A-525-1896-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A525-1896/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03519-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 11.4.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja R. B. su skundu (b. l. 1-4), kurį patikslino (b. l. 70), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir Tarnybos skyrius) vedėjo 2013 m. spalio 3 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2)-3051 „Dėl atsisakymo priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises pilietei R. B.“;

2) įpareigoti Tarnybą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti nuosavybės teises į 2013 m. vasario 5 d. Tarnybos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-268 paskirtą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone.

Nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 14 d. Tarnybos skyriui pateikė prašymą dėl neatlygintino naujo žemės sklypo suteikimo individualiai statybai (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone pagal parengtą Alytaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 26 d. išvadą Nr. 33-28-3921. Minėtoje išvadoje nurodyta, kad turėta žemė priskirta valstybės išperkamai žemei. Tarnybos skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-204 pareiškėja buvo įrašyta į siūlytinų piliečiams neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje sąrašą. 2013 m. vasario 5 d.

Tarnybos skyriaus vedėjas įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-268 patvirtino piliečių, pasirinkusių naujų žemės sklypų individualiai statybai (pareiškėja pasirinko žemė sklypą Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, sąrašą. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A27(l)-1285 „Dėl adreso suteikimo (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r.“ pasirinktam žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2013 m. birželio 13 d. trečiajam suinteresuotajam asmeniui pateikė skundą, kuriame prašė nevilkinti teisėto nuosavybės teisių atkūrimo į naują žemės sklypą individualiai statybai ir skubos tvarka priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Tarnybos skyrius, išnagrinėjęs skundą, 2013 m. liepos 8 d. rašte Nr. 48SD-(14.48.104)-511 nurodė, kad gavo 2013 m. balandžio 29 d. pavedimą Nr. 1PAV(1.8.)-265 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, suteikiant neatlygintinai nuosavybės teises naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje sustabdymo ir dokumentų pateikimo“, todėl skundo dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) atkūrimo nagrinėjimas sustabdomas, kol bus išnagrinėta susidariusi situaciją. Pareiškėja, nesutikdama su pateiktu atsakymu ir atsisakymu atlikti prašomus veiksmus, 2013 m. liepos 10 d.

Tarnybai pateikė skundą, kuriame prašė paaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu sustabdytas 2013 m. vasario 5 d. Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-268 vykdymas ir pavesti Tarnybos skyriui atkurti nuosavybės teises į pasirinktą žemės sklypą. Tarnyba, išnagrinėjusi skundą, 2013 m. rugpjūčio 23 d. rašte Nr. I SS-(7.5.)-1796 nurodė, kad sprendžiant Vilniaus rajono teritorijoje nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius sklypus individualiai statybai, buvo nustatytas ne vienas teisės aktų pažeidimas, todėl nėra teisinio pagrindo priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo perduodant neatlygintinai lygiavertį turtėtajam naują žemės sklypą.

Šį atsisakymą atsakovas motyvavo tuo, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plane žemės sklypai, suplanuoti kaimo gyvenvietės generaliniais planais individualiųjų gyvenamųjų namų statybai, pažymėti valstybės išperkama žeme. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtinta Žemės reformos projektų rengimo ir jiems prilyginamų žemės sklypų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 24.1 ir 26 punktais, atsakovas vertino, kad turėjo būti išsiaiškinta, ar (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje yra žemės sklypų, kurie nėra suteikti individualių namų statybai ir, nustačius juos, šios kadastro vietovės projekto autorius turėjo patikslinti valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių plotų sąrašą.

Patikslinus minėtą planą ir sąrašą, žemės sklypai, kurie nesuteikti gyvenamųjų namų statybai, nedelsiant turėjo būti grąžinami natūra į vienkiemius išskirstytuose rėžiniuose kaimuose pagal sudarytus žemėtvarkos projektus, o jeigu nėra pretendentų, pageidaujančių atkurti nuosavybės teises natūra, šiose teritorijose žemės sklypai turėjo būti projektuojami pretendentams žemėtvarkos projektuose, laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytos eilės. Visais atvejais žemės sklypai rengiamuose žemėtvarkos projektuose pirmiausia formuojami asmenims, kurie pageidavo žemę susigrąžinti natūra.

Po to likusiuose laisvos žemės fondo žemės plotuose žemės sklypai formuojami ir siūlomi kitiems asmenims, pageidaujantiems gauti šioje kadastro vietovėje žemės, miško ar vandens telkinio sklypus. Tarnyba vertino, jog kartu su kitais pretendentais žemės sklypus individualiai statybai pareiškėja rinkosi pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2010 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 23-515-(41) patvirtintą naują žemės sklypų individualiai statybai, perduodamų neatlygintinai tvarką ir Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, sąrašus, nesilaikant Žemės reformos 10 straipsnio 1 dalyje nurodyto eiliškumo.

Pareiškėja su nurodytais argumentais nesutiko. Jos nuomone, atsakovas pirmiausia turėjo išsiaiškinti ir nustatyti konkrečius pretendentus, kuriems dar nėra atkurtos nuosavybės teisės ir tada konstatuoti, kad buvo nesilaikoma Žemės reformos 10 straipsnio 1 dalyje nurodyto eiliškumo. Atsakovas patikrinimo metu nenustatė, kad yra konkrečių pretendentų, kuriems neatkurtos nuosavybės teisės (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone. Be to, Tarnybos skyrius 2013 m. birželio 7 d. raštu Nr. TR-(5.34)-4151 informavo atsakovą, jog patikrino visus turimus dokumentus ir nustatė, jog skyriuje nėra duomenų, kad būtų pretendentų, kuriems dar nėra atkurtos nuosavybės teisės į turėtą žemę natūra Vilniaus rajono, Zujūnų seniūnijos Antežerių ir Buivydiškių kaimuose, Avižienių seniūnijos Avižienių, Riešės ir Saldenės kaimuose Riešės seniūnijos Didžiosios Riešės kaime, Mickūnų seniūnijos Galgių kaime ir Nemėžio seniūnijos Nemėžio kaime, nenustatyta pretendentų, kurie pageidavo atkurti nuosavybės teises į žemę grąžinant nurodytose kadastrinėse vietovėse ir jiems dar nėra priimti sprendimai atkurti nuosavybės teises į žemę natūra.

Pareiškėjos nuomone, nurodyti faktai paneigia atsakovo teiginius, jog Vilniaus skyriaus vedėja 2013 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-204 patvirtino Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, sąrašus, neįvertinus visos turimos informacijos, apie pretendentus ir nesilaikant Žemės reformos 10 straipsnio 1 dalyje nurodyto eiliškumo. Nenustačius ir šiuo metu nesant daugiau pretendentų, kurie nurodytoje kadastrinėje vietovėje pretenduotų atkurti nuosavybės teises į žemę natūra, atsakovas neturi pagrindo teigti, jog, pareiškėjai pasirenkant konkretų žemės sklypą, buvo pažeistas Žemės reformos 10 straipsnio 1 dalyje nurodytas eiliškumas.

Be to, Tarnybos sudaryta komisija 2012 m. gruodžio 28 d. ir 2013 m. sausio 22 d. atliko patikrinimą vietoje bei surašė žemės naudojimo patikrinimo aktus. Nustatyta, jog ginčo žemės sklypai, suplanuoti kaimo gyvenviečių generaliniais planais individualių gyvenamųjų namų statybai, nenaudojami, todėl laikytini laisvu valstybinės žemės fondu ir nuspręsta juos suteikti asmenis, pageidaujantiems atkurti nuosavybės teises į šiuos žemės sklypus. Taip pat pažymėjo, jog atsakovas nustatė, kad Tarnybos skyriuje išvada Nr. 33-28-3921 pirmą kartą buvo gauta 2006 m. sausio 6 d.

Tarnybos Molėtų skyrius išvadą persiuntė į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę, (duomenys neskelbtini) seniūniją, Vilniaus rajoną. Atsakovas pagal Tarnybos interneto tinklapyje skelbiamą informaciją taip pat nustatė, jog 2013 m. liepos 10 d. duomenimis (duomenys neskelbtini)ų kadastro vietovėje laisvos žemės fondo žemės plotas po paskiausiai patvirtinto šios kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto (2012 m. spalio 11 d.) sudaro 291,32 ha, iš kurio 116,64 ha yra žemės ūkio naudmenų (ariamos žemės), o iš jo saugomoje teritorijoje – 48,27 ha.

Persiunčiant pareiškėjos išvadą, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje buvo pakankamai laisvos žemės fondo žemės, todėl pagal pareiškėjos įgalioto asmens 2012 m. rugpjūčio 14 d. prašymą, išvada Nr. 33-28-3921 į Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūniją (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę persiųsta neteisėtai. Pasisakydama dėl pastarųjų argumentų pareiškėja nurodė, kad atsakovas šioje situacijoje netinkamai taikė teisės normą, kuri gali būti taikoma tik perduodant lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą ir tuo tikslu rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą.

Tuo tarpu suteikiant neatlygintinai naujus žemės sklypus individualiai statybai, jų suteikimo tvarkos Vyriausybės nėra nustačiusi. Teigia, kad turi būti remiamasi Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 2.3-5515-(41) patvirtinta ir Vilniaus rajono skyriaus 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-4950 patikslinta „Naujų žemės sklypų individualiai statybai, perduodamų piliečiams neatlygintinai nuosavybėn siūlymo tvarka“.

Atsakovas Tarnyba atsiliepimuose į skundą (b. l. 34–44, 75–78) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad neginčija pareiškėjos teisės atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko M. S. iki nacionalizacijos Alytaus apskrityje, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) km valdytos žemės dalį. Alytaus apskrities viršininkas 2000 m. rugsėjo 26 d. patvirtino išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybės teisėmis Alytaus apskrityje, Alytaus seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) km. valdytą 1,50 ha žemės, kuri priskirta valstybės išperkamai. Lazdijų raj. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje nebuvo įgyvendinta, persiųsta į Vilniaus raj. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę, kurioje taip pat nebuvo įgyvendinta. 2007 m. rugpjūčio 30 d. išvada registruota Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Molėtų rajono žemėtvarkos skyriuje.

Tarnybos Molėtų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 19 d. įsakymu suprojektuotas 6,60 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, tačiau jo dalis pateko į Asvejos regioninio parko teritoriją, todėl pareiškėjai nebuvo perduotas. Pareiškėjos įgaliota atstovė pateikė prašymą išvadą persiųsti Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę. Išvada persiųsta Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui (dabar Tarnybos skyrius). Pareiškėjos atstovė pateikė prašymą suteikti žemės sklypą individualiai statybai (duomenys neskelbtini) km.

Pareiškėja Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus rajono žemėtvarkos skyriui pateiktame prašyme prašė perduoti neatlygintinai 1,50 ha žemės Lazdijų rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) km. Nurodė, kad pageidauja gauti lygiavertį turėtajam žemės sklypą žemės ūkio veiklai. Pareiškėjos atstovė 2012 m. rugpjūčio 14 d. Tarnybos skyriaus prašė suteikti žemės sklypą individualiai statybai (duomenys neskelbtini) km., nurodė jau kitą būdą, kuris prieštarauja teisės aktų nuostatoms, t. y.

Atkūrimo įstatymo 10, 16, 21 straipsnio pakeitimo įstatymo nuostatoms. Pareiškėja negali reikalauti pakeisti būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, todėl prašymas suteikti sklypą individualiai statybai nepagrįstas ir netenkintinas. Pagal Tarnybos interneto tinklalapyje skelbiamą informaciją nustatyta, jog 2013 m. liepos 10 d duomenimis (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje laisvos žemės fondo žemės plotas yra 291,32 ha, 116,64 ha – žemės ūkio naudmenų, iš jų saugomoje teritorijoje – 48,27 ha.

Išvados persiuntimo į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę metu (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje dar buvo likę laisvos žemės fondo žemės, todėl išvada iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę persiųsta neteisėtai, pažeidžiant Tvarkos 29 punkto nuostatas. Pareiškėjai perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam žemės sklypas gali būti projektuojamas tik (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje ir prašymas suteikti sklypą individualiai statybai (duomenys neskelbtini) km. negalėjo būti tenkinamas.

Tarnybos Žemės tvarkymo departamento direktoriaus 2013 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-124 sudaryta darbo grupė nustatė, kad, sprendžiant piliečiams Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajai žemei naujus žemės sklypus individualiai statybai, klausimus, pažeistos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 4 dalies, 21 straipsnio 4, 5 dalių, 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos.

Išvadas bei pasiūlymus darbo grupė išdėstė 2013 m. liepos 18 d. išvadoje Nr. 1LS-(7.5)-86, pasiūlė priimti sprendimus neatkurti nuosavybės teisių piliečiams, kurie pasirinko jiems siūlomus sklypus individualiai statybai Buivydiškių, Avižienių, Didžiosios Riešės, Mickūnų, Nemėžio, Riešės kadastro vietovėse, sąraše ir kuriems nepriimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir kurių pavardės nurodytos Tarnybos skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 5 d. įsakyme Nr. 48VĮ-(14.48.2)-267. Tarnybos direktorius 2013 m. liepos 29 d. rezoliucija pritarė darbo grupės siūlymų įgyvendinimui.

Tarnybos direktoriaus pavaduotojas skyriaus vedėjui pavedė iki 2013 m. spalio 1 d. priimti sprendimus neatkurti nuosavybės teisių piliečiams, kurie nurodyti Tarnybos skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 5 d. įsakyme Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-267. Skyriaus vedėjas, vadovaudamasis minėtomis Atkūrimo įstatymo nuostatomis ir Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio nuostatomis bei vykdydamas direktoriaus pavaduotojo pavedimą Nr. 1PAV-(1.8.)-547, 2013 m. spalio 3 d. priėmė sprendimą (įsakymą) Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3051 neatkurti nuosavybės teisių R.

B., perduodant jos pasirinktą lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone. Pabrėžė, kad pareiškėja negalėjo pakeisti valios dėl būdo, kuriuo pageidauja atkurti nuosavybės teises į 1,50 ha valstybės išperkamos žemės plotą iš atkūrimo būdo – gauti lygiavertį turėtajam žemės ūkio veiklai žemės plotą į – gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai. Pagal pareiškėjos prašymą išvada iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę negalėjo būti persiųsta.

Taip pat nurodė, kad pareiškėja pretenduoja gauti (duomenys neskelbtini) generaliniame plane suformuotą žemės sklypą individualiai statybai Nr. (duomenys neskelbtini). Tarnyba 2013 m. rugpjūčio 26 d. kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekciją prie Aplinkos ministerijos. Inspekcija 2013 m. rugsėjo 6 d. atsakė, kad generaliniai planai laikytini galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais ir pagal nuo 1996 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gegužės 1 d. galiojusius teisės aktus buvo priskirti bendrojo planavimo dokumentams. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuotos žemės sklypai, suplanuoti kaimo gyvenvietės generaliniais planais individualių gyvenamųjų namų statybai, pažymėti valstybės išperkama žeme, tačiau tai prieštarauja Konstitucinio Teismo 1994 m. gegužės 27 d. nutarimui.

Vilniaus rajono skyrius 2013 m. birželio 7 d. raštu pateikė informaciją Tarnybai apie tai, kad skyriuje nėra duomenų, jog būtų pretendentų, kuriems neatkurtos nuosavybės teisės natūra Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime. Patikrinus Tarnybos internetiniame tinklalapyje skelbiamą informaciją apie rengiamus žemės reformos projektus nustatyta, kad Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 1 d.

įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-2020 „Dėl Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“. Paaiškėjo, jog buvo suprojektuoti ir patvirtinti 5 pretendentams žemės sklypai, kurie buvo projektuojami pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą 1 eiliškumo grupę, t. y. grąžinami natūra. Tai, pasak atsakovo, įrodo, jog Tarnybai buvo pateikta netiksli informacija. Todėl Tarnybos skyriaus 2013 m. vasario 5 d. įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2)-267, kuriuo patvirtintas pareiškėjos pasirinktas naujas žemės sklypas individualiai statybai, priimtas neįvertinus aplinkybės, kad yra piliečių, pageidaujančių natūra atkurti nuosavybės teises į žemę.

Nustačius, kad Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime yra nauji žemės sklypai, kurie suprojektuoti individuliai statybai kaimo gyvenviečių patvirtintais generaliniais planais, tačiau nėra perduoti piliečiams neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai žemės sklypai ir nėra įsigyti nuosavybėn, negalėjo būti priskirti valstybės išperkamai žemei bei siūlomi piliečiams, pageidaujantiems gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtiems naujus žemės sklypus individualiai statybai.

Apie galimybę atkurti nuosavybės teises grąžinant žemę natūra, turėjo būti informuoti pretendentai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 25 d. sprendimu (b. l. 142-149) pareiškėjos R. B. skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad Alytaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 26 d. išvadoje Nr. 33-28-3921 nurodoma, kad R. B. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko M. S. valdytos 1,50 ha žemės, kuri priskirtina valstybės išperkamai žemei, dalį (b. l. 53). Pareiškėja išreiškė valią, jog nuosavybės teisės būtų atkuriamos suteikiant neatlygintinai 1,50 ha žemės ūkio veiklai (b. l. 56). Minėta išvada dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo pateikta Tarnybos Molėtų skyriui. Pareiškėjos atstovė I. J. 2011 m. lapkričio 23 d. pateikė Tarnybos Molėtų rajono žemėtvarkos skyriui prašymą išsiųsti 2000 m. rugsėjo 26 d. išvados originalą į (duomenys neskelbtini) kadastrinę vietovę, (duomenys neskelbtini) sen, Vilniaus raj. (b. l. 50). I. J. 2012 m. rugpjūčio 14 d. pateikė Tarnybos skyriui prašymą pagal Alytaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 26 d. išvadą suteikti žemės sklypą individualiai statybai (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, Vilniaus rajone (b. l. 45).

Tarnybos skyriaus 2013 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-267 buvo patvirtintas piliečių, pasirinktų naujų žemės sklypų individualiai statybai sąrašas, kurio trečiame priede nurodoma, jog R. B. pasirinko žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone (b. l. 61–67).

Tarnybos direktoriaus 2013 m. balandžio 25 d. sudaryta darbo grupė, išnagrinėjusi Tarnybos skyriuje vykdomas nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, 2013 m. liepos 18 d. surašė išvadą Nr. 1LS-(7.5)-86 (toliau – ir Išvada), kurioje, be kita ko, pažymėjo, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūros buvo vykdomos pažeidžiant teisės aktų nuostatas, todėl pasiūlė Tarnybos direktoriui pavesti Tarnybos skyriaus vedėjui priimti sprendimus neatkurti nuosavybės teisių piliečiams, nurodytiems Tarnybos skyriaus 2013 m. vasario 5 d. įsakyme (b. l. 87–118).

Tarnybos 2013 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu pareiškėjai išaiškinta, kad, vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, buvo pažeistos ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, todėl nuosavybės teisės perduodant pareiškėjai jos pasirinktą žemės sklypą negali būti atkuriamos (b. l. 13–19). Minėtame sprendime taip pat pažymėta, kad Tarnybos skyrius priims sprendimus neatkurti nuosavybės teisių piliečiams, nurodytiems Tarnybos skyriaus 2013 m. vasario 5 d. įsakyme, ir apie šių sprendimų priėmimą pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą, tame trape ir pareiškėja, bus informuoti.

Tarnybos direktorius 2013 m. rugpjūčio 28 d. pavedimu, be kita ko, pavedė skyriaus vedėjui iki 2013 m. spalio 1 d. priimti sprendimus neatkurti nuosavybės teisių piliečiams, nurodytiems Tarnybos skyriaus 2013 m. vasario 5 d. įsakyme (b. l. 79–83).

Tarnybos skyriaus vedėjo pavaduotoja 2013 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3051, vadovaudamasi Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 21 straipsnio 4, 5 dalimis, Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, taip pat vykdydama Tarnybos direktoriaus pavaduotojo 2013 m. rugpjūčio 28 d. pavedimą, nusprendė nepriimti sprendimo atkurti nuosavybės teises R. B., nurodytai Tarnybos skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 5 d. įsakymo 3 priede (b. l. 72).

Teismas apibrėžė, jog byloje spręstinas ginčas dėl R. B. skundo reikalavimų panaikinti Tarnybos skyriaus 2013 m. spalio 3 d. įsakymą bei šį skyrių įpareigoti pareiškėjai atkurti nuosavybės teises suteikiant 2013 m. vasario 5 d. įsakymu jai paskirtą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, pagrįstumo ir teisėtumo.

Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Spręsdamas pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą, teismas vertino Tarnybos skyriaus 2013 m. spalio 3 d. įsakymo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams, taip pat tai, ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Teismas nurodė, kad iš šalių išdėstytos pozicijos matyti, kad nėra ginčo, jog R. B. turi teisę atkurti nuosavybės teises į M. S. valdytos žemės dalį, tačiau byloje kilęs ginčas dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Tarnybos darbo grupės Išvadoje, kuri yra skundžiamo Tarnybos 2013 m. spalio 3 d. įsakymo sudėtinė dalis, konstatuota, kad, vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, buvo pažeistos Atkūrimo įstatymo bei kitų poįstatyminių teisės aktų nuostatos, neatsižvelgta į Konstitucinio Teismo 1994 m. gegužės 27 d. nutarime pateiktus išaiškinimus, todėl R. B. nuosavybės teisės jos pageidaujamu būdu, t. y. pareiškėjai perduodant neatlygintinai jos pasirinktą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, negali būti atkuriamos.

Teismas citavo Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalį (redakcijas, galiojusi iki 2012 m. sausio 31 d. ir nuo 2012 m. vasario 1 d.), iš aptartų teisės normų analizės darė išvadą, kad piliečiai nevaržomai nuosavybės teisių atkūrimo būdą galėjo keisti iki 2003 m. balandžio 1 d. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytos išlygos, kada piliečiai valią dėl atlyginimo būdo, galėjo pareikšti ir po 2003 m. balandžio 1 d., tačiau minėtos išlygos ginčo atveju netaikytinos, nes neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Pažymėta, kad už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje nurodytais būdais. Iš minėto straipsnio nuostatų analizės darytina išvada, kad 1 punkte ir 4 punkte nustatyta, du savarankiški nuosavybės teisių atkūrimo būdai – perduodant lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą (1 p.); perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė, lygiavertį turėtajam žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų (nepaisant turėtos žemės vietos) ar kituose, negu buvo turėtas žemės sklypas, miestuose bei kaimo vietovėse, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos miestus (4 p.).

Kaip minėta, R. B. Alytaus apskrities viršininko administracijai pateiktame prašyme išreiškė valią, jog nuosavybės teisės būtų atkuriamos suteikiant neatlygintinai 1,50 ha žemės ūkio veiklai (Atkūrimo įstatymo 16 str. 1 d. 1 p.) ir šios savo valios iki Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (galiojusios iki 2012 m. sausio 31 d.) nustatyto termino nepakeitė.

Atsižvelgęs į tai, teismas pripažino, kad pareiškėją atstovaujanti I. J. Tarnybos skyriui 2012 m. rugpjūčio 14 d. pateikusi prašymą už valstybės išperkamą žemę suteikti žemės sklypą individualiai statybai siekė, jog nuosavybės teisės būtų atkurtos Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkte nurodytu būdu, t. y. pakeitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, toks valios dėl nuosavybės atkūrimo būdo pakeitimas, išreikštas praleidus Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (galiojusios iki 2012 m. sausio 31 d.) nustatytą terminą, todėl negali pareiškėjai sukurti jokių teisinių pasekmių.

Teismas taip pat rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 29 punktu, darė išvadą, kad nuosavybės teisės gali būti atkuriamos suteikiant žemės sklypą kitoje kadastrinėje vietovėje tik tuo atveju, jeigu piliečio pasirinktoje ir jo pageidaujamoje kadastrinėje vietoje nėra objektyvių galimybių vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras.

Byloje nėra ginčo ir dėl tų aplinkybių, kad pareiškėjos atstovės 2011 m. lapkričio 23 d. Tarnybos Molėtų skyriui pateiktame prašyme nurodytoje (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje ((duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus raj.) galėjo būti atkuriamos nuosavybės teisės, suteikiant pareiškėjai lygiavertį žemės sklypą iš laisvos žemės fondo. Atsižvelgus į tai pripažintina, kad pareiškėjos 2012 m. rugpjūčio 14 d. Tarnybos skyriui pateiktas prašymas pagal Alytaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 26 d. išvadą suteikti žemės sklypą individualiai statybai (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, Vilniaus rajone, negalėjo būti vykdomas, nes pati išvada buvo persiųsta pažeidžiant Tvarkos 29 punkto nuostatas.

Teismas taip pat rėmėsi Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, jog teismui pateikti įrodymai liudija, kad žemės sklypas, į kurį pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teises, patenka į Vilniaus apskrities viršininko administracijos viršininko pavaduotojo 1999 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 381-41 patvirtintos (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės parengto valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planu suplanuotos žemės (kadastrinė vietovė suplanuota individualių gyvenamųjų namų statybai) ribas. Tačiau Konstitucinis Teismas 1994 m. gegužės 27 d. nutarime, aiškindamas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ papildymo ir pakeitimo“ nuostatas, pažymėjo, kad dėl ekonominės reformos apskritai ir dėl žemės ūkio reformos konkrečiai keičiasi ir kaimo gyvenviečių plėtojimo perspektyvos. Jos kinta atstatant privatinės nuosavybės teises į žemę. Dėl to išankstinio žemės išpirkimo pagal kaimo gyvenviečių statybos projektus būsimai gyvenamajai statybai, gyventojų bendram naudojimui ar kitoms visuomenės reikmėms negalima grįsti visuomenės poreikiu. Pabrėžė, jog išpirkus žemę kaimo gyvenvietėse pagal jų statybos projektus, atsiranda galimybė vėliau ją privatizuoti, t. y. ją galės įsigyti kiti asmenys. Tai reikštų buvusių savininkų teisės susigrąžinti žemę pažeidimą. Remdamasis šiais argumentais, Konstitucinis Teismas nutarė, kad minėto įstatymo nuostatos, nustatančios, kad išperkama „žemė kaimo gyvenvietėse, numatyta panaudoti gyvenamajai statybai, gyventojų bendram naudojimui ar kitoms visuomenės reikmėms pagal šių gyvenviečių statybos projektus“, prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui. Teismas vertino, jog minėtame Konstitucinio Teismo 1994 m. gegužės 27 d. nutarime pateikti išaiškinimai reikšmingi ir nagrinėjamo ginčo atveju.

Byloje nėra ginčo dėl Išvadoje nurodytų aplinkybių, jog (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje nėra atkurtos nuosavybės teisės visiems žemės savininkams, siekiantiems atkurti nuosavybės teises šioje vietovėje (Žemės reformos įstatymo 10 str. 1 d. 1 p.), o taip pat yra suformuoti sklypai, kurie nėra perleisti trečiųjų asmenų nuosavybėn. Todėl nuosavybėn neperleisti žemės sklypai nelaikytini Atkūrimo įstatyme 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta ir valstybės išperkama žeme.

Atsižvelgęs į Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalį, teismas pripažino, jog vykdant žemės reformą (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, pirmiausia turi būti atkurtos nuosavybės teisės Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems asmenims, t. y. buvusiems žemės savininkams. Todėl Tarnybos skyrius pagrįstai įpareigotas informuoti buvusius žemės savininkus apie galimybę atkurti nuosavybės teises natūra turėtos žemės vietoje.

Išnagrinėjusi ir įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendė, kad Tarnybos skyrius 2013 m. spalio 3 d. įsakyme faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, minėtas sprendimas pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį yra pagrįstas ir teisėtas, todėl skundo reikalavimas jį panaikinti atmestinas.

Skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti Tarnybos skyrių atkurti pareiškėjai nuosavybės teises jos nurodytu būdu, t. y. suteikiant jai Tarnybos skyriaus 2013 m. vasario 5 d. įsakyme nurodytą ir pareiškėjos pasirinktą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, yra išvestinis reikalavimo panaikinti Tarnybos skyriaus 2013 m. spalio 3 d. įsakymą atžvilgiu. Teismui konstatavus, kad minėtas įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, atmestas ir išvestinis skundo reikalavimas.

III. Pareiškėja R. B. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 152-154), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti pilnai.

Apeliaciniame skunde pateikia šiuos argumentus:

1) Teismas netinkamai aiškino įstatymą laikydamas, kad pareiškėjos pasirinktas nuosavybės atkūrimo būdas ir valia gauti žemės sklypą neatlygintinai kitoje vietoje negalėjo būti įgyvendinta suteikiant naują žemės sklypą individualiai statybai. Pretendentui prašyme nurodžius, jog pageidauja gauti neatlygintinai žemės sklypą kitoje vietoje, galima teigti, kad jis išreiškė valią atkurti nuosavybės teises keturiais pobūdžiais (perduodant lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą (Įstatymo 16 str. 9 d. 1 p.); perduodant neatlygintinai naudojamą žemės sklypą (Įstatymo 5 str. 2 d. 2 p.); perduodant neatlygintinai naują žemės sklypą individualiai statybai (Įstatymo 16 str. 9 d. 4 p.); perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam vandens telkinį – už išperkamą arba neišlikusį vandens telkinį (Įstatymo 16 str. 9 d. 9 p.).

2) Teismo argumentas, kad pareiškėjos prašymas negalėjo būti vykdomas, nes išvada dėl žemės atkūrimo neatlygintinai buvo persiųsta pažeidžiant Tvarkos 29 punktą, nemotyvuotas, o teisės norma pritaikyta netinkamai. Ši teisės norma gali būti taikoma tik perduodant lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą (Atkūrimo įstatymo 16 str. 9 d. 1 p.) ir tuo tikslu rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą. Tuo tarpu suteikiant neatlygintinai naujus žemės sklypus individualiai statybai (Atkūrimo įstatymo 16 str. 9 d. 4 p.) jų suteikimo tvarka Vyriausybės nėra nustatyta. Turi būti vadovaujamasi Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 2.3-5515-(41) patvirtinta ir Vilniaus rajono skyriaus 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-4950 patikslinta Naujų žemės sklypų individualiai statybai, perduodamu piliečiams neatlygintinai nuosavybėn siūlymo tvarka. Kitų teisės normų reglamentuojančių žemės sklypu individualiai statybai siūlymo ir skyrimo tvarką kaimo vietovėje nėra.

3) Teismo argumentai, kad pareiškėja sklypą pasirinko nesilaikant Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodyto eiliškumo, kad nėra ginčo, jog (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje žemė nėra atkurta visiems savininkams natūra, todėl jie turėjo apie tai būti informuoti ir jiems suteikta pirmumo teisė pasirinkti, prieštarauja byloje surinktai medžiagai, konkrečiai – Tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2013 m. birželio 7 d. raštui Nr. TR-(5.34)-4151. Be to, pats atsakovas, tikrinęs pareiškėjai ir kitiems pretendentams neatlygintinai paskirtų lygiaverčių turtėtajam naujų žemės sklypų individualiai statybai patvirtintą sąrašą Vilniaus rajono, Zujūnų seniūnijos Antežerių ir Buivydiškių kaimuose, Avižienių seniūnijos Avižienių, Riešės ir Saldenės kaimuose Riešės seniūnijos Didžiosios Riešės kaime, Mickūnų seniūnijos Galgių kaime ir Nemėžio seniūnijos Nemėžio kaime, pirmiausia turėjo išsiaiškinti ir nustatyti konkrečius pretendentus, kuriems dar nėra atkurtos nuosavybės teisės ir tik tokiu atveju, galėjo konstatuoti, kad buvo nesilaikoma Žemės reformos 10 straipsnio 1 dalyje nurodyto eiliškumo. Atsakovas patikrinimo metu nenustatė, kad yra konkrečių pretendentų, kuriems nėra atkurtos nuosavybės teisės (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone.

Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 158-170) prašo palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimą.

Atsiliepime pateikia šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

1) Tam, kad pretendentui būtų atkurtos nuosavybės teisės vienu iš nuosavybės atlyginimo (atkūrimo) būdų, turi būti išreikšta pretendento valia dėl konkretaus pasirinkto būdo, t. y. bendro pobūdžio prašymas gauti neatlygintinai žemės sklypą kitoje vietoje savaime nereiškia, kad pretendentui atsiranda teisės atkurti nuosavybės teises visais apeliantės nurodytais būdais. Kadangi minėti būdai yra savarankiški ir vienas nuo kito nepriklausantys, jiems pasirinkti taikomos įstatyminės nuostatos dėl termino juos pasirinkti. Pagal pirminį apeliantės prašymą suprantama, kad ji pageidavo gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą žemės ūkio veiklai, ir šis prašymas negali būti vertinamas kaip valios išreiškimas atkurti nuosavybės teises visais kitais Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje nurodytais atkūrimo (atlyginimo) būdais, tarp jų ir gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą individualiai statybai. Apeliantės atstovės 2012 m. rugpjūčio 14 d. prašymu yra aiškiai prašoma <...> suteikti žemės sklypą individualiai statybai (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, Vilniaus rajone <...>, t. y. nurodomas kitas atlyginimo (atkūrimo) būdas. Atkūrimo įstatymas nedraudė pretendentams keisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo (atlyginimo) būdo, tačiau numatė terminus (apribojimus), kuriais tai buvo galima daryti. Nagrinėjamu atveju apeliantė šių terminų nesilaikė, t. y. apeliantės atstovė prašymą suteikti žemės sklypą individualiai statybai pateikė 2012 m. rugpjūčio 14 d. (o galėjo iki 2003 m. balandžio 1 d.), todėl jis negalėjo sukelti teisinių pasekmių.

2) Nei Atkūrimo įstatymas, nei Tvarka nenumato, kad Tvarkos 29 punktas taikomas atkuriant nuosavybės teises (atlyginant) tik tam tikrais būdais, kaip nurodo apeliantė, todėl jis taikomas tiek vykdant nuosavybės teisių atkūrimą pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punktą (perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško, vandens telkinio plotą kaimo vietovėje), tiek pagal šio straipsnio 9 dalies 4 punktą (perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai kaimo vietovėje), tiek ir pagal šio straipsnio 9 dalies 9 punktą (perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam vandens telkinį - už išperkamą arba neišlikusį vandens telkinį). Išvada, pagal kurią piliečiui turi būti perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam žemės sklypas, taip pat ir žemės sklypais statybai, gali būti persiunčiama į kitą kadastro vietovę tik tuo atveju, kai pagal Tarnybos interneto tinklalapyje skelbiamą informaciją apie laisvos žemės fondą ir rengiamus žemės reformos žemėtvarkos projektus piliečio pageidaujamos kadastro vietovės teritorijoje jo prašymas negalės būti tenkinamas, kadangi stinga laisvos žemės fondo žemės.

3) Apeliantės teiginys, kad nesant kitų teisės normų reglamentuojančių žemės sklypų individualiai statybai siūlymo ir skyrimo tvarkos kaimo vietovėje, Vilniaus rajono skyrius naujus žemės sklypus individualiai statybai turėjo skirstyti pagal Žemės sklypų siūlymo tvarką, yra nepagrįstas. Naujų žemės sklypų individualiai statybai kaimo vietovėje perdavimo tvarka Vyriausybės nėra nustatyta, tačiau tai nereiškia, kad Vilniaus rajono skyriaus vedėjas, spręsdamas piliečiams nuosavybės teisių atkūrimą, turėjo vadovautis nuo 2010 m. liepos 1 d. likviduotos įstaigos vadovo patvirtinta tvarka, juolab, kad tai nėra numatyta teisės aktuose, kurių pagrindu žemės tvarkymo ir administravimo funkcijos yra perduotos Tarnybai.

4) Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2013 m. birželio 7 d. raštas Nr. TR-(5.34)-4151 yra Tarnybos vidinio susirašinėjimo dokumentas. Jame nurodyta informacija nėra skirta tretiesiems asmenims. Kadangi šis raštas yra vidinio susirašinėjimo dokumentas, todėl jame nurodyta informacija galėjo būti nagrinėjama, vertinama ir, atlikus papildomą analizę, galėjo būti tikslinama. Tarnybos 2013 m. spalio 7 d. atsiliepimas Nr. 1SD-(7.3.)-2688 į pareiškėjos skundą yra oficialus Tarnybos dokumentas. Jame buvo pateikta informacija apie tai, kad „<...> patikrinus Tarnybos interneto tinklalapyje skelbiamą informaciją apie rengiamus žemės reformos žemėtvarkos projektus nustatyta, kad Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2020 „Dėl Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime 5 pretendentams buvo suformuoti ir patvirtinti žemės sklypai, kurie buvo projektuojami pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą 1 eiliškumo grupę, t. y. sugrąžinami natūra.<...>.“. Tai įrodo, kad informacija, kuri buvo pateikta Tarnybos 2013 m. birželio 7 d. raštu Nr. TR-(5.34)-4151 (prieš patvirtinant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą) yra netiksli, ji buvo patikslinta ir pateikta Tarnybos atsiliepime bei Tarnybos atstovo pakartota teismo posėdžio metu. Ši aplinkybė buvo žinoma bylos nagrinėjimo metu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl galimybės pareiškėjai atkurti nuosavybės teises į žemę pareiškėjos pageidaujamu būdu, t.y. perduoti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs remiantis bylos medžiaga nustatytas bylai reikšmingas aplinkybes, remdamasis teisės aktų nuostatomis bei įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, teisėtai ir bei pagrįstai darė išvadą, kad toks pareiškėjos reikalavimas nėra pagrįstas, ir, išsamiai ištyręs medžiagą, priėmė pagrįstą ir teisėtą spendimą bei pareiškėjos skundą atmetė.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais ir remiantis jais prieitomis išvadomis, jų nekartos ir dėl visų byloje dalyvaujančių asmenų pateiktų argumentų iš naujo atskirai nepasisakys, pasisakys tik dėl svarbiausių apeliacinio skundo argumentų.

Byloje ginčo nėra dėl to, kad pareiškėja turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Alytaus apskrities viršininko 2000 09 26 išvada Nr. 33-28-3921 patvirtina, kad R. B. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko M. S. valdytos 1,50 ha žemės, kuri priskirtina valstybės išperkamai žemei, dalį (b. l. 53). Pareiškėja išreiškė valią, jog nuosavybės teisės būtų atkuriamos suteikiant neatlygintinai 1,50 ha žemės ūkio veiklai (b. l. 56). Aptarta išvada dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo pateikta Nacionalinės žemės tarnybos Molėtų skyriui, vėliau pareiškėjos atstovės prašymu į (duomenys neskelbtini) kadastrinę vietovę, (duomenys neskelbtini) sen, Vilniaus raj. (b. l. 50). 2012 08 14 pareiškėjos atstovė pateikė Tarnybos skyriui prašymą pagal Alytaus apskrities viršininko 2000 09 26 išvadą suteikti žemės sklypą individualiai statybai (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, Vilniaus rajone (b. l. 45). Taigi, pareiškėjos valia dėl pasirinkto nuosavybės teisių atkūrimo būdo - suteikti naują žemės sklypą individualiai statybai – buvo pareikšta 2012 08 14.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas nustatė atatinkamus terminus per kuriuos piliečiai galėjo realizuoti savo teises atkuriant nuosavybės teises į žemę, tame tarpe nustatė terminus, per kuriuos piliečiai galėjo keisti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 21 str. 3 d. (redakcija, galiojusi iki 2012 01 31) nustatė, kad pilietis pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, gali iki 2003 04 01. Jeigu pilietis iki 2003 04 01 nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 str. nurodytos institucijos.

Nuo 2012 02 01 įsigaliojusi Įstatymo 21 str. 3 d. redakcija numatė, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Nuo 2012 m. lapkričio 22 d. įsigaliojusi ir šiuo metu galiojanti Įstatymo 21 str. 3 d. redakcija numato, kad pilietis, pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginant už jį vertybiniais popieriais, iki 2013 m. liepos 1 d. turi teisę pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Jeigu sprendimas atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginant už jį vertybiniais popieriais jau priimtas, piliečio prašymu institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, jį pakeičia administracine tvarka. Prašymą dėl priimtų sprendimų pakeitimo piliečiai turi pateikti iki 2013 m. liepos 1 d.

Pateiktų teisės normų sisteminė analizė leidžia padaryti vienareikšmišką išvadą, kad įstatymo leidėjas suteikė galimybę piliečiams nevaržomai keisti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo iki 2003 04 01. Po šio termino įstatymo leidėjas numatė galimybę keisti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo tik atskiroms asmenų grupėms, atsižvelgiant į šių asmenų anksčiau pasirinktą nuosavybės teisių atkūrimo būdą (Įstatymo 21 straipsnio 2 ir 4 dalys), tačiau šios nuostatos nagrinėjamoje byloje netaikytinos, nes pareiškėja pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nepatenka į tas kategorijas asmenų, kurie nurodyti Įstatymo 21 straipsnio 2 ir 4 dalyse.

Kaip minėta anksčiau, pareiškėjos atstovė pareiškėjos valią suteikti žemės sklypą individualiai statybai pareiškė 2012 08 14. Toks valios pareiškimas yra pateiktas pasibaigus Įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje numatytam terminui, todėl nebėra įstatymo ginamas. O tai leidžia konstatuoti, jog pareiškėjos reikalavimas suteikti žemės sklypą individualiai statybai (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, Vilniaus rajone, nėra pagrįstas ir negali būti vykdomas.

Apeliacinio skundo argumentai, kad pretendento prašymą gauti neatlygintinai žemės sklypą kitoje vietoje, reikia suprasti kaip jo valios pareiškimą atkurti nuosavybės teises keturiais pobūdžiais (perduodant lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą; perduodant neatlygintinai naudojamą žemės sklypą; perduodant neatlygintinai naują žemės sklypą individualiai statybai; perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam vandens telkinį – už išperkamą arba neišlikusį vandens telkinį), atmetami kaip nepagrįsti.

Atlyginio būdus už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius, nustato Įstatymo 16 straipsnio 9 dalis. Šios normos lingvistinė analizė leidžia konstatuoti, kad 16 straipsnio 9 dalyje yra numatyti 6 savarankiški atlyginimo būdai už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius. Įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte numatytas atlyginimo būdas kai perduodamas lygiavertis žemės, miško ar vandens telkinio plotas bei Įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkte numatytas atlyginimo būdas kai perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam naujas žemės sklypas individualiai statybai yra atskiri ir savarankiški atlyginimo būdai. Todėl valios pareiškimas kai pageidaujama gauti lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą nėra tapatus valios pareiškimui, kai pageidaujama gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naujas žemės sklypas individualiai statybai.

Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad ankstesnis pareiškėjos valos pareiškimas jog nuosavybės teisės būtų atkuriamos suteikiant neatlygintinai 1,50 ha žemės ūkio veiklai (Įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punktas) negali būti prilygintas valios pareiškimui pagal Įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punktą, kaip valios pareiškimas gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai.

Taip pat atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl neva neteisingai pirmosios instancijos teismo pritaikytų LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 29 punkto nuostatų.

Pažymėtina, kad nei Įstatymas, nei Tvarka nenumato, kad Tvarkos 29 punktas taikomas atkuriant nuosavybės teises (atlyginant) tik tam tikrais būdais, todėl jis taikytinas tiek vykdant nuosavybės teisių atkūrimą pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punktą (perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško, vandens telkinio plotą kaimo vietovėje), tiek pagal šio straipsnio 9 dalies 4 punktą (perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai kaimo vietovėje). Todėl išvada, pagal kurią piliečiui turi būti perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam žemės sklypas, taip pat ir naujas žemės sklypas individualiai statybai, gali būti persiunčiama į kitą kadastro vietovę tik tuo atveju, kai pagal Tarnybos interneto tinklalapyje skelbiamą informaciją apie laisvos žemės fondą ir rengiamus žemės reformos žemėtvarkos projektus piliečio pageidaujamos kadastro vietovės teritorijoje jo prašymas negalės būti tenkinamas, kadangi stinga laisvos žemės fondo žemės.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, jog pareiškėja savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo - perduoti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje - pareiškė praleidusi Įstatymo nustatytą terminą, Išvada dėl žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę perduota neteisėtai, todėl nuosavybės teisės pareiškėjai jos pageidaujamu būdu (perduoti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje) negali būti atkurtos. Konstatuotina, jog NŽT Vilniaus rajono skyrius teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai, to tuo pačiu pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą.

Teismo kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a

Pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Arūnas Sutkevičius