AS-146-476-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS146-476/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01528-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 69.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. liepos 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Irmanto Jarukaičio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. D. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. D. skundą atsakovams Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apygardos administracinio teismo, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja L. D. (toliau – ir pareiškėja) paduotu Panevėžio apygardos administraciniam teismui skundu ir patikslintais skundais (b. l. 1–11, 40–43, 66–69) prašo priteisti iš tinkamo atsakovo nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. balandžio 30 d. neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – 10 689,69 Lt.

Atsakovas Vilniaus apygardos administracinis teismas atsiliepimais į skundą ir patikslintus skundus (b. l. 28–30, 49, 73) prašo dėl pareiškėjos reikalavimo spręsti teismo nuožiūra.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 25 d. nutartimi (b. l. 77–78) sustabdė administracinę bylą iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) išnagrinės konstitucinės justicijos bylą Nr. 16/2013 dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso 298 straipsnio (2002 m. birželio 4 d. redakcija), Lietuvos Respublikos darbo kodekso 301 straipsnio (2012 m. birželio 26 d. redakcija) atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos normoms.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra priėmęs nagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos darbo kodekso 298 straipsnis (2002 m. birželio 4 d. redakcija) (Žin., 2002, Nr. 64-2569) neprieštaravo, taip pat ar Lietuvos Respublikos darbo kodekso 301 straipsnis (2012 m. birželio 26 d. redakcija) (Žin., 2012, Nr. 80-4138) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, 109 straipsnio 2 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui (konstitucinės justicijos byla Nr. 16/2013).

Teismas konstatavo, kad minėti Darbo kodekso straipsniai taikytini ir nagrinėjamoje byloje.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas nusprendė, kad nėra tikslinga dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso 298 straipsnio (2002 m. birželio 4 d. redakcija) ir šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos darbo kodekso 301 straipsnio (2012 m. birželio 26 d. redakcija) kreiptis į Konstitucinį Teismą nauju konstitucingumo prašymu. Tačiau Konstitucinio Teismo nutarime, kuris bus priimtas konstitucinės justicijos byloje Nr. 16/2013, suformuluotos išvados ir pateikti išaiškinimai bus taikomi ir nagrinėjamoje administracinėje byloje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 2, 4 dalys). Dėl išvardytų priežasčių teismas administracinę bylą pagal pareiškėjos skundą atsakovams Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apygardos administracinio teismo, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo sustabdė iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės konstitucinės justicijos bylą Nr. 16/2013 (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

III. Pareiškėja L. D. atskirajame skunde (b. l. 80) prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį.

Pareiškėjos teigimu, Darbo kodekso 298 straipsnio (2002 m. birželio 4 d. redakcija) ir Darbo kodekso 301 straipsnio (2012 m. birželio 26 d. redakcija) nuostatos nagrinėjant šią bylą netaikytinos, kadangi jos prašoma priteisti neišmokėto darbo užmokesčio suma neviršija trejų metų. Todėl pareiškėja mano, jog skundžiama teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes nėra pagrindo bylai stabdyti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Skundžiama nutartimi Panevėžio apygardos administracinis teismas sustabdė šią administracinę bylą iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės konstitucinės justicijos bylą Nr. 16/2013 dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso 298 straipsnio (2002 m. birželio 4 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 301 straipsnio (2012 m. birželio 26 d. redakcija) nuostatų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos normoms. Teismas konstatavo, kad paminėti Darbo kodekso straipsniai taikytini ir nagrinėjamoje byloje, tačiau kreiptis į Konstitucinį Teismą su visiškai analogišku jau pateiktam konstitucingumo prašymu nėra tikslinga.

ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte tiesiogiai nėra numatyta galimybė sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama Konstituciniame Teisme. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) aiškinant lingvistiniu teisės aiškinimo metodu ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą yra konstatuota, kad sustabdyti administracinę bylą pagal šį punktą galima ir tais atvejais, kai kitas teismas analogiškais klausimais ir argumentais jau kreipėsi į Konstitucinį Teismą ir šis prašymas yra dar neišnagrinėtas, o nagrinėjama administracinė byla nepasižymi jokiomis individualiomis aplinkybėmis, kurios galėtų būti reikšmingos savarankiškam kreipimuisi į Konstitucinį Teismą. Administracinis teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo dėl tos priežasties, kad kitas teismas jau kreipėsi į Konstitucinį Teismą, ir vertindamas nagrinėjamos bylos ryšį su nagrinėtina byla Konstituciniame Teisme, turi įvertinti, kiek skirtingi yra pagrindai ir motyvai, dėl kurių buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą, nuo nagrinėjamoje byloje kylančių teisės aktų konstitucingumo klausimų. Toks testas leistų atskirti situacijas, kai iš tiesų nagrinėjama byla yra individuali, joje keliamas klausimas, nepaisant esamų panašių kreipimųsi į Konstitucinį Teismą, pakankamai unikalus, bei situacijas, kai kreipimasis į Konstitucinį Teismą būtų pagrįstas tik formalia būtinybe tai daryti ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, nesant kitų pagrindų stabdyti administracinę bylą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-443/2011, 2011 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-524/2011 ir kt.). Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, skundžiama teismo nutartis sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą laikytina pagrįsta, jeigu įvertinus kreipimosi į Konstitucinį Teismą turinį pirmosios instancijos teismo nurodytoje byloje, jis būtų analogiškas šioje byloje nagrinėjamiems klausimams (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-886/2011).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos atskirasis skundas grindžiamas argumentais, kad Darbo kodekso 298 straipsnio (2002 m. birželio 4 d. redakcija) ir Darbo kodekso 301 straipsnio (2012 m. birželio 26 d. redakcija) nuostatos nagrinėjant šią bylą netaikytinos, nes prašoma priteisti neišmokėto darbo užmokesčio suma neviršija trejų metų, todėl teismas sustabdė šią administracinę bylą nepagrįstai.

Pasisakydama dėl paminėtų atskirojo skundo argumentų, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja šioje byloje teismui paduotu skundu ir patikslintais skundais (b. l. 1–11, 40–43, 66–69) prašo priteisti jai iš atsakovo nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. balandžio 30 d. susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką (10 689,69 Lt). Taigi pareiškėja prašo priteisti jai neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už ilgesnį negu trejų metų laikotarpį, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad šioje byloje turėtų būti sprendžiama dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso 298 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.) ir 301 straipsnio (redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.) nuostatų, pagal kurias darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus, taikymo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Konstitucinis Teismas yra priėmęs nagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti tų pačių Darbo kodekso nuostatų, kurios taikytinos ir šioje administracinėje byloje pareiškėjos keliamam ginčui, – t. y. 298 straipsnio (2002 m. birželio 4 d. redakcija) ir 301 straipsnio (2012 m. birželio 26 d. redakcija) – atitikimą Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, 109 straipsnio 2 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui (konstitucinės justicijos bylos Nr. 16/2013). Nustatęs aplinkybę, jog šioje administracinėje byloje taikytinų teisės normų konstitucingumo klausimas bus nagrinėjamas Konstituciniame Teisme, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą sustabdyti nagrinėjamą administracinę bylą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nebuvo pagrindo pripažinti nagrinėjamą administracinę bylą pasižyminčia kokiomis nors individualiomis aplinkybėmis, kurios galėtų būti reikšmingos savarankiškam kreipimuisi į Konstitucinį Teismą.

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sustabdė nagrinėjamą administracinę bylą iki Konstitucinis Teismas išnagrinės konstitucinės justicijos bylą Nr. 16/2013. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti panaikinta dėl atskirajame skunde nurodytų motyvų, ji paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas netenkinamas.

Pažymėtina, kad pagrindas dėl kurio pirmosios instancijos teismas 2014 m. vasario 25 d. nutartimi sustabdė šią administracinę bylą, šiuo metu yra išnykęs, nes Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs konstitucinės justicijos bylą Nr. 20/2011-14/2013-15/2013-16/2013, 2014 m. gegužės 8 d. priėmė nutarimą Nr. KT17-N6/2014 „Dėl Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija), Lietuvos Respublikos darbo kodekso 298 straipsnio (2002 m. birželio 4 d. redakcija), 301 straipsnio (2012 m. birželio 26 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutarimo priėmimas nėra pagrindas naikinti skundžiamą Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį dėl administracinės bylos sustabdymo, tačiau aplinkybė, kad nurodyta konstitucinės justicijos byla yra išnagrinėta, pirmosios instancijos teismui yra pagrindas atnaujinti sustabdytą administracinę bylą pagal pareiškėjos skundą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos L. D. atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Irmantas Jarukaitis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė