A-442-549-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A442-549/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02924-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija 10.6.1.1; 10.8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jonita ir Ko“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Kauno teritorinės muitinės 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. OKM19/15-0868S perskaičiuota pareiškėjo importuotų automobilių „Subaru Forester“ (bendrojo administracinio dokumento (toliau – ir BAD) Nr. 8KR20401214 (2008 m. vasario 14 d.), „Mercedes Benz ML320“ (BAD Nr. 8KR20401215 (2008 m. vasario 14 d.)) ir „Mercedes Benz SL500R“ (BAD Nr. 8KR20406549 (2008 m. liepos 4 d.)) muitinė vertė ir pareiškėjui įregistruota mokestinė prievolė: 9 899 Lt muito mokestis, 19 571 Lt pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM), 5 894 Lt bauda ir 7 670 Lt PVM delspinigiai.

Muitinės departamento prie Finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2012 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. 1A-254 patvirtintas Kauno teritorinės muitinės 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimas.

Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2012 m. spalio 23 d. sprendimu patvirtintas Muitinės departamento 2012 m. liepos 30 d. sprendimas.

Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. OKM19/15-0868S;, Muitinės departamento 2012 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. 1A-254 ir MGK 2012 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. S-184 (7-171/2012).

Paaiškino, jog Kauno teritorinė muitinė 2010 m. rugsėjo 28 d. surašė pakartotinę supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. OKM19/15-0868S, kurioje nurodė, kad pareiškėjo BAD nurodytos deklaruojamos transporto priemonės nebuvo atgabentos į Kauno teritorinę muitinę su nurodytais transporto priemonių junginiais, todėl negali būti laikoma teisinga BAD deklaruota automobilių vertė. Atsižvelgusi į tai, Kauno teritorinė muitinė, vadovaudamasi 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas) 31 straipsnio 1 dalies nuostatomis, muitinei vertei nustatyti pritaikė žinyne (kataloge „Automobilių importo kainos“) esančias vertes.

Pareiškėjas nurodė, kad procedūros vykdytojas, kaip Bendrijos išorinio tranzito procedūrą vykdantis asmuo, yra atsakingas už skolą muitinei, kuri atsirado dėl šios procedūros nuostatų nesilaikymo. Pareiškėjo nuomone, asmuo, prisiėmęs atsakomybę už prekių, kurioms buvo įforminti importo BAD: Nr. 8KR20401214 (2008 m. vasario 14 d.) ir Nr. 8KR204012I5 (2008 m. vasario 14 d.), gabenimą tranzitu ir jų pristatymą į muitinės nustatytą įstaigą yra L. O. komercinė firma, o už prekių, įformintų BAD Nr. 8KR20406549 (2008 m. liepos 4 d.) gabenimą tranzitu ir jų pristatymą į muitinės nustatytą įstaigą atsakomybę yra prisiėmusi UAB „Parex brokerių sistema“.

Pareiškėjo teigimu, visos supaprastinto patikrinimo ataskaitoje nurodytos muitinės procedūros buvo įformintos nepažeidžiant norminių aktų reikalavimų. Atkreipė dėmesį, kad nors UAB „Parex brokerių sistema“ muitinei pateikė informaciją, kad realiai muitinės tarpininkavimo paslaugas teikė UAB „Eudena“, tačiau niekas iš kompetentingų institucijų neužsiminė apie UAB „Eudena“ vykdytus ir atliktus veiksmus. Paaiškino, kad pareiškėjas muitinę vertę deklaravo remdamasis kompetentingo turto vertintojo Autotransporto priemonių nepriklausomų vertintojų asociacijos „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro“ ataskaitomis.

Automobilių muitinė vertė deklaruota vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 30 straipsnio 2 dalimi, apskaičiuota pagal prekės vieneto kainą, automobilio, įforminto BAD importo rinkiniu Nr. 8KR20401214 (2008 m. vasario 14 d.), vertė nustatyta vadovaujantis Muitinės departamento direktoriaus 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1 B-1198 patvirtintos Importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 23.1 punktu. Paaiškino, kad ginčo automobiliams buvo pilnai atlikta ir įforminta tranzito procedūra, nes tai patvirtina deklaracijos.

Pasak pareiškėjo, pareigūnai L. S. ir L. Ž. savo parašais patvirtino deklaracijas, o tai reiškia, kad automobilius ir jų sugadinimus matė ir jiems nekilo jokių abejonių dėl nustatytos automobilių vertės. Pažymėjo, kad muitinės pareigūnai taip ir neišsiaiškino su R. Š. paaiškinimu susijusių aplinkybių. Teigė, kad R. Š. ir S. D. paaiškinimai vertintini kritiškai ir jie negali būti pagrindu kvestionuoti oficialių rašytinių dokumentų – muitinės pareigūnų patvirtintų deklaracijų, kuriomis buvo įforminta muitinės tranzito procedūra.

Taip pat pažymėjo, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 04-1-207-08 dėl Kauno teritorinės muitinės pareigūnų veiksmų įforminant ginčo BAD importo rinkinius, o galutinis sprendimas šioje baudžiamojoje byloje gali turėti esminės įtakos UAB „Jonita ir Ko“ mokestinei prievolei.

Muitinės departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko su prašė jį atmesti.

Atsiliepime į skundą paaiškino, kad pareiškėjui nepagrindus importuotų naudotų automobilių deklaruotos sandorio vertės objektyviais ir kiekybiškai įvertinamais duomenimis (dokumentais), muitinė, vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neturėjo galimybės nustatyti faktiškai sumokėtos arba mokėtinos kainos, todėl sandorio vertės metodas netaikytas pagrįstai. Jei sandorio vertės metodas netaikomas, jų muitinė vertė gali būti nustatoma remiantis turto vertinimo ataskaitomis, tačiau jos turi atitikti teisės aktų reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo pateiktos Autotransporto priemonių nepriklausomų vertintojų asociacijos „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ sudarytos turto vertinimo ataskaitos neatitiko teisės aktų reikalavimų – Metodikos 20.1.3, 20.3 punktų, Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 69 ir 70 punktų reikalavimų. Laikė, kad remiantis Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsnio 1 dalimi, Kauno teritorinė muitinė pagrįstai pareiškėjo importuotų automobilių muitinę vertę nustatė pagal žinyną (katalogą) „Automobilių importo kainos“.

Teigė, jog pareiškėjo importuoti automobiliai nebuvo atgabenti iš Klaipėdos į paskirties muitinės įstaigą – Kauno teritorinės muitinės krovinių posto muitinio tikrinimo vietą, esančią prie muitinės sandėlio „Ad Verbum“, automobiliai nebuvo pateikti muitinei tranzito procedūros užbaigimui bei išleidimo į laisvą apyvartą procedūros įforminimui, todėl negalėjo būti fiziškai patikrinti. Byloje neginčijamai nustatyta, kad tranzito procedūrai pagal 2008 m. vasario 12 d. MRN Nr. 08LTLUB00007388204, kurio 50 langelyje procedūros vykdytoju nurodyta L.

O. komercinė firma, buvo įforminti du automobiliai, kurie iš Klaipėdos į Kauną turėjo būti atgabenti transporto priemone FORD BJY777//ZK516, tačiau 2008 m. vasario 14 d. užbaigiant tranzito procedūrą pagal minėtą MNR ir įforminant importo BAD Nr. 8KR20401214 ir Nr. 8KR20401215, šių importo BAD 18 langelyje buvo nurodyta kita transporto priemonė – FIAT/BCS463//ZK516. Forminant pareiškėjo importuoto automobilio tranzito procedūrą pagal MNR Nr. 08LTLU9000107FC8F9, kurio 50 langelyje procedūros vykdytoju nurodyta UAB „Parex brokerių sistema“, o 18 langelyje nurodyta transporto priemonė FORD BJY777//ZK516, nustatyta, kad ta pati transporto priemonė tuo pačiu metu buvo keliose skirtingose vietose.

Teigia, kad pareiškėjo deklaruoti automobiliai išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai realiai nebuvo atgabenti į Kauno teritorinės muitinės krovinių posto „Tiekimas“ muitinio tikrinimo vietą, nors ir tranzito deklaracijose bei minėtuose BAD importo rinkiniuose yra padaryti Kauno teritorinės muitinės krovinių posto „Tiekimas“ pareigūnų atitinkami įrašai apie prekių tikrinimą. Nurodė, kad pagal Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos 1,18, 22, 24 punktų nuostatas, joje numatyta procedūra – transporto priemonės apžiūra, nustatant transporto priemonės vertę, yra privaloma;

šioje tvarkoje nėra numatyta galimybė nustatyti automobilio vertę remiantis transporto priemonės fotografijomis. Nagrinėjamu atveju iš 2008 m. liepos 3 d. turto vertinimo ataskaitos Nr. 2807008 (aiškinamojo rašto) turinio matyti, jog vertinimas buvo atliktas vizualiai neapžiūrėjus automobilio (pagal fotofiksaciją), todėl Kauno teritorinė muitinė pagrįstai nesirėmė šia ataskaita.

Kauno teritorinė muitinė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą paaiškino, kad remiantis 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų (toliau – ir Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatos) 199 straipsniu, Bendrojo administracinio dokumento pildymo instrukcijos, patvirtintos Muitinės departamento direktoriaus 2004 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 1B-329, 34 punktu, atsakomybė už prievolių tinkamą įvykdymą teisės aktais yra numatyta asmeniui, kurio vardu deklaruojamos prekės, t. y. pareiškėjui. Kauno teritorinės muitinės atlikto pakartotinio supaprastinto patikrinimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad realiai pareiškėjo importuoti automobiliai nebuvo atgabenti iš Klaipėdos į paskirties muitinės įstaigą – Kauno teritorinės muitinės posto „Tiekimas“ aptarnaujamą muitinio tikrinimo vietą, esančią prie muitinės sandėlio „Ad Verbum“. Įvertinus tai, kad pakartotinio patikrinimo metu Kauno teritorinė muitinė nustatė aplinkybių, atitinkančių Metodikos 7.2, 7.3 ir 7.4 punktų nuostatas, visumą, pagrįstai buvo padaryta išvada, jog pareiškėjas nepagrindė importuotų naudotų automobilių sandorio vertės objektyviais ir kiekybiškai įvertinamais duomenimis, todėl vadovaujantis Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies nuostatomis, sandorio vertės metodas pareiškėjo importuotiems automobiliams netaikytinas. Teigė, kad šiuo atveju automobilių muitinė vertė pagrįstai buvo nustatyta vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1332 patvirtintų 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių 18 punktu ir Metodikos (redakcija, galiojusi iki 2008 m. balandžio 3 d. ir redakcija, galiojusi nuo 2008 m. balandžio 4 d. iki 2009 m. birželio 30 d.) 10 punkto nuostatomis, pagal žinyną (katalogą) „Automobilių importo kainos“.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Kauno teritorinės muitinės 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. OKM19/15-0868S, Muitinės departamento 2012 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. 1A-254 bei MGK 2012 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. S-184 (7-171/2012).

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, būtina įvertinti skundžiamo Kauno teritorinės muitinės 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimo atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat turėjo būti įvertinta, ar nebuvo Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas. Vertinant pareiškėjo argumentus dėl tinkamo mokestinių prievolių subjekto, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 204 straipsnio 1 dalies a punktu, 204 straipsnio 3 dalimi, 4 straipsnio 21 dalimi.

Nurodė, kad teismų praktikoje, aiškinant Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 1 dalies, 204 straipsnio 1 dalies nuostatas ne kartą pažymėta, kad pagal bendrąją taisyklę už importo mokesčių sumokėjimą yra atsakingas išorinio Bendrijos tranzito procedūros vykdytojas. Bendrijos muitinės kodekso 204 straipsniu siekiama užtikrinti tinkamą muitus reglamentuojančių teisės aktų taikymą. Pagal minėto kodekso 96 straipsnio 1 dalį ir 204 straipsnio 1 dalį procedūros vykdytojas, kaip išorinio Bendrijos tranzito procedūrą vykdantis asmuo, yra atsakingas už skolą muitinei, kuri atsirado nesilaikius šios procedūros nuostatų.

Nurodė, jog Teisingumo Teismas yra pabrėžęs, kad tai, jog procedūros vykdytojas yra sąžiningas ir kad Bendrijos išorės tranzito procedūros pažeidimą sudaro sukčiavimo veiksmai, kuriuos atliekant jis nedalyvavo, savaime nepaneigia vykdytojo prievolių, susijusių su importo muitų mokėjimu. Jeigu taip būtų, procedūros vykdytojas nebūtų taip įtikinamai skatinamas užtikrinti gerą tranzito operacijų vykdymą (Teisingumo Teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimo byloje Militzer & Münch, C230/06, 48 ir 49 p.). Taigi, net ir esant trečiųjų asmenų sukčiavimui ar kitai neteisėtai veiklai, išorinio Bendrijos tranzito procedūros vykdytojas vis tiek atsako už iš tokios procedūros kylančias prievoles muitinei.

Teismas pabrėžė, kad tai, jog pagal Bendrijos kodekso nuostatas muitinės procedūros vykdytojas visada atsako už tinkamą procedūros įvykdymą, ne kartą pažymėta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2013 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-477/2013, 2013 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-453/2013, 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2223/2011 ir kt.). Teismas nurodė, kad byloje nebuvo ginčo dėl tų Kauno teritorinės muitinės 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendime nurodytų aplinkybių, kad muitinės procedūros vykdytoju pagal BAD Nr. 8KR20401214 (2008 m. vasario 14 d.; deklaruotas automobilis Subaru Forester) ir BAD Nr. 8KR20401215 (2008 m. vasario 14., deklaruotas automobilis Mercedes Benz ML320) buvo L.

O. komercinė firma, o pagal BAD Nr. 8KR20406549 (2008 m. liepos 4 d.; deklaruotas automobilis Mercedes Benz SL500R) – UAB „Parex brokerių sistema“. Tai, jog muitinės tranzito procedūrų užbaigimo ir prekių išleidimo į laisvą apyvartą procedūros vykdytojais pagal minėtus BAD buvo L. O. komercinė firma ir UAB „Parex brokerių sistema“ patvirtino ir byloje esantys įrodymai – tranzito muitinės lydintieji dokumentai MRN Nr. 08LTLUB00007388204, MRN Nr. 08LTU9000107FCF9, 2009 m. kovo 27 d. tarnybinio patikrinimo išvada; materialiniai leidimai Nr. SMELT-KT 0005372, Nr. SMELT-KT 0005371, UAB „Eudena“ (UAB „Parex brokerių sistema“ savo paaiškinimuose Muitinei patvirtino, kad muitinės procedūras vykdė UAB „Eudena“, su kuria buvo sudaryta muitinės tarpininkavimo sutartis).

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad L. O. komercinė firma ir UAB „Parex brokerių sistema“ mokesčių administratoriui pateiktuose paaiškinimuose patvirtino, kad teikė Kauno teritorinei muitinei dokumentus pagal BAD Nr. 8KR20401214, BAD Nr. 8KR20401215 ir BAD Nr. 8KR20406549, t. y. vykdė prekių išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūras. Be to, Kauno teritorinės muitinės 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendime pažymėta, kad L. O. komercinė firma ir UAB „Eudena“ mokesčių administratoriui savo paaiškinimuose pripažino, kad teikė pareiškėjui ekspedijavimo (krovinių vežimo organizavimo) ir muitinės tarpininko paslaugas.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis aptarta teismine praktika bei Bendrijos muitinės kodekso 204 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad, nagrinėjamu atveju, už tinkamą muitinės tranzito procedūrų užbaigimo ir prekių išleidimo į laisvą apyvartą įvykdymą yra atsakingi šios procedūros vykdytojai – L. O. komercinė firma ir UAB „Parex brokerių sistema“. Atsižvelgus į tai, darė išvadą, kad skundžiamu Kauno teritorinės muitinės 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimu pareiškėjui muitai apskaičiuoti nepagrįstai ir neteisėtai.

Teismas sprendė, kad Kauno teritorinė muitinė 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendime, Muitinės departamentas 2012 m. liepos 30 d. sprendime ir MGK 2012 m. spalio 23 d. sprendime faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė netinkamai, minėti sprendimai pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį nelaikytini pagristais ir teisėtais, todėl naikintini.

III. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – palikti galioti Kauno teritorinės muitinės 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. OKM19/15-0868S, Muitinės departamento 2012 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. 1A-254 bei MGK 2012 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. S-184 (7-171/2012).

Remiasi Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 199 straipsnio 1 dalimi ir tvirtina, jog pareiškėjas, deklaruodamas automobilius išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai, tapo atsakingas už teisingą muitinės vertės pagrindimą. Nurodo, jog išanalizavus importo deklaracijose esančius duomenis, negali kelti abejonių faktas, kad automobilius pagal BAD importo rinkinius Nr. 8KR20401214 (2008 m. vasario 14 d.) Nr. 8KR20401215 (2008 m. vasario 14 d.) ir Nr. 8KR20406549 (2008 m. liepos 4 d.) deklaravo pats pareiškėjas. Juose nėra jokių nuorodų ar įrašų apie ūkio subjektus, kurie pirmosios instancijos teismo buvo pripažinti prekių išleidimo į laisvą apyvartą procedūros vykdytojais.

Nurodo, kad vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 201 straipsnio 1 ir 3 dalimis, nagrinėjamo ginčo atveju skolininku muitinei turėjo būti pripažintas pareiškėjas, t. y. asmuo, deklaravęs prekes išleidimui į laisvą apyvartą. Atkreipia dėmesį, kad savo skunduose MGK ir Muitinės departamentui pareiškėjas įrodinėjo, kad būtent jis importuotus automobilius deklaravo išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai.

Teigia, kad pareiškėjo pateiktos turto vertintojo ataskaitos neatitiko Metodikoje įtvirtintų reikalavimų. Todėl Kauno teritorinė muitinė pagrįstai nusprendė vadovautis Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsniu ir automobilių muitinę vertę nustatyti parinkus žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos“ esančias vertes.

Pažymi, kad panaikintuose Kauno teritorinės muitinės, MGK sprendimuose nėra konstatuota, jog pareiškėjui tenka atsakomybė už netinkamą tranzito procedūrų, įformintų tranzito dokumentais MRN 08LTLUB00007388204 (2008 m. vasario 12 d.) bei MRN 08LTLU9000107FCF9 (2008 m. liepos 2 d.), vykdymą. Pareiškėjas turi būti laikomas atsakingu ne už tranzito, o tik už prekių išleidimo laisvai cirkuliuoti procedūrų, įformintų BAD importo rinkiniais Nr. 8KR20401214 (2008 m. vasario 14 d.) Nr. 8KR20401215 (2008 m. vasario 14 d.) ir Nr. 8KR20406549 (2008 m. liepos 4 d.), vykdymą.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl dviejų atskirų muitinės procedūrų – tranzito bei prekių išleidimo laisvai cirkuliuoti įforminimo, supainiojo minėtų procedūrų vykdytojus. Be to, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad turto vertintojų ataskaitų Nr. 2802030 (2008 m. vasario 14 d.), Nr. 2802031 (2008 m. vasario 14 d.) ir Nr. 2807008 (2008 m. liepos 3 d.), kuriuose nustatyta importuotų automobilių vertė, užsakovas yra pats pareiškėjas.

Kauno teritorinė muitinė nurodė, jog sutinka su Muitinės departamento apeliaciniu skundu ir jo motyvais.

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja savo skunde pirmosios instancijos teismui pateiktus argumentus.

Taip pat teigia, kad atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, vienareikšmiškai patvirtinančių muitinės procedūrų pažeidimo egzistavimą, bei neteisingai įvardija subjektą, atsakingą už muitinės procedūrų pažeidimą.

Pažymi, kad Kauno teritorinės muitinės atlikto pakartotinio supaprastinto mokestinio patikrinimo metu surinktoje informacijoje nėra nei vieno dokumento ar kitų duomenų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų faktą, kad byloje tiriami automobiliai nebuvo gabenami iš Klaipėdos į muitinės paskirties vietą, esančią Kauno teritorinės muitinės poste.

Paaiškino, kad muitinės pareigūnai nustatė, jog ta pati automobilius gabenanti transporto priemonė Ford BJY/777/ZK516 buvo nurodyta tuo pačiu metu skirtingose vietose atliekamose tranzito procedūrose. Todėl buvo patikrintas Muitinės kriminalinės tarnybos pateiktas Kauno teritorinės muitinės krovinių posto „Tiekimas“ aptarnaujamo muitinės sandėlio „Ad Verbum“ transporto priemonių Įvažiavimo į muitinio tikrinimo vietą ir išvažiavimo iš jos registracijos žurnalas laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. liepos 8 d. Duomenų apie transporto priemonės Ford BJY/777/ZK516, kuria pareiškėjo importuotas automobilis Mercedes SL500 tranzitu turėjo būti atgabentas į Kauną, registracijos žurnale muitinės pareigūnai nerado. Tačiau pareiškėjo teigimu, yra galimybė, kad muitinės pareigūnai ir neieškojo tokių duomenų. Be to, tokių duomenų neįregistravimas parodo tik Kauno teritorinės muitinės krovinių posto „Tiekimas“ aptarnaujamo muitinės sandėlio „Ad Verbum“ darbuotojų netinkamą pareigų vykdymą. Taip pat pažymi, kad muitinės pareigūnai nesiaiškina, ar automobiliai tikrai buvo atgabenti į Latviją, nors muitinės turimi duomenys rodo, kad tranzito procedūros buvo užbaigtos muitinės postuose, esančiuose tiek Kaune, tiek Latvijoje.

Pažymi, kad pareiškėjo importuoti automobiliai buvo įvertinti Autotransporto priemonių nepriklausomų vertintojų asociacijos „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro“, įsikūrusio būtent Kaune, o ne kitame mieste. Paprastai turto vertinimo ataskaitos surašomos tik atvykus į paskirties muitinės įstaigą ir fiziškai apžiūrėjus automobilius.

Mano, jog tai, kad byloje tiriamiems automobiliams buvo pilnai atlikta ir įforminta tranzito procedūra, patvirtina ir rašytiniai kompetentingų pareigūnų pasirašyti dokumentai – deklaracijos.

Tvirtina, kad jokių aplinkybių, vienareikšmiškai patvirtinančių muitinės procedūrų minėtiems automobiliams pažeidimo egzistavimą, nėra. Kadangi pažeidimo nėra, tai nėra ir už jį atsakingo subjekto. Tačiau net jei ir būtų pripažinta, kad toks pažeidimas egzistuoja, pareiškėjas vis tiek negalėtų būti laikomas subjektu, atsakingu už jį. Teigia, kad pagal Bendrijos muitinės kodeksą už importo mokesčių sumokėjimą yra atsakingas išorinio Bendrijos tranzito procedūros vykdytojas. Mano, kad apeliacinio skundo motyvai yra susiję su tranzito procedūra, o ne išleidimo laisvai cirkuliuoti procedūra. Tvirtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, siekdamas pašalinti visus neaiškumus, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas šioje situacijoje nėra atsakingas nei už išleidimo laisvai cirkuliuoti procedūros vykdymą, nei tuo labiau už tranzito procedūrų vykdymą.

Teigia, kad nustatyta automobilių vertė yra teisinga, o sudarytos turto vertinimo ataskaitos yra teisėtos ir atitinkančios Metodikos reikalavimus. Nei atsakovas, nei kitos institucijos neginčija turto vertinimo ataskaitų turinio teisingumo, o atmeta jas tik dėl to, kad neva automobiliai nebuvo atgabenti į muitinės postą.

Mano, kad šioje situacijoje atsakovo nurodytas Bendrijos muitinės kodekso 201 straipsnis netaikomas. Teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai, o ne išskiriant vieną straipsnį iš viso teisės akto.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje mokestinis ginčas yra kilęs dėl pareiškėjui apskaičiuotų importo mokesčių dydžio, mokesčių administratoriui pareiškėjo importuotų automobilių muitinę vertę apskaičiavus vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsnio 1 dalimi, pagal žinyno (katalogo) „Automobilių importo kainos“ duomenis, o ne pagal sandorio vertę ar pagal pareiškėjo pateiktas importuotų automobilių turto vertinimo ataskaitas.

Kauno teritorinė muitinė 2010 m. rugsėjo 28 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. OKM19/15-0868S nusprendė nepripažinti pareiškėjo importuotų naudotų, apgadintų automobilių, įformintų BAD Nr. 8KR20401241 (2008 m. vasario 14 d.), deklaruotos sandorio vertės jo muitine verte ir Nr. 8KR20401215 (2008 m. vasario 14 d.), Nr. 8KR20406549 (2008 m. liepos 4 d.) deklaruotos vertės, nustatytos pagal prekės vieneto kainą, jų muitine verte.

Pareiškėjas minėtais bendrojo administracinio dokumento rinkiniais įformino importuotų automobilių išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrą. Nagrinėjamu atveju būtent ši muitinio įforminimo procedūra yra pagrindas apskaičiuoti su prekių importu susijusius mokesčius. Pažymėtina, kad šiuose dokumentuose nėra duomenų apie tai, kad minėtos muitinės procedūros vykdytojais būtų buvę L. O. komercinė firma ar SIA „Parex brokerių sistema“ (Mokestinių ginčų komisijos bylos l. 61, 62, 64).

Pilies jūrų uosto poste 2008 m. vasario 12 d. ir Malkų įlankos jūrų uosto poste 2008 m. liepos 2 d. įforminti tranzito procedūros, kurios vykdytojais nurodyti L. O. komercinė firma bei SIA „Parex brokerių sistema“, dokumentai dėl importuotų automobilių išgabenimo į paskirties įstaigą – Kauno „Centro“ krovinių postą (Mokestinių ginčų komisijos bylos l. 66-67) nėra tiesiogiai susiję su pareiškėjo importuotų automobilių apmokestinimu.

Atsižvelgiant į minėtas faktines bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį mokestinį ginčą, nepagrįstai vadovavosi Bendrijos muitinės kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis išorinio Bendrijos tranzito procedūras, nes privalėjo vadovautis teisės aktų normomis, reguliuojančiomis muitinės procedūrą dėl prekių išleidimo į laisvą apyvartą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas taikė teisės normas, kurios nereguliuoja ginčo teisinių santykių, ir tuo pažeidė materialiosios teisės normas, todėl yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 143 straipsnis).

Kadangi sprendžiant šį ginčą būtina išsiaiškinti, ar mokesčių administratorius teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo importuotų automobilių muitinę vertę apskaičiavo vadovaudamasis Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsnio 1 dalimi, ko nepadarė šią administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, todėl, panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neteisingai rėmėsi teismų praktika.

Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų seka, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat. Pabrėžta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

Taigi teismų praktika taikant įstatymus kitose bylose gali būti teisingai pasiremta tik tuo atveju, jei bylų faktinės aplinkybės yra visiškai identiškos.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas rėmėsi teisės normų taikymo ir aiškinimo praktika, suformuluota ankstesniuose teismų sprendimuose, kurie buvo priimti sprendžiant ginčus dėl išorinio Bendrijos tranzito procedūrų. Todėl šios nagrinėjamos bylos ir bylų, kuriose buvo priimti ankstesni teismų sprendimai, nurodyti skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, faktinės aplinkybės yra skirtingos. Dėl šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis minėta teismų praktika.

Remiantis išdėstytais argumentais, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys