A-143-1088-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-1088/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02779-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. O. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. O. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (b. l. 1–5) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir atsakovas, Valdybos Vilniaus skyrius) 2013 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. (10.1)3-66099 „Dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) 2013 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. (6.5)I-4286 „Dėl skundo nagrinėjimo“ bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad jam dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 6 ir 8 straipsnių nuostatų taikymo buvo sumažinta paskirtoji valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija. Paaiškino, kad 2010 m. birželio 14 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti pensijos nepriemoką. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimu jam buvo priteista dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo neišmokėta valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis, tačiau skundas dėl pensijos dalies, neišmokėtos dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies taikymo, buvo atmestas. Laikinojo įstatymo 16 straipsnyje nustatyta, kad neišmokėtos pensijos dalies kompensavimo tvarką turi parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2010 m. liepos 1 d., tačiau praėjo jau 3 metai, o kompensacijos tvarka iki šiol nepatvirtinta ir 5 141,13 Lt pareiškėjui vis dar neišmokėti. Be to, jis kas mėnesį praranda 70 Lt valstybinės mokslininkų pensijos. Atsakovo sprendimas sumažinti pareiškėjo pensiją prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 52 straipsniui, teisinės valstybės principui, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Pareiškėjas rėmėsi Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 1 straipsniu, kuris nustato, kad teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją turi Lietuvos Respublikos gyventojai, kurie įstatymų nustatytą laiką buvo draudžiami. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) savo nutarimuose pripažino asmens teisę į nuosavybę – teisę į piniginę socialinę išmoką. Tiek nuosavybė, tiek ir pajamos patenka į Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pateiktą socialinės padėties sąvoką.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepimu į skundą (b. l. 19–22) prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui senatvės pensija buvo laikinai sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas. Nuo 2012 m. sausio 1 d. pareiškėjui mokama viso paskirto dydžio senatvės pensija.

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime konstatavo, kad laikinas pensijų sumažinimas taikant Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas Konstitucijai neprieštaravo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1351/2013). Laikinojo įstatymo 16 straipsnyje nustatyta, kad neišmokėtos pensijos dalies kompensavimo tvarką turi parengti Vyriausybė. Atsakovas neturi teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjui negautą senatvės pensijos dalį. Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatos buvo taikytos teisėtai ir pagrįstai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu į skundą (b. l. 31–32) prašė administracinę bylą nutraukti arba skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas dėl valstybinės mokslininkų pensijos dalies į Valdybą nesikreipė. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjui priteisė neišmokėtą pensijos dalį, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo, o kitą skundo dalį, t. y. dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio nuostatų taikymo, atmetė. Minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir įvykdytas. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 2 punktą, teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu (b. l. 48–51) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi ir 8 straipsnio 1 dalimi buvo sumažinta pareiškėjo senatvės pensija. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-269-281/2012 priteisė pareiškėjui V. O. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valdybos Vilniaus skyriaus, 25 009,92 Lt dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Kitą pareiškėjo skundo dalį, t. y. dėl reikalavimo priteisti pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio, kuris Konstitucinio Teismo nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, taikymo, atmetė kaip nepagrįstą. Teismo sprendimas nebuvo apskųstas ir yra įsiteisėjęs.

Teismas pažymėjo, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjusiame teismo sprendime teismas konstatavo, kad pareiškėjui pensijos dalis, sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnį, nepriteistina, nes toks mažinimas neprieštarauja Konstitucijai, ir nesant priimto teisės akto, reglamentuojančio pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnį sumažintų senatvės pensijų kompensavimą, nei Valdybos Vilniaus skyrius, nei Valdyba neturėjo pagrindo pareiškėjui kompensuoti prašomos pensijos dalies. Ginčijami atsakovo ir Valdybos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 54–58) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir apeliacinį skundą tenkinti. Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2013 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. (10.1)3-66099 „Dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. (6.5)I-4286 „Dėl skundo nagrinėjimo“ bei priteisti 5 141,13 Lt neišmokėtos senatvės pensijos dalį ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas neištyrė, ar 5 141,13 Lt pensijos nepriemoka atsirado dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio nuostatų taikymo, kurios, teismo teigimu, nebuvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, nors Konstitucinis Teismas nurodė, kad pensijų sumažinimas prieštarauja Konstitucijai.

2. Teismas neteisingai aiškino Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą, nes Konstitucinis Teismas pasisakė, kad tiek valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų mažinimas, tiek ir valstybinių pensijų sumažinimas prieštaravo Konstitucijai.

3. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad asmuo, kuris atitinka įstatymo nustatytas sąlygas senatvės pensijai gauti ir kuriam ši pensija yra paskirta ir mokama, turi teisę į tam tikro dydžio piniginę išmoką, t. y. teisę į nuosavybę (Konstitucijos 23 str.), teisę į socialinę apsaugą bei socialinį aprūpinimą (Konstitucijos 52 str.). Tiek nuosavybė, tiek ir pajamos patenka į Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pateiktą socialinės padėties sąvoką.

Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (b. l. 63–64) bei trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 66–67) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, kad 2012 m. gruodžio 21 d. įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad pensijos dalis, pareiškėjui sumažinta taikant Laikinojo įstatymo 6 straipsnio nuostatas, nepriteistina, kadangi toks pensijų sumažinimas nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Šis sprendimas jau yra įvykdytas. Pažymi, kad Laikinojo įstatymo 16 straipsnyje nustatyta, kad neišmokėtos pensijos dalies kompensavimo tvarką turi parengti Vyriausybė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos matyti, kad pareiškėjas, siekdamas atgauti laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies pagrindu sumažintos jam paskirtos senatvės pensijos neišmokėtą dalį, 2013 m. gegužės 17 d. padavė atsakovui paklausimą, kuriame iškėlė tokio pensijos sumažinimo kompensavimo klausimą (b. l. 29). Atsakovas, reaguodamas į šį paklausimą, 2013 m. gegužės 29 d. rašte (sprendime) nurodė, jog Konstituciniam Teismui 2012 m. vasario 6 d. nutarime konstatavus, kad Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatos neprieštaravo Konstitucijai, nėra teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjo prašymą grąžinti jam taip sumažintos pensijos dalį. Atsakovas taip pat paaiškino pareiškėjui Laikinojo įstatymo 16 straipsnio nuostatas apie valstybės įsipareigojimo ateityje kompensuoti taip sumažintas pensijas dabartinę eigą (b. l. 7). Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo atsakovo sprendimu, 2013 m. birželio 8 d. paklausimu-skundu kreipėsi į Valdybą, nurodydamas, kad toks senatvės pensijos sumažinimas prieštaravo Konstitucijos 52 straipsniui, pakartojo savo argumentus dėl, jo manymu, neteisėto pensijos sumažinimo (b. l. 33). Trečiasis suinteresuotas asmuo (Valdyba) 2013 m. birželio 26 d. rašte, remdamasis paminėtu įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimu, paaiškino pareiškėjui jo prašymo netenkinimo priežastis ir kartu informavo apie dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo negautų pensijų dalių numatytą kompensavimo tvarką (b. l. 6).

Kolegija, atsižvelgdama į nurodytas faktines bylos aplinkybes, pirmiausia pažymi, kad tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimo administracine ir išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka pareiškėjas nekėlė klausimo dėl valstybinės mokslininkų pensijos dalies praradimo, todėl šiuo klausimu jo teismui ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepripažintini reikšmingais nagrinėjamai bylai ir dėl jų kolegija toliau nepasisako. Savo argumentus dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies pagrindu sumažintos senatvės pensijos dalies priteisimo pareiškėjas, be kita ko, grindžia paminėtu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimu bei Laikinojo įstatymo 16 straipsniu, todėl kolegija pripažįsta būtina aptarti šio teismo sprendimo ir pareiškėjo nurodytos teisės normos reikšmę nagrinėjamai bylai.

Pasisakydama dėl pareiškėjo nurodyto Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimo reikšmės nagrinėjamai bylai, kolegija pažymi, kad šiuo teismo sprendimu buvo atmestas pareiškėjo reikalavimas priteisti jam tą pačią ir tuo pačiu pagrindu (atsakovui tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d.) sumažintos senatvės pensijos dalį. Todėl ir, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje pareiškėjas savo reikalavimą dėl pensijos dalies priteisimo taip pat grindžia Konstitucijos (jos 52 str.) tiesioginiu taikymu, tai būtų pagrindas nutraukti bylą (ABTĮ 101 str. 2 p.). Tačiau, kaip jau buvo pažymėta, pareiškėjas grindžia savo reikalavimą šioje administracinėje byloje ir Laikinojo įstatymo 16 straipsnio nuostatomis. Todėl turi būti apsvarstytas šios teisės normos taikymas byloje nagrinėjamoje situacijoje.

Laikinojo įstatymo 16 straipsnyje yra suformuluoti pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei: Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2010 m. sausio 1 d. parengia ir priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus (1 d.); Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos, įvertinusios Lietuvos ekonomikos rodiklius, lemiančius Lietuvos ūkio raidą, ir Lietuvos Respublikos valstybės bei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų būklę, iki 2010 m. liepos 1 d. pateikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos Seimui dėl šio įstatymo galiojimo termino (2 d.); Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2010 m. kovo 1 d. patvirtina socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkymo koncepciją (3 d.); Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2010 m. liepos 1 d. parengia ir patvirtina sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos aprašą (4 d.).

Nagrinėjamai bylai yra aktuali aptariamo straipsnio 4 dalis, kurioje yra išreikšti valstybės (įstatymų leidėjo) ketinimai parengti būtinus teisės aktus, kuriuose būtų numatyta Laikinojo įstatymo pagrindu sumažintų pensijų kompensavimo tvarka. Kalbant apie šiuos ketinimus nagrinėjamai bylai aktualiame kontekste, pastebėtina, kad, viena vertus, jie nėra skirti pašalinti Konstitucijai prieštaraujančių teisės normų pritaikymo padarinius, nes, kaip jau buvo pasakyta pirmiau, Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatos Konstitucinio Teismo nebuvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Kita vertus, tokie ketinimai suteikia suinteresuotiems asmenims (pensijų gavėjams, kuriems išmokamos pensijos buvo sumažintos, taikant Laikinojo įstatymo nuostatas, kurių kategorijai priklauso ir pareiškėjas) tam tikrus teisėtus lūkesčius atgauti dėl tokio sumažinimo neišmokėtas pensijų dalis ateityje. Tačiau jie (aptariami ketinimai) dėl savo teisinės prigimties negali būti siejami su pačios teisės į neišmokėtas pensijų dalis atsiradimu ta prasme, kad teismas vien dėl to, kad per tam tikrą laiką nurodyti ketinimai dar nebuvo realizuoti, galėtų pripažinti pensijos gavėjo teisę į tam tikrą (dėl Laikinojo įstatymo taikymo) neišmokėtos pensijos dalį ir apginti ją tokios nepriemokos priteisimo būdu. Todėl pareiškėjo reikalavimo priteisti jam dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies taikymo sumažintą senatvės pensijos dalį pagrindimas Laikinojo įstatymo 16 straipsnio nuostatomis kolegijos nepripažintinas pagrįstu.

Taigi tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija nenustatė kitų, apeliaciniame skunde nenurodytų, pagrindų panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (ABTĮ 136 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. O. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Veslava Ruskan

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė