A-484-525/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-484-525/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08216-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 13.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ramūno Gadliausko, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. L. skundą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nustatyto termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja B. L. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (b. l. 1-2), prašydama pratęsti terminą pašalinti dviejų gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savavališkos statybos padarinius papildomai 12 mėnesių.

Nurodė, kad Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. sprendimu jai buvo nustatytas 7 mėnesių terminas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją bei gauti statybą leidžiantį dokumentą savavališkos statybos metu pastatytiems dviems gyvenamiesiems namams, esantiems (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I- 951-437/2013 savavališkos statybos padarinių šalinimo terminas pareiškėjai pratęstas 12 mėnesių. Pareiškėjos nuomone, terminas turėtų būti pratęstas ilgesniam terminui, kadangi 2013 m. sausio 31 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Miesto plėtros departamento darbinio pasitarimo miesto plėtros klausimais posėdžio metu buvo nuspręsta pritarti žemės sklypo paskirties keitimo procedūrai, keičiant jo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, tačiau pareiškėjai pasiūlyta iš pradžių parengti planą, prilyginamą teritorijų detaliojo planavimo dokumentui (atidalinti žemės sklypo dalį, kur pastatyti gyvenamieji namai, nekeičiant žemės sklypo paskirties), o vėliau ir teritorijos detalųjį planą. Vilniaus miesto administracijos direktorius 2013 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. 30-2415 patvirtino žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) gatvėje planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, todėl pareiškėjai liko parengti detalųjį planą. Likusių procedūrų trukmės įtakoti pareiškėja negali, tačiau per teismo nustatytą terminą nespės jų atlikti. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu pareiškėjos atstovas pažymėjo, kad praleisto termino neprašo atnaujinti, nes ginčo terminas paskutinį kartą dešimčiai mėnesių buvo pratęstas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1425/2012 ir nagrinėjamoje byloje į teismą pareiškėja kreipėsi dar nepasibaigus nustatytam terminui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) prašė pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėja nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir SĮ) 28 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią asmuo gali kreiptis į teismą dėl nustatyto termino reikalavimui pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo pratęsimo bei analogiška nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiasis specialistas surašė pareiškėjai 2009 m. gegužės 4 d. savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2009 m. gegužės 26 d. reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Reikalavimas), kuriuo pareiškėja įpareigota savo lėšomis iki 2009 m. rugsėjo 25 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti du savavališkai pastatytus gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Pareiškėja per nurodytą terminą reikalavimo neįvykdė, todėl Vilniaus apskrities viršininko administracija (toliau – ir Vilniaus AVA), vadovaudamasi SĮ 28 straipsnio nuostatomis, dėl minėto reikalavimo vykdymo su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti pareiškėją savo lėšomis per 2 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos, likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti statomus du dviejų aukštų gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir sutvarkyti statybvietę. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-626-827/2011 pareiškėja įpareigota per 7 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, priešingu atveju per 2 mėnesius nuo 7 mėnesių termino pabaigos įpareigota savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti du dviejų aukštų gyvenamuosius namus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir sutvarkyti statybvietę.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai privalomas vykdyti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. sprendimas, o ne Reikalavimas. Pareiškėjai nevykdant teismo sprendimo kyla atitinkamos teisinės pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normose, reglamentuojančiose priverstinį teismo sprendimo vykdymą, o ne SĮ 28 straipsnyje įtvirtintos reikalavimo nevykdymo pasekmės. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. vasario 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-335/2013, teigia, kad sprendimas dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos, tuomet vykdžiusios statybos valstybinės priežiūros funkcijas, reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pratęsimo, kai pareiškėja jau yra įpareigota šalinti savavališkos statybos padarinius įsiteisėjusiu teismo sprendimu, pareiškėjai siekiamų pasekmių nesukeltų, beprasmis.

Prašė vadovautis teismų praktika dėl SĮ 28 straipsnio nuostatų taikymo, pagal kurią, pasibaigęs reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas negali būti pratęsiamas, kadangi SĮ 28 straipsnio 3 dalis reguliuoja reikalavimo įvykdymo termino pratęsimą, o ne atnaujinimą – LVAT 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662 -3130/2012. Nagrinėjamu atveju pareiškėja Reikalavimą buvo įpareigota įvykdyti iki 2009 m. rugsėjo 25 d., o į teismą kreipėsi tik 2013 m. gruodžio mėn., kai dėl reikalavimo įvykdymo termino pasibaigimo fakto jau yra kilusios teisinės pasekmės.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 18 d. sprendimu (b. l. 51-55) pareiškėjos B. L. prašymą tenkinto. Pratęsė pareiškėjai B. L. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. gegužės 26 d. reikalavime Nr. (duomenys neskelbtini) dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo nustatytą šio reikalavimo įvykdymo terminą dvylikai mėnesių. Nurodė terminą skaičiuoti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Remdamasis rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, jog Vilniaus AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas pareiškėjai surašė 2009 m. gegužės 4 d. savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl dviejų gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje statybos bei 2009 m. gegužės 26 d. reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėja įpareigota savo lėšomis iki 2009 m. rugsėjo 25 d. nugriauti du savavališkai pastatytus gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b. l. 18-22). Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2011 m. gegužės 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-626-827/2011 pareiškėja įpareigota per 7 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, priešingu atveju per 2 mėnesius nuo 7 mėnesių termino pabaigos įpareigota savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti du dviejų aukštų gyvenamuosius namus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir sutvarkyti statybvietę (b. l. 23-26). Nustatytas terminas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1425/2012, dar kartą pratęstas dešimčiai mėnesių (b. l. 39-41).

Nurodyta, jog pareiškėja, siekdama įrodyti jog savavališkos statybos įteisinimo procedūros dar nėra baigtos, pateikė teismui Administracijos Miesto plėtros departamento darbinio pasitarimo miesto plėtros klausimais 2013 m. sausio 31 d. protokolą Nr. A17-126(2.1.19-MP), kuriame užfiksuotas 2013 m. sausio 29 d. vykusio pasitarimo metu pareiškėjos prašymo dėl detaliojo planavimo parengimo svarstymas (b. l. 5-8); Administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. 302415, kuriuo patvirtintas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) gatvėje planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir jo sprendiniai (b. l. 9-10, 11-12); VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojoj turto registro centrinio duomenų banko išrašą, patvirtinantį, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 43-44) taip pat šio Žemės sklypo planą (b. l. 42) bei Administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 4 d. įsakymą Nr. 30-717, kuriuo pakeista žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinė paskirtis iš žemės ūkio į kitą ir esamas žemės naudojimo būdas iš žemės ūkio paskirties žemės sklypų į komercinės paskirties objektų teritorijas (b. l. 45).

Teismas rėmėsi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1-3 dalimis, iš nurodyto reglamentavimo darė išvadą, kad tuo atveju, kai asmuo, kuriam surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, atlieka realius veiksmus, siekdamas gauti statybą leidžiantį dokumentą ir yra pakankamai akivaizdu, kad vykstančiai procedūrai jis negali daryti įtakos, teismas turėtų faktinį pagrindą pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą ilgesniam laikui nei apibrėžta Priežiūros įstatymas.

Nurodyta, jog iš byloje pateikto Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-626-827/2011 matyti, kad pareiškėjai buvo nustatytas 7 mėnesių terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2011 m. birželio 18 d., todėl terminas statybą leidžiančiam dokumentui gauti turėjo baigtis 2012 m. sausio 18 d.

Taip pat nurodyta, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad dar nepasibaigus Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nustatytam 7 mėnesių terminui, pareiškėja 2011 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama pratęsti nustatytą terminą dar dešimčiai mėnesių. Pareiškėjos prašymas patenkintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1425/2012 ir savavališkos statybos padarinių šalinimo terminas pratęstas dešimčiai mėnesių, nustatant, kad jis pradedamas skaičiuoti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimas įsiteisėjo 2012 m. vasario 9 d., todėl savavališkos statybos padarinių šalinimo terminas baigėsi 2013 m. gruodžio 9 d.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teismas taip pat nustatė, kad pareiškėja 2012 m. rugsėjo 7 d. pakartotinai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama pratęsti terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius savavališkos statybos metu pastatytiems dviems gyvenamiesiems namams, esantiems (duomenys neskelbtini), Vilniuje, papildomai dvylikai mėnesių. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-951-437/2013 pareiškėjos prašymas buvo patenkintas. Terminas pratęstas 12 mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kadangi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 18 d. sprendimas įsiteisėjo 2013 m. vasario 1 d., teismo pareiškėjai pratęstas savavališkos statybos padarinių šalinimo terminas baigėsi 2014 m. vasario 1 d.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas atmetė argumentą, kad pareiškėja į teismą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo 2013 m. gruodžio 23 d. kreipėsi jau pasibaigus nustatytam terminui, kadangi jis iki 2014 m. vasario 1 d. buvo pratęstas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-626-827/2011, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimu, administracinėje byloje Nr. I-1425/2012 ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-951-437/2013.

Remdamasis pareiškėjos nurodytais argumentais ir į bylą pateiktais dokumentais, teismas vertino, jog pareiškėja aktyviais veiksmais siekia įteisinti savavališką dviejų gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybą. 2013 m. sausio 31 d. Administracijos Miesto plėtros departamento darbinio pasitarimo miesto plėtros klausimais posėdžio metu pritarta pareiškėjos žemės sklypo paskirties keitimo procedūrai, keičiant jo paskirtį iš žemės ūkio į kitą. Pareiškėjai pasiūlyta iš pradžių parengti planą, prilyginamą teritorijų detaliojo planavimo dokumentui (atidalinti žemės sklypo dalį, kur pastatyti gyvenamieji namai, nekeičiant žemės sklypo paskirties), o vėliau ir teritorijos detalųjį planą. Bylos duomenimis nustatyta, kad Administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. 302415, buvo patvirtintas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) gatvėje planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir jo sprendiniai, pareiškėja VĮ „Registrų centras“ įregistravo nuosavybės teisę į žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Yra sudarytas šio žemės sklypo planas, pakeista jo paskirtis.

Vertinta, jog, kaip teigia pareiškėja, savavališkos statybos padarinių pašalinimo įgyvendinimui jai liko parengti detalųjį planą, tačiau Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-951-437/2013 nustatytas terminas yra nepakankamas šiai procedūrai atlikti.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškėja siekia savavališkos statybos įteisinimo, tačiau likusios – detaliojo plano parengimo – procedūros atlikimas gali užtrukti ilgesnį laikotarpį, todėl teismas sutiko su pareiškėjos argumentu, kad dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių pareiškėja neturės galimybės iki nustatyto termino įteisinti savavališką statybą ar įvykdyti reikalavimuose nurodytus darbus.

Pareiškėjos nurodytas priežastis, dėl kurių ji negalėjo iki nustatyto termino įteisinti savavališkos statybos, teismas laikė svarbiomis. Atsižvelgiant į savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūroje jau atliktus veiksmus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsakovo Reikalavimo terminas pratęstinas pareiškėjos prašomam laikotarpiui.

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija pateikė apeliacinį skundą (b. l. 58-60), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – bylą pagal pareiškėjos B. L. prašymą nutraukti.

Apeliaciniame skunde nurodo:

1) teismas, tenkindamas pareiškėjos prašymą, nepagrįstai nagrinėjamiems santykiams taikė Priežiūros įstatymo 14 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias savavališkos statybos padarinių šalinimo procesą iki teismo sprendimo, įpareigojančio atsakingą asmenį šalinti savavališkos statybos padarinius, priėmimo. Be to, teismas neatsižvelgė ir neįvertino Inspekcijos argumentų, kuriais buvo atkreipiamas dėmesys, kad šiuo konkrečiu atveju jau yra priimtas bendrosios kompetencijos teismo sprendimas, įpareigojantis pareiškėją atlikti sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytus veiksmus.

2) Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius vykdymo klausimas buvo išspręstas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-626-827/2011 B. L. įpareigojus per 7 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Nutartyje taip pat buvo nurodyta, kad neįvykdžiusi reikalavimo gauti statybą leidžiantį dokumentą, B. L. per 2 mėnesius nuo 7 mėnesių termino pabaigos įpareigojama savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti du dviejų aukštų gyvenamuosius namus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir sutvarkyti statybvietę. Taigi pareiškėja, išsprendus reikalavimo nevykdymo klausimą jau yra įpareigota šalinti savavališkos statybos padarinius įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir būtent per teismo nustatytus terminus, o ne prašomo pratęsti Vilniaus AVA Reikalavimu nustatytą terminą. Remiantis teismo sprendimo privalomumo principu, pareiškėja šiuo metu privalo vykdyti įsiteisėjusį Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. sprendimą, o ne Vilniaus AVA Reikalavimą. Pareiškėjai nevykdant teismo sprendimo, kyla atitinkamos teisinės pasekmės numatytos CPK normose, reglamentuojančiose priverstinį teismo sprendimo vykdymą, o ne įtvirtintos Priežiūros įstatymo 14 straipsnyje reikalavimo nevykdymo pasekmės. Atitinkamai termino teismo sprendimui vykdyti pratęsimo klausimas taip pat turi būti sprendžiamas CPK normose nustatyta tvarka.

3) Remiasi LVAT 2014 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-265/2014, kurioje, kaip teigia, nagrinėtas analogiškas atvejis.

4) Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino ir nepasisakė dėl Inspekcijos atsiliepime nurodyto argumento, kad sprendimas dėl Vilniaus AVA Reikalavimo termino pratęsimo, kai pareiškėja jau yra įpareigota šalinti savavališkos statybos padarinius įsiteisėjusiu teismo sprendimu, pareiškėjai siekiamų pasekmių nesukeltų, todėl taptų beprasmis. Inspekcijai vis tiek išliktų teisė reikalauti vykdyti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. sprendimą, tad nagrinėjamu atveju pareiškėjai kreipiantis į administracinį teismą, jos teisės ir teisėti interesai negali būti apginti vienu iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnyje numatytų būdų.

Pareiškėja pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 64-65), kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 18 d. sprendimą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą pateikia šiuos argumentus:

1) Apeliaciniame skunde nepateikta prieštaravimų dėl termino savavališkos statybos padariniams pašalinti praleidimo priežasčių svarbumo, tuo pripažįstant, kad teismo nustatytos aplinkybės šioje dalyje yra pagrįstos ir terminas galėjo būti pratęstas.

2) Atsakydama į argumentą, jog esant Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-626-827/2011 negalimi jokie terminų pratęsimai, susiję su savavališkos statybos padarinių šalinimu, remiasi LVAT 2012 m. gruodžio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-3130/2012 pateiktu teisės aiškinimu, nurodo, jog nepasibaigus Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-626-827/2011 nustatytam terminui, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kurio 2013 m. sausio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-951-437/2013 (kuris nebuvo apskųstas) jai buvo pratęstas terminas savavališkos statybos padarinių šalinimui. Nepasibaigus minėtu sprendimu nustatytam terminui, pareiškėja dar kartą kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris apelianto skundžiamu sprendimu vėlgi pratęsė pareiškėjai terminą savavališkos statybos padarinių šalinimui.

3) Taip pat nurodo, kad Administracijos Miesto plėtros departamento 2009 m. lapkričio 3 d. raštu Nr.A51-24276-(2.15.1.21-MP2) ji ir J. M. buvo informuotos, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. 1-770 patvirtintą teritorijos prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vietovių detaliojo plano koncepciją, didžioji joms nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalis pakliūna į mažaaukštės gyvenamosios statybos teritoriją. 2014 m. balandžio 4 d. Administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. 30-717, kuriuo pakeista žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinė paskirtis iš žemės ūkio į kitą bei esamas žemės naudojimo būdas – iš žemės ūkio paskirties žemės sklypų į komercinės paskirties objektų teritorijas. Vertino, kad tokia situacija susidarė dėl institucijos – Administracijos – veiksmų ir tik dėl minėtos institucijos nenuoseklių veiksmų pareiškėja negali laiku pašalinti savavališkos statybos padarinių.

4) Teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes byloje, objektyviai jas įvertino, teisingai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja, remdamasi Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalimi, siekia pratęsti terminą pašalinti dviejų gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savavališkos statybos padarinius papildomai 12 mėnesių.

Apeliaciniame skunde, remiantis iš esmės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-265/2014, teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, taip pat pažeidė teismo sprendimo privalomumo principą, neišsamiai išnagrinėjo bylos faktines aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime taip pat pabrėžė, kad „teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas“.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-265/2014, aiškindamas pareiškėjos kreipimosi į teismą metu galiojusios Statybos įstatymo 28 straipsnio redakcijos nuostatas (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija) (nagrinėjamoje byloje pareiškėja į teismą kreipėsi 2013 m. gruodžio 23 d., t. y. galiojant tai pačiai Statybos įstatymo redakcijai), pažymėjo, kad „savavališkos statybos padarinių šalinimas, kaip procedūra, susidėjo iš keleto stadijų, nuosekliai einančių viena po kitos, o būtent, nuo savavališkos statybos fakto konstatavimo; termino ir būdo savavališkos statybos padariniams pašalinti nustatymo;

šio termino pratęsimo tiek administracine, tiek teismine tvarka; savavališkos statybos įteisinimo administracine tvarka, per nustatytus terminus pašalinus savavališkos statybos padarinius; ir savavališkos statybos padarinių šalinimo teismine tvarka, statytojui per nustatytus terminus nepašalinus savavališkos statybos padarinių. Ši procedūra, savavališkos statybos padarinių šalinimas, yra užbaigiama, kai savavališka statyba nustatyta tvarka yra įteisinama, arba kai likviduojamos tos pasekmės, kurias sukėlė savavališka statyba.

Šis teisinis reguliavimas lemia, kad po to, kai savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra yra užbaigiama Statybos įstatymo 28 straipsnyje (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija) nustatyta tvarka, pakartotinai inicijuoti atskirų jos stadijų vykdymą, tame tarpe ir terminų pratęsimo stadijos, nėra teisinio pagrindo. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies nuostatas (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija), asmuo kreiptis į teismą su prašymu pratęsti terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti ilgesniam laikui nei buvo nustačiusios kompetentingos institucijos, galėjo tik šioje savavališkos statybos padarinių šalinimo stadijoje, t. y., kol nebuvo pasibaigę kompetentingos institucijos nustatyti terminai savavališkos statybos padariniams pašalinti“.

Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra buvo užbaigta įsiteisėjusiu bendrosios kompetencijos (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 12 d.) sprendimu, teismas darė išvadą, kad Statybos įstatymo 28 straipsnio (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija) nustatyta tvarka iš naujo administraciniame teisme inicijavus savavališkos statybos padarinių šalinimų terminų pratęsimo klausimą, iš esmės yra sprendžiamas jau įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo klausimas.

Tai savo ruožtu lemia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas byloje sprendimą, kuriuo pratęsė savavališkos statybos padarinių šalinimo terminus, peržengė ir jam suteiktos kompetencijos ribas (ABTĮ 16 str. 1;2 d.; 37 str. 2 d. 2 p.). Atitinkamai pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas, o byla nutraukta, nes teismas išsprendė ginčą, kuris nėra jam priskirtas, kas sudarė kliūtis pradėti patį teisminį procesą (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.; 101 str. 1 p.).

Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje, nors iš pradžių aplinkybės klostėsi iš esmės panašiai kaip minėtoje administracinėje byloje Nr. A438-265/2014 (kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, Vilniaus AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas pareiškėjai surašė 2009 m. gegužės 4 d. savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl dviejų gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje statybos bei 2009 m. gegužės 26 d. Reikalavimą, kuriuo pareiškėja įpareigota savo lėšomis iki 2009 m. rugsėjo 25 d. nugriauti du savavališkai pastatytus gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b. l. 18-22); Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2011 m. gegužės 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-626-827/2011 pareiškėja įpareigota per 7 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, priešingu atveju per 2 mėnesius nuo 7 mėnesių termino pabaigos įpareigota savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti du dviejų aukštų gyvenamuosius namus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir sutvarkyti statybvietę (b. l. 23-26)), vėlesnės aplinkybės buvo iš esmės skirtingos, kas lėmė susiklosčiusią iš esmės kitokią ginčo situaciją.

Kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo sprendime, nepasibaigus Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nustatytam 7 mėnesių terminui, pareiškėja 2011 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama pratęsti nustatytą terminą dar dešimčiai mėnesių. Pareiškėjos prašymas patenkintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1425-764/2012 ir savavališkos statybos padarinių šalinimo terminas pratęstas dešimčiai mėnesių, nustatant, kad jis pradedamas skaičiuoti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. 2012 m. rugsėjo 7 d. pareiškėja pakartotinai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama pratęsti terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius savavališkos statybos metu pastatytiems dviems gyvenamiesiems namams, esantiems (duomenys neskelbtini), Vilniuje, papildomai dvylikai mėnesių. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-951-437/2013 pareiškėjos prašymas buvo patenkintas, terminas pratęstas 12 mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šioje administracinėje byloje, prašydama terminą savavališkos statybos padarinių pašalinimui pratęsti dar 12 mėnesių, pareiškėja skundą teismui pateikė 2013 m. gruodžio 23 d.

Kitaip sakant, nagrinėjamoje byloje, po bendrosios kompetencijos teismo sprendimo įsiteisėjimo, buvo priimti, neskųsti apeliacine tvarka ir įsiteisėjo du vėlesni teisinį santykį pakeitę administracinių teismų sprendimai. Ši aplinkybė neleidžia vertinti, kad nagrinėjamoje byloje ir administracinėje byloje Nr. A438-265/2014 susiklosčiusios analogiškos situacijos, kurios turėtų būti sprendžiamos vienodai. Atitinkamai atsižvelgiant į šioje konkrečioje byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, t. y. du įsiteisėjusius Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimus, kurių teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios administracinės bylos dalykas, negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu dėl to, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas šioje byloje skundžiamą sprendimą, pažeidė teismo sprendimo privalomumo principą.

Teisėjų kolegijos nuomone atsižvelgiant į šioje individualioje byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas pratęsti terminą savavališkos statybos padarinių šalinimui, t. y., ar pareiškėja, kuriai surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, atlieka realius veiksmus, siekdama gauti statybą leidžiantį dokumentą ir yra pakankamai akivaizdu, kad vykstančiai procedūrai ji negali daryti įtakos.

Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, kad 2009 m. gegužės 25 d. reikalavimu pareiškėja savavališkos statybos padarinius buvo įpareigota pašalinti iki 2009 m. rugsėjo 25 d., šis terminas pirmą kartą 2011 m. gegužės 19 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu buvo pratęstas 7 mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, pareiškėjai kreipusis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, jis 2012 m. sausio 26 d. sprendimu dar kartą pratęstas 10 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo, o to paties teismo 2013 m. sausio 18 d. sprendimu dar 12 mėnesių nuo pastarojo sprendimo įsiteisėjimo, t.y. kad pareiškėjos prašomas pratęsti terminas buvo tęsiamas ne vieną kartą ir ilgiems laikotarpiams, tačiau pareiškėjai iki šiol nepašalinus savavališkos statybos padarinių, pagrindo ir objektyvių aplinkybių jį dar kartą papildomai pratęsti 12 mėnesių nėra.

Dėl nurodytų argumentų, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas pareiškėjos skundą atmetant.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a

trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos B. L. prašymą dėl nustatyto termino pratęsimo atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas