A-858-465-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A858-465/2014

Teisminio

proceso Nr. 3-63-3-00033-2013-7

Procesinio

sprendimo kategorija 11.4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N

U T A R T I S

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno

Gadliausko ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje

apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo

R. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos

administracinio teismo 2013 m. gegužės 17 d. sprendimo administracinėje

byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Nacionalinei

žemės tarnybai prie Žemės ūkio dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos

apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 9-16, 30-31), prašydamas

panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau –

ir atsakovas, Nacionalinė žemės tarnyba) 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr.

S36-54 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) pilietei B. M.“ (toliau – ir Sprendimas Nr. S36-54).

Pareiškėjas

nurodė, kad jo velionė motina B. M. 1991 m. lapkričio 22

d. padavė prašymą Plungės miesto savivaldybei dėl nuosavybės natūra atkūrimo į

visą jos tėvo J. N. ir senelio K. N. turėtą

žemę (duomenys neskelbtini). Teigė, kad 2012 m. gruodžio 10 d.

Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyriaus (toliau – ir Plungės ir

Rietavo skyrius) vedėjas priėmė ginčijamą Sprendimą Nr. S36-54, kuriuo

nusprendė B. M. atkurti nuosavybės teisę į 1,7042 ha

žemės, grąžinant natūra 2 sklypus: vieną – 0,5500 ha ir antrąjį – 1,1542 ha.

Paaiškino,

kad jis yra B. M. sūnus ir jos turto paveldėtojas. Nurodė,

jog Sprendimu Nr. S36-54 jo išlikusi vientisa žemė buvo išskaidyta į tris

dalis, atsisakant atstatyti nuosavybę į viduriniąją dalį. Manė, kad Sprendimas Nr.

S36-54 yra neteisėtas ir neteisingas, darantis pareiškėjui didelę turtinę ir

moralinę žalą, įteisinantis įstatymams prieštaraujančių sprendimų egzistavimą. Taip

pat nurodė, kad dėl Sprendimo Nr. S36-54 (duomenys neskelbtini) pramoniniame

rajone, kur pagal įstatymus gyvenama statyba netinkama ir neleistina, vietoj

vieno grąžintino didelio ir tinkamo pramonės įmonei statyti sklypo, buvo

suformuoti trys sklypai: iš kurių du – 0,5500 ha ir 1,1542 ha skirti nuosavybės

B. M. atkūrimui, o trečiasis – 0,5646 ha sklypas numatytas

uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Plungės Agnė“ pastatų

eksploatacijai.

Teigė, kad jo

paveldėto turto suskaidymas į tris dalis nėra pagrįstas jokiais įstatyminiais

pagrindais, o paremtas tik tuo, kad vidurinėje sklypo dalyje stovi senas

skardinis, jau akivaizdžiai susidėvėjęs ir nenaudojamas angaras, kuriame

nevyksta jokia reali veikla.

Nurodė 2001

m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir

Konstitucinis Teismas) nutarimą, kuriame, kaip teigia pareiškėjas, konstatuota,

kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį

turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 3

punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3

daliai, kas anot pareiškėjo reiškia, kad kai laisvai (neužstatytai) žemei nėra

konkretaus visuomenės poreikio, visa tokia žemė turi būti grąžinama jos

teisėtiems šeimininkams. Taip pat nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio

teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A10-640/2007,

kurioje, kaip pareiškėjas teigia, konstatuota tai, jog žemė yra išnuomota, nėra

įstatymo nustatyta kliūtis, dėl kurios nuosavybės teisės į žemę natūra negalėtų

būti atkurtos.

Manė, kad

Plungės rajono savivaldybės administracija minėtą sandėlį visų pirma turėjo

pasiūlyti nupirkti pareiškėjo motinos žemės paveldėtojams, tačiau tai niekada

nebuvo padaryta. Pareiškėjas abejojo, ar sandėlis yra teisėtai įregistruotas.

Teigė, kad adresu (duomenys neskelbtini), esantis sklypas yra

grąžintinoje žemėje, o pareiškėjas, būdamas jos paveldėtoju, pageidauja ją

atgauti natūra, todėl ši žemės dalis galėjo būti išnuomojama ne 50-čiai metų, o

iki nuosavybės teisių atkūrimo. Akcentavo, jog sudaryta minėta ilgalaikė žemės

sklypo nuomos sutartis yra neteisėta, o atstatyti nuosavybę į žemės sklypą

nuolat atsisakoma.

Pabrėžė, kad

atsisakymas grąžinti žemės dalį dėl to, kad negalima grąžinti užstatytos žemės,

jau ne kartą yra paneigtas panašiose bylose daugelyje kitų teismų. Manė, jog

tokią teismų praktiką žinojo ir Nacionalinė žemės tarnyba, tačiau sąmoningai

jos netaikė.

Atsakovas Nacionalinė

žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu (I t., b. l. 68-70)

į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime

nurodė, kad pretendentė į buvusių savininkų J. N. ir K. N. turėtą žemę (duomenys neskelbtini) yra

pareiškėjo motina B. M., 1991 m. lapkričio 21 d. prašiusi perduoti

neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, lygiavertį turėtajam, o likusią dalį kompensuojant.

Teigė, kad B. M. 1991 m. gruodžio 3 d. mirus, jos

įpėdiniai vyras A. T. M. ir sūnus R.

M. 1992 m. sausio 26 d. pateiktu prašymu patvirtino B. M. valią,

tačiau vėliau įpėdinių valia nuolat keitėsi: 1992 m. sausio 28 d. A. T. M. prašė atlyginti tik kompensuojant; 1992 m. rugsėjo 22 d.

A. T. M. ir R. M. pareiškė, kad

nori susigrąžinti žemę natūra, o už likusią dalį sutinka gauti kompensaciją; 1994

m. kovo 15 d. A. T. M. ir R. M. prašė

sugrąžinti kompensuojant ir 0,3 ha žemės natūra; 1994 m. liepos 5 d. R. M. dar kartą pareiškė, kad nori gauti kompensaciją ir 0,3

ha žemės natūra; 1994 m. liepos mėn. A. T. M. prašė

sugrąžinti kompensuojant ir suteikiant 0,2 ha žemės; 2003 m. sausio 28 d. A.

T. M. ir R. M. prašė sugrąžinti

žemę natūra, o už likusią užstatytą dalį kompensuojant; 2003 m. kovo 31 d.

R. M. prašė visą paveldėtą žemę sugrąžinti natūra.

Atsakovas

teigė, kad pareiškėjo pageidaujamas susigrąžinti žemės sklypas užimtas pastatu (1994

m. pastatytas arkinis sandėlis, po pastatu esantis 1,7291 ha ploto žemės sklypas

2001 m. rugsėjo 25 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys

neskelbtini) buvo išnuomotas J. Č.). Atsižvelgiant į

A. T. M. ir R. M. 2003 m. kovo 31 d.

prašymą, Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m.

lapkričio 21 d. įsakymu Nr. D-713 buvo leista rengti detalųjį planą, detalus

planas patvirtintas Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus

2007 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. D-387, kuriuo suformuoti du žemės sklypai: vienas

suformuotas prie UAB „Plungės Agnė“ priklausančių pastatų, kitas – nuosavybės

teisės atkūrimui.

Pažymėjo, kad

B. M. turto paveldėtojo R. M. prašymas

atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų J. N. ir K. N. (duomenys neskelbtini) turėtą žemę buvo

svarstomas Telšių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo

departamento Plungės rajono žemėtvarkos skyriuje 2007 m. rugsėjo 12 d. vykusiame

posėdyje (posėdžio protokolas Nr. Vl-28), tačiau R. M. nesutiko,

jog nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį plotą būtų

atkurtos pagal Plungės rajono savivaldybės parengtą detalųjį planą ir

pageidavo, kad būtų grąžintas visas plotas kartu su nuomininku ir jo pastatais

užimta žeme, o jei to negalima padaryti, prašė grąžinti vėliau pagal jo

pareikštą valią. Pastebėjo, jog J. Č. sutiko sumažinti

savo nuomojamo sklypo plotą. Vadovaujantis detaliuoju planu, B.

M. paveldėtojams grąžinamos žemės plotas sudarė 1,1542 ha, o nuomininkui likusi

žemės sklypo dalis – 0,5646 ha ploto. Teigė, kad 2007 m. rugsėjo 12 d. posėdyje

nutarta likusią žemės dalį atkurti vėliau pagal B. M. paveldėtojo

pasirinktus būdus, o R. M. buvo įpareigotas apsispręsti

iki 2007 m. lapkričio 15 d. ir pareikšti savo valią.

Nurodė, kad iki

šios dienos R. M. savo valios neišreiškė, buvo kviestas į

posėdį, vykusį 2007 m. spalio 22 d., dėl perduodamų neatlygintinai nuosavybėn

naujų žemės sklypų skyrimo (duomenys neskelbtini), tačiau neatvyko.

A. T. M. ir R. M. 2008 m. kovo 13 d. raštu

Nr. R3-326 buvo raginami apsispręsti ir pasirinkti nuosavybės teisių atkūrimo

būdą, 2008 m. spalio 15 d. raštu Nr. R3-1385 buvo kviečiami atvykti dėl

perduodamo neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčio žemės sklypo individualiai

statybai suteikimo (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad A. T. M. ir R. M. pasirinkti lygiavertį

žemės sklypą (duomenys neskelbtini) buvo kviečiami ir anksčiau: 2002 m.

gegužės 17 d. raštu Nr. 359, 2004 m. birželio 8 d., 2004 m. liepos 26 d. raštu

Nr. 708, tačiau neatvykdavo ir valios nepareikšdavo.

Teigė, kad

nesulaukus R. M. valios pareiškimo, Nacionalinės žemės tarnybos

Plungės ir Rietavo skyrius 2011 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr.

36SD-(14.36.45.)-2129 informavo, kad iki 2011 m. spalio 10 d. R. M. nepasirinkus priimtino nuosavybės teisių atkūrimo būdo

už likusį negrąžintą žemės plotą, Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir

Rietavo skyrius būdą parinks pagal paskutinį pateiktą prašymą, t. y. 2003 m.

kovo 31 d. prašyme nurodytą valią. Nurodė, jog Plungės ir Rietavo skyrius 2011

m. spalio 3 d. raštu Nr. 36SD-(14.36.45.)-2321 kvietė R. M. į

posėdį, vyksiantį 2011 m. lapkričio 18 d. dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal

patvirtintą detalųjį planą, tačiau R. M. 2011 m. spalio 7

d. ir 2011 m. spalio 12 d. raštais informavo, kad neatvyks ir kad prašo

atstatyti nuosavybės teises į visą žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pabrėžė,

jog atsižvelgiant į 2011 m. spalio 12 d. R. M. pareiškimą

posėdis buvo atidėtas, R. M. Nacionalinės žemės tarnybos

Plungės ir Rietavo skyriaus 2011 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. 36SD-(14.36.45.)-2635

buvo informuotas, kad atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį (duomenys

neskelbtini), kuriame yra statiniai, negalima. Teigė, jog Plungės ir

Rietavo skyriaus 2012 m. spalio 19 d. raštu Nr. 36SD-(14.36.104.)-1779 kvietė

R. M. į 2012 m. lapkričio 12 d. vyksiantį nuosavybės

teisių atkūrimo į žemę komisijos posėdį, tačiau R. M. pateikė

2012 m. spalio 29 d. pareiškimą, kuriame išreiškė nepasitenkinimą dėl

nuosavybės atkūrimo dviejuose sklypuose ir prašė nuosavybės teisių sprendimo

priėmimo klausimo svarstymą atidėti.

Akcentavo,

kad 2012 m. lapkričio 12 d. posėdžio metu Plungės ir Rietavo skyrius, gavęs

nurodymą paspartinti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę miestuose procesą ir kuo

skubiau įvykdyti įsipareigojimus piliečiams, nusprendė neatidėlioti nuosavybės

atkūrimo klausimo ir priimti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio

ministerijos sprendimą atkurti nuosavybės teises pilietei B.

M. į tenkančią 1,7042 ha ploto dalį (buvęs savininkas J.

N.), grąžinant natūra laisvą ir neužstatytą 1,1542 ha ploto žemės sklypą (duomenys

neskelbtini) ir 0,5500 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (posėdžio

protokolas Nr. 36PRT-216). Paaiškino, jog tokiu būdu pretendentei B. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į visą jai tenkančią

žemės dalį iš buvusio savininko J. N. valdytos žemės (duomenys

neskelbtini). Teigė, kad Plungės ir Rietavo skyrius 2012 m. gruodžio 12 d. raštu

Nr. 36SD-(14.36.104.)-2075 informavo R. M. apie priimtą

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. gruodžio 10

d. sprendimą Nr. S36-54 ir jį jam įteikė. Manė, jog Nacionalinės žemės tarnybos

prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimas Nr. S36-54

priimtas teisėtai ir pagrįstai, todėl neturi būti panaikintas.

II. Klaipėdos

apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 17 d. sprendimu (I t., b. l. 145-153)

pareiškėjo R. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas

pagrindiniu motyvu dėl reikalavimo panaikinti ginčijamą Sprendimą Nr. S36-54

nurodė tai, jog jam nebuvo atkurta nuosavybė į visą išlikusį žemės sklypą, jis

buvo išskaidytas į tris dalis, atsisakant atstatyti nuosavybę į viduriniąją

dalį, esančią (duomenys neskelbtini), kuri pagal valstybės įmonės

Registrų centro 2013 m. kovo 7 d. nekilnojamojo turto registro centrinio

duomenų banko išrašą yra 0,5646 ha ploto.

Teismas

nustatė, kad 2007 m. rugsėjo 12 d. pareiškėjas pasirašė, jog susipažino su

Lietuvos Respublikos Telšių apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 12 d.

sprendimo „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei B.

M.“ Nr. 68-19627 projektu, kuriame nurodyta, kad Telšių apskrities

viršininkas nusprendžia atkurti pilietei B. M. nuosavybės

teises į buvusio savininko J. N. nekilnojamo turto dalį

1,8750 ha žemės, perduodant neatlygintinai natūra išlikusią laisvą neužstatytą

0,0313 ha ploto žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), iš

bendro 0,1722 ha ploto žemės (1.1 punktas) bei perduodant neatlygintinai

nuosavybėn naują 0,1395 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)

(1.2 punktas), o už 1,7042 ha – vėliau įstatymo nustatyta tvarka pagal

pretendento pasirinktą būdą (1.4 punktas). Pabrėžė, jog byloje nėra duomenų,

kad šis sprendimas būtų nuginčytas ir negaliojantis.

Pagal Telšių

apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Plungės

rajono žemėtvarkos skyriaus (teisių perėmėja – Nacionalinė žemės tarnyba prie

Žemės ūkio ministerijos) 2007 m. rugsėjo 12 d. protokolą Nr. V1-28 nustatė, jog

pareiškėjas 2007 m. rugsėjo 12 d. posėdyje dėl R. M. prašymo

nagrinėjimo atkuriant nuosavybės teises nesutiko, kad nuosavybės teisės į (duomenys

neskelbtini) esantį plotą būtų atkuriamos pagal Plungės rajono savivaldybės

parengtą detalųjį planą ir pageidavo, jog būtų grąžintas visas plotas kartu su

nuomininku ir jo pastatais užimta žeme. Jei to negalima padaryti, prašė

atkurti nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) suformuotus sklypus,

o likusį plotą gražinti vėliau pagal jo pareikštą valią. Pareiškėjas dar nebuvo

apsisprendęs ir žadėjo ieškoti lygiaverčio sklypo kitose Respublikos

teritorijose. Dėl (duomenys neskelbtini) esančio sklypo susigrąžinimo

kartu su nuomininku galimybių žadėjo aiškintis su teisininkais ir nesutiko, kad

būtų grąžinama dalis sklypo. Taip pat pageidavo apžiūrėti ir pasirinkti

lygiaverčius sklypus (duomenys neskelbtini).

Minėto

posėdžio metu nutarta Telšių apskrities viršininko sprendimu atkurti nuosavybės

teises į dalį buvusio savininko J. N. (duomenys

neskelbtini) turėtos žemės (duomenys neskelbtini), o likusią dalį

atkurti vėliau pagal pretendento pasirinktus būdus. Taip pat nutarta, kad

pareiškėjas dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo turi apsispręsti iki 2007 m.

lapkričio 15 d. ir informuoti Plungės žemėtvarkos skyrių.

Pažymėjo, kad

byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas iki 2007 m. lapkričio 15 d. būtų

pasirinkęs žemės, priklaususios J. N., grąžinimo B. M. būdą.

Nurodė, kad

pagal valstybės įmonės Registrų centro 2013 m. kovo 7 d. nekilnojamojo turto

registro centrinio duomenų banko išrašą, adresu (duomenys neskelbtini),

yra 1994 metais pastatytas 699,68 kv. m. bendro ploto pastatas – arkinis

sandėlis, todėl akivaizdu, kad žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini),

nėra laisva (neužstatyta) žemė Atkūrimo įstatymo ar Lietuvos Respublikos

piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo

įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m.

rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės

teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir

sąlygų“ (toliau – ir Tvarka), prasme. Pažymėjo, kad pagal byloje pateiktą

Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. gegužės 21 d.

įsakymo Nr. D2-387 „Dėl detaliųjų planų tvirtinimo“ trečio punkto išrašą,

patvirtintas detalusis planas uždarajai akcinei bendrovei „Plungės Agnė“ nuomos

teise priklausančio 1,7291 ha ploto (kitos komercinės paskirties ir smulkaus

verslo objektams statyti ir eksploatuoti) sklypo, esančio (duomenys

neskelbtini). Šiuo detaliuoju planu numatoma suformuoti du žemės sklypus:

vienas reikalingo dydžio sklypas bus suformuojamas prie uždarajai akcinei

bendrovei „Plungės Agnė“ priklausančių pastatų, kitas sklypas suformuojamas

nuosavybės teisės atkūrimui, perduodant neatlygintinai išlikusį natūra buvusioje

vietoje. Įregistruoto žemės sklypo kadastrinis numeris yra (duomenys

neskelbtini). Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. 25

patvirtintas Telšių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo

ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjos 2007 m. balandžio 6 d.

Pastebėjo, kad byloje duomenų, jog šis detalusis planas būtų nuginčytas ir

negaliojantis, nėra.

Pažymėjo, kad

administracinėje byloje Nr. I-533-162/2008 pareiškėjas R. M. 2008

m. rugpjūčio 5 d. kreipėsi Klaipėdos apygardos administracinį teismą

prašydamas: 1) pripažinti neteisėtu Telšių apskrities viršininko

administracijos 2008 m. liepos 2 d. raštą Nr. S.8-1282, kuriuo atsisakyta B. M. atkurti nuosavybės teisę į paveldėtą žemės sklypą,

esantį (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti atsakovą Telšių apskrities

viršininko administraciją atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį (duomenys

neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad 2008 m. birželio 2 d. kreipėsi į

atsakovą, prašydamas natūra atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį (duomenys

neskelbtini), kurį paveldėjo iš motinos B. M..

Pažymėjo, jog 2008 m. liepos 2 d. gavo atsakovo atsakymą, kad Telšių apskrities

viršininkas 2007 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. D-465 „Dėl nuomojamų,

parduodamų, grąžinamų natūra žemės sklypų vietos ir dydžio patvirtinimo“

patvirtintame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), suformavo 0,5646 ha

ploto sklypą UAB „Plungės Agnė“ pastatams eksploatuoti, o likusią sklypo dalį –

1,1542 ha dydžio sklypą suformavo B. M.. Nurodė, jog

nesutinka su administracijos direktoriaus 2007 m. birželio 12 d. įsakymu ir

atsakovo raštu, kuriame nurodyta, jog nėra galimybės atkurti nuosavybės teises

į 0,5646 ha ploto žemės sklypą, kuris skirtas UAB „Plungės Agnė“ pastatams

eksploatuoti. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 12

d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir nutarė nutarčiai įsiteisėjus

skundą su priedais grąžinti pareiškėjui. Teismas, be kita ko, konstatavo, kad

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)

25 straipsnis nustato, jog prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų

numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar

veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti

ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka

instituciją. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse nuosekliai

laikomasi praktikos, kad ginčams dėl administracinių aktų, susijusių su

nuosavybės teisių į mišką, žemę ir vandens telkinius atkūrimu, kilusiems iki

apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo,

taikoma privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Tokia

išvada grindžiama tuo, kad pagal Atkūrimo įstatymo ir šio įstatymo įgyvendinimo

Tvarkos 122 punktą skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens

telkinius atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių

atkūrimo priėmimo nagrinėjami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18

straipsnyje nustatyta tvarka. Pareiškėjo skundo turinys bei pateikti priedai

leido daryti išvadą, kad sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į B. M. priklausiusį žemės sklypą nėra priimtas. Teismas

nurodė, kad iš byloje esančių dokumentų matyti, jog Plungės rajono savivaldybės

administracijos direktorius 2007 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. D-465 „Dėl

nuomojamų, parduodamų, grąžinamų natūra žemės sklypų vietos ir dydžio

patvirtinimo“ patvirtino parengtų žemės sklypų, esančių (duomenys

neskelbtini) (plotas 1,1542 ha), ir (duomenys neskelbtini) (plotas

0,5500 ha), planus žemės grąžinimui natūra, tačiau B. M. turto

paveldėtojai jų nėra suderinę. Teismo nuomone, pareiškėjas nesutiko su

administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų žemės sklypų planais.

Pareiškėjas, nesutikdamas su suformuotų žemės sklypų ribomis nuosavybės teisių

atkūrimui, savivaldybės administracijos sprendimus turi skųsti apskrities

viršininkui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir tik

tada teismui. Pareiškėjo pateikti dokumentai įrodė, jog jis apskrities

viršininkui neskundė savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo, jam

sukėlusio teisines pasekmes, nesilaikydamas privalomos išankstinio ginčų

nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Lietuvos

Respublikos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 18 d.

nutartimi administracinėje byloje AS556-530/2008 pareiškėjo R.

M. atskirąjį skundą atmetė ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo

2008 m. rugpjūčio 12 d. nutartį paliko nepakeistą.

Atsižvelgdamas

į tai, teismas konstatavo, jog Plungės rajono savivaldybės administracijos

direktoriaus 2007 m. birželio 12 d. įsakymas Nr. D-456 „Dėl nuomojamų,

parduodamų, grąžinamų natūra žemės sklypų vietos ir dydžio patvirtinimo“,

kuriuo parengti detaliuoju planu suformuoti grąžinimui natūrą žemės sklypai:

1,1542 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini) ir 0,5500 ha ploto

esantis (duomenys neskelbtini), nėra panaikintas ir yra galiojantis.

Pirmosios

instancijos teismas nustatė, kad Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyrius 2011 m.

rugsėjo 13 d. raštu Nr. 36SD-(14.36.45.)-2129 informavo pareiškėją, jog

tenkinant B. M. turto paveldėtojų Teodoro A.

M. ir R. M. prašymą atkurti nuosavybės teises

grąžinant natūra nuosavybėn laisvą ir neužstatytą žemę (duomenys

neskelbtini), Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007

m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. D-387 patvirtino detalųjį planą, kuriuo buvo

suformuoti du žemės sklypai: 1,1542 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini)

ir 0,5500 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad

tenkinant pareiškėjo jau pareikštą valią savivaldybė parengė detalųjį planą ir

atliko sklypų kadastrinius matavimus bei parengė kadastro duomenų bylas, todėl

prašo atvykti suderinti parengtus dokumentus, kurių pagrindu priims sprendimą

nuosavybės teisėms į J. N. valdytą žemę atkurti. Plungės

ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus 2011 m. spalio 3 d. raštu Nr.

36SD-(14.36.45)-2321 pareiškėjas buvo kviečiamas į 2011 m. spalio 18 d.

vyksiantį nuosavybės teisių atkūrimo į žemę komisijos posėdį, kurio metu buvo

planuojama atkurti nuosavybės teises Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės

ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus parinktais būdais.

Pareiškėjas 2011 m. spalio 7 d. ir 2011 m. spalio 12 d. pareiškimais informavo,

kad dėl asmeninių priežasčių į posėdį atvykti negalės, prašė žemę grąžinti

natūra UAB „Bertašius ir partneriai“ išnuomotą žemės sklypą prie įmonei

priklausančių pastatų bei informuoti, kokiais būdais numatoma atkurti

nuosavybės teises B. M..

Plungės ir

Rietavo žemėtvarkos skyrius 2011 m. lapkričio 10 d. raštu Nr.

36SD-(14.36.45.)-2635 dar kartą informavo, jog tenkinant B. M.

turto paveldėtojų prašymus atkurti nuosavybės teises perduodant

neatlygintinai nuosavybėn laisvą ir neužstatytą žemę natūra (duomenys

neskelbtini), Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius 2007

m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. D-387 patvirtino detalųjį planą, kuriuo suformuoti

du žemės sklypai: 1,1542 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini) ir

0,5500 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini) ir kt. Plungės ir

Rietavo skyriaus 2012 m. spalio 19 d. raštu Nr. 36SD-(14.36.104)-1779

pareiškėjas buvo kviečiamas į 2012 m. lapkričio 12 d. vyksiantį nuosavybės

teisių atkūrimo į žemę komisijos posėdį. Pareiškėjas 2012 m. lapkričio 8 d.

pareiškimu, kuriame vėl išreiškiamas nepasitenkinimas dėl nuosavybės teisių

atkūrimo dviejuose sklypuose, prašė nuosavybės teisių atkūrimo į žemę

komisijos posėdį atidėti.

Nurodė, kad

pagal Plungės ir Rietavo skyriaus nuosavybės teisių atkūrimo į žemę komisijos

2012 m. lapkričio 12 d. protokolą Nr. 36PRT-216, šiame posėdyje nutarta priimti

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą atkurti

nuosavybės teises pilietei B. M. į tenkančią 1,7042 ha

ploto dalį, buvęs savininkas J. N., grąžinant laisvą ir

neužstatytą 1,1542 ha. ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir

0,5500 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Ginčijamas

sprendimas buvo priimtas 2012 m. gruodžio 10 d.

Apibendrinęs

tai, kas išdėstė, teismas teigė, jog Lietuvos Respublikos Telšių apskrities

viršininko 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 68-19627 „Dėl nuosavybės teisių

atkūrimo mieste pilietei B. M.“ ir Nacionalinės žemės

tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr.

S36-54 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) pilietei B. M.“ B. M. (paveldėtojas pareiškėjas R. M.) buvo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią

buvusio savininko J. N. nuosavybės teisėmis valdytą

nekilnojamąjį turtą 1,8750 ha žemės:

- perduodant

neatlygintinai nuosavybėn natūra išlikusį laisvą ir neužstatytą 0,0313 ha ploto

žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini);

- perduodant

neatlygintinai nuosavybėn naują 0,1395 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys

neskelbtini);

- grąžinant

natūra (laisvą ir neužstatytą) 0,5500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys

neskelbtini);

- grąžinant

natūra (laisvą ir neužstatytą) 1,1542 ha žemės sklypą, esantį (duomenys

neskelbtini).

Pažymėjo, kad

pagal Tvarkos 106 punktą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio

ministerijos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimą

atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams

nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą

(neužstatytą) žemę turėtoje vietoje priima pagal savivaldybės administracijos

direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus. Sprendimas dėl nuosavybės teisių

atkūrimo priimamas dalyvaujant piliečiui, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės,

pilietis sutikimą su priimamu sprendimu patvirtina parašu; piliečiui neatvykus

į svarstymą, sprendimas gali būti priimtas jam nedalyvaujant (tvarkos 107 p.),

o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo

įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas, pranešęs apie posėdį pagal šios tvarkos

112 punktą, priima sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo; piliečiui

neatvykus į posėdį, sprendimas priimamas jam nedalyvaujant.

Atsižvelgęs į

visą, ką išdėstė, teismas darė išvadą, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės

ūkio ministerijos, priimdama ginčijamą 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr.

S36-54 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) pilietei B. M.“, nepažeidė įstatymo ar kito teisės akto, neviršijo

kompetencijos, taip pat ginčijamas sprendimas neprieštarauja tikslams bei

uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus,

todėl teismas, vadovaudamasis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu, pareiškėjo skundą

atmetė kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėjas R. M. apeliaciniu skundu (I t., b. l. 175-181) prašo panaikinti

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 17 d. sprendimą ir

priimti naują sprendimą – panaikinti 2012 m. gruodžio 10 d. Nacionalinės žemės

tarnybos Sprendimą Nr. S36-54; panaikinti 2002 m. vasario 4 d. Telšių

apskrities viršininko administracijos Viršininko įsakymą Nr. 215; pripažinti

negaliojančia 2002 m. vasario 22 d. sudarytą sutartį Nr. N68/2002-0015 tarp

Telšių apskrities viršininko administracijos ir UAB „Plungės Agnė";

panaikinti Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m.

gegužės 21 d. įsakymą Nr. D-387 „Dėl detaliųjų planų tvirtinimo“; įpareigoti

Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorių per vieną mėnesį nuo

šios bylos sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo išleisti naują įsakymą, kuriuo

numatytų pareiškėjui nuosavybės visišką atkūrimą į visą likusią laisvą (neužstatytą)

žemę (duomenys neskelbtini); įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos

Plungės ir Rietavo skyriaus vadovą, gavus Plungės rajono savivaldybės

administracijos direktoriaus naująjį įsakymą, įstatymo numatytais terminais

priimti sprendimą dėl nuosavybės atstatymo B. M..

Apeliaciniame

skunde pareiškėjas nurodo, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo vedama

nesilaikant ABTĮ nustatytos tvarkos. Posėdžio metu teismas ignoravo privalomąją

posėdžio eigą – prisistačiusi kolegija suteikė žodį pareiškėjui, po to kalbėti

buvo pakviesta atsakovo atstovė. Kalbant atsakovo atstovei pareiškėjas buvo

pakviestas prie teisėjų stalelio, kur jam buvo paaiškinta, kad prie norimų prie

bylos prijungti nuotraukų pareiškėjas turi užrašyti, jog tai jo fotografuota.

Nurodė, kad kol pareiškėjas baigė rašyti, savo kalbą baigė atsakovo atstovė.

Paaiškino, jog toliau buvo išvardyti byloje esantys dokumentai bei paskelbta,

kad teismo posėdis baigtas. Tokiu būdu pareiškėjas neteko galimybės girdėti, ką

kalba atsakovo atstovė, užduoti jai klausimus, pasinaudoti replikos teise bei

pasakyti baigiamąją kalbą.

Atkreipia

dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas nepagrįstas,

nes teismas tik išvardijo eilę aplinkybių, kurios neaišku, kuo siejasi su

teisingu nuosavybės teisių atkūrimu, analizavo ne ginčo klausimus, ignoravo

pareiškėjo argumentus bei turėjo išankstinį nusistatymą.

Pažymėjo, kad

J. N. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto

dydis nėra šios bylos ginčo objektas, todėl negali būti sprendimo motyvu. Nei pareiškėjas,

nei atsakovas neginčija abiejų ginčo šalių pripažįstamo ploto, todėl neaišku,

kokiu tikslu teismas svarstė šiuos parametrus. Tuo labiau neaišku, kokią prasmę

teismas įžvelgė specialiosiose žemės naudojimo sąlygose ir servitutuose.

Nurodo, jog ginčas vyksta tik vienu klausimu – kodėl atsisakoma grąžinti visą

laisvą žemę.

Pabrėžia, kad

teismas be pagrindo analizavo Lietuvos Respublikos Telšių apskrities viršininko

2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. 68-19627 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo

mieste pilietei B. M.“. Paaiškina, jog žemės plotai, kurie

atstatyti minėtu sprendimu, neturi jokios reikšmės teisme sprendžiamam

klausimui nagrinėti. Nuosavybė į sklypus (duomenys neskelbtini) jau

seniai atstatyta ir nekelia jokio konflikto, o ši nuosavybė buvo atkurta ne

ginčo žemės ribų sąskaita, todėl niekaip nesusijusi su nacionalizuota nuosavybe

(duomenys neskelbtini). Pabrėžia, kad atsakovas sąmoningai delsė

atstatyti nuosavybę į suformuotus sklypus (duomenys neskelbtini),

motyvuodamas tuo, kad nuosavybės atstatymas turi būti įvykdytas vienu kartu,

tokiu būdu atsakovas darė spaudimą pareiškėjui sutikti su jo nuosavybės

išskaidymu. Pastebi, kad niekada nekeitė savo nuomonės dėl visos žemės

nuosavybės atkūrimo (duomenys neskelbtini).

Nurodo, kad

iš skundžiamo sprendimo suprato, jog ne Plungės ir Rietavo žemėtvarkos

skyriaus, o Plungės rajono savivaldybės kaltė, kad pareiškėjui grąžinama ne

visa žemė. Todėl atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, kad

pirminiame skunde pareiškėjas prašė atsakovais įtraukti abi šias institucijas

bei panaikinti ne tik Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą, bet ir Plungės

rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. gegužės 21 d. įsakymą

Nr. D-387 „Dėl detaliųjų planų tvirtinimo“, kurio tinkamai niekada nebuvo

gavęs. Tačiau teismas atsisakė nagrinėti Plungės rajono savivaldybės

administracijos direktoriaus įsakymo teisėtumą, o tai pareiškėjui leido manyti,

kad Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas naikintinas net ir nepanaikinus

savivaldybės įsakymo.

Atkreipia

dėmesį į tai, kad teismas, nurodydamas statinio dydį – praktiškai 7 a. plotą,

šioje vietoje neanalizavo pastato dydžio santykio su šiai dienai jo užimama

teritorija – 54,46 a., tačiau konstatavo, jog tai yra arkinis sandėlis.

Remdamasis protingumo kriterijumi nurodo, kad 7 a. pastato buvimas nėra

pagrindu aplink jį užsiimti bet kokio dydžio grąžintinos žemės teritoriją, tuo

tarpu šiuo atveju užimta teritorija aplink sandėlį padidinta net 8 kartus, nors

realiai išsinuomotos žemės nuomininkas niekada nenaudojo ir galimai net pilnai

nemokėjo nuomos mokesčio. Teismas taip pat nevertino ir to, kad sandėlis nėra

kokia nors gamybos įmonė ar pramogų organizavimo vieta, jo pati prigimtinė

funkcija yra sandėliuoti medžiagas ar įrenginius. Todėl teiginys, kad

„<...> žemės sklypas (duomenys neskelbtini) nėra laisva

(neužstatyta) žemė Atkūrimo įstatymo ar Tvarkos prasme" yra neteisingas.

Pažymi, kad

teismas neįvertino to, kad pareiškėjas negalėjo skųsti detaliojo plano, taip

pat neįvertino aplinkybių, jog atsakovas, rengdamas detalųjį planą, ignoravo

pareiškėjo nuomonę. Nors detaliuoju planu suformuoti sklypai (duomenys

neskelbtini) nėra nuginčyti ir detalusis planas nėra teismo panaikintas,

tai negali būti pagrindu pareiškėjui neatstatyti nuosavybę i žemės sklypą (duomenys

neskelbtini). Nurodo, kad nuosavybė turi būti atstatyta, jei ne vientisa,

tai išdalinta į tris sklypus, tuo labiau, kad tam šiandien realių pateisinamų

priežasčių nėra – nuomininkas jau likviduotas, nors apie tai teismas ir

nepasisakė.

Akcentuoja,

kad teismas neteisingai konstatavo, jog J. N. (duomenys

neskelbtini) priklausė iš viso tik 1,875 ha žemės, tuo tarpu J. N. nacionalizuota žemės dalis buvo didesnė ir sudarė 7,45

ha žemės. Informuoja, kad B. M. yra taip pat paveldėtoja

savo senelio K. N. turėtos žemės dalies, kuri buvo 7,40

ha.

Atkreipia

dėmesį, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismas nevertino pareiškėjo

pateiktų aplinkybių, tokių kaip: neteisėta 50 metų nuoma UAB „Plungės Agnė“,

naujo nuomininko – J. B. UAB bankrotas, buvusių nuomininkų

galimai likęs įsiskolinimas valstybei, ar nuoma buvo mokama į valstybės ar

savivaldybės biudžetą, ar ji buvo teisėta ir kt.

Atsakovas Nacionalinė

žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą (II t., b. l. 2-6) prašo apeliacinį

skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į

apeliacinį skundą nurodo, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo

skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nėra pagrindo.

Taip pat nurodo tuos pačius argumentus, kaip ir skunde pirmosios instancijos

teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis

skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje

byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

2012 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. S36-54 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys

neskelbtini) pilietei B. M.“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios

instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą iš esmės

pažymėjęs, kad Nacionalinė žemės tarnyba nepažeidė įstatymo ar kito teisės

akto, neviršijo kompetencijos, todėl teisėtai Sprendimu Nr. S36-54 B. M. vardu atkūrė nuosavybės teises.

Pareiškėjas

su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas

posėdžio metu pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos

įstatymo normas, turėjo išankstinį nusistatymą, o žemės sklypas, esantis (duomenys

neskelbtini), yra laisva (neužstatyta) žemė.

Prieš

pasisakydama dėl bylos esmės teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Klaipėdos

apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 21 d. nutartimi priėmė

pareiškėjo R. M. patikslinto skundo dalį dėl Nacionalinės

žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. gruodžio 10 d.

sprendimo Nr. S36-54 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) pilietei

B. M.“ panaikinimo, o skundo dalį dėl likusių reikalavimų

atsisakė priimti. Pareiškėjas tokios nutarties neskundė.

Tuo tarpu

apeliaciniame skunde, be reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos

prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. S36-54

„Dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) pilietei B. M., suformulavo dar penkis reikalavimus – panaikinti 2002

m. vasario 4 d. Telšių apskrities viršininko administracijos Viršininko įsakymą

Nr.215; pripažinti negaliojančia 2002 m. vasario 22 d. sudarytą sutartį Nr.

N68/2002-0015 tarp Telšių apskrities viršininko administracijos ir UAB „Plungės

Agnė"; panaikinti Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus

2007 m. gegužės 21 d. įsakymą Nr. D-387 „Dėl detaliųjų planų tvirtinimo“;

įpareigoti Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorių per vieną

mėnesį nuo šios bylos sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo išleisti naują

įsakymą, kuriuo numatytų pareiškėjui nuosavybės visišką atkūrimą į visą likusią

laisvą (neužstatytą) žemę (duomenys neskelbtini); įpareigoti

Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyriaus vadovą, gavus Plungės

rajono savivaldybės administracijos direktoriaus naująjį įsakymą, įstatymo

numatytais terminais priimti sprendimą dėl nuosavybės atstatymo B.

M.. Šie reikalavimai buvo suformuoti pareiškėjo pradiniame skunde, tačiau teismas

juos (šiuos reikalavimus) priimti atsisakė (I t., b. l. 57–61). Dėl nurodytų

priežasčių, aptartieji apeliacinio skundo reikalavimai laikytini naujais

reikalavimais.

Lietuvos

Respublikos administracinių bylų teisenos

įstatymo 130 straipsnio 6 dalis numato, kad apeliaciniame skunde negalima

kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios

instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai

susiję su jau pareikštais reikalavimais. Turint galvoje tai, kad pirmosios

instancijos teismas nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo apeliaciniame skunde

pateiktus reikalavimus, nėra pagrindo juos laikyti susijusiais su tuo, kuris

buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Atsižvelgiant

į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą

pirmosios instancijos teismo priimto skundo apimtyje.

Teisėjų

kolegija pažymi, kad byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės

teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo

(toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nuostatos. Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 1

dalyje nurodyta, kad šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių,

kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar

kitaip neteisėtai nusavintas ir kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti

pagal Lietuvos Respublikos įstatymą “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį

nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų”, nuosavybės teisių atkūrimo

tęstinumo pripažinimo bei atkūrimo tvarką ir sąlygas įvertinant susiformavusius

objektyvius visuomeninius turtinius santykius.

Byloje

nustatyta, kad pareiškėjo motina B. M. 1991 m. lapkričio

21 d. kreipėsi į Plungės rajono apylinkės agrarinės reformos tarnybą su prašymu

grąžinti buvusių savininkų J. N. (B. M. tėvo)

ir K. N. (B. M. senelio) turėtą žemę

(duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta pretendento valia gauti žemės

sklypą ūkyje, kuriame tuo metu gyveno, bei gauti kompensaciją (I t., b. l. 73).

1991 m. gruodžio 3 d. mirus B. M. jos įpėdiniai vyras A. T. M. ir sūnus R. M. 1992 m. sausio 26

d. ir 1992 m. sausio 28 d. prašymais patvirtino jos valią (I t., b. l. 74,75). 1992

m. rugsėjo 22 d., 1994 m. kovo 15 d., 1994 m. liepos 5 d., 1994 m. liepos mėn, 2003 m.

sausio 28 d. ir 2003 m. kovo 31 d. prašymais A. T. M. ir R. M. koregavo pasirinktus nuosavybės teisių atkūrimo būdus (I

t., b. l. 76-81). A. T. M. mirė 2008 m. spalio 8 d.

Lietuvos

Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir sąlygas pagal

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į

išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą detalizuoja Lietuvos

Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo

įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997

m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių

nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo

tvarkos ir sąlygų“. Ginčui aktualios Tvarkos redakcijos 10 punkte buvo

nustatyta, kad piliečiai iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba

pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį

turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu

pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo

atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, kai nepriimtas sprendimas

dėl nuosavybės teisių atkūrimo, atkūrimo būdą parenka šios tvarkos 98, 100 ir

101 punktuose nurodytos sprendimus priimančios institucijos.

Byloje nėra

ginčo dėl to, kad iki 2003 m. balandžio 1 d. nebuvo priimtas sprendimas dėl

nuosavybės teisių atkūrimo, todėl nagrinėjamu atveju yra aktualus minėtas

Tvarkos 10 punktas. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad paskutinį kartą

iki 2003 m. balandžio 1 d. pareiškėjas savo valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos

nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, pareiškė 2003 m. kovo 31 d.,

nurodydamas, jog už nacionalizuotą žemę, šiuo metu esančią į (duomenys

neskelbtini) ribose, nori atgauti sklypus natūra (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Tvarkos 10 punktu buvo nustatytas

tikslus terminas, iki kurio buvo galima pareikšti arba keisti valią dėl būdo,

kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Minėtas terminas nebuvo

pratęstas ir yra galutinis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad

Nacionalinė žemės tarnyba, priimdama sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo B. M., pagrįstai vadovavosi 2003 m. kovo 31 d. B. M. turto paveldėtojo R. M. prašymu

atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų J. N. ir K. N. (duomenys neskelbtini) turėtą žemę.

Pažymėtina,

kad pareiškėjas nesutinka su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio

ministerijos 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. S36-54 „Dėl nuosavybės teisių

atkūrimo (duomenys neskelbtini) pilietei B. M.“ iš

esmės dėl to, jog skundžiamu sprendimu B. M. buvo atkurtos

nuosavybės teisės natūra 0,5500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys

neskelbtini) ir 1,1542 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys

neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas buvo

išreiškęs valią atkurti nuosavybės teises į vieną bendrą (vientisą) žemės

sklypą, kuris apimtų ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Teisėjų

kolegija nurodo, kad Telšių apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 12 d.

sprendimu „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei B.

M.“ Nr. 68-19627 B. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės

į jai tenkančią 1,8750 ha ploto žemę iš buvusio savininko J.

N. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto (duomenys

neskelbtini) ir į jai tenkančią 3,88 ha ploto žemę iš buvusio savininko K. N. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto (duomenys

neskelbtini). Akcentuotina, kad ginčijamas sprendimas Nr. S36-54 yra

priimtas grąžinant buvusio savininko J. N. (duomenys

neskelbtini) valdytą žemę.

Nustatyta,

kad Nacionalinė žemės tarnyba, atsižvelgusi į pareiškėjo 2003 m. kovo 31 d.

prašymą, Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m.

lapkričio 21 d. įsakymu Nr. D-713 leido rengti detalųjį planą. Plungės rajono

savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. gegužės 21 d. įsakymu

Nr. D2-387 „Dėl detaliųjų planų tvirtinimo“ buvo patvirtintas detalusis planas.

Pagal minėto įsakymo trečio punkto išrašą (I t., b. l. 84), patvirtintas

detalusis planas uždarajai akcinei bendrovei „Plungės Agnė“ nuomos teise

priklausančio 1,7291 ha ploto kitos komercinės paskirties ir smulkaus verslo

objektams statyti ir eksploatuoti paskirties sklypo, esančio (duomenys

neskelbtini). Šiuo detaliuoju planu numatoma suformuoti du žemės sklypus:

vienas reikalingo dydžio sklypas bus suformuojamas prie uždarajai akcinei

bendrovei „Plungės Agnė“ priklausančių pastatų, kitas sklypas suformuojamas

nuosavybės teisės atkūrimui, perduodant neatlygintinai išlikusį natūra

buvusioje vietoje. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. 25

patvirtintas Telšių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo

ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjos 2007 m. balandžio 6 d.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nei pareiškėjas, nei atsakovas nepateikė

dokumentų, patvirtinančių, kad šis detalusis planas negalioja, yra panaikintas

ar nuginčytas.

Pažymėtina,

kad 2007 m. rugsėjo 12 d. vykusio nuosavybės teisių atkūrimo B.

M. Plungės rajono žemėtvarkos skyriuje posėdžio metu buvo svarstoma dėl

nuosavybės atkūrimo B. M. į: (duomenys neskelbtini)

suformuotą 0,0313 ha ploto dalį grąžinant natūra, 0,1395 ha ploto naujo

žemės sklypo perdavimą neatlygintinai (duomenys neskelbtini), minėtu

detaliuoju planu (duomenys neskelbtini) suformuotą 1,1542 ha ploto žemės

sklypą ir (duomenys neskelbtini) suformuotą naują trūkstamo 0,5500 ha

ploto žemės sklypą. Iš viso iš buvusio savininko J. N. valdytos

žemės (duomenys neskelbtini) pretendentei B. M. turėjo

būti atkurtos teisės į 1,8750 ha žemės plotą. Posėdžio dėl nuosavybės teisių

atkūrimo B. M. metu R. M. atsisakius

suformuotų grąžinamų natūra žemės sklypų (duomenys neskelbtini), 2007 m.

rugsėjo 12 d. buvo priimtas Telšių apskrities viršininko sprendimas Nr. 68-19627

„Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei B. M."

(I t., b. l. 87), kuriuo sugrąžinama nuosavybės teisės natūra į 0,0313 ha ploto

žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini) ir perduodama neatlygintinai

naujas 0,1395 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Minėtu

sprendimu nuspręsta likusią dalį atkurti vėliau pagal B. M. paveldėtojo

pasirinktus būdus, o R. M. buvo įpareigotas apsispręsti

ir pareikšti savo valią iki 2007 m. lapkričio 15 d. Teisėjų kolegija

pabrėžia, kad pareiškėjas, pasirašydamas 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimo projektą,

sutiko su sprendimu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog minėtas Telšių

apskrities viršininko sprendimas Nr. 68-19627 būtų panaikintas ar nuginčytas,

todėl laikytinas galiojančiu. Kartu atkreiptinas dėmesys į pareiškėjo

apeliacinio skundo argumentą, jog žemės plotai, kurie atstatyti 2007 m. rugsėjo

12 d. Telšių apskrities viršininko sprendimu Nr. 68-19627 „Dėl

nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei B. M.",

neturi jokios reikšmės teisme sprendžiamam klausimui nagrinėti, nes ši

nuosavybė buvo atkurta ne ginčo žemės ribų sąskaita, todėl niekaip nesusijusi

su nacionalizuota nuosavybe (duomenys neskelbtini). Pasisakydama dėl šio

argumento, teisėjų kolegija nurodo, jog būtent minėtu 2007 m. rugsėjo 12

d. Telšių apskrities viršininko sprendimu Nr. 68-19627 B. M. buvo

atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią 1,8750 ha ploto žemę iš buvusio

savininko J. N. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo

turto (duomenys neskelbtini), kurios, kaip jau minėta pirmiau, dalį

sugrąžino 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimu, o likusią dalį buvo nuspręsta

grąžinti, kai R. M. pasirinks norimą būdą B.

M. nuosavybės teisėms atkurti.

Pagal

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į

išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5

straipsnio 2 dalies 1 punktą, nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d.

buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriama

(piliečiui pageidaujant) grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje

vietoje, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo

12 straipsnį priskirtą valstybės

išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis

nepageidauja. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Tvarkos 34 punkte. Taigi iš

nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, jog atkurti nuosavybės teises

grąžinant natūra žemę turėtoje vietoje galima tik tuo atveju, jei ji yra

laisva, t. y. neužstatyta jokiais statiniais bei nepriskirtina valstybės

išperkamai žemei. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje

nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16

straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka

priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose

detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams

(statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų

naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių,

aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą,

gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas,

ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos

ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir

priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų

įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos

įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms,

bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių

geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos,

archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams;

savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių,

švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams

skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta

savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti

valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo

sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti

individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5

straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.

Iš byloje

esančio valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio

duomenų banko išrašo (I t., b. l. 124-127) matyti, kad žemės sklypas (kadastro

Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), yra užstatytas

1994 metais pastatytu 699,68 kv. m. bendro ploto pastatu – arkiniu sandėliu.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog minėtas

valstybės įmonės Registrų centro įrašas būtų nuginčytas teisės aktų nustatyta

tvarka, o tol, kol jis nėra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, toks

valstybės įmonėje Registrų centre esantis įrašas laikomas teisėtu ir pagrįstu,

juo nesivadovauti nėra teisinio pagrindo. Taip pat pažymėtina, kad nors

pareiškėjas nurodo, kad angaras yra nusidėvėjęs ir netinkamas naudojimui, tokį

teiginį paneigia pirmiau minėtas išrašas, kuriame nurodytas fizinis

nusidėvėjimas – 26 proc., taip pat byloje pateiktos nuotraukos (t. I, b.l.

121). Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios

instancijos teismo padaryta išvada, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys

neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), nėra laisva

(neužstatyta) žemė ir priskirtina valstybės išperkamai žemei.

Teisėjų

kolegija pabrėžia ir tai, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į

išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos,

patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu

Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį

nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 106

punkte nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimą atkurti

nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja

tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę

turėtoje vietoje priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus

patvirtintus žemės sklypų planus. Kaip jau minėta pirmiau, Plungės rajono

savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr.

D2-387 „Dėl detaliųjų planų tvirtinimo“ patvirtino detalųjį planą. Pagal minėto

įsakymo trečio punkto išrašą (I t., b. l. 84), patvirtintas detalusis planas

uždarajai akcinei bendrovei „Plungės Agnė“ nuomos teise priklausančio 1,7291 ha

ploto kitos komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti ir

eksploatuoti paskirties sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), t. y.

šiuo detaliuoju planu numatyta suformuoti du žemės sklypus: vienas reikalingo dydžio

sklypas suformuojamas uždarajai akcinei bendrovei „Plungės Agnė“ priklausančių

pastatų eksploatacijai, kitas sklypas suformuojamas nuosavybės teisės

atkūrimui, perduodant neatlygintinai išlikusį natūra buvusioje vietoje. Kadangi

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo

įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į

žemę , natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje priima pagal

savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus, o

minėtas Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius 2007 m.

gegužės 21 d. įsakymu Nr. D2-387 „Dėl detaliųjų planų tvirtinimo“ patvirtintas

detalusis planas nėra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, teisėjų kolegija

sprendžia, kad faktiškai tenkinti pareiškėjo reikalavimą (atkurti nuosavybės

teises natūra į suformuotą vientisą žemės sklypą, kuris apimtų tris šiuo metu

savarankiškais esančius žemės sklypus) nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

Nors

pareiškėjas teikia argumentus dėl detaliuoju planu suprojektuoto žemės sklypo

adresu (duomenys neskelbtini) dydžio ir poreikio angaro eksploatavimui,

kaip minėta, 2007 m. gegužės 21 d. įsakymas Nr. D2-387 nėra šios bylos

vertinimo objektas. Taip pat pažymėtina, minėtu įsakymu suformuotas žemės

sklypas skirtas statinių eksploatacijai, todėl vien ta faktinė aplinkybė, kad,

kaip nurodo pareiškėjas, sklypo nuomininkui yra pradėta bankroto procedūra,

teisiškai nėra reikšminga.

Teisėjų

kolegija pastebi, kad Nacionalinė žemės tarnyba ne kartą ragino pareiškėją

išreikšti valią dėl nuosavybės teisių B. M. į likusį

buvusio savininko J. N. nuosavybės teisėmis valdytą žemės

plotą, kurią būtų galima teisės aktų nustatyta tvarka įvykdyti. 2011 m. rugsėjo

13 d. Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyrius raštu Nr.

36SD-(14.36.45.)-2129 (I t., b. l. 96) informavo pareiškėją, kad iki 2011 m.

spalio 10 d. R. M. nepasirinkus priimtino nuosavybės

teisių atkūrimo būdo už likusį negrąžintą žemės plotą, vadovaujantis Tvarkos 10

punkto nuostata atkūrimo būdą parinks Plungės ir Rietavo skyrius pagal iki 2003

m. balandžio 1 d. prašymuose nurodytą atkūrimo būdą.

Plungės ir

Rietavo skyrius 2011 m. spalio 3 d. raštu Nr. 36SD-(14.36.45.)-2321 (I t., b. l. 97)

kvietė R. M. atvykti į posėdį, vyksiantį 2011 m. spalio 18

d. dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal patvirtintą detalųjį planą. Pareiškėjas

2011 m. spalio 7 d. ir 2011 m. spalio 12 d. raštais (I t., b. l. 98-99) informavo,

kad neatvyks, ir prašė atkurti nuosavybės teises į visą žemės sklypą (duomenys

neskelbtini). Atsižvelgęs į pareiškėjo prašymus, Plungės ir Rietavo skyrius

posėdį atidėjo, o 2011 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. 36SD-(14.36.45.)-2635 (I

t., b. l. 100) informavo pareiškėją, kad atkurti nuosavybės teises į žemės

sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame yra statiniai, negalima,

nes vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu

grąžinama tik laisva (neužstatyta) žemė. 2012 m. spalio 19 d. Plungės ir

Rietavo skyriaus raštu Nr. 36SD-(14.36.104.)-1779 (I t., b. l. 101) kvietė

R. M. į 2012 m. lapkričio 12 d. vyksiantį nuosavybės

teisių atkūrimo į žemę komisijos posėdį, tačiau pareiškėjas 2012 m. lapkričio 8

d. elektroniniu paštu tik pateikė pareiškimą (I t., b. l. 102-103), kuriame

išreiškė nesutikimą dėl nuosavybės atkūrimo dviejuose sklypuose ir prašė

nuosavybės teisių sprendimo priėmimo klausimo svarstymą atidėti.

Pagal Plungės

ir Rietavo skyriaus nuosavybės teisių atkūrimo į žemę komisijos 2012 m. lapkričio

12 d. protokolą Nr. 36PRT-216 (I t., b. l. 104), šiame posėdyje nutarta priimti

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą atkurti

nuosavybės teises pilietei B. M. į tenkančią 1,7042 ha

buvusio savininko J. N. žemės ploto dalį, grąžinant

laisvą ir neužstatytą 1,1542 ha. ploto žemės sklypą, esantį (duomenys

neskelbtini), ir 0,5500 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys

neskelbtini). 2012 m. gruodžio 10 d. buvo priimtas ginčijamas sprendimas

Nr. S36-54 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) pilietei

B. M., tokiu būdu pretendentei B. M. buvo

atkurtos nuosavybės teisės į visą jai tenkančią žemės dalį iš buvusio savininko

J. N. valdytos žemės (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgusi

į visa, kas išdėstyta, teisėjų sprendžia, kad Nacionalinė žemės tarnyba

pagrįstai atsisakė atkurti nuosavybės teises į vieną bendrą žemės sklypą,

esantį (duomenys neskelbtini), nes žemės sklypas, esantis (duomenys

neskelbtini), yra užstatytas pastatu (arkiniu sandėliu), o galimybės

atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, kuris nėra laisvas (neužstatytas),

teisės aktai nenumato.

Pareiškėjas

apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos

teismo sprendimu ir dėl to, jog, pareiškėjo teigimu, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos

administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintos bylos nagrinėjimo teisme

nuostatos. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu

teismas ignoravo privalomąją posėdžio eigą. Nurodė, jog prisistačiusi kolegija

suteikė žodį pareiškėjui, po to – atsakovo atstovei, tačiau jai kalbant

pareiškėjas buvo pakviestas prie teisėjų stalelio, kur jam buvo paaiškinta, kad

prie norimų prie bylos prijungti nuotraukų pareiškėjas turi padaryti prierašą,

tokiu būdu pareiškėjas neteko galimybės girdėti, ką kalba atsakovo atstovė,

užduoti jai klausimus bei pasinaudoti replikos teise.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių

bylų teisenos įstatymo 82 straipsnio 6 dalį bylos nagrinėjimas

iš esmės pradedamas teisėjo pranešimu, kuriame nurodomas ginčo dalykas,

pagrindai, ginčo ribos bei kitos esminės bylos aplinkybės. Po to žodis

suteikiamas pareiškėjui (pareiškėjams), atsakovui (atsakovams), trečiajam

suinteresuotam asmeniui (asmenims) ir (ar) jų atstovams. Kalbėjimo trukmė

neribojama, tačiau teismo posėdžio pirmininkas gali įspėti kurią nors iš šalių

ar jų atstovų, jeigu šie nukrypsta nuo bylos esmės. Šalims (jų atstovams) gali

būti užduodami klausimai: pirma klausimus užduoda teisėjas (teisėjai), po to –

kitos šalys (jų atstovai). Po šalių pasisakymų ištiriami kiti įrodymai:

išklausomi liudytojų parodymai, specialistų paaiškinimai ir ekspertų išvados, apžiūrimi daiktiniai įrodymai,

paskelbiami rašytiniai įrodymai. Prieš liudytojui duodant parodymus, posėdžio

pirmininkas nustato jo asmens tapatybę ir įspėja jį dėl atsakomybės už

atsisakymą ar vengimą duoti parodymus ir už žinomai melagingus parodymus. Iš

liudytojo paimamas atitinkamas pasižadėjimas. Prieš baigiant bylos nagrinėjimą

iš esmės, išsprendžiami nauji šalių prašymai.

Iš pirmosios

instancijos teismo posėdžio garso įrašo girdėti, kad teismas laikėsi Lietuvos Respublikos administracinių

bylų teisenos įstatymo 82 straipsnio 6 dalies nustatytos teismo

posėdžio tvarkos, pareiškėjui buvo suteiktas žodis, leista užduoti klausimus

kitiems proceso dalyviams. Posėdžio garso įrašas taip pat patvirtina, kad

pareiškėjui buvo pasiūlyta prierašu prie prašomų prijungti prie bylos nuotraukų

trumpai detalizuoti jas, tačiau tai buvo padaryta teismo posėdžio pabaigoje

paskelbus byloje esančius rašytinius įrodymus, todėl kolegija vertina, kad

pareiškėjas negalėjo prarasti teisės girdėti kitų proceso šalių pasisakymų ir

užduoti jiems klausimų. Be to, jei, pareiškėjo teigimu, jis negirdėjo dalies atsakovo

atstovo paaiškinimų, iš teismo posėdžio protokolo nėra pagrindo spręsti, kad

jam buvo užkirstas kelias paprašyti pakartoti, ko jis neišgirdo, užduoti jam

rūpimus klausimus. Įvertinusi byloje esantį pirmosios instancijos teismo

posėdžio garso įrašą teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, jog

pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo pažeistos procesinės pareiškėjo

teisės.

Pareiškėjas

apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos

teismas turėjo išankstinį nusistatymą dėl bylos baigties, t. y. iš esmės buvo

šališkas. Patikrinusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

minėtus pareiškėjo teiginius dėl teismo šališkumo vertina kaip įrodymais

nepagrįstas prielaidas ir jas atmeta. Pažymėtina, kad proceso šaliai

nepalankaus procesinio veiksmo atlikimas ar nepalankaus teismo

sprendimo priėmimas savaime nėra pagrindas teigti, kad

teismas buvo šališkas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių

konkrečių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie suteiktų pagrindą išvadai, kad bylą nagrinėję teisėjai

galėjo būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi ir būtų

pagrindas abejoti teisėjų nešališkumu, ar kad yra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos

įstatymo 47 straipsnio 2

dalyje numatyti atvejai, kuriems esant teisėjas negali nagrinėti bylą.

Atsakydama į

pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą, kad Klaipėdos apygardos

administracinio teismas nevertino pareiškėjo pateiktų aplinkybių, tokių kaip:

neteisėta 50 metų nuoma UAB „Plungės Agnė“, naujo nuomininko – J.

B. UAB bankrotas, buvusių nuomininkų galimai likęs įsiskolinimas valstybei,

ar nuoma buvo mokama į valstybės ar savivaldybės biudžetą, ar ji buvo teisėta

ir kt., teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant byloje ginčijamo administracinio

akto teisėtumo ir pagrįstumo klausimą šios faktinės aplinkybės nėra

reikšmingos, jos nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas, todėl teisėjų kolegija dėl

jų atskirai nepasisakys.

Įvertinusi

byloje nustatytas aplinkybes, joms taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertinusi

įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir

objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, teisėjų kolegija konstatuoja,

kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes,

todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame

išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas

atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio

1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos

apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti

nepakeistą.

Nutartis

neskundžiama.

Teisėjai Laimutis

Alechnavičius

Ramūnas

Gadliauskas

Irmantas

Jarukaitis