A-195-756/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-195-756/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01378-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 16.6, 70.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl įsakymo ir išvados panaikinimo, grąžinimo į pareigas ir darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. P. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–4), kurį patikslino (III t., b. l. 1–8), prašydamas: panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir VMVT) direktoriaus 2014 m. sausio 20 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą ir 2014 m. vasario 14 d. įsakymą Nr. B2-176 „Dėl R. P. atleidimo iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų“, įpareigoti atsakovą grąžinti jį į buvusias pareigas ir priteisti iš atsakovo darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

Paaiškino, kad VMVT direktorius 2014 m. sausio 20 d. nepatenkinamai įvertino jo 2013 metų tarnybinę veiklą ir tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje pasiūlė jį perkelti toje pačioje įstaigoje į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Pareiškėjo manymu, jo veikla nepagrįstai įvertinta nepatenkinamai, nes VMVT direktorius 2013 m. sausio 10 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvados skyriuose „Einamųjų metų užduotys“ ir „Veiklos rezultatų vertinimo rodikliai“ nustatė šešias užduotis ir šių užduočių įvykdymo rezultatų rodiklius, o 2014 m. sausio 20 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje pripažino, kad trys uždaviniai iš šešių įgyvendinti 100 proc.

Vadinasi, pareiškėjui vadovaujant Širvintų VMVT, buvo įgyvendintas vienas iš pagrindinių tikslų, nustatytų VMVT administracijos padaliniui – užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos rinkai tiekiamas maistas būtų saugus, tinkamai paženklintas ir atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų įteisintus saugos, kokybės, ženklinimo ir kitus privalomuosius reikalavimus visuose maisto tvarkymo etapuose. Pareiškėjas nesutinka su išvada, kad pagal sistemos „S-Registras“ duomenis Širvintų VMVT atliko 372 planinius patikrinimus, kadangi buvo atlikti 754 patikrinimai ir šią informaciją galima patikrinti remiantis Pavedimų atlikti tikrinimus registracijos žurnale esančiais įrašais bei 2014 m. sausio 10 d. parengta VMVT Širvintų VMVT 2013 metų darbo ataskaita, patvirtinta VMVT Širvintų VMVT viršininko.

Be to, atliekant ūkio subjektų, vykdančių kelias veiklas, patikrinimus, šie patikrinimai skaičiuojami ne pagal subjektų skaičių, o pagal jų vykdomas veiklas (pvz., jei patikrintas vienas ūkio subjektas, vykdantis tris ūkines veiklas, laikoma, kad atlikti trys patikrinimai). Informacinės duomenų bazės „S-Registro“ struktūra sukonstruota taip, kad joje duomenys fiksuojami ne pagal vykdomų ūkinių veiklų kiekį, o pagal ūkio subjektus. VMVT direktorius nepaiso šio prieštaravimo, neatsižvelgia į faktiškai atliktų patikrinimų skaičių ir informacijos duomenimis manipuliuoja atsižvelgdamas į susiklosčiusią situaciją.

Pareiškėjo teigimu, jam nustatyto uždavinio rodiklis buvo įgyvendinti 100 proc. metinius veiklos ir kontrolės planus, atlikti planavimo stebėseną, pateikti 1–3 pasiūlymus dėl VMVT veiklos gerinimo ir tobulinimo, todėl VMVT direktorius, vertindamas jo tarnybinę veiklą, turėjo vertinti, ar numatyti rodikliai yra įvykdyti. Metiniai veiklos ir kontrolės planai nėra rengiami pagal rizikos grupes. Rizikos grupės – tai vienas iš elementų, į kuriuos atsižvelgiama rengiant minėtus planus. Be to, valstybinė kontrolė planuojama vadovaujantis VMVT direktoriaus 2012 m. gruodžio 28 d.

įsakymu Nr. B1-1060 patvirtinta Kokybės sistemos darbo instrukcija ST-1-1-D2 „Metinių veiklos, valstybinės maisto ir veterinarinės kontrolės planų rengimas teritorinėse VMVT“. Širvintų VMVT valstybinės kontrolės planus parengė vadovaudamasi minėta instrukcija, šiuos planus įvykdė, todėl neaišku, kokiu pagrindu VMVT direktorius padarė išvadą, kad atlikta dvigubai daugiau nei nustatyta metodikoje planinių patikrinimų didelės rizikos grupei priskirtuose subjektuose ir neužtikrintas planinių patikrinimų skaičius vidutinės rizikos grupei priskirtuose subjektuose.

Tokia išvada yra neinformatyvi, abstrakti, nepagrįsta teisės aktais ar faktinėmis aplinkybėmis. Be to, išvada apie šios užduoties įvykdymą grindžiama disjunkcijos teiginiu „nebuvo užtikrinta tinkama planavimo stebėsena arba ji nebuvo vykdoma“, o tokie teiginiai gali būti teisingi arba klaidingi, todėl jais negalima vadovautis atliekant tarnybinės veiklos įvertinimą. Pareiškėjas pažymi, kad 2013 m. kovo 21 d. kartu su Koregavimo ir/ar prevencinių veiksmų įgyvendinimo kontrolės planu Nr. 4 pateikė pasiūlymus VMVT diegiamai kokybės sistemai tobulinti, kurie apėmė ir pasiūlymus VMVT veiklai gerinti ir tobulinti.

Pareiškėjas nesutinka su išvada, kad šešta užduotis įgyvendinta nevisiškai, t. y. numatytas valstybinės kontrolės vertinimas turėjo būti vykdomas ne rečiau kaip vieną kartą per metų ketvirtį įvertinant kiekvieno inspektoriaus veiklą, o ne kartą per metus. Širvintų VMVT valstybinės maisto ir veterinarinės kontrolės verifikavimas, vadovaujantis VMVT direktoriaus 2012 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. B1-918 patvirtinta Kokybės sistemos darbo instrukcija KS-2-6-D1 „Valstybinės maisto ir veterinarinės kontrolės verifikavimas“, buvo atliekamas ne rečiau kaip vieną kartą per metų ketvirtį ir buvo įvertinama kiekvieno inspektoriaus veikla.

Pareiškėjo gebėjimas atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas nepagrįstai įvertintas tik 1 balu, nes šis vertinimas turėjo būti atliekamas pagal sugebėjimą visapusiškai valdyti informaciją, pagal darbo laiko paskirstymo efektyvumą bei racionaliausio būdo/metodo parinkimą funkcijoms atlikti, o realiai buvo vertinta, ar jis vadovaujasi instrukcijomis, rekomendacijomis, ar teisingai užpildo tarnautojų vertinimo išvadas, ar tinkamai įvertina skleidžiamos maisto papildo reklamos atitiktį įstatymui, ar efektyviai vykdo pavaldžių darbuotojų veiklos priežiūrą ir kontrolę.

Didesnį patikrinimų skaičių lemia ne netinkamas darbo laiko paskirstymas, o vartotojų pranešimai apie ūkio subjektų veiklą bei informacijos surinkimas kitokiais būdais (visapusiškas informacijos panaudojimas). Didesnis patikrinimų skaičius patvirtina tinkamą darbo laiko paskirstymą. Be to, „S-Registro“ duomenų bazės sistema sukonstruota taip, kad duomenys apie padidintos rizikos įmonių planinius patikrinimus, duomenys apie rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų auditus, duomenys apie gyvūnų gerovės patikrinimus skerdyklose įrašomi vienoje eilutėje, o rengiamose ataskaitose minėtos priemonės skaičiuojamos atskirai.

Toks neatitikimas sudaro galimybę manipuliuoti atliekamos veiklos rezultatų duomenimis, atsižvelgiant į pasirinktą duomenų panaudojimo tikslą. VMVT direktoriaus išvados suponuoja mintį, kad kuo mažiau sankcijų ir patikrinimų, tuo geresnis bendradarbiavimas su ūkio subjektais, tačiau, pareiškėjo manymu, nepatenkinamai turėtų būti vertinamas ne tas, kuris atlieka patikrinimus, taiko sankcijas pažeidėjams, o tas, kuris skatina to nedaryti ir persekioja darbuotojus, tinkamai vykdančius tarnybines funkcijas. Išvada apie lyderystę, žmogiškųjų išteklių valdymą, finansų valdymą, analizę ir pagrindimą, komunikaciją ir viešuosius ryšius, strateginį mąstymą, fizinių ir juridinių asmenų priežiūros funkcijų vertinimą daroma remiantis deklaratyviais, prieštaringais, tiesos neatitinkančiais, abstrakčiais, nepagrįstais teiginiais.

Išvadoje apie lyderystę užfiksuoti teiginiai, kad pareiškėjas nesiekia pavaldžių asmenų veiklos rezultatų, užduotys, valstybės tarnautojams orientuotos tik į kiekybinius rezultatus, ne tik neatitinka tiesos, bet ir prieštarauja logikai, kadangi tik per asmens veiklos rezultatus galima pasiekti kiekybinius veiklos rezultatus ir atvirkščiai. Teiginiai apie žmogiškųjų išteklių valdymą neapibūdina jo tarnybinės veiklos kokybės ir jais negali būti remiamasi vertinant tarnybinę veiklą, išskyrus tą atvejį, jei vertinantysis galėtų atskleisti terminų „ambicingas veiklos planavimas“, „grįžtamasis ryšys“ sąvokas.

Išvadoje apie finansų valdymą nurodyti teiginiai, kad Širvintų VMVT darbuotojams neįformino viršvalandinio darbo, buvo pažeistos darbuotojų teisės į teisingą darbo užmokesčio išmokėjimą, kad asmeniniais tikslais vyko tarnybiniu transportu, yra tarnybinių nusižengimų tyrimo, o ne tarnybinės veiklos vertinimo objektas.

Tarnybos direktorius neatsižvelgė į nustatytą teisinį reglamentavimą ir 2014 m. vasario 12 d. raštu Nr. B6-(4.16)-338 pasiūlė žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, tačiau neinformavo apie galimybę tobulinti karjeros valstybės tarnautojo kvalifikaciją, kaip pasiūlė Vertinimo komisija savo išvadoje. Pareiškėjas, atsakydamas į pasiūlymą būti perkeltam į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas kituose miestuose, pažymėjo, kad pasiūlymas dirbti toli nuo namų yra susijęs su šeiminiais santykiais, persikėlimu, gyvenamosios vietos paieška, nekilnojamuoju turtu, liekančiu Širvintose, todėl terminas, skirtas apsisprendimui persikelti į kitą gyvenamąją vietą dideliu atstumu nuo namų, nėra pakankamas. Be to, žmona R. P. pagal įgytą specialybę dirba Kernavėje, Širvintų rajone, su žmona gyvena vienkiemyje, augina bites, laiko du Berno zenenhundų veislės šunis, taigi jo darbo vietos bei gyvenamosios vietos pakeitimas susijęs ir su žmonos darbo santykių pasikeitimu, su liekančio be priežiūros gyvenamojo namo apsauga ar pardavimu, su pasirūpinimu auginamų gyvūnų gerove. Šie klausimai negalėjo būti išspręsti per dvi dienas, todėl pareiškėjas pareiškė nesutikimą dirbti VMVT nurodytose vietose, o nesutikimo būti perkeltam į toje pačioje įstaigoje žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas nėra pareiškęs. Nėra ir negali būti tokio teisinio reglamentavimo, kai darbdavys, siūlydamas nepatenkinamai įvertintam darbuotojui būti perkeltam į žemesnes pareigas, gali savo nuožiūra nustatyti papildomas sąlygas, kurios apsunkina arba daro neįmanomu darbuotojui duoti sutikimą būti perkeltam į žemesnes pareigas. Aplinkybę, jog VMVT direktorius veikė piktavališkai, patvirtina tai, kad VMVT interneto puslapyje (peržiūrėtas 2014 m. vasario 12 d. ir nurodyta, kad informacija atnaujinta 2014 m. vasario 12 d.) buvo paskelbti konkursai eiti VMVT karjeros valstybės tarnautojų pareigas: Molėtų VMVT (atstumas 48,5 km), 3 pareigybės Vilniaus VMVT (atstumas 51 km), Elektrėnų VMVT (atstumas 53,2 km) ir VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriuje. Taigi 2014 m. vasario 12 d. VMVT buvo neužimtų etatų ir kurį nors vieną iš jų pasirinkus, nereikėtų keisti gyvenamosios vietos.

Atsakovas Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba su skundu nesutiko ir atsiliepimais (I t., b. l. 23–31, IV t., b. l. 1–14) prašė pareiškėjo skundo bei patikslinto skundo netenkinti.

Atsakovo manymu, pareiškėjas klaidingai teigia, jog jis neišreiškė nesutikimo eiti siūlomas pareigas, kadangi 2014 m. vasario 12 d. elektroninis laiškas ir 2013 m. balandžio 12 d. raštas VMVT patvirtina, kad jis atsisakė VMVT pasiūlytų pareigų. Siūlyti konkursines ar kitas laisvas pareigas VMVT vadovo teisės aktai neįpareigoja. Be to, Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja, kad karjeros valstybės tarnautojui, įvertinus jo tarnybinę veiklą nepatenkinamai, turi būti siūloma perkelti į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas pagal jo nuolatinę gyvenamąją vietą ar pagal panašius kriterijus.

Visi R. P. nurodyti konkursai buvo paskelbti gerokai anksčiau, į jo skunde nurodytus visus konkursus pretendentų į karjeros valstybės tarnautojo pareigas dokumentų pateikimo terminas jau buvo pasibaigęs, taigi šių konkursų atšaukimas būtų turėjęs neigiamos įtakos teisėtiems pretendentų lūkesčiams. Pareiškėjo skunde nurodytoje interneto svetainėje buvo skelbta neatnaujinta informacija, kadangi visi joje nurodyti konkursai jau buvo prasidėję ir pretendentų į visus šiuos konkursus dokumentų pateikimo terminas jau buvo pasibaigęs, o konkursas į VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiojo veterinarijos gydytojo-valstybinio veterinarijos inspektoriaus (A lygio 12 kategorijos) pareigas 2013 m. gruodžio 6 d. jau buvo įvykęs. VMVT 2014 m. vasario 12 d. rašte Nr. B6-(4.16)-338 pasiūlyta dirbti artimiausia laisva pareigybė buvo VMVT Kaišiadorių valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje (atstumas nuo Širvintų iki Kaišiadorių yra 77,3 km), o artimesniu atstumu žemesnės pareigos negalėjo būti pasiūlytos, kadangi nei Širvintų, nei Elektrėnų, nei Ukmergės valstybinėse maisto ir veterinarijos tarnybose 2014 m. vasario 12 d. laisvų veterinarijos gydytojo kvalifikaciją atitinkančių pareigybių nebuvo, o Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyboje 2014 m. vasario 12 d. buvo 3 laisvos vyriausiojo specialisto-maisto produktų inspektoriaus pareigybės, tačiau pareiškėjas neatitiko pareigybių aprašymuose nustatyto specialaus reikalavimo dėl išsilavinimo.

Pagal Vertinimo taisyklių 54 punktą į pareigas priimantis asmuo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo vertinimo komisijos posėdžio priima sprendimą dėl šios komisijos siūlymo įgyvendinimo, todėl nurodytas 3 darbo dienų terminas pareiškėjui priimti sprendimą dėl siūlomų pareigų buvo realus, o perkėlimo data, abiem šalim sutarus, galėjo būti nukelta vėlesniam laikui. Pažymėtina, kad R. P. kvalifikacijos trūkumą eiti VMVT Širvintų VMVT viršininko pareigas patvirtina tai, kad jam 2012 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. B1-938 buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba ir teismai pripažino, kad ji paskirta pagrįstai.

Pareiškėjo veiksmai, pažeidžiantys teisės aktų reikalavimus, pasikartoja (iš viso nuo 2011 m. jam buvo tris kartus skirtos tarnybinės nuobaudos). R. P. atleidus iš pareigų, jo pareigas paskirtas eiti Molėtų VMVT viršininkas 2014 m. kovo 26 d. VMVT pateikė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė daug galimai Širvintų VMVT pareigūnų padarytų tarnybinių nusižengimų, kai šiam padaliniui vadovavo R. P.. VMVT metinė veiklos ataskaita ir kiekvienos teritorinės VMVT veiklos rezultatai stebimi ir vertinami vadovaujantis duomenų bazės „S-Registras“ duomenimis, papildomos ataskaitos iš teritorinių padalinių nėra renkamos.

Už šių kokybės sistemos dokumentų nuostatų įgyvendinimą teritorinėse VMVT atsakingais paskirti jų viršininkai, o priimdama, kaupdama ir analizuodama ataskaitinius duomenis „S-Registre“, VMVT į duomenų bazę įvestus duomenis laiko tiksliais ir teisingais. „S-Registro“ duomenų bazėje ūkio subjektų grupės yra suskirstytos atsižvelgiant į jų vykdomas veiklas, kurioms teritorinės VMVT išduoda atskirus leidimus (pvz., jei ūkio subjektas yra registruotas kaip negyvūninio maisto tvarkytojas (pvz., prekybos centras), duomenys apie patikrinimus „S-Registre“ suvedami į grafą „Prekybos subjektai“, jei tas pats ūkio subjektas vykdo dar ir veterinarinio patvirtinimo reikalaujančią veiklą (pvz., mėsinė), duomenys apie šios veiklos patikrinimus gali būti suvedami į grafą „Mėsinės“), taigi jokio prieštaravimo tarp kokybės sistemos darbo instrukcijos ir „S-Registro“ duomenų bazės nėra.

„S-Registro“ duomenys vertinant pareiškėjo veiklą buvo svarbūs, nes pirmoji vertinimo išvadoje nurodyta vertinimo užduotis tiesioginio vadovo, o vėliau ir Vertinimo komisijos buvo įvertinta pagal VMVT Širvintų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimų skaičių, pateiktą „S-Registre“. Vertinimo išvadoje pagrįstai nurodyta, kad pirmasis pareiškėjo veiklos rezultatų vertinimo rodiklis neįgyvendintas, nes planuota atlikti 600–700 planinių patikrinimų, o pagal 2014 m. sausio 15 d. VMVT informacinės sistemos „S-Registras“ duomenis Širvintų VMVT atlikti 372 planiniai patikrinimai.

„S-Registre“ (planinių patikrinimų grafoje) turi būti nurodomi tik planiniai patikrinimai, kurių numatomas skaičius turi atitikti planavimo ir rizikos vertinimo metodikas. Jei atliekant tą patį patikrinimą buvo vertinama gyvūnų gerovė ir atliekamas savikontrolės auditas, tai „S-Registre“ nurodomų patikrinimų skaičius neturi būti dubliuojamas. Pareiškėjo argumentas, jog metiniai veiklos ir kontrolės planai nėra rengiami pagal rizikos grupes, yra nepagrįstas ir parodo, kad tiesiogiai už įstaigos veiklos planavimą ir organizavimą atsakingas pareigūnas nėra susipažinęs su pagrindiniais VMVT nustatytais valstybinės kontrolės planavimo principais (VMVT direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 16 d.

įsakymu Nr. B1-608 patvirtinta kokybės sistemos darbo instrukcija KT-2-1-D3 „Maisto tvarkymo subjektų suskirstymas į rizikos grupes“ ir 2012 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. B1-1060 patvirtinta kokybės sistemos darbo instrukcija ST-1-1-D2 „Metinių veiklos, valstybinės maisto ir veterinarinės kontrolės planų rengimas teritorinėse VMVT“). R. P. ginčijamas gebėjimas visapusiškai valdyti informaciją atliekant funkcijas buvo vertinamas kaip viena iš jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinimo dalių.

Pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje buvo pateikti esminiai argumentai, kad jis nesivadovauja instrukcijomis, rekomendacijomis ir kitais teisės aktais, nors tai yra pagrindiniai dokumentai, kuriais vadovaujasi kiekvienas padalinio vadovas, vykdydamas pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir užtikrindamas valstybinę maisto ir veterinarijos kontrolę. Be to, Širvintų VMVT atliekamos kontrolės statistiniai duomenys nepatikimi, neleidžia atlikti išsamios analizės bei kryptingai vykdyti veiklą, pavaldžių valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo išvados pildomos neteisingai.

Nagrinėjamu atveju Vertinimo komisija, išsamiai išanalizavusi visus turimus įrodymus, pareiškėją įvertino nepatenkinamai, o tai, kad vertinimas buvo atliktas tinkamai, patvirtino ir Valstybės tarnybos departamento vyriausiasis patarėjas A. K., Vertinimo komisijoje dalyvavęs nario teisėmis.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 7 d. sprendimu (V t., b. l. 136–150) nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti VMVT 2014 m. sausio 20 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, likusią R. P. skundo dalį atmetė.

Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad VMVT direktorius 2014 m. sausio 20 d. atliko pareiškėjo R. P. tarnybinės veiklos vertinimą ir surašė išvadą Nr. TVI-231, kurioje jo tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai ir pasiūlė perkelti toje pačioje įstaigoje į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas (I t., b. l. 32–38). Nurodytą išvadą VMVT direktorius pateikė valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijai, kuri 2014 m. vasario 11 d. išvadoje Nr. TVI-264 patvirtino pateiktą išvadą ir pasiūlė įstaigos vadovui perkelti R. P. toje pačioje įstaigoje į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas (I t., b. l. 52–53). VMVT 2014 m. vasario 12 d. raštu pasiūlė pareiškėjui žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas:

1) VMVT Jurbarko VMVT vyriausiojo veterinarijos gydytojo-inspektoriaus A lygio 12 kategorijos;

2) VMVT Kaišiadorių VMVT vyriausiojo veterinarijos gydytojo-inspektoriaus A lygio 9 kategorijos;

3) VMVT Kretingos VMVT vyriausiojo veterinarijos gydytojo-inspektoriaus A lygio 9 kategorijos;

4) VMVT Plungės VMVT vyriausiojo veterinarijos gydytojo-inspektoriaus A lygio 9 kategorijos;

5) VMVT Šakių VMVT A lygio 9 kategorijos vyriausiojo veterinarijos gydytojo-inspektoriaus;

6) VMVT Šiaulių VMVT vyriausiojo veterinarijos gydytojo-inspektoriaus A lygio 9 kategorijos. VMVT rašte paprašė pareiškėjo iki 2014 m. vasario 14 d. pateikti atsakymą, į kurias pareigas sutinka būti perkeltas, ir nurodė, kad nepateikus atsakymo iki nurodytos datos, laikys, kad jis nesutinka būti perkeltas į žemesnes pareigas (I t., b. l. 62). Pareiškėjas 2014 m. vasario 12 d. elektroniniu laišku informavo VMVT, kad jam pasiūlyta eiti žemesnes pareigas miestuose, kurie yra toli nuo jo gyvenamosios vietos, o išreikšti sutikimą turi per 2 dienas, nors reikalinga apsvarstyti gyvenamosios vietos pakeitimo, nekilnojamojo turto, liekančio Širvintose, apsaugos ir kitus klausimus, todėl negali duoti sutikimo būti perkeltas dirbti į rašte nurodytas pareigas (I t., b. l. 80).

VMVT direktorius, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 17 punktu, 41 straipsnio 5 dalimi, Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 (toliau – ir Vertinimo taisyklės) 54 punktu, Darbo kodekso 177 straipsniu, VMVT nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2000 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 744, 20.7 punktu ir atsižvelgdamas į Vertinimo komisijos 2014 m. vasario 11 d. posėdžio protokolą Nr. T7-1 bei išvadą Nr. TVI-246, R.

P. nesutikimą būti perkeltam į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, 2014 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. B2-176 nuo 2014 m. vasario 17 d. atleido R. P. iš VMVT Širvintų VMVT viršininko-valstybinio veterinarijos inspektoriaus A lygio 15 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų.

Ginčas byloje kilo dėl to, ar pagrįstai pareiškėjo VMVT Širvintų VMVT viršininko-valstybinio veterinarijos inspektoriaus 2013 m. tarnybinė veikla įvertinta nepatenkinamai ir, R. P. nesutikus eiti žemesnių karjeros valstybės tarnautojo pareigų toje pačioje įstaigoje, jis atleistas iš pareigų. Ginčo dalykas – 2014 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. B2-176 ir 2014 m. vasario 11 d. vertinimo išvados Nr. TVI-264 teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsniu ir 44 straipsnio 1 dalies 17 punktu, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika administracinėse bylose Nr. A7-1020/2005, Nr. A403-2160/2006, Nr. A502-695/2008, padarė išvadą, jog tiesioginio vadovo teikiama išvada apie valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą, kai po jos priėmimo yra atliekamas vertinimas vertinimo komisijoje, negali būti vertinama kaip teisės aktas, sukeliantis tarnautojui teisines pasekmes ir nėra savarankiškas skundo administraciniam teismui dalykas. Taigi pareiškėjo R. P. ginčijama 2014 m. sausio 20 d. tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra tik tarpinis procedūrinis sprendimas, priimtas valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūros, apibrėžtos Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnyje ir Vertinimo taisyklėse, eigoje. Galutinis ir teisines pasekmes tiesiogiai sukeliantis dokumentas yra tiesioginio vadovo sprendimas patvirtinti arba ne vertinimo komisijos išvadas (šiuo atveju – VMVT direktoriaus 2014 m. vasario 14 d. įsakymas Nr. B2-176). Valstybės tarnautojas, nesutinkantis su tokio pobūdžio procedūriniais veiksmais (sprendimais), savo nesutikimo argumentus (bet ne reikalavimus) turi pareikšti ginčydamas galutinius jo tarnybinės veiklos vertinimo procedūros sprendimus. Vertindamas galutinių sprendimų teisėtumą, teismas įvertina ir tarpinių (procedūrinių) veiksmų (sprendimų) teisėtumą. Vertinimo komisijos sprendimai gali (ir turi) būti teisminio įvertinimo dalykas tik kaip atitinkamo sprendimo motyvuojamoji dalis, t. y. vertinimo komisijos priimto sprendimo argumentai ir išvados teismo turi būti įvertinami kaip skundžiamo sprendimo (pvz., įsakymo) argumentai ir išvados (žr. LVAT 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį adm. byloje Nr. AS442-555/2010 ir LVAT praktikos, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normas, apibendrinimą, LVAT biuletenis Nr. 23, 2012, p. 630–631).

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą, bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti 2014 m. sausio 20 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą nutraukė pagal ABTĮ 101 straipsnio 1 punktą kaip nenagrinėtiną teismų. Tačiau pažymėjo, kad ši tarnybinės veiklos vertinimo išvada buvo analizuojama teismo posėdyje ir jos pagrįstumas bus patikrintas vertinant 2014 m. vasario 14 d. įsakymo dėl atleidimo pagrįstumą, nes ji iš esmės laikytina įsakymo motyvuojamąja dalimi.

LVAT yra konstatavęs, kad tiesioginio vadovo išvada, kuria valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta nepatenkinamai, yra vertinimo komisijos nagrinėjimo dalykas (žr. adm. bylas Nr. A662-1215/2010; Nr. A146-726/2010; Nr. A520-1742/2012 ir kt.). Todėl teismas, nagrinėdamas ginčą dėl valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimo perkelti karjeros valstybės tarnautoją į žemesnes pareigas, priimto pagal Vertinimo komisijos pasiūlymus, pagrįstumo bei teisėtumo, turi nustatyti, ar Vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos sprendimų priėmimo tvarkos bei procedūros, taip pat ir tai, ar ši komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią surašė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją. Tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra bendro pobūdžio tarnybinę veiklą pagal nustatytus kriterijus apibūdinantis dokumentas, kuriame neturi būti nurodyti konkretūs valstybės tarnautojo pažeidimai ir netinkamo elgesio faktai, bet Vertinimo komisijai, kuri tikrina vertinimo pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui, turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (2012 m. vasario 7 d. nutartis adm. byloje Nr. A143-265/2012; 2010 m. vasario 8 d. nutartis adm. byloje Nr. A756-146/2010 ir kt.).

Pagal Vertinimo taisyklių 10 punktą po pokalbio su valstybės tarnautoju tiesioginis vadovas užpildo vertinimo anketą (įrašo atitinkamą komentarą (pagrindimą) tais atvejais, kai nesutinka su valstybės tarnautojo nurodytu balu, ir nurodo kitokį balą) ir pagal valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados formą surašo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, kurioje įvertina valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą. Valstybės tarnautojo kvalifikacija ir jo gebėjimas atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas ir pasiekti rezultatai vykdant jam suformuluotas užduotis, o kai vertinama įstaigos vadovo veikla ir įstaigos padalinio vadovo veikla, pasiekti rezultatai vykdant jo vadovaujamai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai arba vadovaujamam įstaigos padaliniui suformuotas užduotis, vertinami pagal vertinimo kriterijus. Kiekvienas tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus turi savo reikšmes. Kiekviena tarnybinės veiklos vertinimo kriterijaus reikšmė vertinama nuo 1 iki 4 balų. Mažiausias įvertinimas yra 1 (nepatenkinamai), didžiausias įvertinimas – 4 (labai gerai) balai. Bendras valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimas (labai gerai, gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai) nurodomas išvadoje pagal bendrą pasiektų rezultatų, gebėjimo atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikacijos vertinimų vidurkį. Vertinimo taisyklių 18–20 punktuose įtvirtinta, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima: valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimą, valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą, sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos siūlymo priėmimą (išskyrus atvejus, kai vertinimo komisija valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina gerai), vertinimo komisijos išvados surašymą. Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jo kvalifikaciją ir jam nustatytų užduočių vykdymo rezultatus. Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su valstybės tarnautoju ir išvados nagrinėjimo.

Pažymėtina, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas yra šio tarnautojo tiesioginio vadovo bei vertinimo komisijos kompetencija, tačiau ji nėra išimtinė, nes šie subjektai yra saistomi Vertinimo taisyklių nustatytų ir jiems privalomų vertinimo kriterijų (Valstybės tarnybos įstatymo 22 str. 29 d., Vertinimo taisyklių 1 priedas). Šiais Vertinimo taisyklių nustatytais kriterijais teismas turi vadovautis, spręsdamas atitinkamų vertinimo komisijos padarytų išvadų pagrįstumo klausimą. Tačiau teismui nėra suteikta teisė vertinti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatų, kaip ir jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją (LVAT 2014 m. gegužės 15 d. nutartis adm. byloje Nr. A492-799/2014). Kaip minėta, bendras valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimas (labai gerai, gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai) nurodomas išvadoje pagal bendrą pasiektų rezultatų, gebėjimo atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikacijos vertinimų vidurkį.

Pasisakydamas dėl pasiektų rezultatų vertinimo, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 2013 m. sausio 10 d. vertinimo išvadoje 2014 metams pareiškėjui buvo suformuluoti šie uždaviniai ir jų vertinimo rodikliai: 1) organizuoti ir koordinuoti Širvintų VMVT vykdomą efektyvią valstybinę maisto ir veterinarijos kontrolę (uždavinio įgyvendinimo rodiklis – suorganizuota ir atlikta 600–700 planinių patikrinimų ir paimti 482 mėginiai); 2) užtikrinti Patvirtinamųjų mėginių atrinkimo tvarkos apraše prioritetą, taikant 2073/2005 Komisijos reglamentą „Dėl mikrobiologinių kriterijų“ (uždavinio įgyvendinimo rodiklis – įgyvendintas 100 proc. Patvirtinamųjų mėginių gamybos higienos proceso, maisto saugos ir kokybės mėginių tyrimų planas); 3) organizuoti ir kontroliuoti Širvintų VMVT metinių veiklos ir kontrolės planų įgyvendinimą (rodiklis – įgyvendinti 100 proc. metinis veiklos ir kontrolės planai numatytiems rodikliams (iki 2013 m), atlikta planavimo stebėsena (2013 m. IV ketv.), pateikti 1–3 pasiūlymai VMVT dėl veiklos gerinimo ir tobulinimo; 4) organizuoti ir vykdyti kontrolę, kaip įgyvendinamos biologinės saugos priemonės gyvūnų laikymo vietose (rodiklis – pasiektas 100 proc. biologinio saugumo įgyvendinimo lygis gyvūnų laikymo vietose (2013 m.); 5) organizuoti ir įgyvendinti gyvūnų užkrečiamųjų ligų valstybinės veterinarinės stebėsenos plano vykdymą (uždavinio įgyvendinimo rodiklis – priemonių, numatytų gyvūnų užkrečiamųjų ligų valstybės veterinarinės stebėsenos plane, įvykdymas 100 proc. (2013 m.); 6) užtikrinti Širvintų VMVT kokybės sistemos politikos įgyvendinimą, vykdyti valstybinės maisto ir veterinarijos kontrolės atlikimo vertinimą; teikti pasiūlymus dėl kokybės sistemos tobulinimo (uždavinio rodiklis – atliktas kokybės sistemos vidinis vertinimas, pateikti 2–5 pasiūlymai dėl VMVT kokybės sistemos tobulinimo naujoms procedūroms diegti; įgyvendintas 100 proc. VMVT kokybės sistemos valstybinės maisto ir veterinarijos kontrolės vertinimas) (III t., b. l. 26–29).

2014 m. sausio 20 d. vertinimo išvadoje tiesioginis vadovas pareiškėjo pasiektus rezultatus vykdant jam nustatytas užduotis įvertino 2 balais (įvykdė tik kai kurias užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius) ir nurodė, kad pagal „S-Registras“ duomenis atlikti 372 planiniai patikrinimai, nors planuota atlikti 600–700 patikrinimų, neįgyvendinta trečioji užduotis, nes pagal „S-Registro“ duomenis Širvintų VMVT netinkamai planuojama valstybinė kontrolė pagal rizikos grupes (atlikta dvigubai daugiau nei numatyta metodikoje planinių patikrinimų didelės rizikos grupei priskirtuose subjektuose, bet neužtikrintas būtinas planinių patikrinimų skaičius vidutinės rizikos grupei priskirtuose subjektuose); netinkamai vykdomas mažos rizikos subjektų grupės skaičiavimas ir kontrolės planavimas (tai rodo, kad nebuvo užtikrinta tinkama planavimo stebėsena arba ji nebuvo vykdoma), VMVT nepateikta pasiūlymų dėl veiklos gerinimo ir tobulinimo, R.

P. nežino, kiek turi kontroliuojamų ūkio subjektų. Taip pat nurodyta, kad pareiškėjas nevisiškai įvykdė ir 6-ąją užduotį, nes numatytas valstybinės kontrolės vertinimas turėjo būti vykdomas ne rečiau kaip vieną kartą per metų ketvirtį įvertinant kiekvieno inspektoriaus veiklą, o ne kartą per metus; 2013 m. lapkričio 18 d. VMVT komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti išvadoje Nr. TNR26 pripažinta, kad pavaldžių darbuotojų kompetencija nevertinama, neperžiūrimi ir nevertinami patikrinimo aktai, kaip tai nustatyta kokybės sistemos dokumentuose.

Kaip matyti iš į bylą pateikto „S-Registro“ išrašo, Širvintų VMVT buvo atlikti 372 planiniai patikrinimai (III t., b. l. 106–111). Nustatyta, kad VMVT yra įdiegusi kokybės vadybos sistemą pagal standarto LST EN ISO/IEC 17020:2012 „Atitikties įvertinimas. Reikalavimai, keliami įvairių tipų kontrolės įstaigų veiklai“ reikalavimus. Kokybės sistemos programos RI-1-2 „Ataskaitų rengimas“, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2012 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. B1-26 „Dėl kokybės sistemos programos RI-1-2 „Ataskaitų rengimas“ ir kokybės sistemos IR-1-2-D1 „Ataskaitų reikalavimais“ patvirtinimo“ 1 priedo 3 lentelės 2 punkto „pastabos“ grafoje yra nurodyta, kad kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 4 d. valstybinės maisto ir veterinarinės kontrolės duomenys suvedami į duomenų bazę http://sregistras.vmvt.lt/ (III t., b. l. 100).

Be to, ir pats pareiškėjas teismui pateikė VMVT Strateginio planavimo ir kokybės valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės 2013 m. kovo 26 d. mokymo medžiagą, kurioje nurodyta, kad įdiegus ataskaitų registrą teritorinėms VMVT nereikia teikti metinių veiklos ataskaitų – popierinių ataskaitų su statistine informacija, kuri rankiniu būdu buvo suvedama į kompiuterines laikmenas ir tik tuomet statistiškai apdorojama. Ataskaitų registro pildymo metodikoje taip pat nurodyta, kad teritorinių VMVT veiklos (kontrolės) rodikliai bus vertinami remiantis ataskaitų registro duomenimis (V t., b. l. 108–129).

Taigi atsakovas pagrįstai rėmėsi „S-Registro“ duomenimis vertindamas pareiškėjo veiklą, o pats pareiškėjas, išklausęs mokymus, apie tai, kad teritorinių VMVT veikla bus vertinama pagal „S-Registro“ duomenis, privalėjo žinoti. Tai, kad pagal žurnalą, pareiškėjo teigimu, patikrinimų buvo atlikta daugiau, o „S-Registras“ parengtas netobulai, t. y. identiškai neatspindi popierinės ataskaitos grafų, šiuo atveju nėra reikšminga aplinkybė. Pareiškėjas, būdamas įstaigos padalinio vadovu, turėjo žinoti ir iš bylos medžiagos darytina išvada, kad žinojo teisės aktais nustatytus reikalavimus dėl duomenų įvedimo į registrą ir privalėjo vadovaujamo padalinio darbą organizuoti taip, kad rodikliai būtų įvykdyti. Be to, kaip matyti iš kokybės sistemos IR-1-2-D1 „Ataskaitų reikalavimai“, VMVT teritorinių skyrių vadovai yra atsakingi už ataskaitų rengimą ir pateikimą (III t., b. l. 96).

Nustatyta, kad Širvintų rajone yra 3 mėsos perdirbimo įmonės, kurios priskiriamos padidintos rizikos grupei, todėl, vadovaujantis Kokybės sistemos darbo instrukcija KT-2-1-D3 „Maisto tvarkymo subjektų skirstymas į rizikos grupes“, turėjo būti tikrinamos 2 kartus per metus, t. y. turėjo būti atlikti 6 patikrinimai. Ataskaitoje nurodyta, kad atlikta 13 planinių patikrinimų. Širvintų rajone esanti viena mėsinė (priskiriama vidutinės rizikos įmonei) turėjo būti patikrinta vieną kartą per metus, o „S-Registre“ nurodyta, kad atlikti 2 planiniai patikrinimai. „S-Registre“ nurodyti 24 prekybos subjektai, kurie priskiriami vidutinės rizikos grupei, todėl jie turėjo būti patikrinti vieną kartą per metus, tačiau informacinėje sistemoje suvesta 19 planinių patikrinimų. Iš „S-Registro“ duomenų matyti, kad mažos rizikos viešojo maitinimo įmonių nurodyta 13, planine tvarka tikrinta 5 kartus, neplanine 8 ir skirta bauda, taip pat nurodyti 66 mažos rizikos prekybos subjektai, atlikti 35 planiniai ir 19 neplaninių patikrinimų. „S-Registre“ taip pat nurodyti 23 kiti neįvardyti veterinarinės kontrolės subjektai, priskirti mažos rizikos grupei, kurie planine tvarka patikrinti 9 kartus, o neplanine – 42, nustatyti trys pažeidimai, t. y. daugiausia iš visų šios srities tikrintų subjektų rizikos grupių (III t., b. l. 104–105, 106).

Teismas, įvertinęs pateiktus duomenis iš „S-Registro“, daro išvadą, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos išvadoje tiesioginio vadovo teiginys, kad buvo atlikta dvigubai daugiau nei numatyta metodikoje planinių patikrinimų didelės rizikos grupei priskirtuose subjektuose, bet neužtikrintas būtinas planinių patikrinimų skaičius vidutinės rizikos grupei priskirtuose subjektuose, taip pat netinkamai vykdomas mažos rizikos subjektų grupės skaičiavimas ir kontrolės planavimas (nebuvo užtikrinta tinkama planavimo stebėsena arba ji nebuvo vykdoma), yra pagrįstas. Iš į bylą pateikto valstybinės maisto ir veterinarinės kontrolės verifikavimo Širvintų VMVT registravimo žurnalo (IV t., b. l. 184–193) ir Vertinimo komisijos posėdžio stenogramos (IV t., b. l. 29–30) nustatyta, kad vertinant specialistų atliktų patikrinimų medžiagą buvo nurodyti trūkumai, tačiau jų klaidos neaptariamos pasitarimuose, vertinimo išvados nėra išsamios. Kaip minėta, 2013 m. sausio 10 d. išvadoje pareiškėjui suformuluotoje 6-ojoje užduotyje buvo nustatyta, kad jis turi vykdyti valstybinės maisto ir veterinarijos kontrolės atlikimo vertinimą (III t., b. l. 26–29). Širvintų VMVT inspektorių vykdomas valstybinės maisto ir veterinarijos kontrolės vertinimas vykdomas pagal Tarnybos direktoriaus 2012 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. B1-918 patvirtintą Kokybės sistemos darbo instrukciją KS-2-6-D1 „Valstybinės maisto ir veterinarinės kontrolės verifikavimas“. Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas, būdamas Širvintų VMVT viršininku, kiekvieno inspektoriaus veiklą įvertino nepakankamai atidžiai ir išsamiai. Širvintų VMVT atlikus auditą buvo nustatyta, kad ne visi neatitikimai nustatomi ir užregistruojami vertinimo išvadoje, pateikiamos neesminės pastabos dėl vykdomos valstybinės kontrolės, o nustatyti neatitikimai ir klaidos neapsvarstomi Širvintų VMVT specialistų pasitarimuose (IV t., b. l. 151). Taigi teismas sutinka, kad pareiškėjui nustatyta 6-oji užduotis įvykdyta nevisiškai.

Įvertinus į bylą pateiktą Vertinimo komisijos posėdžio stenogramą (IV t., b. l. 15–58), matyti, kad komisija išsamiai analizavo ir aptarinėjo, ar tiesioginis vadovas pagrįstai įvertino pareiškėjo rezultatus pagal jam nustatytas užduotis, ir priėjo prie išvados, kad pareiškėjas įvykdė tik kai kurias užduotis. Iš komisijos posėdžio stenogramos bei teismo posėdyje VMVT atstovavusios D. Š., kuri buvo Vertinimo komisijos pirmininkė, paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas nėra įvaldęs „S-Registro“ pildymo procedūros ir todėl registre nurodyti duomenys, už kurių teisingumą ir patikimumą jis atsako kaip vadovas, yra nepatikimi (IV t., b. l. 27, teismo posėdžio garso įrašas). Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas pažymėjo, kad išanalizuotų pareiškėjo veiklos rezultatų pakanka pripažinti, kad jo tiesioginio vadovo išvada, kad R. P. įvykdė tik kai kurias užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius, yra pagrįsta ir įrodyta remiantis byloje surinktais įrodymais.

Dėl gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinimo, teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas buvo Širvintų VMVT viršininkas, taigi jo funkcijos nustatytos VMVT direktoriaus 2011 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. B1-282 patvirtintuose Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos administracijos padalinio – teritorinės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos – nuostatuose. Teritorinės tarnybos viršininkas, be kita ko, teikia VMVT direktoriui tvirtinti teritorinės tarnybos darbuotojų pareigybių aprašymų, atostogų įsakymų, kitų su personalo valdymu susijusių teisės aktų ir dokumentų projektus, asmeniškai atsako už šių projektų ir teikiamų VMVT duomenų teisingumą, tikslumą ir atitiktį teisės aktų reikalavimams, kontroliuoja, kaip teritorinėje tarnyboje vykdomi VMVT vidaus administravimo dokumentai (darbo tvarkos taisyklės, darbo reglamentas, tarnybinių lengvųjų automobilių, tarnybinių mobiliųjų telefonų panaudojimas ir kiti teisės aktai); planuoja teritorinės tarnybos darbą, nustato teritorinės tarnybos veiklos plėtojimo ir tobulinimo kryptis, perspektyvas; kontroliuoja teritorinės tarnybos patikėjimo ar kitais teisiniais pagrindais valdomas ir naudojamas materialines vertybes ir finansinius išteklius; teisės aktų nustatyta tvarka atsiskaito už teritorinės tarnybos veiklą, VMVT direktoriaus reikalavimu atsiskaito už savo veiklą; rengia teritorinės tarnybos veiklos planus, jų įgyvendinimo ataskaitas; teisės aktų nustatyta tvarka vertina jam tiesiogiai pavaldžių teritorinės tarnybos karjeros valstybės tarnautojų tarnybinę veiklą; organizuoja tiesiogiai jam pavaldžių teritorinės tarnybos darbuotojų mokymą, rūpinasi jų kvalifikacijos kėlimu, darbo sąlygomis ir darbo sauga ir vykdo kitas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų jam suteiktas funkcijas.

Iš 2014 m. sausio 20 d. vertinimo išvados matyti, kad pareiškėjo gebėjimas atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas įvertintas 1 balu. Kaip matyti iš Vertinimo taisyklių 2 priedo, valstybės tarnautojo gebėjimo atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinimo kriterijai yra:

1) visapusiškas informacijos valdymas atliekant funkcijas;

2) efektyvus darbo laiko paskirstymas;

3) racionaliausio būdo/metodo pasirinkimas funkcijoms atlikti;

4) kiti valstybės tarnautojo vertinimai, jeigu įstaigoje taikomos ir kitos personalo valdymo priemonės, susijusios su tarnybinės veiklos vertinimu.

Remiantis informacinės sistemos „S-Registras“ duomenimis (III t., b. l. 106–109), 2013 m. lapkričio 18 d. Komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti išvada Nr. TNR-26 (III t., 126–137), 2013 m. rugsėjo 6 d. VMVT Vidaus audito skyriaus ataskaita Nr. VA1-15 (IV t., b. l. 139–154), VMVT komisijos 2013 m. liepos 17 d. išvada dėl atlikto patikrinimo VMVT Širvintų VMVT (III t., b. l. 62–64), VMVT Širvintų VMVT valstybės tarnautojų vertinimo išvadomis (III t., b. l. 70–95), VMVT Maisto skyriaus vedėjos-valstybinės maisto produktų inspektorės A. I. 2014 m. sausio 8 d. tarnybiniu pranešimu (III t., b. l. 65–66), Administracinių teisės pažeidimų registro duomenimis (III t., b. l. 113–124), 2013 m. gruodžio 10 d. išvada dėl VMVT Širvintų VMVT vyriausiosios veterinarijos gydytojos-inspektorės A. B. tarnybinio nusižengimo Nr. TNR-32, 2013 m. gruodžio 16 d. išvada dėl VMVT Širvintų VMVT vyriausiosios veterinarijos gydytojos-inspektorės L. P. tarnybinio nusižengimo Nr. TNR-34, 2013 m. gruodžio 16 d. išvada dėl VMVT Širvintų VMVT vyriausiosios specialistės-maisto produktų inspektorės J. J. tarnybinio nusižengimo Nr. TNR-35 (IV t., b. l. 158–162, 163–167, 168–170), nustatyta, kad pareiškėjas neužtikrino visapusiško informacijos valdymo, nesivadovauja VMVT paruoštomis ir išplatintomis veiklos organizavimo, valstybinės kontrolės vykdymo ir personalo valdymo instrukcijomis ir rekomendacijomis, jo vadovaujamoje įstaigoje nustatoma daug veiklos trūkumų, nesirūpinama darbuotojų kvalifikacijos kėlimu, neskatinami darbuotojai, jų darbo laikas paskirstomas neefektyviai ir kt.

Iš Vertinimo komisijos posėdžio stenogramos matyti, kad komisija vertino pareiškėjo gebėjimus atlikti jam priskirtas funkcijas, išsamiai aptarė jo darbo trūkumus su jam pavaldžiais darbuotojais, jo turimas žinias ir jų sugebėjimą įgyvendinti praktikoje ir padarė išvadą, kad tiesioginio vadovo įvertinimas 1 balu pagrįstas. Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas Vertinimo komisijos narys Valstybės tarnybos departamento vyriausiasis patarėjas A. K. paaiškino, kad R. P., kaip Širvintų VMVT viršininkas, netinkamai vykdė viršininko pareigas, vadovu jis dirbti negali, nors paprastai vertinimo komisijose jis palaiko darbuotoją, tačiau šiuo atveju pareiškėjo veiklą vertino nepatenkinamai ir susidorojimo nemato. Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja J. S. taip pat parodė, kad tik iš įrodymų visumos buvo nuspręsta, kad R. P. netinkamai vykdo jam, kaip Širvintų VMVT viršininkui, priskirtas funkcijas. Teismas, apibendrinęs išdėstytus argumentus, padarė išvadą, kad pareiškėjo gebėjimas atlikti jam pavestas funkcijas „nepatenkinamai“ įvertintas pagrįstai.

Dėl kvalifikacijos vertinimo teismas pažymėjo, kad tiesioginis vadovas pareiškėjo kvalifikaciją įvertino 1 balu iš 4 galimų (lyderystė, žmogiškųjų išteklių valdymas, finansų valdymas, analizė ir pagrindimas, strateginis mąstymas ir fizinių ir juridinių asmenų priežiūros funkcija įvertinta 1 balu, o komunikacija ir viešieji ryšiai įvertinti 2 balais). Vertinimo taisyklėse nustatyti karjeros valstybės tarnautojo, einančio valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos administracijos ar struktūrinio padalinio vadovo pareigas, tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai, pvz., tarnautojo lyderystė vertinama pagal tai, ar jis dalyvauja rengiant įstaigos strateginį/metinį veiklos planą ir žino, koks kiekvieno pavaldaus asmens indėlis į atitinkamą sritį, nurodo pavaldiems asmenims veiksmų kryptį ir nuolat stebi pavaldžių asmenų veiklą, kad būtų pasiekti rezultatai, paskirsto užduotis pagal veiklos prioritetus, skatina ir diegia naujoves, įvertina galimas problemas ir imasi prevencinių veiksmų, kad jų išvengtų, domisi veiklos tobulinimo galimybėmis, ieško būdų panaudoti naujoves padalinio veiklai gerinti ir kt.;

žmogiškųjų išteklių valdymas vertinamas pagal tai, kaip tarnautojas perteikia įstaigos veiklos prioritetus pavaldiems asmenims ir užtikrina, kad pavaldžių asmenų individualūs veiklos tikslai sutaptų su padalinio tikslais, motyvuoja gerus tarnautojus ir imasi atitinkamų veiksmų dėl tų, kurių veikla netinkama, skatina ir ugdo pavaldžius asmenis, numato galimus jų kvalifikacijos tobulinimo ir karjeros planus ir kt.; finansų valdymas pagal tai, kaip tarnautojas žino ir supranta pagrindinius valstybės finansų valdymo principus, kuriais gali remtis ir pagrįsti sprendimų priėmimą, prisideda prie veiksmingo finansinių išteklių panaudojimo ir kt.; analizė ir pagrindimas pagal tai, ar tarnautojas supranta ir taiko geresnio reglamentavimo principus (būtinumas, proporcingumas, skaidrumas, prieinamumas ir atskaitomybė) teikdamas siūlymus dėl strateginių sprendimų priėmimo, panaudoja informaciją ir apibendrintus duomenis geresniems sprendimams priimti ir padaliniui valdyti, išanalizavęs ir susisteminęs informaciją, įžvelgia galimas problemas ir numato tolesnius veiksmus ir kt.; komunikacija ir viešieji ryšiai – kaip bendrauja, teikia konsultacijas ir padeda asmenims, kurie kreipiasi į įstaigą, ar tinkamai suteikia visą reikiamą informaciją, supranta komunikacijos svarbą padalinyje ir įstaigoje, kuria ir palaiko ryšius su kitais padaliniais, pagal kompetenciją bendrauja ir bendradarbiauja su kitomis įstaigomis ir kt.; strateginis mąstymas – ar žino ir supranta įstaigos strategiją ir tikslus, dalyvauja planuojant ir/ar priimant strateginius sprendimus dėl įstaigos veiklos tobulinimo; fizinių ir juridinių asmenų priežiūros funkcijų atlikimas – ar siekia mažinti administracinę naštą, koordinuoti veiklą su kitomis priežiūros institucijomis, užtikrina rizikos valdymo principų taikymą, užtikrina, kad pavaldūs asmenys savo veikloje taikytų minimalios ir proporcingos priežiūros naštos, nediskriminavimo, planavimo, viešumo, metodinės pagalbos teikimo, funkcijų atskyrimo principus, teikia siūlymus dėl teisinio reglamentavimo keitimo, kuriuos įgyvendinus būtų šalinamos teisinio reglamentavimo spragos, mažinama reguliacinė ir priežiūros našta ūkio subjektams, veiksmingiau organizuojama ūkio subjektų veiklos priežiūra.

Byloje esančios 2013 m. Širvintų VMVT valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo išvados (III t., b. l. 70–95), 2013 m. VMVT Vidaus audito skyriaus ataskaitos (IV t., b. l. 139–154), tarnybinių nusižengimų tyrimo komisijų išvados (IV t., b. l. 158–162, 163–167, 168–170) patvirtina, kad pareiškėjas, būdamas Širvintų VMVT viršininku, nesiekia kiekvieno pavaldaus darbuotojo indėlio į jo kuruojamą sritį, nesiekia aukštesnių tiek savo, kaip vadovo, tiek pavaldžių asmenų veiklos rezultatų, o nuolat fiksuojami Širvintų VMVT veiklos pažeidimai rodo, kad pareiškėjas nematė veiklos problemų, nedarė dėl nustatytų pažeidimų jokių išvadų, neieškojo naujovių veiklai tobulinti.

Nustatyta, kad R. P., kaip tiesioginis vadovas, vertindamas Širvintų VMVT valstybės tarnautojų tarnybinę veiklą, užduotis tarnautojams nustato formaliai, nesuformuluoja konkrečiai su veikla susijusių kvalifikacijos tobulinimo sričių, nesiekia pavaldžių darbuotojų darbo veiklos kokybės, savo veikloje nesivadovauja paruoštomis rekomendacijomis ir atmintinėmis dėl personalo valdymo. Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad Širvintų VMVT darbuotojų viršvalandinis darbas nebuvo įforminamas, R. P., vykdamas į teismo posėdį, įformino tarnybinę komandiruotę, nors pagal Valstybės tarnybos įstatymą tokiu atveju valstybės tarnautojui garantuojamos einamos pareigos ir mokamas nustatytas darbo užmokestis.

R. P. Vertinimo komisijos posėdyje (IV t., b. l. 15–58) nurodė, kad neužfiksuodavo darbuotojų darbo naktį, nes jiems po to suteikdavo laisvo laiko „su reikalais kažkur išvykti“, nemano, kad tai blogai, nes dėl tokio pažeidimo tarnybinė nuobauda jam nebuvo skirta. Pareiškėjas posėdyje konkrečiai nenurodė, kokiais teisės aktais vadovaudamasis planuoja darbo laiką taip, kad tenka patikrinimus atlikti naktį, negalėjo atsakyti, kokia yra Europos Sąjungos strategija dėl gyvūnų apsaugos, nors pagal Tarnybos teritorinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatų 3 punktą teritorinė tarnyba turi vadovautis Europos Sąjungos aktais, o pareiškėjas, kaip šios įstaigos padalinio viršininkas, privalo šiuos aktus išmanyti.

Iš Vertinimo komisijos posėdžio stenogramos taip pat nustatyta, kad buvo vertintos aplinkybės dėl pasiektų rezultatų vykdant suplanuotas užduotis, t. y. analizuota, kodėl atlikta mažiau patikrinimų, nei planuota. Dėl dalyvavimo mokymuose pareiškėjas nurodė, kad gali pasirinkti – dalyvauti juose ar ne, praėjusiais metais mokymuose dalyvavo nedažnai. Pareiškėjas patvirtino, kad neišklausė mokymų apie vadybą, lyderystę ir pan., nors jie buvo skirti po 2012 metų veiklos vertinimo, nes nebuvo lėšų, tačiau nurodė, kad kvalifikaciją kėlė studijuodamas programas bei bylinėdamasis teismuose su VMVT.

R. P. negalėjo konkrečiai nurodyti savo, kaip lyderio, bruožų ir kokius lyderystės metodus taiko, lyderystę supranta tik kaip darbuotojų palaikymą ir jų supratingumą, kritikos nebuvimą iš visuomenės. Vertinimo komisijos posėdyje pareiškėjas negalėjo nurodyti keturių pagrindinių VMVT funkcijų, strateginio plano efektyvumo vertinimo kriterijų, nurodė, kad nedalyvauja rengiant strateginius planus. Pareiškėjas komisijos nariams teigė, kad tai jie „jau kiaulių marą įsileido“, taip parodydamas, kad nėra lojalus VMVT, nelaiko savęs komandos nariu.

Pareiškėjas pripažino, kad formuluodamas pavaldžių tarnautojų užduotis tai darė kiek formaliai, užduotys formuluotos kiekybinės, ne kokybinės. Iš esmės jis pripažino, kad nerodo iniciatyvos skatinti darbuotojus, nesiūlo Širvintų VMVT darbuotojų į geriausio ketvirčio darbuotojo nominaciją, neteikia idėjų į „Idėjų banką“. Vertinimo komisijos posėdyje dalyvavęs Valstybės tarnybos departamento specialistas A. K. išdėstė nuomonę, kad vertinimas buvo pakankamai objektyvus, susidorojimo su pareiškėju nebuvo, o į kai kuriuos komisijos užduotus klausimus jis pats, nebūdamas veterinarijos specialistu, būtų atsakęs, nors to nepadarė pareiškėjas.

Teismas, įvertinęs vertinimo komisijos posėdžio stenogramą, daro išvadą, kad buvo analizuoti ne tik pareiškėjo pasiekti rezultatai pagal nustatytas užduotis ir gebėjimas atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, bet ir pareiškėjo kvalifikacija, t. y. vertinta, ar jis atitinka lyderystės, žmogiškųjų išteklių valdymo, analizės ir pagrindimo bei kitus Vertinimo taisyklėse nustatytus kriterijus.

Kaip buvo minėta, teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas Valstybės tarnybos departamento atstovas vertinimo komisijoje A. K. taip pat parodė, kad, jo nuomone, R. P. negali eiti viršininko pareigų, nes nesupranta kai kurių esminių tarnybos veiklos principų. Įvertinęs byloje esančius įrodymus ir apibendrinęs tai, kas buvo išdėstyta, teismas konstatavo, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta faktinėmis jo veiklą charakterizuojančiomis aplinkybėmis, Vertinimo komisija išsamiai patikrino tiesioginio vadovo išvados pagrįstumą (tai matyti iš posėdžio stenogramos ir liudytojų parodymų). Todėl darytina išvada, kad R. P. veikla pagrįstai įvertinta nepatenkinamai, kadangi iš ištirtų įrodymų matyti, kad pareiškėjas pagal asmenines, dalykines savybes ir veiklos rodiklius viršininku dirbti negali. Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 17 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai, įvertintinus jo tarnybinę veiklą nepatenkinamai, nesutinka būti perkeltas į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Kaip buvo konstatuota, pareiškėjo R. P. 2013 metų tarnybinė veikla pagrįstai įvertinta nepatenkinamai. Pareiškėjui buvo pasiūlyta eiti žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas (I t., b. l. 62), tačiau jis išreiškė nesutikimą (I t., b. l. 80), todėl, teismo nuomone, Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 17 punktas taikytas pagrįstai.

Pažymėtina, kad perkėlimas į žemesnes pareigas Valstybės tarnybos įstatymo nėra ribojamas papildomais kriterijais, tokiais kaip įstaigos (institucijos) vieta ar kt. Įstatymo leidėjas, numatydamas valstybės tarnautojų ir jų tarnybinės veiklos vertinimą, Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnyje nenustatė pareigos perkelti darbuotoją į pareigas, esančias jo gyvenamojoje vietovėje ar arčiausiai gyvenamosios vietos esančiame padalinyje, todėl teismas atmeta pareiškėjo argumentus dėl negalėjimo eiti žemesnes pareigas, nes jos yra toli nuo gyvenamosios vietos. Eiti pareiškėjo nurodytas kitas laisvas tarnybos pareigybes jau buvo paskelbti konkursai ir jau pasibaigę dokumentų pateikimo terminai (dokumentus buvo pateikę 17 pretendentų) (I t., b. l. 92–109), taigi siūlyti šias pareigas pareiškėjui nebuvo galimybės, nes jau buvo prasidėjusi kita Valstybės tarnybos įstatymo reglamentuota procedūra – konkursas eiti valstybės tarnautojo pareigas. Be to, Valstybės tarnybos įstatyme nėra nustatyta, kad, įvertinus valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą nepatenkinamai, jam turi būti siūlomos visos įstaigoje esančios laisvos pareigos.

Apibendrinęs išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo ginčijamas 2014 m. vasario 14 d. Tarnybos direktoriaus įsakymas Nr. B2-176 yra teisėtas ir pagrįstas, teismas nenustatė pagrindo jį panaikinti, todėl pareiškėjo skundo dalį dėl šio įsakymo panaikinimo ir išvestinius reikalavimus dėl grąžinimo į buvusias pareigas ir darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo atmetė.

III. Pareiškėjas R. P. apeliaciniu skundu (V t., b. l. 155–163) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimą ir priimti naują – jo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas sprendime nurodė, jog 2014 m. vasario 12 d. pareiškėjas elektroniniu paštu VMVT informavo, kad negali duoti sutikimo būti perkeltas dirbti į atsakovo nurodytas pareigas, tačiau pareiškėjas savo laiške VMVT vartojo terminą „neduoti sutikimo būti perkeltam į nurodytas vietas“. Terminai „neduoti sutikimo būti perkeltam į nurodytas pareigas“ ir „neduoti sutikimo būti perkeltam į nurodytas vietas“ turi skirtingas reikšmes ir skirtingas pasekmes. Nesutinkant dirbti žemesnėse pareigose, valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, o nesutinkant būti perkeltam į kitą darbo vietą, įstatyme atleidimas iš užimamų pareigų nenumatytas. Kadangi teismas vertino ne tą sąvoką, kurią pareiškėjas pavartojo elektroniniame laiške atsakovui, buvo pažeista ABTĮ 81 straipsnyje teismui nustatyta pareiga aktyviai dalyvauti nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai bei objektyviai jas ištirti.

2. Jeigu teismas būtų vertinęs tą sąvoką, kurią pareiškėjas pavartojo elektroniniame laiške, teismui būtų tekę atsakyti ir į klausimą, ar įstaigos vadovas, priimdamas sprendimą pažeminti valstybės tarnautoją pareigose, turi teisę taikyti papildomą priemonę – darbo vietos pakeitimą. Pareiškėjo teigimu, tokia papildoma priemonė įstatymuose nenustatyta. Be to, įstatymas įstaigos vadovui suteikia teisę perkelti valstybės tarnautoją į kitą darbo vietą, esančią kitoje gyvenamojoje vietoje, tik esant tarnybinei būtinybei ir laikinam terminui (Valstybės tarnybos įstatymo 18 str. 5 d.). Taigi, VMVT direktorius, parinkdamas atleidimo iš pareigų pagrindą, viršijo savo įgaliojimus, nes pareiškėjo atleidimas iš valstybės tarnybos dėl to, kad pastarasis nesutinka būti perkeltas į kitą darbo vietą, prieštarauja Valstybės tarnybos įstatymo nuostatoms.

3. ABTĮ 81 straipsnyje teismui nustatyta pareiga vykdyta netinkamai dar ir todėl, kad teismo sprendime nepasisakyta dėl atsakovo pasiūlytų darbo vietų, esančių toli nuo pareiškėjo gyvenamosios vietos. Teismas apsiribojo tik teiginiu, kad Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnyje nėra nustatyta pareiga perkelti darbuotoją į pareigas, esančias jo gyvenamojoje vietoje ar arčiausiai jo gyvenamosios vietos esančiame padalinyje. Neįvertinta aplinkybė, jog pareiškėjui sutikus būti perkeltam į artimiausią jo gyvenamajai vietai darbo vietą, t. y. į Kaišiadoris (apie 75 km), pareiškėjui neliktų pinigų oriam pragyvenimui, nes didžioji dalis lėšų turėtų būti skirta važiavimui iš ir į darbą. Kita išeitis būtų gyvenamosios vietos pakeitimas, tačiau gyvenamąją vietą keisti tektų ne tik pareiškėjui, bet ir jo žmonai. Tai turi įtakos šeimos santarvei, kuri yra konstitucinė vertybė. Vadinasi, atsakovo pasiūlymas pakeisti gyvenamąją vietą neįgyvendinamas.

4. Teismas sprendime nurodė, jog iš į bylą pateikto „S-Registro“ išrašo nustatyta, kad Širvintų VMVT buvo atlikti 372 planiniai patikrinimai. Teismui buvo pateikta pavedimų atlikti tikrinimus žurnalo kopija ir paprašyta, kad teismas išreikalautų VMVT 2014 m. sausio 10 d. parengtą VMVT Širvintų VMVT 2013 m. darbo ataskaitą, iš kurių būtų galima nustatyti, jog VMVT Širvintų VMVT atliko 754, o ne 372, patikrinimus. Taigi, teismas pažeidė ABTĮ 57 straipsnį, nes nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo pateiktų įrodymų. Be to, teismas nepasisakė ir dėl VMVT informacinės sistemos „S-Registras“ teisėtumo, kadangi nėra informacijos, kad „S-Registras“ būtų teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtas, būtų patvirtinti šios sistemos nuostatai, duomenų bazės pildymo instrukcija ir pan. Teismas nepasisakė, ar galima naudotis šios duomenų bazės duomenimis. Be to, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas nėra iki galo įvaldęs „S-Registro“ pildymo procedūros, tačiau, kaip minėta, šios sistemos pildymo procedūra teisės aktų nustatyta tvarka neparengta ir nepatvirtinta.

5. Teismas vadovavosi ne tiek įstatymais, kiek VMVT Strateginio planavimo ir kokybės valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės 2013 m. kovo 26 d. mokymo medžiaga bei ataskaitų pildymo metodika, kuri nėra teisės aktų nustatyta tvarka paskelbta ir patvirtinta. Neaišku kokiu pagrindu teismas padarė išvadą, jog atsakovas pagrįstai rėmėsi „S-Registro“ duomenimis, vertindamas pareiškėjo veiklą.

6. Nepriimtina ir teismo išvada, jog patikrinimo žurnalo duomenų ir „S-Registro“ duomenų nesutapimas šiuo atveju nėra reikšminga aplinkybė. Būtent ši aplinkybė – duomenų nesutapimas – lėmė pareiškėjo tarnybinės veiklos nepatenkinamą įvertinimą. Pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde pareiškėjas buvo nurodęs, kad duomenų neatitikimą lemia pasirinktas duomenų skaičiavimo metodas: praktikoje vienas ūkio subjektas vykdo kelias ūkines veiklas, dėl to kiekviena skirtinga ūkio veikla tikrinama atskirai, todėl tikrinant vieną subjektą (bet kelias jo veiklas) gali būti atliekami keli patikrinimai.

7. Teiginį, kad buvo atlikta dvigubai daugiau nei numatyta metodikoje planinių patikrinimų didelės rizikos grupei priskirtuose subjektuose, teismas padarė neįvertinęs VMVT direktoriaus 2012 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. B1-1060 patvirtintos Kokybės sistemos darbo instrukcijos ST-1-1-D2, pagal kurią ūkio subjektų rizikos grupės nustatomos skirtingai pagal vykdomas veiklas, o tuo atveju, jei subjektas vykdo kelias veiklas ir šios veiklos priskiriamos skirtingoms rizikos grupėms, tuomet subjektas priskiriamas vienai didesnės rizikos grupei. Teismas ir atsakovas pasirinko kitokį duomenų skaičiavimo metodą ir skaičiavo ne patikrintus subjektus, o jų vykdomas ūkio veiklas.

8. Teismas sprendime nurodė, kad pareiškėjui nustatyta šeštoji užduotis (vykdyti valstybinės maisto ir veterinarijos kontrolės atlikimo vertinimą) įvykdyta nevisiškai. Pareiškėjo manymu, teiginiai, kad inspektorių veikla vertinama nepakankamai atidžiai ir išsamiai, pateikiamos neesminės pastabos, yra abstraktūs, neinformatyvūs ir gali būti pritaikomi bet kam ir bet kada. Teismui nederėtų savo sprendimo grįsti tokiais teiginiais, nes tokiu atveju turėtų būti pasisakyta, kokia inspektorių veikla yra neįvertinta, kokios esminės pastabos nepateiktos ir pan. Tas pats pasakytina ir apie teismo teiginius, jog pareiškėjas neužtikrino visapusiško informacijos valdymo, nesivadovavo VMVT paruoštomis ir išplatintomis veiklos organizavimo, valstybinės kontrolės vykdymo ir personalo valdymo instrukcijomis ir rekomendacijomis, nesirūpino darbuotojų kvalifikacijos kėlimu, neskatino darbuotojų ir pan. Teismas nenurodė, kokių konkrečiai veikų pareiškėjas neatliko, kieno patvirtintomis instrukcijomis ar rekomendacijomis nesivadovavo. Be to, teismas apkaltino pareiškėją ir veikų, kurios nėra priskirtos jo kompetencijai, neatlikimu. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 47 straipsnio 2 dalį, valstybės tarnautojų mokymą valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose organizuoja ir už jį atsako valstybės tarnautojus į pareigas priimantys asmenys, o pareiškėjas nėra asmuo, priėmęs valstybės tarnautojus į pareigas. Pareiškėjas neturi atsakyti už tai, kad VMVT direktorius nepasirūpino darbuotojų kvalifikacijos kėlimu. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalį skatinti valstybės tarnautojus gali taip pat tik juos į pareigas priėmęs asmuo.

9. Teismas liudytoju apklausė Vertinimo komisijos nario Valstybės tarnybos departamento vyriausiąjį patarėją A. K. ir įvertino jo žodžius, kad pareiškėjas, kaip Širvintų VMVT viršininkas netinkamai vykdė savo pareigas ir vadovu dirbti negali, tačiau neįvertino kitų jo Vertinimo komisijos posėdyje pasakytų žodžių, o būtent – „galima būtų ir patenkinamai, bet patenkinamai jis pats neišeis, akivaizdu susilaikyt, teisės aktai nenumato“. Šie žodžiai patvirtina, kad Vertinimo komisijos posėdžio tikslas – remtis bet kokiais argumentais, kad būtų pateisintos VMVT direktoriaus surašytos tarnybinės veiklos vertinimo išvados.

10. Tokie Vertinimo komisijos klausimai apie lyderystės metodų taikymą ir Europos Sąjungos strategijos dėl gyvūnų apsaugos bei strateginio plano efektyvumo kriterijus nėra tinkami pareiškėjo kvalifikacijai vertinti.

Atsakovas Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba su apeliaciniu skundu nesutinka, atsiliepimu (V t., b. l. 180–185) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovo manymu, apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tokiomis pat aplinkybėmis, kurios buvo nurodytos skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui. Apeliantas naujų aplinkybių, leidžiančių abejoti teismo sprendimu, nenurodo, todėl atsakovas palaiko savo argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą. Papildomai nurodoma, jog R. B. apeliaciniame skunde pateikė tik teoriją apie frazių „neduoti sutikimo būti perkeltam į nurodytas pareigas“ ir „neduoti sutikimo būti perkeltam į nurodytas vietas“ sąsają, tačiau tokį originalų teisės aktų vertinimą apeliantas pateikia, tikėtina, todėl, kad neturi konkrečių teisinių argumentų, kuriais galėtų pagrįsti, jog pirmosios instancijos teismas sprendimas yra neteisėtas.

Pažymėtina, kad artimiausia laisva pareigybė buvo VMVT Kaišiadorių valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, o artimesniu atstumu žemesnės pareigos apeliantui negalėjo būti pasiūlytos, nes 2014 m. vasario 12 d. tokių laisvų pareigybių, atitinkančių pareiškėjo kvalifikaciją, nebuvo. Be to, VMVT direktorius įvykdė Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 18 dalies 3 punkto reikalavimą – siūlė tarnautoją perkelti į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje įstaigoje, todėl įgaliojimų neviršijo.

Apeliantui užduoti klausimai apie lyderystės metodų taikymą ir Europos Sąjungos strategijos dėl gyvūnų apsaugos bei strateginio plano efektyvumo kriterijus yra tinkami įvertinti apelianto kvalifikaciją. Kaip padalinio vadovas pareiškėjas turi išmanyti Europos Sąjungos teisės aktus, kadangi pagal VMVT nuostatus privalo jais vadovautis. Europos Sąjungos strategija dėl gyvūnų apsaugos glaudžiai susijusi su VMVT vykdoma veikla, o apelianto vykdoma veikla – su gyvulinio maisto kontrole. Todėl šio itin svarbaus Europos Sąjungos dokumento neišmanymas rodo apelianto žemą kvalifikaciją. Be to, pareiškėjas nenurodė ir savo, kaip lyderio, bruožų. Pažymėtina, kad pareiškėjo nekonstruktyvų požiūrį bei abejonę dėl pareiškėjo, kaip padalinio vadovo, vertinimo ir suvokimo kelia jo Vertinimo komisijos posėdžio metu pasakytas teiginys, kad kvalifikaciją jis kėlė bylinėdamasis teisme su VMVT. VMVT padalinio vadovas turėtų siekti kolektyvinių tikslų bei gerinti vidaus darbo klimatą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje tarnybinis ginčas kilęs dėl VMVT direktoriaus 2014 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. B2-176 „Dėl R. P. atleidimo iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų“, kuriuo pareiškėjas 2014 m. vasario 17 d. buvo atleistas iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Širvintų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko, valstybinio veterinarijos inspektoriaus A lygio 15 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų. Priimant įsakymą, be kita ko, buvo atsižvelgta ir į Valstybinės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2013 m. vasario 11 d. posėdžio protokolą Nr. T7-1 bei išvadą Nr. TVI-264.

Pirmosios instancijos teismas 2014 m. liepos 7 d. sprendimu atmetė pareiškėjo reikalavimus panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2014 m. vasario 14 d. įsakymą Nr. B2-176 „Dėl R. P. atleidimo iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų“, įpareigoti atsakovą grąžinti jį į buvusias pareigas ir priteisti iš atsakovo darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas konstatavo, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvada pagrįsta faktinėmis jo veiklą charakterizuojančiomis aplinkybėmis, Vertinimo komisija išsamiai patikrino tiesioginio vadovo išvados pagrįstumą ir padarė išvadą, jog R. P. veikla pagrįstai įvertinta nepatenkinamai. Pareiškėjui nesutikus būti perkeltam į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, jis pagrįstai ir teisėtai buvo atleistas iš tarnybos Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 17 punkto pagrindu.

Su pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjas nesutinka, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 81, 57 straipsnių reikalavimus.

ABTĮ 81 straipsnis nustato, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą priimti sprendimą įvertinus posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuojant, kurios aplinkybės, turinčios bylai reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, nustatanti, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Reikalavimai, keliami teismo sprendimo turiniui, įvardinti ABTĮ 87 straipsnyje. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje nurodyta, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland; 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d.) taip pat ne kartą pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą, kad sprendimą nemotyvuotu galima laikyti tik tais atvejais, kai neatsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, kai sprendime iš viso nėra motyvuojamosios dalies arba iš jos neaišku kokiais įrodymais ir teisės aktais remiantis prieita prie išvadų, pateiktų sprendimo rezoliucinėje dalyje (žr. LVAT nutartis: 2008 m. gruodžio 5 d. Nr. P444 -196/2008;2009 m. liepos 24 d. Nr. P756-151/2009; 2009 m. lapkričio 6 d. Nr. P525 -194/2009 ir kt.).

Vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Vadinasi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį adm. byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį adm. byloje Nr. A822-1321/2013ir kt.).

Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija patikrino bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai ir dėl kokios priežasties atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.), aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat nenustatė, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai, dėl kurių iš esmės jau pasisakė pirmosios instancijos teismas, atmetami kaip nepagrįsti.

Papildomai atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pareiškėjo pateiktu Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 17 punkto aiškinimu, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad minėta įstatymo nuostata aiškiai įtvirtina, jog valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai, įvertintinus jo tarnybinę veiklą nepatenkinamai, nesutinka būti perkeltas į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Iš į bylą pateiktos R. P. 2014 m. vasario 12 d. elektroninio laiško kopijos (I t., b. l. 16, 80) bei 2014 m. vasario 12 d. rašto Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai kopijos (rašte nurodyta 2013 m. balandžio 12 d. data laikytina rašymo apsirikimu, kadangi pareiškėjas savo parašu patvirtino kopijos tikrumą ir nurodė 2014 m. vasario 12 d. datą; I t., b. l. 17) spręstina, kad pareiškėjas išreiškė nesutikimą būti perkeltam į atsakovo nurodytas žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Apie tai, kad atsakovo siūlymą pareiškėjas suprato būtent kaip siūlymą būti perkeltam į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, spręstina iš paties pareiškėjo skunde bei apeliaciniame skunde išdėstytų teiginių (pareiškėjas nesutiko su pasiūlytomis pareigomis Jurbarke, Kaišiadoryse, Kretingoje, Plungėje, Šakiuose ir Šiauliuose, nes iki šių miestų nuo pareiškėjo gyvenamosios vietos yra gana didelis atstumas, tačiau būtų sutikęs su perkėlimu į žemesnės pareigas Molėtuose, Vilniuje, Elektrėnuose). Teismo nuomone, pareiškėjo nurodyti atsisakymo motyvai nepaneigia siūlymų teisėtumo ir siūlymų priimtinumas priklausė tik nuo paties pareiškėjo valios. Atsakovas suteikė galimybę pareiškėjui tęsti tarnybą, siūlydamas jam kitas pareigas ir, pareiškėjui atsisakius jas užimti, nėra pagrindo pripažinti, jog buvo pažeista pareiškėjo garantija likti tarnyboje, dėl ko jo atleidimas iš valstybės tarnybos yra teisėtas. Be to, minėtame 2014 m. vasario 12 d. elektroniniame laiške bei rašte Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pareiškėjas nurodo, jog norėtų „padėkoti už <...> pasiūlymą užimti rašte įvardintas pareigas <...>“. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo teiginius, jog pareiškėjas ir teismas skirtingai suprato sąvokas „neduoti sutikimo būti perkeltam į nurodytas pareigas“ ir „neduoti sutikimo būti perkeltam į nurodytas vietas“.

Kaip nepagrįstą teisėjų kolegija atmeta ir apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 57 straipsnio nuostatas, nes nevertino ir nepasisakė dėl VMVT informacinės sistemos „S-Registras“ teisėtumo (pasak pareiškėjo, nėra informacijos, kad „S-Registras“ būtų teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtas, būtų patvirtinti šios sistemos nuostatai, duomenų bazės pildymo instrukcija ir pan.). Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos informacinės sistemos teisėtumą patvirtina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2012 m. gruodžio 27 d. įsakymas Nr. B1-1047 „Kokybės sistemos darbo instrukcija RI-1-2-D1 „Ataskaitų reikalavimai“ (III t., b. l. 96–103), kuriame, be kita ko, yra nurodyti ir duomenų suvedimo į šią sistemą reikalavimai. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pats pareiškėjas teismui pateikė VMVT Strateginio planavimo ir kokybės valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės 2013 m. kovo 26 d. mokymo medžiagą, kurioje nurodyta, kad įdiegus ataskaitų registrą teritorinėms VMVT nereikia teikti metinių veiklos ataskaitų – popierinių ataskaitų su statistine informacija, kuri rankiniu būdu buvo suvedama į kompiuterines laikmenas ir tik tuomet statistiškai apdorojama (V t., b. l. 108–129), todėl, išklausęs mokymus, apie tai, kad teritorinių VMVT veikla bus vertinama pagal „S-Registro“ duomenis, taip pat būdamas įstaigos padalinio vadovu, turėjo žinoti ir iš bylos medžiagos darytina išvada, kad žinojo, teisės aktais nustatytus reikalavimus dėl duomenų įvedimo į registrą.

Apibendrindama išdėstytą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo visapusiškai, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė