R-146-4-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Rinkimai

Administracinė byla Nr. R146-4/2014

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00005-2014-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.2; 70.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Ingai Grišutinienei,

dalyvaujant pareiškėjams D. J. ir R. K. ;

pareiškėjų J. P. , D. J. , R. K. , V. J. , S. K. , M. S. , J. R. , A. A. , A. K. , K. V. , R. L. , A. Š. , V. G. atstovams advokatui Sauliui Dambrauskui ir advokato padėjėjui Eimantui Dambrauskui;

atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovams Jonui Udriui ir Rokui Stabingiui;

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų J. P. , D. J. , R. K. , V. J. , S. K. , M. S. , J. R. , A. A. , A. K. , K. V. , R. L. , A. Š. ir V. G. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

Pareiškėjai J. P., D. J. , R. K. , V. J. , S. K. , M. S. , J. R. , A. A. , A. K. , K. V. , R. L. , A. Š. ir V. G. (toliau – ir pareiškėjai), kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydami: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir Komisija, VRK) 2014 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. Sp-3 „Dėl piliečių reikalavimų paskelbti referendumą „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo“ patikrinimo“ (toliau – ir Sprendimas 1), kuriuo pritarta VRK darbo grupės 2014 m. sausio 13 d. pažymai Nr. 3-1(1.2) „Dėl piliečių parašų referendumo iniciatyvinei grupei paremti atitikties Lietuvos Respublikos referendumo įstatymui“ (toliau – ir Pažyma 1); 2) panaikinti Komisijos 2014 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. Sp-12 „Dėl piliečių reikalavimų paskelbti referendumą „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo“ patikrinimo“ (toliau – ir Sprendimas 2), kuriuo pritarta VRK darbo grupės 2014 m. sausio 13 d. pažymai Nr. 3-2(1.2) „Dėl požymio „pasirašė už neįgalų asmenį“ pakartotinio patikrinimo ir dėl požymių „nepilnametis“, „miręs“, patikrinimo“ (toliau – ir Pažyma 2).

Pareiškėjai paaiškino, kad iš 26 Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę, sudaryta piliečių referendumo iniciatyvinė grupė išreiškė iniciatyvą paskelbti referendumą „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo“ (toliau – ir Referendumas). Komisija 2013 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. Sp-120 įregistravo 26 Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę, iniciatyvinę grupę privalomajam referendumui „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo“ paskelbti (toliau – ir Iniciatyvinė grupė) ir patvirtino Iniciatyvinės grupės įregistravimo aktą.

Komisija 2013 m. rugpjūčio 29 d. išdavė Iniciatyvinei grupei parašų rinkimo lapus ir nustatė, kad Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo (toliau – ir Referendumo įstatymas) 11 straipsnio 6 dalyje nurodyti dokumentai Komisijai turi būti pateikti iki 2013 m. lapkričio 29 dienos. Per Referendumo įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą buvo surinkta 320 818 (313 425 + 7 393) piliečių reikalavimų paskelbti referendumą (toliau – ir Reikalavimai, Įrašai). Iniciatyvinė grupė per Referendumo įstatymo nustatytą terminą surašė baigiamąjį aktą ir kartu su Reikalavimais perdavė Komisijai, kuri surašė 2013 m. lapkričio 29 d.

Lietuvos Respublikos iniciatyvinės grupės referendumui paskelbti piliečių parašų rinkimo lapų priėmimo perdavimo aktą Nr. R-87. Iniciatyvinės grupės įgalioti asmenys, nespėję Iniciatyvinės grupės įgaliotiniams pateikti nežymios dalies surinktų piliečių Reikalavimų sąrašų, juos išsiuntė iki nustatytos datos paštu tiesiogiai Komisijai. Šių sąrašų Komisija nevertino ir dėl jų nepriėmė jokio sprendimo. 2013 m. gruodžio 14 d. – paskutinę Referendumo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyto 15 dienų termino dieną Komisija viešame posėdyje balsavimo būdu priėmė sprendimą Nr. Sp-150 „Dėl dokumentų, pagrindžiančių piliečių reikalavimą paskelbti referendumą, atitikties Lietuvos Respublikos referendumo įstatymui“ (toliau – ir Sprendimas Sp-150).

Šiuo sprendimu Komisija nutarė patvirtinti 2013 m. gruodžio 14 d. Iniciatyvinės grupės privalomajam referendumui paskelbti pateiktų parašų rinkimo lapų ir juose esančių įrašų patikrinimo aktą (toliau – ir Patikrinimo aktas); pripažinti dalį Reikalavimų (iš viso 28 618) netinkamais, t. y. su trūkumais; 10 481 pripažinti šalintinais, kitus – nešalintinais. VRK Sprendimu Sp-150 nustatė 15 dienų terminą trūkumams pašalinti (nuo 2014 m. sausio 6 d. iki 2014 m. sausio 21 d.). Dėl Sprendimo Sp-150 buvo pateiktas skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

LVAT 2013 m. gruodžio 21 d. nutartimi bylą nutraukė, nurodydamas, kad Komisijos Sprendimas Sp-150 nedaro įtakos pareiškėjų teisėms ir įstatymų saugomiems interesams, jokių materialinio pobūdžio teisinių pasekmių nesukelia, todėl jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Teismas nurodė, kad tiesiogines materialines teisines pasekmes Iniciatyvinės grupės nariams sukeltų galutinis VRK sprendimas, kuriuo būtų atmestas pareiškėjų reikalavimas paskelbti Referendumą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje R552-12/2013).

VRK 2014 m. sausio 3 d., t.y. iki 15 dienų termino nustatytiems trūkumams pašalinti pradžios, priėmė sprendimą Nr. Sp-2 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos 2013 m. gruodžio 14 d. sprendimo Nr. Sp-150 įgyvendinimo“ (toliau – ir Sprendimas Sp-2). Šiuo sprendimu VRK patvirtino neesminių trūkumų dėl įstatymų neatitinkančių Įrašų Referendumui paskelbti šalinimo metodiką ir neesminių trūkumų dėl piliečių įrašų pašalinimo lapo formą (toliau – ir Metodika). Terminas trūkumams šalinti prasidėjo 2014 m. sausio 6 d., o Sprendimas Sp-2 buvo viešai paskelbtas ir tapo prieinamu Iniciatyvinei grupei tik 2014 m. sausio 11 d. Taigi, prasidėjus trūkumų šalinimo termino skaičiavimui, Komisija dar nebuvo išdavusi Grupei individualizuotų trūkumų šalinimo lapų. 2014 m. sausio 7 d. perdavimo-priėmimo aktu Nr. R-1 (toliau – ir Aktas R-1) Komisija perdavė Iniciatyvinės grupės koordinatorei CD diską, pavadinimu „Referendumo iniciatyva. Trūkumų pašalinimo lapai“ su piliečių įrašų trūkumų pašalinimo formomis „.pdf“ formatu (4114 formų), t.y. su konkrečių piliečių Įrašų duomenimis, kurių įrašo trūkumus būtina pašalinti gaunant naują piliečio įrašą. Po Akto R-1 pasirašymo, tą pačią dieną VRK pirmininkas per visuomenės informavimo kanalus (www.lrytas.lt, www.delfi.lt, www.15min.lt) informavo visuomenę apie tai, kad trūkumų šalinimui yra išduota 4114 piliečių Įrašų, o 5254 Įrašus VRK yra linkusi užskaityti, kaip atitinkančius įstatymo reikalavimus.

VRK 2014 m. sausio 14 d. (beveik įpusėjus trūkumų šalinimo terminui) priėmė Sprendimą 1 ir Sprendimą 2, kuriais nustatė papildomus Įrašus su trūkumais ir nustatė terminą šiems trūkumams pašalinti (iki 2014 m. sausio 29 d.). Sprendimas 1 buvo viešai paskelbtas tik 2014 m. sausio 20 d., t. y. paskutinę šio sprendimo galimo apskundimo dieną bei pažeidžiant nustatytą paskelbimo terminą, o Sprendimas 2 pareiškėjams kreipiantis į teismą nebuvo paskelbtas. 2014 m. sausio 14 d. perdavimo-priėmimo aktu Nr. R-2 (toliau – ir Aktas R-2) Komisija papildomai perdavė Grupės koordinatorei CD diską „Referendumo iniciatyva. Trūkumų pašalinimo lapai. 2014-01-14“ su piliečių Įrašų trūkumų pašalinimo formomis „.pdf“ formatu (2323 formos).

Pareiškėjų nuomone, Reikalavimus tikrinę asmenys tikrinimo metu galimai padarė daug klaidų. Pareiškėjai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 9 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. liepos 22 d. nutarimo nuostatomis ir teigia, kad remiantis vien ta aplinkybe, jog duomenis gali būti sunku patikrinti ar nustatyti jų tinkamumą dėl jų kiekio, negali būti ribojama piliečio konstitucinė referendumo paskelbimo iniciatyvos teisė. Pareiškėjai nurodo, kad jie iš esmės nesutinka su nustatytais trūkumais bei jų šalinimu, tačiau yra priversti juos šalinti atsižvelgdami į LVAT 2013 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R552-12/2013, kadangi galutinis Komisijos sprendimas iki šiol nėra priimtas.

VRK, tikslindama Įrašų duomenis, naudojosi Gyventojų registro duomenimis, todėl mano, kad 2013 m. gruodžio 14 d. Sprendimu Sp-150 nustatyti šalintini trūkumai, kurių pašalinimui VRK neišdavė trūkumų šalinimo lapų, yra pašalinti Komisijos iniciatyva gautų Gyventojų registro duomenų pagalba. Mano, kad Sprendimu Sp-150 Komisijai nustačius šalintinus trūkumus, tie patys šalintini trūkumai negali būti pakartotinai įvertinti kaip nešalintini trūkumai, nes tai ne tik prieštarauja pačios VRK priimtam Sprendimui Sp-150 bet ir teisinio apibrėžtumo principui.

Pareiškėjai, pasisakydami dėl Komisijos pateikto kriterijaus „gyvenamoji vieta“ vertinimo, nurodo, kad VRK gyvenamosios vietos Įrašus vertino neteisėtai keldama perteklinius reikalavimus ir nustatydama trūkumus tais atvejais, kai gyvenamoji vieta (nuolatinė gyvenamoji vieta) piliečio Reikalavime yra nurodyta, bet nenurodytas pilnas gyvenamosios vietos adresas. Tokią išvadą kildina iš Referendumo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies, kur nurodoma, kad tarp reikalaujamų į piliečių parašų rinkimo lapą privalomų įrašyti duomenų yra įtrauktas duomuo apie piliečio gyvenamąją vietą; iš Civilinio kodekso 2.12 straipsnio 1 dalies, kurioje pateikiama, jog fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta reiškia asmens santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, ir yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta;iš Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, kurioje išdėstyta, jog gyvenamoji vieta – tai pagrindinė vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena, ir 4 dalies, kurioje numatyta, kad gyvenamosios vietos adresas – tai pagrindinės gyvenamosios vietos, t. y. namo, buto ar kitos patalpos nurodymas.

Remdamiesi šiomis teisės aktų nuostatomis, pareiškėjai pastebi, kad Lietuvos nacionalinėje teisėje išskiriamos sąvokos „gyvenamoji vieta“ ir „gyvenamosios vietos adresas“. Komisijos Sprendimu 1 pateiktas gyvenamosios vietos adreso, kaip privalomo duomens reikalavimas nėra nustatytas nei Referendumo įstatymo 11 straipsnio reikalavimuose, nei VRK nustatytoje piliečių parašų rinkimo formoje. Nors šioje formoje, kaip nuolatinės gyvenamosios vietos pavyzdys yra įrašytas gyvenamosios vietos adresas, tačiau toks pavyzdžio nurodymas nekeičia paties reikalavimo nurodyti tik nuolatinę gyvenamąją vietą, kas turėtų būti suprantama, kaip reikalavimas nurodyti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi.

Atsakovų nuomone, VRK šiuo aspektu viršijo sau priskirtą kompetenciją ir plečiamai aiškino bei taikė Referendumo įstatymo nuostatas. Teigia, kad Iniciatyvinei grupei jau anksčiau (Komisijos 2013 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. 2-726(2.10)) buvo pranešta, kad dėl techninės parašų rinkimo lapų formos (mažas langelis adresui įrašyti), duomenys gali būti rašomi net ir per kelias eilutes, o nepilnas adreso įrašymas nebus laikomas trūkumu.

Pareiškėjų teigimu, priėmus Sprendimą 1 ir Sprendimą 2 buvo pažeisti teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių principai, nes šalinant VRK nustatytus Įrašų trūkumus nepagrįstai eikvojami Referendumo iniciatyvą remiančių asmenų žmogiškieji resursai, skundžiamų sprendimų turinys yra neaiškus, nesuprantamas, o tolesnės Referendumo inicijavimo procedūros tampa neapibrėžtomis.

Skundžiami sprendimai negali būti laikomi tarpiniais sprendimais, nesukuriančiais teisinių pasekmių (teisių ir pareigų) pareiškėjams ir piliečiams, siekiantiems įgyvendinti savo konstitucinę teisę į referendumo paskelbimą. Mano, jog priešingas teisės aiškinimas iš esmės paneigtų Konstitucijoje įtvirtintą piliečių referendumo iniciatyvos teisę ir sudarytų sąlygas atsakingai institucijai (Komisijai) nevaržomai vilkinti Referendumo inicijavimo procedūras.

Pareiškėjai pažymi, kad jie siekia įgyvendinti Konstitucijos 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą referendumo paskelbimo iniciatyvos teisę, tačiau Komisijos veiksmai jiems kelia abejonių dėl pagarbos kiekvieno piliečio teisei išreikšti valią dėl referendumo inicijavimo, tokios teisės tinkamo užtikrinimo. Valstybės valdžios institucijos privalo užtikrinti, kad rinkimų teisę turintys piliečiai galėtų pasinaudoti referendumo iniciatyvos teise, nesudarant tam formalių kliūčių. Pareiškėjų nuomone, VRK per trūkumų šalinimo terminą neteisėtai papildomai nustatė piliečių įrašų trūkumus ir spekuliatyviai naudojasi trūkumų šalinimo institutu. Referendumo įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra imperatyviai įtvirtintas 15 dienų terminas, per kurį VRK gali ir turi patikrinti dokumentus, bei nustatyti visus įrašų trūkumus, o per nustatytą terminą patikrinusi gautus dokumentus bei nustačiusi visus (tarp jų ir neesminius) trūkumus Komisija nustato iki 15 dienų terminą trūkumams pašalinti. VRK, nustatinėdama tariamus trūkumus praėjus Referendumo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam terminui, elgiasi neteisėtai ir vilkina referendumo inicijavimo bei paskelbimo procedūrą, pažeidžia piliečių, reikalaujančių paskelbti referendumą „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo“, teises ir teisėtus interesus. Referendumo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas trūkumams pašalinti negali būti taikomas taip, kad būtų sudarytos sąlygos įrašus tikrinančiai institucijai (VRK) trūkumų šalinimo eigoje spekuliatyviai, neapibrėžtai ir nesąžiningai reguliuoti trūkumų šalinimo mastus bei vilkinti Referendumo paskelbimo procedūrą. Komisijos veika, kuria yra nepaisoma dokumentų tikrinimo ir trūkumų šalinimo procedūrinių taisyklių, nustatinėjami papildomi trūkumai ir išduodami papildomi lapai trūkumams šalinti jau po to, kai nustatytas trūkumų šalinimo terminas yra prasidėjęs – prieštarauja Referendumo įstatymo 13 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nustatytoms teisės normoms, taip pat teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principams.

Teismo posėdyje pareiškėjai palaikė skundą ir jame išdėstytus argumentus. Pabrėžė, kad Komisija neturėjo teisinio pagrindo priimti skundžiamus sprendimus, kadangi jų priėmimas prieštarauja Referendumo įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatoms. Mano, kad priimti skundžiami sprendimai pažeidžia minėtus teisinio apibrėžtumo ir teisinio aiškumo principus, Komisijos Sprendimu Sp-2 patvirtintą metodiką, neatitinka galiojančio Komisijos 2013 m. gruodžio 14 d. sprendimo.

Atsakovas Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija prašė skundą atmesti.

Atsiliepime į skundą ir teismo posėdyje paaiškino, kad VRK sprendimai yra skelbiami Lietuvos Respublikos teisės aktų registre adresu www.e-tar.lt, įskaitant ir Sprendimą 2. Skundžiamais sprendimais buvo patvirtintos VRK pažymos dėl papildomo patikrinimo rezultatų. Atsakovo nuomone, VRK, priimdama Sprendimą 1 ir Sprendimą 2 Referendumo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino nepažeidė, nes iš Grupės 2014 m. sausio 3 d. papildomai elektroniniu formatu gavo naujus duomenis – virš 11 000 piliečių reikalavimų paskelbti referendumą duomenis elektroniniame formate, kurie prieš tai nebuvo VRK nei išsamiai patikrinti, nei palyginti su Gyventojų registro tarnyboje esančiais duomenimis.

Šie duomenys Iniciatyvinės grupės buvo pateikti Komisijai tam, kad būtų galima įgyvendinti VRK 2013 m. gruodžio 14 d. Sprendimą Sp-150, kuriuo Iniciatyvinei grupei buvo nustatytas 15 dienų terminas įstatymų neatitinkančių grupių įrašų, nurodytų patikrinimo akte, neesminiams trūkumams pašalinti: pavardė ir vardas neįskaitomi arba nėra – 1 434; dokumento numeris netinkamas ar nėra – 2 417; gimimo data nepilna ar nėra – 587; gyvenamoji vieta nenurodyta ar netinkamai nurodyta – 5114; pasirašė už neįgalų asmenį -929.

Atsakovo nuomone, skundžiami sprendimai teisėtų lūkesčių nepažeidžia, priešingai – suteikia galimybę Iniciatyvinei grupei pašalinti tuos neesminius piliečių Reikalavimų trūkumus, kurių nepašalinus bus laikoma, kad Iniciatyvinė grupė nesurinko reikiamo skaičiaus parašų, kad būtų skelbiamas Referendumas. VRK nėra priėmusi sprendimo, kuri dalis iš Sprendimo Sp-150 perduotų taisyti neesminių Įrašų trūkumų (10 481) yra užskaitoma. Pareiškėjų teiginys, esą VRK piktnaudžiauja teise ir pažeidžia teisinį apibrėžtumą nepagrįstas, nes skundžiamais sprendimais yra aiškia apibrėžtas papildomas šalintinų trūkumų skaičius ir nustatytas galutinis terminas iki kada jie turi būti pašalinti – 2014 m. sausio 29 d.

Po šio termino Referendumo įstatymo nustatyta tvarka toliau bus tęsiamos procedūros dėl Referendumo paskelbimo. Papildomi 2014 m. sausio 14 d. skundžiami sprendimai buvo reikalingi, nes 2014 m. sausio 7 d. buvo perduota trūkumams šalinti tik dalis Įrašų (4114), o vėlesniais sprendimais, t. y. Sprendimu 1 ir Sprendimu 2 buvo siekiama ištaisyti šią situaciją nustatant terminą šiuose sprendimuose nurodytiems trūkumams pašalinti – iki 2014 m. sausio 29 d. Atsakovo nuomone, priimant sprendimą atsižvelgtina į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 21 d. nutartį Nr. R552-12/2013 iš esmės analogiškoje byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos 2014 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. Sp-3 „Dėl piliečių reikalavimų paskelbti referendumą „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo“ patikrinimo“ ir 2014 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. SP-12 „Dėl piliečių reikalavimų paskelbti referendumą „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo“ patikrinimo“

Byloje nustatyta, kad VRK 2013 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr.SP-150 „Dėl dokumentų, pagrindžiančių piliečių reikalavimą paskelbti referendumą, atitikties Lietuvos Respublikos referendumo įstatymui“ patvirtino Iniciatyvinės grupės pateiktų parašų rinkimo lapų ir juose esančių įrašų patikrinimo aktą. Šiuo administraciniu aktu VRK atitinkamą Įrašų dalį (28 618) pripažino netinkamumais, dėl neesminių Įrašų trūkumų (10 481) Iniciatyvinei grupei nustatė terminą (nuo 2014 m. sausio 6 d. iki 2014 m. sausio 21 d.) trūkumams pašalinti.

Dėl VRK Sprendimo Nr.SP-150 buvo iškeltas administracinis ginčas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje R552-12/2013). Minėtą ginčą inicijavę pareiškėjai (beveik visi tie patys asmenys, kaip ir nagrinėjamoje byloje) prašė teismo panaikinti Sprendimo Nr.SP-150 dalį, kuria 28 618 piliečių Reikalavimai buvo pripažinti netinkamais, taip pat prašė individualizuoti šalintinų trūkumų sąrašą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 21 d. nutartimi administracinė byla buvo nutraukta vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu, nes teismas nustatė , kad VRK Sprendimas Nr. Sp-150 yra Reikalavimo paskelbti Referendumą procedūros tarpinis dokumentas, kad juo nėra sukeliamos teisinės pasekmės, apribojančios pareiškėjų konstitucinę piliečių referendumo paskelbimo iniciatyvos teisę, juo nėra lemiamos pareiškėjų materialiosios teisės ir pareigos (nėra konstatuota, kad nesurinktas referendumo paskelbimui reikalaujamas parašų skaičius arba atvirkščiai), todėl šis Sprendimas negali būti ginčo administracinėje byloje dalykas.

Teisėjų kolegija minėtoje nutartyje pažymėjo, kad ginčo administracinėje byloje objektu gali būti ne bet kokia VRK veikla vykdant Referendumo įstatymo II skirsnio nuostatas, o tik tokia, kuri sukelia tiesiogines materialines teisines pasekmes, t.y. užkerta kelią tolesnei referendumo paskelbimo ir inicijavimo procedūrai. Minėtoje nutartyje teisėjų kolegija konstatavo, kad Sprendimu Nr. Sp-150 nėra išspręsta dėl 300 tūkstančių piliečių parašų, remiančių reikalavimą paskelbti referendumą, surinkimo, taigi juo nėra tiesiogiai sukuriamos pareiškėjams teisės ir pareigos, nėra pritaikomos kokios nors poveikio priemonės, t. y. nėra pripažįstama, kad Iniciatyvinė grupė nustatytu terminu nesurinko reikalaujamo parašų skaičiaus.

Sprendimu Iniciatyvinei grupei tik suteikiama teisė nustatytiems konkretiems trūkumams pašalinti ir nurodomas terminas, per kurį tai turėtų būti padaryta, tačiau nėra priimtas galutinis sprendimas, reiškiantis, jog referendumas, kurį inicijuoja Iniciatyvinė grupė, neįvyks dėl Komisijos konstatuotų pažeidimų. Sprendimu suteikiama teisė ištaisyti konstatuotus neesminius trūkumus per nurodytą laikotarpį, kuriam praėjus pareiškėjų reikalavimas paskelbti referendumą bus nagrinėjamas toliau (Referendumo įstatymo 13 str. 2 d.).

Nustačiusi, kad Sprendimas Nr. Sp-150 nedaro įtakos pareiškėjų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, jokių materialinio pobūdžio teisinių pasekmių nesukelia, kad jis tėra procedūrinis dokumentas, teisėjų kolegija konstatavo, kad šio sprendimo teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. toks sprendimas negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje R552-12/2013).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje R552-12/2013 pateiktos išvados dėl Sprendimo Nr. Sp-150 yra pagrįstos ankstesne Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija, kurioje išaiškinta, kad tarpiniai atitinkamos procedūros tarpiniai dokumentai negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas. Administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir procedūrinių aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (žr.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010, 2011 m. kovo 107 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr.A442-1238/2011,2011 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A442-593/2011, 2012 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A602-2513/2012 ir kt.).

Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2459/2012 Administracinė jurisprudencija. 2012, 24, p. 236-242; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai). Tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Taigi, rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas). Reikalavimas teismams išlaikyti teisės aiškinimo ir taikymo vientisumą bei neprieštaringumą įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Teismo įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatas, Konstitucinio Teismo pateiktus išaiškinimus, įvertinusi pareiškėjų skundžiamų VRK 2014 m.sausio 14 d. sprendimų turinį, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra objektyvaus pagrindo nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. R552‑12/2013 išdėstytų ginčo teisinius santykius reguliuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo bendrųjų taisyklių.

Pareiškėjų skundžiami VRK 2014 m. sausio 14 d. Sprendimas 1 ir Sprendimas 2, kaip ir Sprendimas Nr. Sp-150, dėl kurio buvo iškeltas ginčas administracinėje byloje Nr. R552‑12/2013, yra piliečių reikalavimo paskelbti referendumą preliminarinio nagrinėjimo procedūros tarpiniai dokumentai.

Pagal Referendumo įstatymo 13 straipsnio nuostatas piliečių reikalavimo paskelbti referendumą preliminarinio nagrinėjimo procedūra yra užbaigiama atitinkamu VRK administraciniu aktu, t.y. sprendimu perduoti piliečių Reikalavimus Seimui (jei nustatoma, kad iniciatyvos grupės pateikti dokumentai atitinka šio Įstatymo reikalavimus) arba sprendimu atmesti Reikalavimą paskelbti referendumą (jei nustatomos Referendumo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodytos aplinkybės). Sprendimai, kuriuos VRK gali priimti, taikydama Referendumo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nustatydama iniciatyvos grupei terminą pašalinti neesminius trūkumus, yra Komisijos tarpiniai sprendimai, kurie priimami suteikiant iniciatyvos grupei galimybę pašalinti neesminius trūkumus ir realizuoti savo teisę inicijuojant referendumą.

Byloje nustatyta, kad VRK 2014 m. sausio 7 d. aktu perdavė Iniciatyvinei grupei neesminių trūkumų šalinimui 4114 formų (iš Sprendimu Nr.SP-150 nustatyto neesminių trūkumų skaičiaus - 10 481), t.y. tokį skaičių, kuris trūkumų pašalinimo atveju būtų pakankamas pripažinti, kad surinka pakankamai parašų paskelbti Referendumą. Sprendimu 1 VRK nustatė, kad Iniciatyvinė grupė gali pašalinti dar 2 239 įrašų neesminius trūkumus pagal požymį „Gyvenamoji vieta nenurodyta ar netinkamai nurodyta“. Sprendimu 2 VRK nustatė, kad įskaito 82 piliečių įrašus paskelbti referendumą, kaip atitinkančius Referendumo įstatymo reikalavimus pagal požymį „pasirašė už neįgalų asmenį“, t.y. prie Sprendimu Nr .SP-150 užskaitytų įrašų skaičiaus (292 200) pridėjo 82 įrašus, tokiu būdu padidindama užskaitytų įrašų skaičių iki 292 282. Be to, Sprendimu 2 Komisija nustatė, kad Iniciatyvinė grupė gali pašalinti 84 įrašų neesminius trūkumus pagal Sprendimu SP-150 patvirtintą formą. VRK Sprendimu 1 ir Sprendimu 2 nustatė, kad šiuose sprendimuose nurodytus neesminius trūkumus Iniciatyvos grupė gali pašalinti iki 2014 m. sausio 29 d. Iš Sprendimo 1 ir Sprendimo 2 turinio matyti, kad šiais sprendimais Komisija papildomai pasiūlė Iniciatyvinei grupei pašalint atitinkamą skaičių neesminių trūkumų, o 2014 m. sausio 14 d. aktu perdavė šių sprendimų vykdymui reikalingus dokumentus. VRK Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 negali būti vertinami kaip nepalankūs Iniciatyvinei grupei, taigi ir pareiškėjams, kadangi Iniciatyvinei grupei apsisprendus šalinti neesminius trūkumus dėl tų įrašų, kurie nurodyti šiuose sprendimuose, padidėja Iniciatyvinės grupės galimybės (lyginant su situacija, kai šalinama 4114 neesminių trūkumų) pašalinti tiek neesminių trūkumų ir surinkti tiek parašų (300 000), kad piliečių referendumo paskelbimo iniciatyvos teisė būtų įgyvendinta (Referendumo įstatymo 9 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjai, prašydami panaikinti Sprendimą 2, faktiškai prašo panaikinti net ir tą šio tarpinio administracinio akto nuostatą (82 piliečių parašų įskaitymą), kuri Iniciatyvinei grupei yra visiškai naudinga, nors tai neatitiktų pareiškėjų siekiamo tikslo įgyvendinant referendumo paskelbimo iniciatyvos teisę.

Pažymėtina ir tai, kad VRK 2014 m. sausio 14 d. Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 Iniciatyvinei grupei yra rekomendacinio pobūdžio. Ji yra laisva apsispręsti, ar pasinaudoti Komisijos pasiūlyta galimybe pašalinti šiuose sprendimuose nurodytus neesminius trūkumus.

Atsižvelgdama į tai, kad VRK 2014 m. sausio 14 d. Sprendimas 1 ir Sprendimas 2, yra procedūriniai dokumentai ir negali būti savarankiškas ginčo administracinėje byloje dalykas, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo vertinti šių administracinių aktų pagrįstumą ir teisėtumą, taip pat tai, ar Komisija, priimdama šiuos administracinius aktus, laikėsi pagrindinių procedūrų ir taisyklių. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad toks vertinimas galėtų būti atliktas, jei kiltų ginčas dėl galutinio Komisijos sprendimo, kuris turi būti priimtas pagal Referendumo įstatymo 13 straipsnį. Pareiškėjai, turėdami pagrindą manyti, kad VRK procedūriniai sprendimai (Sprendimas 1 ir Sprendimas 2) galėjo lemti galutinį Komisijos sprendimą (jei jis pareiškėjams būtų nepalankus), nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) turėtų teisę pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydami galutinį Komisijos sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 neužkerta pareiškėjams kelio ateityje Referendumo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka ginčyti galimo Komisijos sprendimo, sukeliančio jiems tiesiogines materialines teisines pasekmes. t. y. sprendimo, jei būtų atmestas Iniciatyvinės grupės reikalavimas paskelbti referendumą. Būtent tokio galutinio Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjimo metu būtų reikšminga analizuoti pareiškėjų skunde išdėstytus argumentus dėl atliekant dokumentų tikrinimą ir skaičiuojant rezultatus Komisijos naudojamų metodų, kriterijų bei tikrinimą atlikusių subjektų tinkamumo.

Šioje byloje konstatavus, kad skundžiami Komisijos sprendimai negali būti ginčo administraciniame teisme objektais, teisėjų kolegija dėl pareiškėjų skunde ir teismo posėdyje išdėstytų argumentų, susijusių su Komisijos atliekamos procedūros vertinant dokumentų, pagrindžiančių piliečių reikalavimą paskelbti Referendumą, atitiktį Referendumo įstatymui, teisėtumu ir pagrįstumu, nepasisako. Skundą priėmus nagrinėti ir nustačius, kad skundžiamas aktas ar veika nesukelia pareiškėjams tiesioginių materialinių teisių ir pareigų, tėra procedūrinio, tarpinio pobūdžio, administracinė byla nutrauktina kaip nepriskirtina administraciniams teismams, kadangi nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-862/2013, 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu,102 straipsniu ir 121 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a:

administracinę bylą pagal pareiškėjų J. P. , D. J. , R. K. , V. J. , S. K. , M. S. , J. R. , A. A. , A. K. , K. V. , R. L. , A. Š. ir V. G. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos 2014 m. sausio 14 d. sprendimų Nr. Sp-3 „Dėl piliečių reikalavimų paskelbti referendumą „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo“ patikrinimo“ ir Nr. Sp-12 „Dėl piliečių reikalavimų paskelbti referendumą „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo“ patikrinimo“ teisėtumo nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė Stasys Gagys Romanas Klišauskas