, kritiškai vertino Įmonės argumentus, jog nelegaliai įsigytas cigaretes jos teritorijoje slėpė Įmonėje nedirbantis ir su ja nesusijęs asmuo V. B., jog faktiškai nustatyta, kad Įmonė cigarečių neįsigijo ir nevaldė, kadangi, nepaisant aplinkybės, kad rastus tabako gaminius Įmonės prekybos vietoje esą padėjo su Įmone nesusijęs asmuo, tai nepanaikina Įstatyme Įmonei nustatyto imperatyvo laikytis teisės aktų reikalavimų, o jų pažeidimo atveju – atsakomybės už šių nuostatų pažeidimą taikymo. Be to, Įmonės tabako gaminių atsiradimo versija jai priklausančios degalinės, esančios (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kaišiadorių r., teritorijoje, benzino įpylimo kolonėlėje, vertintina kaip nepagrįsta bei abejotina, nes jokie objektyvūs byloje surinkti ir patikrinti įrodymai nurodomos versijos nepatvirtino.

Pažymėjo, kad Nutarimu Nr. ATK2-68/13 konstatuotos faktinės aplinkybės pagrįstos byloje surinktų įrodymų sistemine analize ir jų visuma. Policijos pareigūnų, valstybės tarnautojų, užfiksavusių pažeidimo faktą, patikrinime dalyvavusio Įmonės atstovo operatoriaus V. S., operatorių G. K., V. K. parodymai sutampa, tarp jų nėra prieštaravimų, šių asmenų parodymais netikėti nėra pagrindo, nes jie nėra suinteresuoti pažeidimo nustatymu, be to, jų parodymai jiems patiems neužtraukia jokios atsakomybės, duoti melagingus parodymus jiems nebuvo jokių paaiškinamų, todėl traktuoti jų parodymus kaip neteisingus, šališkus ar nepatikimus, nėra jokio pagrindo. Byloje nėra duomenų, kad liudytojams darytas poveikis duoti melagingus paaiškinimus, taip pat nėra duomenų, kad policijos pareigūnai ir patikrinime dalyvavę asmenys būtų buvę kaip nors suinteresuoti ir dėl to nepagrįstai kaltintų Įmonę pažeidimo įvykdymu. Tuo tarpu Įmonės nurodoma tabako gaminių atsiradimo versija neatitinka tikrovės.

Teigė, jog Įmonės savininko A. P. 2013 m. kovo 26 d. rašytinio paaiškinimo teiginiai vertintini kaip gynybinio pobūdžio, pateikiami siekiant suklaidinti ir išvengti gresiančios atsakomybės. Nurodė, kad Įmonės sąžiningumu abejoti verčia ir tai, jog skunde pareiškėjas nurodo, kad nelegalus cigarečių paslėpimas įvyko visiškai apeinant Įmonės galimybes užfiksuoti cigarečių atsiradimą Įmonės teritorijoje, o 2013 m. kovo 26 d. A. P. rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog jam buvo žinoma aplinkybė, kad benzino kolonėlės skydo užraktas buvo pažeistas, nes buvo sugedęs kolonėlės dozatorius. Vertino, kad Įmonė vis dėlto galėjo savo veiksmais užtikrinti jos teritorijoje esančių objektų saugumą nuo trečiųjų asmenų intervencijos, tačiau to nepadarė, kadangi buvo akivaizdžiai suinteresuota vykdyti neteisėtą veiklą.

Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2007 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1186/2007) atsakovas kritiškai vertino pareiškėjo teiginį, jog jis tabako gaminiais neprekiauja, Įmonė nubausta nepagrįstai. Paaiškino, kad vertinant Įstatymo nuostatų pažeidimus nebūtina nustatyti tabako gaminių pardavimo faktą, pakanka nustatyti, jog tokie tabako gaminiai buvo rasti Įmonės prekybos vietoje.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 3 d. sprendimu (b. l. 122-128) pareiškėjo A. P. įmonės skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra ginčo dėl šių faktinių aplinkybių: 2013 m. kovo 15 d. apie 18.40 val. A. P. įmonės degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini) k., Kaišiadorių r., degalinėje dirbant operatoriui V. S., benzino įpylimo kolonėlėje, t. y. Įmonės, neturinčios licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais, tabako gaminių įsigijimą ir gabenimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, įrangoje, be Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyto pavyzdžio specialių ženklų (banderolių) ir be tabako gaminių įspėjamųjų užrašų buvo tabako gaminiai su Baltarusijos Respublikos banderolėmis – 10 pakelių cigarečių „Premjer 7“ ir 30 pakelių cigarečių „Fest“, kurių muitinės vertė yra 277,60 Lt. Šioje administracinėje byloje teismas sprendė klausimą, ar pareiškėjas gali būti atsakingas už tai, kad jo kolonėlėje buvo rasti tabako gaminiai.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad A. P. įmonė kaip juridinis asmuo, be kita ko, vykdantis licencijuojamą verslą, t. y. prekybą alkoholiniais gėrimais bei degalais, privalo itin atidžiai rūpintis savo įranga, todėl už tokioje įrangoje rastų tabako gaminių laikymą turi atsakyti būtent Įmonė. Situaciją, kad benzino įpylimo kolonėlę gali atrakinti bet kas, teismas vertino kaip pareiškėjo neteisėtą aplaidumą, pareigų nevykdymą. Sprendė, jog atsakovas skundžiamame nutarime Nr. ATK2-68/13 visiškai pagrįstai konstatavo, kad už tabako gaminių patekimą į pareiškėjo benzino įpylimo kolonėlę atsakingas būtent pats pareiškėjas, nes pirminiuose 2013 m. kovo 15 d. V. S. rašytiniuose paaiškinimuose nebuvo minimas V. B., o V. B. paaiškinimai surašyti tik 2013 m. kovo 28 d. Teismas vertino, jog V. B. bandė prisiimti kaltę, tačiau tai esmės nekeičia, nes, kaip paminėta aukščiau, nėra svarbu, kas padėjo tabako gaminius į benzino įpylimo kolonėlę. Svarbu tai, kas laikė benzino kolonėlėje tabako gaminius ir tai, kas neužtikrino, jog tabako gaminiai į tą kolonėlę nepatektų.

Atsižvelgęs į visa, ką išdėstė, teismas konstatavo, jog A. P. įmonės kaltė įrodyta, todėl naikinti atsakovo 2013 m. gegužės 2 d. nutarimą taikyti ekonomines sankcijas už Įstatymo pažeidimus Nr. ATK2-68/13 nėra teisinio pagrindo.

III. Pareiškėjas A. P. įmonė apeliaciniu skundu (b. l. 133-134) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jam skirtą baudą panaikinti arba sumažinti jos dydį.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesilaikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 87 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytų reikalavimų, todėl pažeidė procesinės teisės normas (ABTĮ 142 str. 1 d.). Vilniaus apygardos administracinis teismas nenurodė įstatymų ar kokių nors kitų teisės aktų, kuriuos pažeidė Įmonė ir dėl to padarė pažeidimą.

Pažymėjo, jog, jei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuspręstų, kad Įmonė net ir tokiu atveju privalėjo užtikrinti, kad jos darbuotojai ar kiti asmenys nedarytų Įmonės teritorijoje pažeidimų, pareiškėjas prašė sumažinti Įmonei skirtą sankciją, nes tokia bauda gali sutrikdyti Įmonės veiklą, t. y. bus sunku atsiskaityti su darbuotojais ir įsigyti pardavimui įvairius naftos ir kitus produktus bei prekes.

Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 141-143) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodo, kad palaiko argumentus, nurodytus pirmosios instancijos teismui, todėl jų nekartoja. Mano, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas išsamiai išnagrinėjo administracinę bylą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Pažymi, kad apeliantas apeliaciniame skunde nepateikė naujų argumentų, kurie keltų abejonių dėl ginčijamo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovas nurodo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas, vertindamas byloje esančias aplinkybes, nepažeidė nei materialinės, nei procesinės teisės normų. Tokie apelianto argumentai vertintini kaip nepagrįsti, subjektyvaus ir gynybinio pobūdžio.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui buvo suformuluotas vienas reikalavimas – panaikinti Departamento 2013 m. gegužės 2 d. nutarimą taikyti ekonomines sankcijas už Įstatymo pažeidimus Nr. ATK2-68/13. Reikalavimo pakeisti Departamento 2013 m. gegužės 2 d. nutarimą sumažinant paskirtos sankcijos dydį pirminiame skunde nebuvo. Atsakovas, remdamasis ABTĮ 130 straipsnio 6 dalimi, teigia, jog šis pareiškėjo reikalavimas apeliacinės instancijos teismo neturi būti vertinamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas iš esmės kilo dėl atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2013 m. gegužės 2 d. nutarimo taikyti pareiškėjui A. P. įmonei ekonomines sankcijas už Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (toliau – ir Tabako kontrolės įstatymas) pažeidimus Nr. ATK2-68/13 teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas administracinėje byloje pateiktą pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, iš esmės nustatęs, kad atsakovas pagrįstai konstatavo pareiškėjo įvykdytus pažeidimus ir pagrįstai skyrė jam 10 000 Lt baudą.

Pareiškėjas pateiktu apeliaciniu skundu su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka ir pabrėžia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančius aktus, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus.

Teisėjų kolegija tokiai pareiškėjo pozicijai iš dalies pritaria ir pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnio 1 dalį administracinis teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė. Teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą (ABTĮ 136 str. 2 d.). Šiuo atveju atsižvelgusi į nustatytą teisinį reguliavimą ir teismui suteikiamas galias teisėjų kolegija įvertina bylos aplinkybes, atsižvelgdama į apeliacinio skundo reikalavimą (b. l. 133-134), bet nesivadovaudama vien tik apeliacinio skundo argumentais dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo, nepagrįstumo.

Vertindama priimtą teismo sprendimą teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad tabako vartojimas kenkia sveikatai, gali sukelti neigiamų socialinių padarinių, dėl to tabakas ir jo gaminiai priskirtini ypatingiems produktams, kurių gamybą, apyvartą ir vartojimą valstybė, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – ir Konstitucija) turinti inter alia priedermę rūpintis žmonių sveikata (Konstitucijos 53 str. 1 d.) ir įgaliojimus reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (Konstitucijos 46 str. 3 d.), gali ir turi kontroliuoti. Taigi įstatymų leidėjas, pagal Konstituciją turintis teisę nustatyti tabako, kaip ypatingo produkto, kontrolės priemones ir tvarką, gali nustatyti specialų teisinį reguliavimą, inter alia tam tikrus draudimus, ribojimus ir kt., kurie nėra būdingi kitų produktų gamybos, apyvartos ir vartojimo santykių teisiniam reguliavimui; įstatymais nustatytų tabako kontrolės priemonių ir tvarkos – draudimų, ribojimų ir kt. – nepaisymas, kitų teisės aktais nustatytų tabako ir jo gaminių gamybos, apyvartos ir vartojimo reikalavimų pažeidimai daro žalą valstybės ūkio sistemai, inter alia finansinei tvarkai. Atitinkamai, įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi ir įgaliojimus nustatyti teisinę atsakomybę už minėto teisinio reguliavimo pažeidimus, inter alia nustatyti atitinkamas sankcijas teisės pažeidėjams; šios sankcijos teisės pažeidėjams gali būti ir griežtos (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimus).

Pažymėtina, jog pagrindinis aktas reguliuojantis su tabako auginimu, tabako gaminių gamyba, prekyba, laikymu, gabenimu, įvežimu, importu, reklama, vartojimu, įsigijimo ir (ar) vartojimo skatinimu bei rėmimu susijusius santykius, bei nustatantis valstybės tabako kontrolės pagrindus Lietuvos Respublikoje yra Tabako kontrolės įstatymas (2012 m. rugsėjo 1 d. redakcija).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu skundžiamas nutarimas buvo priimtas jam inkriminuojant Tabako kontrolės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 3 dalies 1, 4, 6 punktų pažeidimus ir už jų pažeidimą skyrus 10 000 Lt baudą (b. l. 6-13).

Vertinant nurodytą pažeidimą pažymėtina, jog Tabako kontrolės įstatymo 10 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos Respublikoje verstis tabako auginimu, tabako gaminių gamyba, didmenine ir mažmenine prekyba leidžiama tik turint nustatyta tvarka išduotas licencijas. To paties įstatymo 14 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti, laikyti tabako gaminius neturint licencijos verstis tabako gaminių gamyba, didmenine ar mažmenine prekyba tabako gaminiais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus. Atitinkamos licencijos kopija turi būti visose tabako gaminių pardavimo ir (ar) laikymo vietose. Pagal to paties straipsnio 3 dalies 1 punktą Lietuvos Respublikoje draudžiama juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams parduoti, laikyti, gabenti tabako gaminius, taip pat importuoti į Lietuvos Respubliką tabako gaminius be tabako gaminių įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, be Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyto pavyzdžio specialių ženklų – banderolių, išskyrus atvejus, kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcizų įstatymu ir kitais teisės aktais tabako gaminių specialūs ženklai – banderolės nėra privalomos (4 p.), jeigu tabako gaminių ženklinimas neatitinka šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų tabako gaminių ženklinimo reikalavimų (6 p.).

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija pabrėžia, kad byloje ginčo nekyla dėl to, jog nurodytų Tabako kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimas buvo siejamas su tuo, kad tabako gaminiai (iš viso 40 vienetų cigarečių pakelių (10 pakelių cigarečių „Premjer 7“ ir 30 pakelių cigarečių „Fest“) buvo rasti laikomi pareiškėjui priklausančios degalinės, esančios (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kaišiadorių r., teritorijoje (benzino užpylimo kolonėlėje), neturint licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais, be tabako gaminių įsigijimą ir gabenimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, be Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyto pavyzdžio specialių ženklų (banderolių) ir be tabako gaminių įspėjamųjų užrašų. Kita vertus, pareiškėjas teigia, kad fizinis asmuo V. B. pats pripažįsta ten juos padėjęs, šis subjektas nėra niekaip susijęs su pareiškėju, negalėjo veikti jo vardu ar interesais ir atitinkamai pareiškėjui atsakomybė pagal nurodytas Tabako kontrolės įstatymo nuostatas negali būti taikoma. Taigi iš administracinėje byloje pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad ginčas tarp proceso šalių iš esmės kyla dėl nurodyto aspekto teisinio vertinimo.

Vertindama nurodytą aspektą teisėjų kolegija visų pirma pabrėžia, kad pareiškėjas yra juridinis asmuo ir juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą. Taigi bet kokia juridinio asmens vykdoma ūkinė veikla (šiuo atveju aukščiau nurodyta tabako gaminių pardavimo veikla) ūkio subjekto (pareiškėjo) yra vykdoma per atitinkamus darbo santykiais su pareiškėju susijusius asmenis (pardavėjus). Tai yra vienintelis įmanomas ūkio subjekto (pareiškėjo) tokios veiklos būdas (vienintelė jos išraiškos forma). Atitinkamai, ūkio subjekto darbuotojų, kurie pagal atitinkamas darbo sutartis darbdavio vardu vykdo šią veiklą, vykdoma veikla laikytina paties ūkio subjekto veikla. Juridinio asmens kaltė sietina su fizinio asmens, veikiančio juridinio asmens naudai ar jo interesais, kalte (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimą).

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju susiklostė specifinė situacija. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad V. B. 2013 m. kovo 28 d. paaiškinimuose pats pripažino, kad jis patikrinimo dieną įsigijo rastus tabako gaminius ir nenorėdamas jų vežtis į darbą su turimu spintelės raktu atrakino benzino kolonėlės spyną ir ten paliko tabako gaminius, vakare atėjus pasiimti tabako gaminių jų nebebuvo ir iš dirbusio operatoriaus sužinojo, kad juos surado per atliktą patikrinimą (b. l. 60-61). Šiuos paaiškinimus atitinka ir 2013 m. kovo 26 d. A. P. ir V. S. 2013 m. kovo 27 d. paaiškinimai apie nurodytą situaciją (b. l. 56-57, 59). Pastebėtina, jog byloje nėra pateikta duomenų, paneigiančių V. B. pateiktus paaiškinimus, ar tai, kad A. P., kiti subjektai darė kokią nors įtaką dėl nurodytų jiems palankių paaiškinimų davimo. Nurodytos aplinkybės taip pat iš esmės paaiškina ir tai, kad rakinama A95 markės benzino užpylimo kolonėlės spyna patikrinimo metu buvo nesugadinta (b. l. 39). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad nurodytos aplinkybės paaiškėjo po patikrinimo ir jų patikrinimo metu benzino kolonėlės operatorius V. S. pateiktuose paaiškinimuose negalėjo nurodyti. Atitinkamai, atsižvelgus į paaiškinimo pateikimo laiką ir V. B. nurodytą atėjimo į benzino kolonėlėje pasiimti savo padėtų tabako gaminių laiką, nesutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nepagrįstai pirminiuose 2013 m. kovo 15 d. V. S. rašytiniuose paaiškinimuose neminimas V. B. (b. l. 52-53).

Teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad pareiškėjui, kaip subjektui užsiimančiam tam tikra ūkine veikla, yra keliami reikalavimai laikytis teisės aktų nustatytų reikalavimų, rūpintis įranga, jos teritorijos apsauga. Kita vertus, pareiškėjui negali būti keliami absoliutūs, neproporcingi reikalavimai. Pažymėtina, jog cigarečių paslėpimas kuro kolonėlėje, pasak V. B., įvyko labai staigiai, operatorius tuo metu aptarnavo klientą, todėl nepastebėjo, kai buvo paslėptos cigaretės. Priešingai negu nurodo atsakovas, pateikti paaiškinimai liudija, kad benzino kolonėlės užraktą galima buvo atrakinti ir kitu raktu (tuo ir pasinaudojo V. B.) (b. l. 60-61). Atitinkamai, į tai atsižvelgus šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas, atidus prižiūrėdamas jo vykdomą veiklą, teritoriją.

Pastebėtina, jog už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus subjektams yra taikytinos ekonominės sankcijos ir pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę būtent atsakovas, kaip pažeidimą inkriminuoti institucija, turi pažeidimą įrodyti (žr. mutatis mutandis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006, 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-351/2013, 2014 m. gegužės 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1128/2014).

Atitinkamai, tokiomis aplinkybėmis kokios susiklostė šioje administracinėje byloje: 40 pakelių cigarečių radus benzino kolonėlėje (toliau nuo pačios vietos, kur yra pareiškėjo darbuotojai), kur pašalinis asmuo – nedirbantis pareiškėjui, niekaip kitaip su juo nesusijęs – iš esmės prisipažįsta pats ten juos padėjęs, iš esmės nesant duomenų dėl bandymo klaidinti ar neatitinkančios tiesos aplinkybių įvardijimo, nesant duomenų, leidžiančių spręsti, kad buvo veikiama pareiškėjo interesais ir nesant jų pardavimo fakto, atsižvelgiant į rastų cigarečių kiekį, nesant įrodymų, jog nors dalį objektyviosios pažeidimo pusės veiksmų atliko pareiškėjas ar tai buvo daroma jo vardu ar interesais, nesant pareiškėjo kaltės, o priešingas išvadas grindžiant tik spėjimais ir prielaidomis, konstatuotina, jog atsakovo skundžiamas nutarimas, kuriame konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė aptariamas Tabako kontrolės įstatymo nuostatas ir už tai jam skirta 10 000 Lt bauda, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė pakankamų įrodymų, patvirtinančių, kad šiuo atveju buvo veikiama pareiškėjo naudai ar jo interesais, kad pareiškėjas, atsižvelgus į tai, kad tabako gaminiai buvo padėti patikrinimo dienos 12 val. (b. l. 59-61), o patikrinimas atliktas apie 18.40 val., iš esmės yra atsakingas už tabako gaminių laikymą, kad jie yra susiję su jo veikla ir jam turėtų būti taikoma atsakomybė dėl Tabako kontrolės įstatymo pažeidimo (b. l. 37). Šiuo atveju teisėjų kolegija, vertindama bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikimą, vadovaudamasi protingumo principu, neturi pakankamo pagrindo konstatuoti būtent pareiškėjo įvykdytą Tabako kontrolės įstatymo pažeidimą, atsižvelgiant į faktines cigarečių atsiradimo pareiškėjo teritorijoje aplinkybes (ABTĮ 57 str.). Be to, kylant abejonių dėl pareiškėjo atsakomybės, šios abejonės vertintinos būtent pareiškėjo naudai (lot. in dubio pro reo) (ABTĮ 57 str.).

Pastebėtina, jog, kaip minėta, atsakovas nagrinėjamu atveju neįrodė, kad rasti tabako gaminiai susiję su pareiškėjo vykdoma veikla. Atitinkamai, atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nepagrįstai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis ir sprendimais bylose, kurių faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios, todėl tai nelaikytina argumentais, įrodymais pagrindžiančiais tai, jog pareiškėjas pagrįstai patrauktas atsakomybėn už aptartus Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus ir jam pagrįstai taikyta ekonominė sankcija (b. l. 141-143).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, vertino ginčo sprendimui svarbias aplinkybes, todėl jo priimtas sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu. Šiuo atveju teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovo priimtas skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Be to, atsižvelgus į šioje teismo nutartyje nurodytus argumentus pasisakyti dėl kitų apeliacinio skundo argumentų (pvz., pareiškėjui skirtos baudos proporcingumo) yra netikslinga (b. l. 133-134).

Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo A. P. įmonės apeliacinis skundas tenkintinas pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinant ir priimant naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti atsakovo 2013 m. gegužės 2 d. nutarimą Nr. ATK2-68/13 pareiškėjui taikyti ekonomines sankcijas už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

pareiškėjo A. P. įmonės apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo A. P. įmonės skundą tenkinti. Panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2013 m. gegužės 2 d. nutarimą taikyti ekonomines sankcijas už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. ATK2-68/13.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras Drigotas

Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas