AS-438-639-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS438-639/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01844-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 61.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Orange system“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Orange system“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Orange system“ (toliau – ir pareiškėjas) 2014 m. kovo 21 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 1–3, 24), be kita ko, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko (toliau – ir atsakovas, VMI) 2013 m. birželio 10 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojų sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.17-08)-320-42684 (toliau – ir ginčijamas sprendimas).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 31 d. nutartimi (b. l. 26–27) nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčijamame sprendime nurodyta, jog jis yra skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Teismas nurodė, kad, pareiškėjo teigimu, ginčo sprendimas jam buvo įteiktas 2014 m. vasario 21 d., šį faktą patvirtina ir pareiškėjo į bylą pateiktas vokas su 2014 m. vasario 21 d. gavimo antspaudu, tačiau, kaip matyti iš kartu su skundu pateiktų dokumentų – VMI 2014 m. vasario 18 d. lydraščio Nr. (23.1-08)-RNA-6104, ginčijamas sprendimas pareiškėjui buvo siunčiamas paštu ir 2013 m. birželio 12 d., apie jo gavimą pareiškėjas nutylėjo ir šio fakto nepaneigė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta prieš tai, galima tokia situacija, kad pareiškėjas ginčijamą sprendimą buvo gavęs ir 2013 m. birželio mėnesį, todėl pakartotinai siųsto skundžiamo sprendimo gavimo data negali būti laikoma skundo įteikimo data, nuo kurios skaičiuojamas jo apskundimo terminas.

Teismas pažymėjo, kad kiekvienas asmuo, siekdamas apginti savo pažeistas teises, turi sąžiningai naudotis įstatymo suteikiamomis šių teisių gynimo galimybėmis. Pareiškėjas skunde nurodė, kad apie ginčo sprendimo priėmimą jis nežinojo iki 2014 m. sausio 7 d., kai iš VMI gavo raginimą sumokėti pridėtinės vertės mokestį, delspinigius ir baudą. Teismo vertinimu, net ir tuo atveju, jeigu VMI 2013 m. birželio 12 d. pareiškėjui siųstas ginčijamas sprendimas nebūtų buvęs jam įteiktas ir apie šį sprendimą jis būtų sužinojęs tik 2014 m. sausio 7 d., pareiškėjo kreipimasis į atsakovą dėl ginčo sprendimo pateikimo su 2014 m. vasario 11 d. prašymu laikytinas nepagrįstu delsimu nesant tam objektyvių priežasčių.

Taigi pareiškėjui neįrodžius, kad jis negavo VMI 2013 m. birželio 12 d. jam siųsto ginčijamo sprendimo ir neprašant atnaujinti skundo padavimo termino, pareiškėjo skundą dėl VMI 2013 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. (23.17-08)-320-42684 panaikinimo atsisakyta priimti (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis, 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 32–34), prašydamas šią nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad terminas skundui pirmosios instancijos teismui paduoti nebuvo praleistas, nes ginčijamą VMI sprendimą gavo 2014 m. vasario 21 d. Mano, kad pirmosios instancijos teismo reikalavimas įrodyti, jog pareiškėjas 2013 m. birželio mėn. negavo ginčijamo sprendimo nėra logiškas ir pagrįstas, nes šią aplinkybę turi įrodyti atsakovas. Teigia, kad negalima sieti ginčijamo sprendimo apskundimo termino pradžios su VMI 2014 m. sausio 7 d. raginimu, nes šis raginimas nėra nagrinėjamos bylos ginčo objektas, be to, pareiškėjas, gavęs minėtą raginimą, siekė iš pradžių išsiaiškinti šio raginimo priėmimo priežastis bei jame nurodytų sumų kilmę, tačiau, to padaryti nepavykus, 2014 m. vasario 11 d. kreipėsi į VMI su prašymu pateikti ginčijamą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nutarties, kuria buvo nutarta atsisakyti priimti pareiškėjo skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 146 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad skundai dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) sprendimų, nenurodytų šio Įstatymo 145 straipsnyje, jų nepriėmimo, taip pat skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų (jų nepriėmimo), kuriais mokestiniai ginčai nesprendžiami iš esmės, nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Taigi ši taisyklė suponuoja išvadą, kad teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laike ir siejama su faktine aplinkybe, nuo kurios ir pradedamas skaičiuoti laikas, per kurį suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Pasibaigus šiam terminui teisminės gynybos realizavimo teisė eliminuojama, paliekant teisinę galimybę taikyti termino atnaujinimo institutą (ABTĮ 34 straipsnis).

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146‑104/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Tuo atveju, kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys, t. y. informaciją, reikalingą kreiptis į teismą siekiant įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Spręstina, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gegužės 4 d. nutartį byloje Nr. AS5-132/2006; 2005 m. kovo 24 d. nutartį byloje Nr. AS7-100/2005).

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas, 2014 m. kovo 21 d. pateikdamas skundą pirmosios instancijos teismui (b. l. 24), siekė apskųsti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2013 m. birželio 10 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojų sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.17-08)-320-42684 (b. l. 5–6). Pareiškėjo 2014 m. vasario 11 d. prašymu, VMI kartu su 2014 m. vasario 18 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (23.1-08)-RN-6104 (b. l. 4) pateikė jam ginčijamą sprendimą nurodydama, kad šis sprendimas jam buvo išsiųstas ir 2013 m. birželio 12 d. paštu. Pirmosios instancijos teismo prašymu (b. l. 28), atsakovas 2014 m. balandžio 10 d. rašte „Dėl duomenų pateikimo“ Nr. (23.1-08)-RNA-13446 paaiškino ginčijamo sprendimo išsiuntimo pareiškėjui aplinkybes nurodydamas, kad ginčijamą sprendimą pareiškėjui 2013 m. birželio 12 d. išsiuntė neregistruotu laišku, duomenų apie šio laiško įteikimą pareiškėjui nepateikė. Tačiau kartu atsakovas tame pačiame rašte nurodė, kad pareiškėjas 2013 m. birželio 26 d. kreipėsi į VMI su paklausimu dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmų, todėl VMI, atsakydama pareiškėjui į šį paklausimą, 2013 m. rugpjūčio 22 d. raštu „Dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo“ Nr. (23.1-08)-RNA-33250 (pareiškėjui išsiųstas registruotu paštu 2013 m. rugpjūčio 23 d., o įteiktas 2013 m. rugpjūčio 27 d.) informavo pareiškėją apie atliekamus išieškojimo veiksmus, taip pat nurodė pareiškėjui, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčijamas sprendimas buvo pakeistas VMI 2013 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.17-08)-320-57739 (b. l. 17–18, 21–22). Minėtas VMI raštas su priedais pareiškėjui pakartotinai buvo išsiųstas su 2014 m. sausio 7 d. raštu „Dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo“ Nr. (23.1-08)-RNA-620 (b. l. 16).

Iš to, kas išdėstyta prieš tai, matyti, kad pareiškėjas apie ginčijamo sprendimo priėmimą neabejotinai žinojo dar 2013 m. rugpjūčio 27 d., papildomai pareiškėjas apie šį sprendimą buvo informuotas ir 2014 m. sausio 7 d. raštu, todėl pareiškėjas, veikdamas sąžiningai ir operatyviai bei manydamas, kad ginčijamas sprendimas pažeidė jo teises ar įstatymų saugomus interesus, galėjo ir turėjo dėl šio sprendimo pateikimo į VMI kreiptis nedelsiant, tačiau tai padarė tik 2014 m. vasario 11 d. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo kreipimamsis į atsakovą dėl ginčo sprendimo pateikimo su 2014 m. vasario 11 d. prašymu laikytinas nepagrįstu delsimu nesant tam objektyvių priežasčių. Kaip minėta prieš tai, pareiškėjas skundą teismui dėl ginčijamo sprendimo pateikė tik 2014 m. kovo 21 d., t. y. beveik po 7 mėnesių nuo tos dienos, kai pirmą kartą sužinojo apie ginčijamo sprendimo priėmimą, todėl pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Pažymėtina ir tai, kad ginčijamas sprendimas pareiškėjui realiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, nes buvo pakeistas 2013 m. rugpjūčio 14 d. atitinkamu sprendimu (b. l. 21–22), pareiškėjui įteiktu 2013 m. rugpjūčio 27 d.

Pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą 2014 m. kovo 31 d. nutartį, pareiškėjas 2014 m. balandžio 1 d. sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį (b. l. 33). ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai atsisakoma priimti skundą (prašymą) ar pareiškimą arba jie grąžinami pareiškėjui. Todėl pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, pareiškėjui grąžintinas jo sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino taikytinų teisės aktų nuostatas, todėl priėmė teisėtą nutartį. Pareiškėjo UAB „Orange system“ atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Orange system“ atskirąjį skundą atmesti.

Grąžinti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Orange system“ 100 Lt žyminį mokestį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas