A-261-1311-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A261-1311/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03087-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 16.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. (R. G.) ir atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas R. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-13), prašydamas: 1) įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – ir atsakovas, Lukiškių TI-K) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė 2003 m. balandžio 25 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu: 1 vasarinę kepurę (neišduota 2006 m.), 1 žieminę kepurę (neišduota 2005 m.), 1 švarką (neišduotas 2009 m.), 1 kelnes (neišduotos 2006 m.), 1 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis (neišduoti 2006 m.), 2 marškinius trumpomis rankovėmis (neišduoti 2005 ir 2007 m.), 1 šaliką (neišduotas 2009 m.); 1 porą žieminių batų (neišduota 2005 m.), 1 porą demisezoninių batų (neišduota 2005 m.), 1 porą megztų pirštinių (neišduota 2009 m.); 2) priteisti iš Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas) dėl neišmokėtos piniginės kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis patirtą žalą už nuo 2003 m. balandžio 25 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. neišduotas tarnybinės uniformos dalis: 4 vasarines kepures (neišduotos 2007–2009 ir 2011 m.), 1 žieminę kepurę (neišduota 2010 m.), 1 vasarinę striukę (neišduota 2008 m.), 2 švarkus (neišduoti 2010 ir 2011 m.), 1 kelnes (neišduotos 2009 m.), 2 pusvilnonius megztinius (neišduoti 2007 ir 2010 m.), 6 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis (dveji neišduoti 2009 ir 2010 m. ir po vienerius 2006 ir 2011 m.), 4 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis (po dvejus neišduota 2009 ir 2011 m.), 3 kaklaraiščius (neišduoti 2006, 2007 ir 2009 m.), 5 poras batelių (neišduotos 2006, 2007, 2009, 2010 ir 2011 m.), 2 poras žieminių batų (neišduotos 2007 ir 2011 m.), 2 poras demisezoninių batų (neišduotos 2007 ir 2011 m.), 1 porą odinių pirštinių (neišduota 2005 m.), 2 poras megztų pirštinių (neišduotos 20010 ir 2011 m.) ir 1 kelnių odinį diržą (neišduotas 2005 m.), iš viso – 702,27 Lt.

Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 18 straipsnyje įtvirtinta, kad pareigūnai privalo dėvėti tarnybines uniformas, tarnybinės uniformos privalo atitikti nustatyto pavyzdžio uniformas, o Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios įstaigos privalo nemokamai aprūpinti pareigūnus sukomplektuotomis ir reikalavimus atitinkančiomis tarnybinėmis uniformomis. Visų kategorijų pareigūnams išduodamų uniformų dalis, jų skaičių bei dėvėjimo terminus reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normos (toliau – ir Normos). Minėtu įsakymu patvirtinta ir Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka (toliau – ir Tarnybinių uniformų dėvėjimo tvarka).

Pareiškėjas paaiškino, kad tarnauja Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Jam iki 2011 m. gruodžio 31 d. nebuvo išduotos visos pagal teisės aktus priklausiusios tarnybinės uniformos dalys. Pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, išduotoms tarnybinėms uniformoms (atskiroms jos dalims) per nurodytą laikotarpį yra pasibaigę nustatyti dėvėjimo terminai ir turima tarnybinė uniforma nėra tinkama dėvėti. Kreipėsi į atsakovą ir prašė išduoti neišduotas tarnybinių uniformų dalis arba, nesant tokios galimybės, apskaičiuoti ir išmokėti piniginę kompensaciją, o atsakovui nesutikus išduoti atitinkamų tarnybinės uniformos dalių, pateikti pažymas apie jų skaičių bei ekonominę vertę. Manė, kad trūkstamos tarnybinės uniformos dalys laiku neišduotos neteisėtai, taip pat neteisėtai nebuvo mokamos kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis.

Pasibaigus tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, įstaigai pirmiausia kyla pareiga, išduoti naujas, o esant pareigūno prašymui, vietoje tarnybinės uniformos dalių – išmokėti piniginę kompensaciją. Pareiškėjas rašytinio prašymo dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo vietoje atitinkamų tarnybinės uniformos dalių atsakovui nebuvo pateikęs. Jam nebuvo nei išduotos naujos tarnybinės uniformos dalys, nei išmokėta piniginė kompensacija. Lukiškių TI-K nurodė, kad tarnybinių uniformų dalys laiku nebuvo išduotos dėl finansinių lėšų trūkumo, tačiau sunki ekonominė padėtis Lietuvoje buvo paskelbta tik 2009 m., priėmus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1295 „Dėl ekonomikos sunkmečio“, o visos priklausančios tarnybinės uniformos dalys laiku neišduodamos iki to laiko. Ši priežastis yra nepagrįsta objektyviomis aplinkybėmis, o finansinių lėšų trūkumas nėra ir negali būti laikomas teisėta priežastimi, pateisinančia atsakovo neveikimą ir naikinančia jo pareigą teisės aktų nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus atitinkamomis tarnybinių uniformų dalimis.

Manė, kad Lukiškių TI-K turėtų būti įpareigotas išduoti pareiškėjui vieną tarnybinės uniformos dalį, kurios dėvėjimo terminas yra pasibaigęs ginčijamu laikotarpiu. Už likusias laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis iš Lietuvos valstybės biudžeto turėtų būti priteista po 30 procentų kiekvienos iš šių dalių ekonominės vertės dydžio kompensacija (žalos atlyginimas).

Tarnybinės uniformos išdavimas yra socialinė garantija, kuri negali būti keičiama ar ribojama žemesnės teisinės galios teisės aktais. Tiek Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute, tiek Statute yra įtvirtintas imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis. Lukiškių TI-K, neįgyvendinus pareigos teisės aktų nustatytais terminais aprūpinti pareiškėją naujomis tarnybinės uniformos dalimis, jis buvo priverstas tarnyboje dėvėti tas pačias turimas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminai yra pasibaigę. Dėl to patyrė įvairių nepatogumų: tarnybinę uniformą reikėjo dažnai skalbti, siūti, lopyti, kai kurias tarnybinės uniformos dalis ženkliai siaurinti; turėjo nešioti nuo skalbimo ir nešiojimo išblukusią tarnybinę uniformą, nuolat avėti savo lėšomis įsigytus batelius, žieminius ir demisezoninius batus, šaliką, pirštines ir pan. Duomenų, kiek išlaidų patyrė, nekaupė, tikėjosi, kad susidariusi situacija yra laikina ir netrukus trūkstamos tarnybinės uniformos dalys bus išduotos. Patirtos žalos dydžio negali pagrįsti objektyviais įrodymais, tačiau manė, kad žala pasireiškė negautomis pajamomis, t. y. negauta jam turėjusia būti išmokėta kompensacija.

Neišduodamas trūkstamų tarnybinės uniformos dalių, atsakovas preziumavo, kad turimos yra tinkamos dėvėti tarnyboje. Niekada nesulaukė vadovybės pretenzijų dėl netinkamos tarnybinės uniformos. Atsakovas ir jo įgalioti administracijos darbuotojai bei vadovai pareiškėjo dėvimą tarnybinę uniformą laikė tinkama ir tvarkinga.

Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, ir Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 29-31) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad 2006–2011 m. pareiškėjas nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, todėl minėtu laikotarpiu nebuvo įvertintas esamos pareigūno uniformos tinkamumas toliau ją dėvėti, nebuvo surašytas žiniaraštis, pagal kurį apskaičiuojamas kompensacijos dydis. Pažymėjo, kad pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį. Pareiškėjas laiku nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, o nustatytos tvarkos, kad kompensacija mokama įstaigos iniciatyva, nėra. Lukiškių TI-K pareigūnams kasmet iš valstybės skirtų lėšų nuperkamos būtiniausios tarnybinės uniformos dalys (kostiumai, striukės, marškiniai, bateliai ir pan.) ir vėliau nemokamai išdalijamos pareigūnams.

Atkreipė dėmesį, kad 2012 m. pareiškėjas gavo 1 porą batelių (sausio mėnesį), 1 marškinius ilgomis rankovėmis (kovo mėnesį). 2013 m. pirmąjį ketvirtį Lukiškių TI-K bus išduodamos naujos tarnybinės uniformos ir įstaigoje dirbantys pareigūnai bus aprūpinti tarnybinės uniformos dalimis, kurių dėvėjimo terminas bus pasibaigęs. Atsižvelgiant į tai, kad nurodomas žalos laikotarpis nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., o skundas teismui parašytas 2012 m. gruodžio 5 d., prašė vadovautis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas, DK) 27 straipsnio nuostatomis ir taikyti ieškinio senaties terminą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 21 d. sprendimu (b. l. 57–65) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Įpareigojo Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti R. G. tarnybinės uniformos dalis: vasarinę kepurę, žieminę kepurę, švarką, vienerius vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis, dvejus vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis, šaliką, porą žieminių batų, porą demisezoninių batų ir porą pirštinių. Iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo R. G. priteisė 152,83 Lt neišmokėtos piniginės kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis. Kitą skundo dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2012 m. kovo 15 d. Lukiškių TI-K pateikė prašymą išduoti uniformos dalis, kurios nuo 2004 m. spalio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. pasibaigus nešiojimo terminams nebuvo laiku išduotos, nesant tokios galimybės – apskaičiuoti ir išmokėti piniginę kompensaciją už neišduotas tarnybinės uniformos dalis, o nusprendus jų neišduoti – nurodyti, kokios uniformos dalys nebuvo išduotos, kurių dėvėjimo laikas baigėsi per visą jo tarnybos laikotarpį nuo 2006 m. sausio 10 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., taip pat nurodyti piniginę kiekvienos šių dalių vertę (kainą) bei priežastis, kodėl šios uniformos dalys nebuvo laiku išduotos (b. l. 36–37). Lukiškių TI-K 2012 m. balandžio 12 d. rašte Nr. 22-785 nurodė, kad tarnybinės uniformos dalių nuo 2004 m. spalio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neišdavė dėl finansinių lėšų trūkumo. Remdamasis Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 1, 2 ir 3 punktais paaiškino, kad pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį (b. l. 34). Prie minėto sprendimo atsakovas pridėjo 2012 m. balandžio 12 d. pažymą apie tarnybinės uniformos dalių neišdavimą ir vertės dydį 2003 m. balandžio 25 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu Nr. 24-966, kurioje nurodytos uniformos dalys, jų kaina, neišduotos uniformos dalių skaičius, kurių dėvėjimo terminas baigėsi (b. l. 35).

Teismas rėmėsi Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 18 straipsnio 1, 2, 3 dalies, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų, kurios reglamentuoja visų kategorijų pareigūnams išduodamų uniformų dalis, jų skaičių ir dėvėjimo terminus, Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 1, 2, 3 punktų nuostatomis ir padarė išvadą, kad, pasibaigus tarnybinės uniformos ar jos dalių dėvėjimo terminui, atsakovui tenka pareiga išduoti naują tarnybinę uniformą arba jos atitinkamas dalis. Kitaip šis klausimas sprendžiamas esant konkretaus pareigūno prašymui vietoje tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas baigėsi, išdavimo išmokėti piniginę kompensaciją.

Šiuo atveju teismas nustatė, kad atsakovas pripažįsta, jog iki šiol pareiškėjui neišdavė uniformos dalių, kurių nustatytas dėvėjimo terminas pasibaigė, pareiškėjui neišduotos uniformos dalys nurodytos Lukiškių TI-K 2012 m. balandžio 12 d. pažymoje Nr. 24-966 (b. l. 35). Iš pareiškėjo asmens kortelės matyti, kad po kreipimosi į atsakovą, jam 2012 m. sausio mėnesį buvo išduoti bateliai, 2012 m. kovo mėnesį – vyriški marškiniai ilgomis rankovėmis, o 2012 m. rugsėjo mėnesį – kelnių odinis diržas ir odinis diržas su dėklais (b. l. 40–41). Lukiškių TI-K neginčija savo pareigos išduoti uniformą, kurios dėvėjimo terminas pasibaigė, tačiau uniformos dalių neišdavimą atsakovas grindžia nepakankamu finansavimu, kitų aplinkybių ir įstatyminių pagrindų Lukiškių TI-K nenurodė.

Teismas pažymėjo, kad finansinių lėšų trūkumas nėra pateisinama priežastis, nes nei Statutas, nei Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis fakto su jokiomis sąlygomis nesieja. Taigi, tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė, neišdavimą atsakovas grindžia ne teisės aktuose nustatytais pagrindais. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A63-295/2009, 2011 m. kovo 14 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011 ir kt. pateiktais išaiškinimais, kad aprūpinimas tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacija vietoj jos, yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali būti paneigiama lėšų trūkumu, nes įstatymas to nenumato. Todėl teismas padarė išvadą, kad motyvuodamas finansinių lėšų trūkumu, atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai neišdavė pareiškėjui tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė atitinkamais metais. Kadangi Lukiškių TI-K neatliko jo kompetencijai nustatytų veiksmų, jis įpareigotas nustatyta tvarka išduoti pareiškėjui tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs.

Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012 pateiktu išaiškinimu, kad statutinių pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtis yra dvejopa: iš vienos pusės tai yra papildoma socialinė garantija pareigūnui, siekiant sumažinti jo išlaidas įsigyti aprangai, kurią jis dėvi tarnybos metu, iš kitos pusės – tai valstybės siekis, kad pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, atrodytų vienodai ir tvarkingai, būtų aiški jų tarnybinė padėtis ir vyresniškumas, o jų išvaizda akivaizdžiai skirtųsi nuo nuteistųjų, kalinamųjų ar kitų asmenų; tarnybinės uniformos dėvėjimas ne tarnybos metu nėra toleruojamas, o jos naudoti savo asmeniniams poreikiams, kol nesibaigė jos dėvėjimo terminas, nėra leidžiama; tam, kad pareigūnas atrodytų tinkamai ir tvarkingai bei galėtų vykdyti savo pareigas, jam turi būti išduodamas vienas pilnas uniformos komplektas, o kuriai nors uniformos komplekto daliai susidėvėjus ar pasibaigus dėvėjimo terminui – ji pakeičiama kita, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui turi būti išduotas visas tarnybinės uniformos komplektas, išskyrus dalis, kurių dėvėjimo terminas nėra pasibaigęs pagal Normas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. R-171.

Iš pareiškėjo asmens kortelės teismas nustatė, kad jo pareigybė 2006–2012 m. buvo prižiūrėtojas (b. l. 40–41). Remiantis Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1R-116, 34.1 punktu, ši pareigybė priskiriama jaunesniųjų pareigūnų pareigybėms. Iš byloje esančių dokumentų – asmens kortelės ir pažymos apie tarnybinės uniformos dalių neišdavimą ir vertės dydį – teismas nustatė, kad atsakovas, pasibaigus dėvėjimo terminui, pareiškėjui neišdavė vasarinės kepurės (išduota 2005 m. balandžio mėnesį, pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d.

įsakymą Nr. 128 dėvėjimo trukmė 1 metai, terminas baigėsi 2006 m. balandžio mėnesį), žieminės kepurės (neišduota iš viso), švarko (neišduotas iš viso), 1 marškinių ilgomis rankovėmis (turi būti išduodami dveji, vieneri išduoti 2011 m. kovo mėnesį, jų dėvėjimo terminas pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymą Nr. R-171 1 metai, taigi jis baigėsi 2012 m. kovo mėnesį), 2 marškinių trumpomis rankovėmis (pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymą Nr. R-171 jaunesniesiems pareigūnams priklauso dveji marškiniai trumpomis rankovėmis, dėvėjimo terminas 2 metai, vieneri marškiniai išduoti 2007 m. kovo mėnesį, jų dėvėjimo terminas baigėsi 2009 m. kovo mėnesį), šaliko (išduotas 2005 m. balandžio mėnesį, pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d.

įsakymą Nr. 128 dėvėjimo trukmė 4 metai, terminas baigėsi 2009 m. balandžio mėnesį), poros žieminių batų (išduoti 2008 m. spalio mėnesį, pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymą Nr. 128 dėvėjimo trukmė 2 metai, terminas baigėsi 2010 m. spalio mėnesį), poros demisezoninių batų (išduoti 2008 m. vasario mėnesį, pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymą Nr. 128 dėvėjimo trukmė 2 metai, terminas baigėsi 2010 m. vasario mėnesį), poros pirštinių (neišduotos iš viso).

Taigi, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui iki 2011 m. gruodžio 31 d. turi būti išduotos šios uniformos dalys: vasarinė kepurė, žieminė kepurė, švarkas, vieneri marškiniai ilgomis rankovėmis, dveji marškiniai trumpomis rankovėmis, šalikas, pora žieminių batų, pora demisezoninių batų ir pora pirštinių. Kelnės pareiškėjui išduotos 2011 m. vasario mėnesį, pagal teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymą Nr. R-171 dėvėjimo trukmė 1 metai, terminas baigėsi 2012 m. vasario mėnesį, t. y. taip pat po laikotarpio, už kurį prašoma išduoti neišduotą dalį, todėl neišduotinos.

Konstatavęs, kad Lukiškių TI-K neatliko jo kompetencijai nustatytų veiksmų, bei atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad šis pareiškėjo reikalavimas tenkintinas iš dalies, įpareigojant atsakovą per vieną mėnesį nustatyta tvarka išduoti pareiškėjui išvardintas tarnybinės uniformos dalis.

Spręsdamas dėl pareiškėjo teisės gauti kompensaciją pagrįstumo dėl uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs 2003 m. balandžio 25 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. ir kurios jam nebuvo išduotos nustatytu terminu, teismas pažymėjo, kad viena iš kompensacijos gavimo sąlygų yra pareigūnų rašytinis kreipimasis į savo įstaigos direktorių, kuris įvertina esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje ir sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Pareiškėjas nėra pateikęs prašymų dėl kompensacijos gavimo ir uniformos vertinimo procedūra nebuvo atlikta. Teismas nemanė, kad šios aplinkybės paneigia pareiškėjo teisę į kompensacijos gavimą, kadangi dėl įstaigoje susiklosčiusios padėties, kai uniformos pareigūnams apskritai nebuvo dalinamos ir kompensacijos nebuvo skaičiuojamos, prašymo pateikimas neleido tikėtis jo svarstymo ir tenkinimo ir būtų laikomas konflikto įstaigoje kėlimu, o ne dalykiniu prašymu. Iš kitos pusės, pareigūnai turi pareigą vykdyti Statuto 18 straipsnio 1 dalies įpareigojimą nuolat dėvėti uniformą, o tai lemia primygtinį reikalingumą būti tinkamai apsirengusiam nepriklausomai nuo kitų aplinkybių. Todėl teismas priteisė Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 1 punkte nustatyto dydžio kompensacijas už uniformos dalis, kurios nebuvo išduotos ir pareiškėjui už tai nebuvo kompensuota.

Teismas nurodė, kad Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkoje senaties termino skaičiavimo institutas neapibrėžiamas. Senatį reguliuojančių teisės normų nėra pateikta ir Statute bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme. Taikydamas senatį, teismas rėmėsi Darbo kodekso normomis, kurios numatytos taikyti, skaičiuojant senaties terminą analogiškoms kompensacijoms (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 str. 6 d.). Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalis nustato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu Darbo kodeksas ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų.

Analogišką kompensaciją už darbuotojams priklausančių įrankių, darbo drabužių nusidėvėjimą reguliuojančiame Darbo kodekso 219 straipsnyje atskiri senaties terminai nenumatyti, todėl vadovautasi bendromis teisės normomis ir atsakovo prašymu, taikytas 3 metų senaties terminas. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-3379-2011 pateiktu išaiškinimu, kad uniformos neišdavimas yra tęstinis pažeidimas, kuriam senaties terminas prasideda kiekvieną kitą dieną bei taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas, CK) 1.127 straipsnis.

Toks teisės aiškinimas yra teisingas pareigos išduoti uniformos dalis nevykdymo santykyje, kadangi uniformos dalis turi būti išduodama, net jeigu ir praleistas uniformos dalies išdavimo terminas, t. y. atsakovas negali būti atleidžiamas nuo pareigos išduoti uniformos dalį vykdymo, net jeigu uniformos dalies neišdavė ir ilgiau nei trejus metus. Kompensacijos už uniformos dalį mokėjimo santykis yra skirtingas. Suėjus dėvėjimo terminui per protingą laiko tarpą turi būti išspręstas klausimas dėl kompensacijos skyrimo. Nuo šios datos prasideda asmens teisė į kompensacijos sumokėjimą.

Teismų praktikoje seniai įtvirtintas senaties instituto normų piniginių mokėjimų atveju aiškinimas, kad senaties termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie teisių pažeidimą dienos ir baigiasi pasibaigus įstatymų nustatytam ieškininės senaties terminui. Nei išlaikymo, nei darbo užmokesčio skolos, nei pensijų ar kitų išmokų nemokėjimo atveju nėra laikoma, kad priklausomo mokėjimo nemokėjimas senaties terminą atnaujina kiekvieną dieną. Kompensacijos mokėjimas yra toks pat mokėjimas kaip ir išlaikymas ar darbo užmokestis, todėl nėra teisinio pagrindo šiam mokėjimui taikyti išskirtines taisykles nei darbo užmokesčio ar išlaikymo skolai.

Uniformos dalių neišdavimas tęstiniu pažeidimu galėtų būti laikomas, jeigu būtų pripažįstama, kad asmuo turi teisę gauti visas uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas buvo suėjęs, tačiau jos nebuvo išduotos, t. y. išlaikytų teisę į keleto vienodų uniformos dalių gavimą. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-2857-2012 išaiškinta, kad „neturėtų būti tokios faktinės situacijos, kai pareigūnas gauna iš karto kelis komplektus uniformos ar jos sudedamųjų dalių, išskyrus atvejus, kai tarnybinės uniformos išdavimo normose numatytas daugiau nei vieno atskiros uniformos dalies egzemplioriaus išdavimas.

Tarnybinės uniformos papildomų dalių išdavimas už praeitą laikotarpį nėra pateisinamas tarnybos uždaviniais ir funkcijomis, negali tinkamai kompensuoti pareigūnų patirtų nuostolių dėl uniformos neišdavimo praeityje, nes tarnybinę uniformą pareigūnas gali dėvėti tik po to, kai ji jam išduota ir tik tam tikrą laikotarpį“.

Remdamasis tuo, teismas taikė Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje numatytą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimams dėl kompensacijos už neišduotas uniformos dalis priteisimo ir skaičiavo šį terminą nuo sužinojimo, kad atsakovas neketina mokėti kompensacijos, dienos. Atsižvelgęs į įstaigos situaciją, kad pareigūnai nebuvo aprūpinami uniformomis ir nebuvo mokamos ar kaip skola skaičiuojamos kompensacijos, teismas padarė išvadą, kad sužinojimo apie kompensacijos nemokėjimą data yra 30 dienų po uniformos dalies dėvėjimo termino pasibaigimo dienos. Pareiškėjas skundą teismui padavė 2012 m. gruodžio 5 d., taigi reikalavimui dėl žalos atlyginimo už laikotarpį iki 2009 m. lapkričio 5 d. praleido ieškinio senaties terminą. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovai prašo taikyti ieškinio senaties terminą, pareiškėjas termino atnaujinti neprašo, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas teisę į kompensaciją turi nuo 2009 m. lapkričio 5 d., t. y. jam turi būti priteisiama kompensacija už kiekvieną uniformos dalį, kurios išdavimo terminas baigėsi po 2009 m. lapkričio 5 d., atsižvelgiant į skirtingas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 ir 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. R-171 patvirtintas uniformos dalies dėvėjimo trukmes. Šiuo teismo sprendimu vertintas periodas nuo 2009 m. lapkričio 5 d. iki pareiškėjo nurodyto termino – 2011 m. lapkričio 31 d. Taigi kompensacija, kuri turėjo būti išmokėta iki šio laikotarpio, nepriteista.

Remdamasis pareiškėjo asmens kortelės duomenimis, Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 1 punktu, atsakovo 2013 m. balandžio 12 d. pažymos Nr. 24-966 ir 2013 m. vasario 26 d. pažymos Nr. 24-790 duomenimis, Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 3 punktu, teismas nusprendė, kad pareiškėjui turi būti išmokėta 152,83 Lt kompensacija.

Remdamasis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-3379-2011, kurioje neišduota uniforma vertinta kaip žala – netiesioginiai nuostoliai pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalį ir 6.271 straipsnį, tačiau žala priteista iš įstaigos, kurioje tarnavo pareiškėjas, o ne iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos žalą padariusios įstaigos, kaip tai numatyta Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, teismas darė išvadą, kad įstaiga, pripažinta civilinio žalos padarymo pareiškėjui santykio subjektu, dėl ko žala gali būti atlyginama ne Civilinio kodekso 6.271 straipsnio, o bendros žalos atlyginimą numatančios normos – Civilinio kodekso 6.245 straipsnio – pagrindu.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šios kategorijos bylose nėra vieninga. Atsižvelgęs į tai, kad vykdant Statuto 18 straipsnio 3 dalį, Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 1 punkte vietoje neišduotos uniformos numatoma kompensacija, o žalos vietoje kompensacijos taikymo reikalingumas nėra išaiškintas aukštesnės instancijos teismo nutartyje, šioje byloje teismas sprendė dėl teisės į kompensaciją pagal Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 1 punktą pagrįstumo. Tiek kompensacijos priteisimui, tiek žalos atlyginimui numatytas tas pats senaties terminas – 3 metai (Darbo kodekso 27 str. 2 d., Civilinio kodekso 1.125 str. 8 d.), kurio pradžia skaičiuojama pagal tą pačią Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį, tai reiškia, kad tiek žalos, tiek kompensacijos priteisimo byloje nagrinėjamos tos pačios aplinkybės už tą patį periodą, nes priteisiant žalą, atsiradusią dėl uniformos dalių neišdavimo, žalos dydis nustatomas pagal kompensacijos dydį, taikant Civilinio kodekso 6.249 straipsnį. Nuo teisinio santykio traktavimo pareiškėjo padėtis iš esmės nesikeičia. Nors Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011 pažeidimas pripažintas tęstiniu, tačiau teisių pažeidimų, susijusių su žalos padarymu senaties terminas skaičiuojamas nuo pirmos dienos, kai sužinoma, kad patirti nuostoliai nebus atlyginti. Jeigu apie teisių pažeidimą sužinoma ir kitą dieną, tai senaties termino eiga vis tiek pradedama skaičiuoti nuo pirmos sužinojimo dienos, o ne nuo vėlesnės. Teismo nuomone, kaip žala gali būti vertinami kiti su uniformos dėvėjimu susiję praradimai, kurių neapima kompensacija už neišduotas uniformos dalis. Šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta, nes skundas grindžiamas išimtinai su praradimais, patirtais dėl negautos uniformos. Teismų praktikoje dėl žalos, atsiradusios dėl neišduotos uniformos dalies atlyginimo, taip pat nėra nei nustatyta nei kaip tirtinos nurodytos aplinkybės, kurios lemtų didesnės nei kompensacija žalos susidarymą, todėl pareiškėjo reikalavimai dėl žalos priteisimo netenkinti.

III. Pareiškėjas R. G. apeliaciniu skundu (b. l. 68-70) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimo dalį, kurioje pareiškėjo reikalavimams dėl žalos atlyginimo buvo pritaikytas trijų metų ieškinio senaties terminas ir pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškinio senaties termino taikymo yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi yra priimta netinkamai išaiškinus bei pritaikius ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas.

2. Pagal Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 2 punktą, Kalėjimų departamento pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas visuomet pageidavo gauti atitinkamas uniformos dalis ir dėl to raštu nesikreipė į Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktorių dėl kompensacijos išmokėjimo (tokiu būdu, išreikšdamas savo valią gauti atitinkamas uniformos dalis). Dėl to, pareiškėjui nesikreipus dėl kompensacijos mokėjimo, yra visiškai nepagrįsta teigti, jog apie savo teisės gauti kompensaciją pažeidimą pareiškėjas sužinojo praėjus 30 dienų po kiekvienos tarnybinės uniformos dalies dėvėjimo termino pabaigos ir todėl nuo tos dienos turėjo teisę kreiptis su skundu į teismą.

3. Pareiškėjo nuomone, jo turėta tarnybinė uniforma nebuvo tinkama toliau dėvėti. Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 1 punkte yra aiškiai pasakyta, kad „Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos <...> bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių <...> jaunesniesiems pareigūnams, pareigūnams, vyresniesiems ir vyriausiesiems pareigūnams <...>, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas“. Todėl, tuo atveju, jei po 30 dienų nuo atitinkamų tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo termino pabaigos pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovą ir/arba į teismą dėl kompensacijos išmokėjimo, vargu, ar šis jo reikalavimas (pareiškėjo turimoms tarnybinės uniformos dalims nesant tinkamoms dėvėti) galėtų būti patenkintas. Todėl mano, kad pirmosios instancijos teismo pateiktas ieškinio senaties termino skaičiavimas neatitinka faktinės situacijos ir šiuo klausimu suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

4. Ginčijamu laikotarpiu (nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.) pareiškėjas įgijo teisę gauti atitinkamas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminai šiuo laikotarpiu yra pasibaigę. Tačiau ši atsakovo pareiga nebuvo tinkamai įgyvendinta. Būtent šis pažeidimas, t. y. tarnybinės uniformos dalių neišdavimas, pareiškėjo nuomone, yra tęstinis. Tą skundžiamame sprendime pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. Tačiau, teismo nuomone, keliant reikalavimus nebe dėl tarnybinės uniformos dalių išdavimo, o dėl žalos atlyginimo, nebegalima remtis pažeidimo tęstiniu pobūdžiu ir taikyti Civilinio kodekso 1.127 straipsnio nuostatų. Tačiau reikalavimų dėl laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalių išdavimo/priteisimo pareiškėjas nebegali kelti dėl šiuo klausimu suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kuria pripažinta, jog vienu metu pareigūnams gali būti išduodama (priteisiama) tik po vieną tarnybinės uniformos komplektą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2783/2012; 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2695/2012; 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2896/2012; 2012 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012). O kadangi ginčijamu laikotarpiu (nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.) faktiškai pareiškėjui nebuvo išduota po daugiau nei vieną tarnybinės uniformos dalį, vadovaudamasis aukščiau paminėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjas savo pažeistas teises gina už likusias laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis (kurių skaičius viršija vieną komplektą) prašydamas žalos atlyginimo.

5. Tačiau tai nekeičia paties atsakovo neveikimo tęstinumo ir nepaneigia pareiškėjo teisės už tęstinį jo teisių pažeidimą gauti atitinkamą žalos atlyginimą. Todėl mano, kad jo reikalavimams dėl žalos priteisimo taikytinos Civilinio kodekso 1.127 straipsnio nuostatos, pagal kurias ieškinio senaties terminas dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Kadangi šiuo atveju atsakovas, Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas neaprūpino pareiškėjo tarnybinės uniformos dalimis iki pat kreipimosi į teismą dienos (ir nėra aprūpinęs iki šiol), t. y. pareiškėjo teisių pažeidimas vis dar tęsiamas, mano, jog ieškinio senaties terminas laikytinas nepraleistu ir dėl to jo reikalavimai tenkintini pilna apimtimi. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011). Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šia praktika nesivadovavo ir neteisėtai pareiškėjo reikalavimams dėl žalos atlyginimo pritaikė trejų metų ieškinio senaties terminą.

Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas apeliaciniu skundu (b. l. 73-74) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimo dalį dėl uniformų išdavimo ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Kalėjimo departamento bei jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normas bei dėvėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymas Nr. 128 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų bei dėvėjimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 41-1895; 2009, Nr. 68-2781). Šiuo įsakymu patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 1 punkte nustatyta, kad Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės. Šios tvarkos 2 ir 3 punktuose reglamentuota piniginės kompensacijos mokėjimo tvarka ir sąlygos: Kalėjimų departamento pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Priėmus sprendimą dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo, Kalėjimų departamentas ir Įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniarašti, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę. Minėto žiniaraščio pagrindu pareigūnams gali būti išmokama 30 procentų nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija.

2. Šiuo atveju 2004-2011 m. pareiškėjas nesivadovavo minėta Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka ir atitinkamai nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos. Todėl minėtu laikotarpiu klausimas dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo pareiškėjui nebuvo svarstytas, t. y. nebuvo įvertintas esamos pareigūno uniformos tinkamumas toliau ją dėvėti, nebuvo surašytas žiniaraštis, kurio pagrindu apskaičiuojamas kompensacijos dydis. Be to, 2012 m. kovo 14 d. pareiškėjas kreipėsi su prašymu pateikti informaciją dėl tarnybinių uniformų. Jis prašė pateikti pažymą, nurodant, kokios uniformos dalys nebuvo išduotos, kurių dėvėjimo terminas baigėsi, per visą tarnybos laikotarpį nuo 2004 m. spalio 25 d iki 2011 m. gruodžio 31 d., nurodyti šių tarnybinės uniformos dalių neišdavimo jam ir kitiems pareigūnams priežastis bei ekonominę (piniginę) kiekvienos šių dalių vertę (kainą). Taip pat, pareiškėjas prašė už minėtus laikotarpius išduoti uniformų dalis, kurios, pasibaigus nešiojimo terminams, nebuvo laiku išduotos, o nesant galimybės tai padaryti, apskaičiuoti ir išmokėti piniginę kompensaciją už minėtais laikotarpiais jam neišduotą tarnybinę uniformą (jos dalis). Lukiškių TI-K, atsakydamas į pareiškėjo prašymą, atsakė tinkamai, prašomą informaciją pateikė laiku, atsakymas atitinka įstatymų keliamus reikalavimus. Dėl kompensacijos nurodė, kad Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkoje yra aiškiai nustatyta, jog pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį, kurį pareiškėjas nurodė savo prašyme. Pareiškėjas laiku nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, o nustatytos tvarkos, kad kompensacija yra mokoma įstaigos iniciatyva nėra.

3. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime pareigūnams kasmet iš Valstybės skirtų lėšų nuperkamos būtiniausios tarnybinės uniformos dalys (kostiumai, striukės, marškiniai, bateliai ir pan.), kurios vėliau nemokamai išdalijamos pareigūnams. 2013 m. pirmajame-antrajame ketvirtyje, Lukiškių TI-K bus išduodamos naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos. Įstaigoje dirbantys pareigūnai, bus aprūpinti tarnybinės uniformos dalimis, kurių dėvėjimo terminas bus pasibaigęs, ir, kurias priklauso išduoti. Atsižvelgiant į tai, prašo teismo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl įpareigojimo išduoti per 1 (vieną) mėnesį pareiškėjui priteistas tarnybinės uniformos dalis.

IV. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi administracinė byla buvo sustabdyta, kol įsiteisės sprendimas (nutartis) kitoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. balandžio 10 d. priėmė ir paskelbė nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi administracinė byla Nr. A261-1311/2014 buvo atnaujinta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Bylos ginčas yra dėl Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimo pareigūno teisės gauti naujas tarnybinės uniformos dalis, pasibaigus tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, bei žalos, patirtos dėl laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalių, atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė iš Lietuvos valstybės pareiškėjo naudai mažesnę turtinės žalos atlyginimo sumą, nei prašė pareiškėjas, ir patenkino pareiškėjo skundo dalį dėl įpareigojimo atsakovą išduoti tarnybinės uniformos dalis.

Pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinei instancijai skundžia pareiškėjas ir atsakovas. Pareiškėjas skundžia sprendimo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo ir prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priteisti visą jo prašomą žalos atlyginimo sumą – 702,27 Lt, o atsakovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl įpareigojimo išduoti pareiškėjui tarnybinės uniformos dalis.

Pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimu turtinės žalos dydis buvo sumažintas pritaikius CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą trejų metų ieškininės senaties terminą. Tačiau teismas šioje dalyje, remdamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostata, kad teismą, nagrinėjantį bylą, saisto anksčiau suformuota praktika analogiškose ir panašiose bylose, privalėjo vadovautis teismų praktika, suformuota analogiškose bylose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškoje byloje nurodė (žr. administracinę bylą Nr. A492-1647/2013), kad „pareiškėjas žalą (tiesioginius nuostolius) patyrė dėl atsakovo Lukiškių TI-K teisėto neveikimo – įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo (CK 6.246 str., 2.271 str.), kuris laikytinas tęstiniu pažeidimu, ir mano, kad atsakovo neteisėti veiksmai nagrinėjamo ginčo atveju tęsėsi iki tos dienos, kurią pareiškėjas kreipėsi į teismą (CK 1.127 str.), todėl laiko, kad pareiškėjo reikalavimai teisme yra pareikšti nepraleidus įstatyme nustatyto trejų metų senaties termino. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. administracinę bylą Nr. A492-3379/2011)“. Tokiu būdu daroma išvada, jog pareiškėjo reikalavimui netaikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas.

Pareiškėjo patirtų nuotolių dydis atitinka Tarnybinių uniformų dėvėjimo tvarkos 1 punkte numatytą kompensacijos dydį, jis pagrįstas skaičiavimais, atliktais pagal atsakovo pateiktus duomenis, kurių atsakovas neginčija, todėl teismas sutinka su pareiškėjo prašomos priteisti žalos dydžiu ir daro išvadą, kad pareiškėjo naudai turi būti priteista 702,27 Lt dydžio žalos atlyginimas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, remiantis suformuota teismų praktika (žr. administracinę bylą Nr. A261-1032/2014), žalos atlyginimas priteistinas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, o ne iš Lietuvos valstybės. Minėta nutartimi nustatyta, kad jei žala kilo būtent tarnybos teisiniuose santykiuose atsakovui netinkamai vykdant savo pareigą laiku išduoti tarnybinės uniformos dalis, konstatuotina, kad tinkamu atsakovu pareiškėjo patirtai turtinei žalai atlyginti laikytinas pareiškėjų darbdavys, o ne Lietuvos valstybė. Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis šiuo aspektu tikslintina ir pareiškėjui turtinės žalos atlyginimas priteistinas iš jo darbdavio, atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo.

Su atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir, remdamasis pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aiškinimu ir taikymu ginčo santykiams, daro išvadą, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios vidaus reikalų sistemos pareigūnų aprūpinimą uniformomis, nuostatas, konstatavo, kad šios nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis. Minėtu imperatyvu nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-580/2009). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija (žr. administracinę bylą Nr. A261-1032/2014) pabrėžė, jog šios administracinių teismų praktikoje suformuotos taisyklės turi būti mutatis mutandis taikomos ir šioje byloje, kadangi tiek Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalis, tiek Statuto 18 straipsnis iš esmės panašiai reglamentuoja pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis klausimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2783/2012, 2012 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012 ir kt.).

Todėl šio ginčo atveju teismas, remdamasis vienu iš nurodytų teisės gynimo būdų, pagrįstai įpareigojo atsakovą aprūpinti pareiškėją laiku neišduotomis tarnybinės uniformos dalimis, kurios sudaro vieną uniformos komplektą ir kurių dėvėjimo terminas pasibaigė ir kurios nebuvo pareiškėjui išduotos. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ir šios nutarties priėmimo metu galiojančią Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 1r-152 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos su rangų ženklais ir simbolika pavyzdžių bei uniformos dėvėjimo tvarkos aprašo ir tarnybinės uniformos išdavimo normų patvirtinimo“ 2 punkto nuostatą, kad seno pavyzdžio tarnybinės uniformos dėvimos iki nustatyta tvarka bus išduotos šiuo įsakymu patvirtinta tarnybinė uniforma. Todėl atsakovas turi galimybę pasirinkti, kokio pavyzdžio uniformą išduoti pareiškėjui: ar seno, ar naujo pavyzdžio, tačiau turi būti realizuota pareiškėjo teisė, nustatyta Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. VIII-1631 patvirtinto Tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 18 straipsniu – gauti nemokamai Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo R. G. (R. G.) apeliacinį skundą patenkinti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo R. G. (R. G. 702,27 Lt (septynis šimtus du litus ir dvidešimt septynis centus) žalos atlyginimo.

Atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Irmantas Jarukaitis