AS-556-995-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS556-995/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03083-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.2; 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas P. J. (toliau – ir pareiškėjas) 2014 m. birželio 11 d. paštu išsiuntė skundą, kuriame prašė pripažinti, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija leido įregistruoti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Juridinių asmenų registre Žemaičių partijos duomenų pakeitimus neteisėtai ir įpareigoti ją tokius pakeitimus atšaukti bei jų įteisinimą pagal 2014 m. kovo 4 d. išvadą Nr. (1.18)7R-1474 sustabdyti.

Pareiškėjo skundas neatitiko Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimų, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 17 d. nutartimi nustatė terminą iki 2014 m. liepos 1 d. pašalinti skundo trūkumus, t. y. pateikti teismui: 1) tris skundo egzempliorius su sukonkretintu ir aiškiai suformuluotu skundo reikalavimu, atitinkančiu Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio nuostatas; 2) Teisingumo ministerijos 2014 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. (1.18)7R-2509 gavimo datą patvirtinantį įrodymą.

2014 m. liepos 1 d. pareiškėjas paštu išsiuntė patikslintą skundą, kuriame prašė: pripažinti, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija leido įregistruoti VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre Žemaičių partijos duomenų pakeitimus neteisėtai ir įpareigoti ją tokius pakeitimus atšaukti bei jų įteisinimą pagal 2014 m. kovo 4 d. išvadą Nr. (1.18)7R-1474 ir 2014 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. (1.18)7R-2509 panaikinti. Taip pat pareiškėjas prašė atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Teisingumo ministerijos 2014 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. (1.18)7R-2509. Paaiškino, kad pranešimus iš atsakovo yra gavęs elektroniniu paštu, neturi galimybių pateikti įrodymų apie tikslias datas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 4 d. nutartimi pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma pripažinti, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija leido įregistruoti VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre Žemaičių partijos duomenų pakeitimus neteisėtai ir įpareigoti ją tokius pakeitimus atšaukti bei jų įteisinimą pagal 2014 m. kovo 4 d. išvadą Nr. (1.18)7R-1474, nutarė laikyti nepaduotu. Teismas atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Teisingumo ministerijos 2014 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. (1.18)7R-2509, atsisakė priimti. Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus skundą su priedais ir 2014 m. birželio 11 d. sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį grąžinti pareiškėjui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 8 p.).

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundo reikalavimai pripažinti, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija leido įregistruoti VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre Žemaičių partijos duomenų pakeitimus neteisėtai ir įpareigoti ją tokius pakeitimus atšaukti bei jų įteisinimą pagal 2014 m. kovo 4 d. išvadą Nr. (1.18)7R-1474 yra analogiški 2014 m. birželio 11 d. pateiktame skunde. Pareiškėjas nesivadovavo teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartimi ir skundo reikalavimo nepatikslino atsižvelgiant į galimas priimti teismo sprendimo rūšis, todėl teismas šią skundo dalį nutarė laikyti nepaduotu (ABTĮ 37 str. 1 d.). Teismas taip pat konstatavo, kad pagal ABTĮ 33 straipsnį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Jeigu viešojo administravimo subjektas vilkina atitinkamo klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas. Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį, jei skundas pareiškiamas praleidus įstatymo nustatytą terminą, pareiškėjo prašymu terminas skundui paduoti gali būti atnaujintas, jei teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių Teisingumo ministerijos 2014 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. (1.18)7R-2509 gavimo datą, tačiau prašydamas atnaujinti skundo padavimo terminą pripažįsta, kad jį praleido. Pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, dėl kurių į teismą kreipėsi praleidęs terminą, todėl šis terminas negali būti atnaujintinas. Atmetęs prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, teismas pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Teisingumo ministerijos 2014 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. (1.18)7R-2509, atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti pareiškėjo skundą teisme.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog teismo nutartis yra šališka, neteisinga ir neteisėta. Teismas neįsigilino į bylos esmę. Pareiškėjas iš esmės nurodyto atsakovo dokumento iš viso nėra gavęs, nes partijos tarybos pirmininku yra išrinktas neseniai. Apie šias aplinkybes (apie tai, jog atsakovas nepatikrinęs leido registruoti klastotus duomenis VĮ Registrų centrui) pareiškėjas sužinojo iš atsakovo puslapio internete 2014 m. gegužės 14 d., todėl termino iš viso nepraleido. Tiek Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 30 straipsnio 1 dalyje, Konstitucijos 30 straipsnyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog jo teisės yra pažeistos, garantuojama teisminė gynyba. Pareiškėjas pateikė teismui skundą pasitaręs su teisininkais, nes kitokio būdo apginti savo teises bei teisėtus interesus nebuvo. Pareiškėjo manymu, yra visos sąlygos šioms aplinkybėms esant pripažinti, jog termino skundui jis nepraleido.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėjas ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma pripažinti, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija leido įregistruoti VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre Žemaičių partijos duomenų pakeitimus neteisėtai ir įpareigoti ją tokius pakeitimus atšaukti bei jų įteisinimą pagal 2014 m. kovo 4 d. išvadą Nr. (1.18)7R-1474, nutarta laikyti nepaduotu, bei atmestas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Teisingumo ministerijos 2014 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. (1.18)7R-2509 panaikinimo ir atsisakyta priimti šią skundo dalį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas skundų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., administracines bylas Nr. A14-261/2007; Nr. AS146-669/2009; Nr. AS146-20/2012). Be to, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., administracines bylas Nr. AS822-172/2010; Nr. AS143-560/2010; Nr. A502-447/2010; Nr. A143-2053/2012).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo skundo trūkumai buvo nustatyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartimi. Iš šios nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas pakankamai aiškiai ir išsamiai įvardijo pareiškėjo paduoto skundo trūkumus, nurodydamas konkrečias ABTĮ normas, kurių reikalavimų neatitinka skundas, bei paaiškino, kaip minėti trūkumai gali būti pašalinami. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog skundo reikalavimai turi būti formuluojami atsižvelgiant į ABTĮ 88 straipsnyje numatytas sprendimų rūšis.

Pareiškėjas, šalindamas nurodytus skundo trūkumus, teismui 2014 m. liepos 1 d. paštu išsiuntė patikslintą skundą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo patikslinto skundo suformuluotą pirmąjį reikalavimą, kuriuo siekiama tam tikrų aplinkybių konstatavimo, pagrįstai šio reikalavimo nepriėmė nagrinėti, kadangi, kaip pagrįstai nurodyta nutartyje dėl trūkumų šalinimo, tokį reikalavimą patenkinus nebūtų apgintos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai.

Pareiškėjas patikslintame skunde taip pat suformulavo reikalavimą – panaikinti Teisingumo ministerijos 2014 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. (1.18)7R-2509 ir prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, teigdamas, kad, negaudamas oficialių dokumentų paštu iš atsakovo, praleido terminą dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjas nurodė, kad pranešimus iš atsakovo yra gavęs elektroniniu paštu ir neturi galimybių pateikti įrodymų apie tikslias datas.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis konkrečiai numato, jog, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Pažymėtina, jog aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą bei koks yra jo turinys. Tokios ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimo taisyklės laikomasi administracinių teismų praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS4-455/2006, 2006 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS2-437/2006, 2006 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS7-301/2006).

Taigi nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, jog kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos, įrodymais pagrįstos aplinkybės, nuo kurių turėtų būti skaičiuojama termino paduoti skundą teismui eigos pradžia (data).

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 17 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją pateikti teismui Teisingumo ministerijos 2014 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. (1.18)7R-2509 gavimo datą patvirtinantį įrodymą, jog būtų galima spręsti dėl skundo padavimo termino. Pažymėtina, kad pareiškėjas atskirajame skunde nepagrįstai nurodo, jog teismas 2014 m. birželio 17 d. nutartimi pasiūlė pareiškėjui įrašyti prašymą atnaujinti terminą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjui nepateikus įrodymų, patvirtinančių Teisingumo ministerijos 2014 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. (1.18)7R-2509 gavimo datą, tačiau prašant atnaujinti skundo padavimo terminą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pripažįsta, jog jį praleido.

Pareiškėjas atskirajame skunde iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą skundo padavimo termino praleidimą ir nurodo, kad Teisingumo ministerijos 2014 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. (1.18)7R-2509 iš viso nėra gavęs, nes partijos tarybos pirmininku yra išrinktas neseniai. Apie šias aplinkybes (apie tai, jog atsakovas nepatikrinęs leido registruoti klastotus duomenis VĮ Registrų centrui) pareiškėjas sužinojo iš atsakovo puslapio internete 2014 m. gegužės 14 d., todėl termino iš viso nepraleido.

Kaip matyti, pareiškėjas atskirajame skunde nurodo sužinojimo apie Teisingumo ministerijos 2014 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. (1.18)7R-2509 datą, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų.

Įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, tai, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 10 straipsniu, padėjo pareiškėjui įgyvendinti jo procesines teises - 2014 m. birželio 17 d. nutartimi pasiūlė pareiškėjui pateikti teismui Teisingumo ministerijos 2014 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. (1.18)7R-2509 gavimo datą patvirtinantį įrodymą, jog būtų galima spręsti dėl skundo padavimo termino, tačiau pareiškėjas su patikslintu skundu tokių įrodymų nepateikė, teigdamas, kad terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, o atskirajame skunde nurodytos priešingos aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo konstatuotų išvadų dėl termino praleidimo skundui paduoti, taip pat įvertinus tai, jog proceso šalys privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (53 str. 3 d.), darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pirmiau įvardytą pareiškėjo reikalavimą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

Atsižvelgus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta ir jos panaikinti nėra pagrindo. Pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo P. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius