AS-502-693-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS502-693/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01145-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. rugpjūčio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui E. K. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Lietuva“ (toliau – ir UAB DK „PZU Lietuva“) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos 473,66 Lt žalos atlyginimo; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 7–11).

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 3 d. sprendimu (b. l. 81–86) nusprendė pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies, pareiškėjui iš Kauno miesto savivaldybės priteisė 208,07 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo 2013 m. rugsėjo 23 d. teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėjas 2014 m. kovo 3 d. Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (b. l. 88–90).

Nurodė, kad pareiškėjas iš viso patyrė 3 679,31 Lt bylinėjimosi išlaidų už: skundo rengimą; rašytinius paaiškinimus, atstovavimą teisme (2013 m. lapkričio 11 d., 2013 m. gruodžio 16 d.) ir 2 keliones į Kauną ir atgal; atstovavimą teisme (2014 m. sausio 20 d.) ir kelionę į Kauną ir atgal.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (b. l. 140–142) nurodė, jog su prašymu nesutinka.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi (b. l. 143–146) nutarė priteisti pareiškėjui iš Kauno miesto savivaldybės 500 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1, 2, 6 dalimis, 45 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis (toliau – ir Rekomendacijos). Pagal mokėjimo pavedimus ir pareiškėjo atstovo advokato Mariaus Tamošiūno pateiktus paaiškinimus teismas vertino, kad, nagrinėjamu atveju, dokumentais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (3 093,06 Lt) yra mažesnės, nei prašomos priteisti (3 679,31 Lt).

Pažymėjo, jog pareiškėjo atstovo advokato už skundo rengimą prašoma priteisti 1 310,88 Lt suma neviršija pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimaliai galimos priteisti sumos. Užmokestis už advokato padėjėjų atstovavimą teisme buvo skaičiuojamas laiką apvalinant iki vienos valandos. Atsižvelgęs į Rekomendacijų 5, 8, 8.18 ir 9 punktų nuostatas, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju, už advokato padėjėjų atstovavimą teismo posėdžiuose gali būti priteistinas 120 Lt užmokestis. Nustatė, kad pareiškėjo atstovai pirmosios instancijos teismui pateikė ne tik skundą, bet ir 2013 m. spalio 9 d. prašymą „Dėl termino papildomiems įrodymams pateikti pratęsimo“ (b. l. 26–27), 2013 m. spalio 16 d. raštą „Dėl papildomų įrodymų pateikimo“ (b. l. 40), 2013 m. lapkričio 7 d. raštą „Dėl papildomų įrodymų pateikimo ir išreikalavimo“ (b. l.

51) bei 2013 m. gruodžio 16 d. rašytinius paaiškinimus (b. l. 65–72). Teismo vertinimu, pareiškėjo atstovų parengti minėti dokumentai nelaikytini kitais dokumentais Rekomendacijų 8.16 punkto prasme, o laikytini dokumentais, kuriais tikslinamas skundas. Dėl to sprendė, jog nėra pagrindo atskirai priteisti iš atsakovo išlaidas, susijusias su minėtų rašytinių paaiškinimų (dokumentų) parengimu. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju Rekomendacijų 3 punkte įtvirtintų prielaidų advokato padėjėjų kelionės išlaidoms atlyginti nenustatyta, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neturi teisės į kelionės išlaidų atlyginimo priteisimą iš atsakovo.

Teismo sprendimu pareiškėjo reikalavimas tenkintas iš dalies (0,72 dalimi), todėl patirtos išlaidos priteistinos atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį. Be to, teismas atsižvelgė į Rekomendacijų 2 punktą. Atsižvelgiant į maksimalias galimas priteisti sumas, į tai, kad šioje byloje pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies, byla nebuvo sudėtinga teisės taikymo ir įrodymų rinkimo prasme, kilęs ginčas pagal savo esmę ir tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį nebuvo išskirtinis (specifinis), todėl nereikalavo ypatingų specialių žinių, byloje sprendžiami teisiniai klausimai nebuvo nauji, teismo posėdžiuose pareiškėją atstovavo advokato padėjėjos, teismas darė išvadą, jog racionali ir teisinga išlaidų už advokato (advokato padėjėjų) teikiamas paslaugas suma yra 500 Lt.

III. Pareiškėjas UAB DK „PZU Lietuva“ atskiruoju skundu (b. l. 148–152) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartį pakeisti ir priteisti iš Kauno miesto savivaldybės pareiškėjo naudai 2 649,1 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pareiškėjo prašoma priteisti suma už skundo parengimą sudaro labai nedidelę dalį maksimalios sumos, kuri gali būti priteista. Pažymi, kad priešingai, nei teigiama skundžiamoje nutartyje, ginčo pobūdis yra išskirtinis (specifinis). Tai patvirtina faktas, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. A556-992/2014, kurioje nagrinėjamas tokio pat pobūdžio ginčas, buvo sudaryta išplėstinė 7 teisėjų kolegija. Pabrėžia, kad teismas nenurodė, kokiu skaičiavimu yra pagrįsta būtent tokia priteista suma – 500 Lt. Taip pat pažymi, kad kiekvienoje panašaus pobūdžio byloje faktinė situacija skiriasi.

2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė Rekomendacijų 8.16 punktą. Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose aiškiai išdėstė atsikirtimus į atsakovo argumentus, pateikė neabejotinai su atstovavimu byloje susijusius dokumentus.

3. Pareiškėjo buveinė yra Vilniuje, todėl suprantamas pareiškėjo pasirinkimas ginčui spręsti pasitelkti teisininkus, kurių buveinė taip pat yra Vilniuje, ir su kuriais yra susiklostę ilgamečiai teisinių paslaugų teikimo santykiai. Remiasi ABTĮ 44 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų 3 punktu. Šiuo atveju pareiškėjo dalyvavimas buvo būtinas, nes tik pareiškėjas galėjo tinkamai paaiškinti, kokiu būdu apskaičiuota ir įvertinta žala, paaiškinti įrodymus.

4. Atsakovas negalėjo nežinoti apie jo atžvilgiu nepalankią teismų praktiką tokio pobūdžio ginčuose, todėl numanydamas šios bylos baigtį, sąmoningai nepripažino pareiškėjo reikalavimų, kas lėmė ginčo nagrinėjimą ir pareiškėjo patirtas išlaidas.

Atsakovas prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.

Atsiliepime į atskirąjį skundą remiasi Rekomendacijų 2 punktu ir pažymi, kad pareiškėjas panašaus pobūdžio bylų su Kauno miesto savivaldybe turi kelias dešimtis, visose jose taikomos tos pačios teisės normos, nagrinėjami panašias aplinkybes patvirtinantys įrodymai, todėl pareiškėjo motyvai dėl bylos sudėtingumo nepagrįsti. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog jam turėtų būti atlygintos išlaidos, susijusios su kelionėmis. Atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-180/2011, 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-543/2011, 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-721/2011), pareiškėjas turėjo pateikti ir įrodymus, kurie pagrįstų išlaidas už kelionę ir sugaištą laiką. Pareiškėjo atstovas nenurodė nei vienos Rekomendacijų 3 punkte nurodytų sąlygų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria pareiškėjui priteista iš atsakovo 500 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, pagrįstumas.

Vertindama priimtą pirmosios instancijos teismo nutartį teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo (ABTĮ 45 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė prašymą priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė: skundo rengimas, rašytiniai paaiškinimai, atstovavimas teisme bei kelionės į Kauną ir atgal.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjo prašoma priteisti 1 310,88 Lt suma už skundo rengimą neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos. Skundo parengimo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimas „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ Nr. 1543, kai minimali mėnesinė alga buvo nustatyta 1 000 Lt. Todėl pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį maksimalus rekomenduojamas priteisti dydis yra 3 000 Lt (3 x 1 000 Lt minimali mėnesinė alga).

Atsižvelgus į Rekomendacijų 5 ir 8.18 punktus, teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu 120 Lt dydžio užmokesčiu, kuris gali būti priteistas už advokato padėjėjų atstovavimą teismo posėdžiuose (1 000 Lt minimali mėnesinė alga x 0,15 x 0,8).

Kiek tai yra susiję su bylinėjimosi išlaidomis dėl rašytinių paaiškinimų rengimo, teisėjų kolegija pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visus į bylą pateiktus pareiškėjo papildomus dokumentus laikė dokumentais, kuriais tikslinamas skundas. Pažymėtina, kad 2013 m. gruodžio 16 d. rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 65–72) nėra šalinami ankstesnių procesinių dokumentų trūkumai. ABTĮ 53 straipsnio 2 dalyje inter alia numatyta, kad viena iš proceso šalių teisių yra teisė duoti paaiškinimus. ABTĮ nenumato apribojimų, kokia forma (rašytine ar žodine) šalys gali įgyvendinti šią procesinę teisę. Taigi, pareiškėjas, teikdamas teismui rašytinius paaiškinimus, savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo. Atsižvelgiant į tai, kad 2013 m. gruodžio 16 d. rašytinius paaiškinimus parengė advokato padėjėja, pagal Rekomendacijų 5, 8.16 punktus maksimali priteistina suma už paaiškinimų parengimą yra 96 Lt (0,12 x 1 000 Lt minimali mėnesinė alga x 0,8).

Dėl išlaidų už keliones į Kauną ir atgal atlyginimo pažymėtina, jog Rekomendacijų 3 punkte yra nustatyta, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė duomenų, įrodančių, jog reikiamos specializacijos advokato teismo vietoje, t. y. Kauno mieste, nėra, ar pagrindžiančių, jog advokato iš Vilniaus miesto dalyvavimas byloje buvo būtinas. Nenustačius tokių išlaidų būtinumo Rekomendacijų 3 punkto nuostatų prasme, nurodytos advokato kelionės išlaidos nepriteistinos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011, 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-613/2008, 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS575-566/2012). Be to, šiuo atveju pareiškėjas tinkamai nepagrindė minėtų išlaidų ir nepateikė teismui išsamaus šių išlaidų paskaičiavimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad pareiškėjas neturi teisės į kelionės išlaidų atlyginimo priteisimą iš atsakovo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, 2012 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012). Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (2010 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-68/2010). Minėta proporcija, jei įmanoma, dažniausiai nustatoma kaip matematinis tenkintos (atmestos) skundo reikalavimo dalies santykis su visais skunde keltais materialiniais teisiniais reikalavimais ir išreiškiama dalimis arba procentais (2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-457/2011, 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492- 144/2012). Be to, teismui skundą tenkinus iš dalies ir nustačius proporciją, ją yra įprasta taikyti visoms prašomoms priteisti išlaidoms, nesiejant jų atsiradimo su konkrečiu tenkintu reikalavimu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kėlė du reikalavimus. Pirmasis reikalavimas (priteisti 473,66 Lt dydžio turtinę žalą) buvo patenkintas iš dalies – 0,44 dalimi (208,07 / 473,66), o antrasis reikalavimas (priteisti 5 proc. metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos) buvo patenkintas pilnai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo skundas buvo patenkintas 0,72 dalimi (0,44 x 0,5 + 0,5).

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, maksimali Rekomendacijomis nustatyta pareiškėjui priteistina suma gali būti 1 099,35 Lt (0,72 x (1 310,88 + 120 + 96)).

Tačiau pažymėtina, kad remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį rekomenduojama atsižvelgti į: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju administracinė byla nebuvo itin sudėtinga, nereikalaujanti teisinių paslaugų kompleksiškumo ir specialių žinių, dėl byloje nagrinėtų klausimų yra suformuota gausi teismų praktika, t. y. šiuo atveju nebuvo sprendžiama naujų teisinių klausimų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galutinė pareiškėjui priteistina suma pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai sumažinta iki 500 Lt, ši suma iš esmės atitinka protingumo ir proporcingumo kriterijus. Todėl nėra pagrindo keisti skundžiamą Kauno apygardos administracinio teismo nutartį.

Apibendrinant konstatuotina, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl UAB DK „PZU Lietuva“ atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė