R-756-17-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. R756-17/2014

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00024-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 18.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Anatolijaus Baranovo ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

sekretoriaujant Ingai Grišutinienei,

dalyvaujant pareiškėjams P. A. Š., R. K. ir jų atstovei advokatei A. B. J.,

atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atstovui R. S.,

trečiojo suinteresuoto asmens viešosios įstaigos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos atstovei D. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę, iniciatyvinės grupės „Dėl referendumo dėl Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo paskelbimo“ narių P. Š., A. A., D. J., R. K., A. K. ir J. P. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2014 m. birželio 6 d. gautas pareiškėjų Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę, iniciatyvinės grupės „Dėl referendumo dėl Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo paskelbimo“ narių P. Š., A. A., D. J., R. K., A. K. ir J. P. skundas (b. l. 1–8). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. birželio 6 d. nutartimi (b. l. 18–21) pareiškėjams nustatytas terminas iki 2014 m. birželio 9 d. 16.00 val. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus. 2014 m. birželio 9 d. pareiškėjai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė patikslintą skundą, kuriame prašoma:

1) Nustatyti, jog Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau – ir Vyriausioji rinkimų komisija), priimdama 2014 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. Sp-178, kuriuo patvirtino sprendimo priedą „Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų, skirtų privalomojo referendumo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo“ agitacijai, rengimo taisykles“, skirdama iniciatyvinei grupei, agituojančiai už inicijuojamu referendumu siūlomą priimti sprendimą, ir jos oponentams mažiau nei nustato įstatymas LRT televizijos ir LRT radijo laiko tarpusavio debatams, pažeidė Referendumo įstatymo 17 straipsnio 1 dalį;

2) Įpareigoti Vyriausiąją rinkimų komisiją skubos tvarka iki 2014 m. birželio 14 d. iš dalies pakeisti 2014 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. Sp-178 patvirtintų „Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų, skirtų piliečių iniciatyvinės grupės inicijuojamo privalomojo referendumo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo“ agitacijai, rengimo taisyklių“ 16 punktą, išdėstant jį taip: „Vadovaujantis Referendumo įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, iniciatyvinei grupei, agituojančiai už inicijuojamu referendumu siūlomą priimti sprendimą, ir jos oponentams skiriamos ne mažiau kaip 18 valandų LRT televizijos ir radijo laiko tarpusavio debatams, iš jų 7 valandos radijo ir 11 valandų televizijos laidų laiko.“;

3) Įpareigoti Vyriausiąją rinkimų komisiją skubos tvarka iki 2014 m. birželio 14 d. iš dalies pakeisti – papildyti 2014 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. Sp-178 patvirtintų „Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų, skirtų piliečių iniciatyvinės grupės inicijuojamo privalomojo referendumo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo“ agitacijai, rengimo taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės) 18 ir 21 punktus, išdėstant juos taip: „18. Specialiosios laidos, skirtos referendumo agitacijai, per LRT radiją transliuojamos 2014 m. birželio 10, 16, 26 d. nuo 11 val. 03 min. iki 12 val. LRT radijo laidos „LRT aktualijų studija“ metu ir papildomai dar 7 valandas laikotarpyje nuo 2014 m. birželio 13 iki 27 d. su Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija suderintu, bet ne anksčiau kaip nuo 18 valandos, radijo laidų metu. Į specialiosios laidos trukmę įskaičiuojamas laidos vedėjo kalbėjimo laikas, kuris negali viršyti 10 (dešimties) minučių per valandą. Į referendumo agitacinės laidos laiką taip pat įskaičiuojami laidos vedėjo specialiosios laidos dalyviams užduodami klausimai, laidos dalyvių vieni kitiems užduodami klausimai, klausytojų klausimai, taip pat kilusios diskusijos. Laidų metu transliuojamų komercinių reklamų ir informacinių laidų laikas į specialiųjų laidų laiką neįskaitomas“; „21. Specialiosios laidos, skirtos referendumo agitacijai, per LRT televiziją transliuojamos 2014 m. birželio 27 d. nuo 18.50 iki 20.55 val. ir papildomai ne mažiau kaip 11 valandų – 2014 m. laikotarpiu nuo birželio 17 d. iki 25 d. su Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija suderintu, bet ne anksčiau kaip nuo 19 valandos, laiku ir 27 d. nuo 18.50 iki 20.55 val. Į specialiosios laidos trukmę įskaičiuojamas laidos vedėjo kalbėjimo laikas, kuris negali trukti daugiau kaip 10 min. per valandą. Į referendumo agitacinės laidos laiką taip pat įskaičiuojami laidos vedėjo specialiosios laidos dalyviams užduodami klausimai, laidos dalyvių vieni kitiems užduodami klausimai, klausytojų klausimai, taip pat kilusios diskusijos. Laidų metu transliuojamų komercinių ir informacinių laidų laikas į specialiųjų laidų laiką neįskaitomas.“;

4) Tuo atveju, jeigu teismas Referendumo įstatymo 17 straipsnio 1 punkto dalį „ <...> ir grupei, ir jos oponentų atstovams skiriama ne mažiau kaip po 7 valandas visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos laiko tarpusavio debatams“ aiškintų kitaip, nei jį supranta ir aiškina referendumo iniciatyvinės grupės nariai, – priimti alternatyvų sprendimą, atitinkamai įvertinant ir perskaičiuojant iniciatyvinės grupės narių reikalaujamą referendumo iniciatyvos viešinimui skirtą radijo ir televizijos laiką.

Pareiškėjai paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Seimui paskelbus referendumą, piliečių referendumo iniciatyvinė grupė įgijo teisę vykdyti agitaciją dėl referendumo per visuomenės informavimo priemones. Referendumo įstatymo 17 straipsnio 1 punktas nustato, jog ir grupei, ir jos oponentų atstovams skiriama ne mažiau kaip po 7 valandas visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos laiko tarpusavio debatams. Vyriausioji rinkimų komisija 2014 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. Sp-178 patvirtintų Taisyklių 16 punkte nustatė, kad, vadovaujantis Referendumo įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, iniciatyvinei grupei, agituojančiai už inicijuojamu referendumu siūlomą priimti sprendimą, ir jos oponentams skiriamos ne mažiau kaip 4 valandos LRT televizijos ir LRT radijo laiko tarpusavio debatams.

Taisyklių 18 punkte Vyriausioji rinkimų komisija nustatė, kad specialiosios laidos, skirtos referendumo agitacijai, per LRT radiją transliuojamos 2014 m. birželio 10, 16, 26 d. nuo 11 val. 03 min. iki 12 val. LRT radijo laidos „LRT aktualijų studija“ metu bei transliuojamos per LRT televiziją. Taigi Taisyklėse iniciatyvinei grupei, agituojančiai už referendumu siūlomą priimti sprendimą, ir jos oponentams tarpusavio debatams nustatė iš viso tik 2,9 valandas radijo ir 2 val. ir 45 min. televizijos eterio laiko, tai yra iš viso mažiau nei 6 valandas eterio laiko – kelis kartus mažiau nei nustatyta Referendumo įstatyme.

Tokiais veiksmais Vyriausioji rinkimų komisija, priimdama ginčijamą sprendimą ir Taisykles, šiurkščiai pažeidė Referendumo įstatymą, neteisėtai apribojo Lietuvos piliečių iniciatyvinės grupės narių konstitucines teises į referendumo viešinimą ir agitaciją. Be to, ir laikas paskirtas tokiu metu, kai balsavimo teisę turintys Lietuvos žmones yra darbe, kur neturi jokios galimybes nei klausytis radijo laidų, nei žiūrėti televizijos. Tai vertintina kaip tyčinis ir neteisėtas Lietuvos piliečių konstitucinių teisių apribojimas, šiurkščiai pažeidžiantis piliečių iniciatyvos laisvės principą ir Referendumo įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, kurio tekstą aiškinant lingvistiškai yra visiškai aišku, kad referendumo iniciatyvinei grupei ir oponentams įstatymas nustato kiekvienai po 7 valandas radijo ir po 7 valandas televizijos laiko, tai yra iš viso po 14 valandų radijo ir 14 valandų televizijos laiko, iš viso – 28 valandas.

Atsižvelgiant į tai, kad iki referendumo paskelbimo Vyriausiosios rinkimų komisijos 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. Sp-128 iniciatyvinei grupei, agituojančiai už inicijuojamu referendumu siūlomą priimti sprendimą, ir jos oponentams jau skirtos 4 valandos radijo laiko tarpusavio debatams, priimdama šiuo sprendimu patvirtintas Taisykles, Vyriausioji rinkimų komisija privalėjo referendumo iniciatyvinės grupės nariams ir oponentams Taisyklėse nustatyti ne mažiau kaip 10 valandų LRT radijo ir 14 valandų LRT televizijos laiko. Taip pat Taisyklių 5 punkte nustatyta, kad specialiųjų laidų metu LRT turi teisę transliuoti komercinę reklamą pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, tačiau reklamai skirtino laiko trukmė nenustatyta.

Dėl šios priežasties LRT laidos metu transliuoja ir žinias, ir reklamą, kurių laikas atima ir taip jau neteisėtai sutrumpintą referendumo iniciatyvos viešinimui skirtą laiką.

Taisyklių 18 punkto nuostata, kad specialiosios laidos, skirtos referendumo agitacijai, per LRT radiją transliuojamos 2014 m. birželio 10, 16, 26 d. nuo 11 val. 03 min. iki 12 val. LRT radijo laidos „LRT aktualijų studija“ metu bei transliuojamos per LRT televiziją, nėra ir negali būti prilyginamos televizijos laikui – specialiosioms laidoms ir jų metu vykstantiems debatams, nes radijo laidų retransliavimas per televiziją nėra originali televizijos laida, tai yra tik radijo laidos kartojimas. Todėl Taisyklių 18 punkte nustatytas radijo laidų retransliavimas negali būti laikomas televizijos laidomis. Tokie Vyriausiosios rinkimų komisijos ir LRT veiksmai yra tiesioginis informacijos apie referendumo iniciatyvą ribojimas. Specialiųjų laidų laikas taip pat yra visiškai nepalankus klausytojų auditorijai. Taisyklių 18 punkto nuostata, kad į specialiosios laidos trukmę įskaičiuojamas laidos vedėjo kalbėjimo laikas, kuris negali viršyti 10 (dešimties) minučių, gali būti aiškinama dviprasmiškai, kadangi nėra nurodyta, kiek kartų laidos metu laidos vedėjas gali kalbėti po 10 minučių, tokiu būdu nebus sudaryta galimybė iniciatyvinės grupės dalyviams išreikšti savo nuomonės ir agituoti už referendumą. Šis trūkumas privalo būti pašalintas remiantis precedentu, kaip tai yra nustatyta Prezidento rinkimų kampanijos viešinimui Vyriausiosios rinkimų komisijos 2014 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr Sp-95 patvirtintų taisyklių 13 punkte: „Į bendrą specialiosios laidos trukmę įskaičiuojamas specialiosios laidos vedėjo kalbėjimo laikas, kuris negali viršyti 15 minučių skaičiuojant valandai.“ Todėl, pareiškėjų nuomone, minėto Taisyklių punkto nuostata turi būti papildyta, nurodant, kad laidos vedėjo kalbėjimo laikas negali viršyti 10 (dešimties) minučių, skaičiuojant valandai.

Taip pat pareiškėjai nurodo, kad, priimdama ginčijamas Taisykles, Vyriausioji rinkimų komisija privalėjo vadovautis savo pačios sukurtu referendumo viešinimo precedentu, t. y. 2003 m. Referendumo dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje agitacijai skirtu LRT radijo ir televizijos laiku – laidų skaičiumi ir jų transliacijos laiku. Šis dokumentas patvirtina, kad 2003 metais referendumo agitatoriams ir oponentams VRK suteikė 10 valandų LRT radijo eterio laiko ir leido surengti agitacinę kampaniją 5-iose LRT televizijos laidose, kurių trukmė buvo ne trumpesnė nei 1 valanda, tiesioginių transliacijų metu.

II. Atsakovas Vyriausioji rinkimų komisija atsiliepime į skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, nesutikimą su skundu grįsdamas iš esmės šiais argumentais:

1. Referendumo įstatymo 17 straipsnio 1 dalis nustato, kad „ir grupei, ir jos oponentų atstovams skiriama ne mažiau kaip po 7 valandas visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos laiko tarpusavio debatams“, taigi įstatymas aiškiai nurodo, kad yra skiriamos 7 valandos viešosios įstaigos „Lietuvos radijas ir televizija“ laiko. Nors pareiškėjai nesutinka, kad šioje teisės normoje yra nurodytas institucijos laikas, tačiau minėtoje Referendumo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai nurodyta, kad suteikiama teisė nemokamai naudotis Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, ir kad su šios institucijos vadovu turi būti suderinta laidų trukmė ir laikas. Be to, ši norma nurodo, kad po 7 valandas skirta ir grupei, ir jos oponentų atstovams tarpusavio debatams, kas, pasak atsakovo, reiškia, kad tiek grupė, tiek oponentai gautą nemokamą Lietuvos radijo ir televizijos laiką gali išnaudoti tik tam tikra forma – tarpusavio debatuose, ir tą laiką gali išnaudoti tik paraleliai. Atsakovo nuomone, plečiamai aiškinant įstatymą, atsirastų teisės normos neapibrėžtumas, kadangi tada šią normą galima būtų suprasti kaip suteikiančią teisę ne į 7, o į 14 ar net 28 valandų laiką, nors tokių skaičių įstatyme nėra numatyta. Pareiškėjai jiems skirtą laiką skaičiuoja įvairiais metodais, jų nurodyti skaičiai skiriasi ir negalima suprasti jų skaičiavimo metodikos.

2. Taisyklėse nurodyta, kad 2014 m. birželio 10, 16, 26 d. nuo 11 val. 03 min. iki 12 val. bus surengtos LRT radijo laidos, t. y. vienos laidos laikas – 57 minutės. Šios laidos bus retransliuotos per LRT televiziją, t. y. tokiu būdu bus užimtas beveik 3 valandų LRT radijo laikas bei beveik 3 valandų trukmės LRT televizijos laikas, kurio metu diskutuos iniciatyvinės grupės ir oponentų atstovai. Taigi iš viso bus suteikta beveik 6 valandos viešosios įstaigos „Lietuvos radijas ir televizija“ eterio laiko. Taisyklėse taip pat numatyta LRT televizijos laida 2014 m. birželio 27 d. nuo 18.50 iki 20.55 val., kuri bus transliuojama per LRT radiją; laidos laikas – 2 val. 5 min.; transliacija per LRT radiją – 2 val. 5 min., t. y. iš viso 4 val. ir 10 min. viešosios įstaigos „Lietuvos radijas ir televizija“ eterio laiko. Taigi, pasak atsakovo, pagal Taisykles bendras suteiktas viešosios įstaigos „Lietuvos radijas ir televizija“ eterio laikas sudaro 9 val. 52 min. arba beveik 10 val.

3. Pareiškėjai pagrįstai nurodo, kad viešosios įstaigos „Lietuvos radijas ir televizija“ eterio laikas jiems buvo suteiktas ir iki ginčijamų Taisyklių patvirtinimo, t. y. Vyriausiosios rinkimų komisijos 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. Sp-128, kuriuo buvo patvirtintos „Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų, skirtų piliečių iniciatyvinės grupės inicijuojamo privalomojo referendumo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo“ agitacijai, rengimo taisyklės“, kurios yra pirmoji Taisyklių dalis, patvirtinta atskirai, nes nebuvo žinoma, ar referendumas bus paskelbtas. Todėl nuspręsta dalį laiko skirti referendumo agitacijai renkant parašus, o kitą laiko dalį – jau paskelbus referendumą. Pastarosiose Taisyklėse buvo numatytos 4 LRT radijo laidos 2013 m. rugsėjo 16 d., spalio 7, 28 d., lapkričio 4 d. nuo 11 iki 12 val.; paskutinė laida 2013 m. lapkričio 4 d. buvo transliuojama ir per LRT televiziją. Todėl laikytina, kad pareiškėjai yra įgyvendinę savo teisę į 4 val. LRT radijo eterio ir 1 val. LRT televizijos laiko.

4. Kadangi pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. Sp-128 patvirtintas taisykles ir 2014 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. Sp-178 patvirtintas Taisykles pareiškėjai yra realizavę ir dar realizuos ateityje savo teisę nemokamai naudotis viešosios įstaigos „Lietuvos radijas ir televizija“ laiku, kuris sudarys ne mažiau kaip 14 val. ir 52 min. laiko, t. y. ženkliai daugiau nei numatyta Referendumo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjų teisės buvo pažeistos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ su skundu nesutiko ir atsiliepime prašė pareiškėjų skundo netenkinti.

Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, pareiškėjų argumentas, jog laidų laikas yra visiškai nepalankus klausytojų auditorijai, nepagrįstas. Rinkos tyrimų įmonių duomenimis, radijo žmonės klausosi pirmoje dienos pusėje, tuo tarpu vakarais žmonės yra labiau linkę žiūrėti televizijos programas. Tai, jog rinkimų teisę turintys Lietuvos žmonės yra darbe, nereiškia, jog jie neturi galimybės klausytis radijo ar žiūrėti televizijos programos, nes internetas yra prieinamas daugeliui. Be to, Referendumo įstatyme nėra nurodyta, kaip turi būti kuriamos agitacinės radijo ir televizijos laidos. Negalima teigti ir to, kad identiškos turiniu radijo laidos transliavimas televizijos programoje arba atvirkščiai reiškia netinkamą Referendumo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies vykdymą. Laidas, skirtas referendumo agitacijai, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija kuria savarankiškai, laikydamasis nacionalinių teisės aktų reikalavimų. Be to, pažymėjo, kad pareiškėjų skunde nurodytos tikrovės neatitinkančios aplinkybės: nacionalinio radijo ir televizijos generalinis direktorius yra A. S., o ne R. P.; radijas ir televizija yra atskiri padaliniai, tačiau jie neturi atskirų vadovų – padaliniams vadovauja vienas vadovas, generalinio direktoriaus pavaduotojas programų turiniui R. P.; radijo laidos transliavimas tuo pačiu metu televizijos programoje nėra nei laidos kartojimas, nei retransliacija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas yra kilęs dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos 2014 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. Sp-178 patvirtintų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų, skirtų piliečių iniciatyvinės grupės inicijuojamo privalomojo referendumo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo“ agitacijai, rengimo taisyklių (b. l. 32-35) nuostatų, kuriomis, pasak pareiškėjo, Vyriausioji rinkimų komisija, pažeisdama Referendumo įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, neužtikrino jų, kaip piliečių referendumo iniciatyvinės grupės narių, teisės pasinaudoti atitinkamu visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos laiku, skirtu privalomojo referendumo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo“ agitacijai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 2 straipsnis nustato, kad Lietuvos valstybę kuria Tauta; suverenitetas priklauso Tautai. Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus (Konstitucijos 4 str.). Taigi Konstitucijoje yra įtvirtinta galimybė šalies piliečiams įgyvendinti Tautos suverenitetą tiesioginės demokratijos forma – referendumu. Pagal teisės teoriją ir konstitucines tradicijas referendumas suprantamas kaip piliečių visuotinis balsavimas Konstitucijos, įstatymo ar atskirų jo nuostatų priėmimo, vidaus ir užsienio politikos klausimais. <...> Piliečių tiesioginis dalyvavimas valdant šalį yra ypač svarbi aukščiausios suverenios galios išraiška, todėl per referendumą turi būti nustatyta tikroji Tautos valia (Konstitucinio Teismo 1994 m. liepos 22 d. nutarimas).

Tiesioginės demokratijos formos – referendumo pagrindinės nuostatos ir principai įtvirtinti Konstitucijos 9 straipsnyje, kuriame inter alia nustatyta, kad svarbiausi valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu. Ypatingą referendumo reikšmę patvirtina ir tai, jog atitinkamos Konstitucijos nuostatos, kuriose įtvirtintos esminės vertybės ir principai, gali būti keičiamos tik referendumu (Konstitucijos 148 str. 1 ir 2 d.).

Pagal Konstitucijos 9 straipsnio 4 dalį, referendumo skelbimo ir vykdymo tvarką nustato įstatymas.

Lietuvos Respublikos piliečių referendumo teisės įgyvendinimo tvarką, referendumo rūšis, jo inicijavimą, paskelbimą, organizavimą bei vykdymą nustato Lietuvos Respublikos referendumo įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnyje įtvirtinti bendrieji referendumo principai – dalyvavimas referendume yra laisvas ir grindžiamas demokratiniais rinkimų teisės principais: visuotinės, lygios ir tiesioginės rinkimų teisės bei slapto balsavimo.

Referendumo įstatymo 16 straipsnio 1 dalis nustato, kad iniciatyvinės grupės įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje diena ar Seimo narių grupės siūlymo paskelbti referendumą pateikimo Seimui diena yra laikoma referendumo agitacijos kampanijos pradžia, o pagal 3 dalį, nuostatos dėl referendumo agitacijos taikomos nuo tos dienos, kurią prasideda referendumo agitacijos kampanija. Vieną iš referendumo agitacijos formų – debatus per Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidas – detalizuoja Referendumo įstatymo 17 straipsnis (2008 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. X-1488 redakcija), kurio 1 dalis nustato, kad grupės atstovams, Seimo nariams, Respublikos Prezidentui, Ministrui Pirmininkui, ministrams, partijoms, visuomeninėms organizacijoms ir piliečiams suteikiama teisė nemokamai naudotis Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija; referendumo agitacijai skirtų laidų rengimo taisykles tvirtina, konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu; ji taip pat paskirsto laidų laiką taip, kad nebūtų pažeisti grupės ir jos oponentų atstovų lygiateisiškumo principai; ir grupei, ir jos oponentų atstovams skiriama ne mažiau kaip po 7 valandas visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos laiko tarpusavio debatams.

Taigi nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčijamas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas priimtas įgyvendinant Referendumo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pavedimą patvirtinti referendumo agitacijai skirtų laidų rengimo taisykles ir nustatyti konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką, suderinus su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu.

Teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip matyti iš pareiškėjo skundo ir atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimų, nagrinėjamo ginčo atveju yra iš esmės išsiskyrusios šalių pozicijos dėl Referendumo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatos „ir grupei, ir jos oponentų atstovams skiriama ne mažiau kaip po 7 valandas visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos laiko tarpusavio debatams“ aiškinimo, taigi pirmiausia būtina pasisakyti dėl šios Referendumo įstatymo nuostatos aiškinimo.

Vertinant minėtą nuostatą, teisėjų kolegija pirmiausia pastebi, jog jos lingvistinės konstrukcijos elementai – „ir grupei, ir jos oponentų atstovams“ bei „skiriama ne mažiau kaip po 7 valandas“ – vienareikšmiškai suponuoja, jog ji negali būti aiškinama taip, kaip aiškina atsakovas, t. y. kad referendumo iniciatyvinei grupei ir oponentų atstovams (bendrai) skiriamos tik 7 valandos visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos laiko. Taigi šiuo aspektu nesutiktina su atsakovo atsiliepime pateikiamu šios Referendumo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatos aiškinimu.

Kita vertus, teisėjų kolegijos nuomone, nurodyta aktualios nuostatos loginė ir lingvistinė konstrukcija neduoda pagrindo išvadai, jog ji turi būti aiškinama taip, kaip teigia pareiškėjai – t. y. kad minėta nuostata suteikia teisę tiek iniciatyvinei grupei į ne mažiau kaip 7 valandas visuomeninio (nacionalinio) radijo ir ne mažiau kaip 7 valandas visuomeninės (nacionalinės) televizijos laiko, tiek ir oponentų atstovams – į ne mažiau kaip 7 valandas visuomeninio (nacionalinio) radijo ir ne mažiau kaip 7 valandas visuomeninės (nacionalinės) televizijos laiko, t. y. iš viso iniciatyvinei grupei ir oponentų atstovams (bendrai) turi būti skiriama ne mažiau kaip 28 valandos visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos laiko. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pakankamai teisinių argumentų daryti išvadą, jog nuoroda „visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos laiko“ turi būti aiškinama kaip nuoroda į atitinkamą visuomeninio (nacionalinio) radijo laiką ir atitinkamą visuomeninės (nacionalinės) televizijos laiką, kadangi esant įstatymų leidėjo valiai suformuoti būtent tokią taisyklę, akivaizdu, jog turėtų būti vartojamos kitokios lietuvių kalbos gramatinės konstrukcijos, pavyzdžiui, nurodant „ne mažiau kaip po 7 valandas visuomeninio (nacionalinio) radijo laiko ir ne mažiau kaip po 7 valandas televizijos laiko“, „visuomeninio (nacionalinio) radijo laiko ir tiek pat televizijos laiko“ ar pan. Šiuo aspektu taip pat pastebėtina, jog pagal esamą praktiką, būna atvejų (jie, pvz., numatyti ir ginčijamose Taisyklėse – jų 18 ir 21 punktuose), kai atitinkamos radijo laidos transliuojamos ir per televiziją, taip pat televizijos laidos transliuojamos per radiją, taigi tokios laidos pagrįstai būtų traktuojamos kaip visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos laidos Referendumo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies prasme.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, įvertinusi nurodytą Referendumo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatą loginiu bei lingvistiniu požiūriu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ji turi būti aiškinama kaip suteikianti iniciatyvinės grupės nariams teisę į ne mažiau kaip 7 valandas visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos laiko ir oponentų atstovams teisę į ne mažiau kaip 7 valandas visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos laiko, t. y. referendumo agitacijai skiriama iš viso ne mažiau kaip 14 valandų visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos laiko. Teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, jog ši Referendumo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostata įtvirtina iniciatyvinės grupės ir jos oponentų atstovų minimalią garantiją į galimybę nemokamai naudotis Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija.

Nurodyto teisinio reguliavimo aiškinimo kontekste vertinant pareiškėjų ginčijamų Vyriausiosios rinkimų komisijos 2014 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. Sp-178 patvirtintų Taisyklių nuostatas, pirmiausiai pastebėtina, jog šis sprendimas yra jau antrasis, skirtas konkretaus referendumo agitacijai skirtino visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos laiko nustatymui. Vyriausioji rinkimų komisija 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. Sp-128 patvirtino Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų, skirtų piliečių iniciatyvinės grupės inicijuojamo privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47, 147 straipsnių pakeitimo agitacijai, rengimo taisykles, kurių 16 punktu iniciatyvinei grupei, agituojančiai už inicijuojamu referendumu siūlomą priimti sprendimą, ir jos oponentams buvo paskirtos 4 valandos televizijos ir radijo laiko tarpusavio debatams, o 18 punktu buvo nustatytos konkrečios specialiųjų laidų (LRT radijo laidos „LRT aktualijų studija“) datos bei laikai. Iš bylos šalių paaiškinimų nustatyta, jog teise į šiuo sprendimu paskirtą Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų laiką referendumo agitacijai (piliečių parašų, skirtų paremti reikalavimą paskelbti referendumą, rinkimo laikotarpiu), buvo pasinaudota, todėl darytina išvada, jog iš minimalaus Referendumo įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi iniciatyvinei grupei bei oponentų atstovams garantuojamo skirtino Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laiko (kuriuo, pastebėtina, atitinkami asmenys – iniciatyvinės grupės nariai ir oponentų atstovai – turi naudotis nepažeidžiant Referendumo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto grupės ir jos oponentų atstovų lygiateisiškumo principų), jau yra realizuota teisė į 4 valandas visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos laiko.

Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad būtina pasisakyti ir dėl atsakovo argumentų, susijusių su minėtu Vyriausiosios rinkimų komisijos 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. Sp-128 patvirtintų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų, skirtų piliečių iniciatyvinės grupės inicijuojamo privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47, 147 straipsnių pakeitimo agitacijai, rengimo taisyklių 18 punktu nustatyto konkretaus radijo laidų, skirtų referendumo agitacijai, laiko vertinimo. Atsakovas nurodė, jog viena iš referendumo agitacijai skirtų laidų, t. y. 2013 m. lapkričio 4 d. radijo laida „LRT aktualijų studija“ (nuo 11 iki 12 val.), buvo transliuota ir per LRT televiziją, taigi, atsakovo nuomone, tai reiškia, kad įgyvendinta teisė į 4 valandas LRT radijo eterio ir į 1 val.

LRT televizijos eterio, iš viso – į 5 val. Su tokiu radijo laidų transliacijos per televiziją ir / ar televizijos laidų transliacijos per radiją vertinimu Referendumo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies prasme teisėjų kolegija nesutinka. Akivaizdu, jog, kaip minėta, aktualia Referendumo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostata garantuojant asmenims – iniciatyvinės grupės nariams ir jos oponentų atstovams – teisę į tam tikrą visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos laidų laiką tarpusavio debatams, turi būti užtikrinama, jog būtent atitinkamą valandų skaičių asmenims ir būtų suteikta galimybė pateikti savo poziciją aktualiais ir savo esme itin svarbiais valstybei ir visai Tautai klausimais.

Tokia įstatymu tiek referendumo iniciatyvinei grupei, tiek ir jai oponuojantiems asmenims garantuojama teisė – nemokamai naudotis visuomeniniu (nacionaliniu) radiju ir televizija tarpusavio debatams – nėra savitikslė, kadangi realizuojant šią teisę yra užtikrinamos realios galimybės visiems suinteresuotiems asmenims (nurodytiems įstatyme) išreikšti savo poziciją bei argumentus nurodytu klausimu, taip, savo ruožtu, sudarant prielaidas pateiktos informacijos pagrindu piliečiams, turintiems teisę dalyvauti referendume, laisvai suformuoti savo nuomonę ir valią referendumui teikiamu klausimu, tuo pačiu užtikrinant ir tinkamą referendumo principų įgyvendinimą.

Nors suteikta ir realizuojama galimybė atitinkamas specialias referendumo agitacijai skirtas LRT radijo laidas transliuoti (retransliuoti) per televiziją, o atitinkamas LRT televizijos laidas – per radiją vertintina itin pozityviai, kaip užtikrinanti informacijos, pateikiamos šių laidų metu, platesnę sklaidą ir prieinamumą asmenims, tačiau toks radijo laidų transliavimas (retransliavimas) per televiziją ir / ar televizijos laidų – per radiją neduoda teisinio pagrindo traktuoti jų kaip atskirų laidų, taigi, pavyzdžiui, 1 valandos trukmės LRT radijo laidos transliacija (retransliacija) per LRT televiziją Referendumo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies prasme negali būti vertinama kaip atitinkamų asmenų teisės į 2 valandas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų laiko realizavimą.

Minėta, kad iniciatyvinė grupė ir oponentų atstovai yra realizavę teisę į 4 valandas visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos laiko (teisėjų kolegija pastebi, jog ji nevertina, kiek konkrečiai laiko iš šių 4 valandų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laiko minėtos dvi subjektų grupės yra panaudojusios kiekviena atskirai), todėl pripažintina, jog grupei bei oponentų atstovams turėjo būti užtikrinta galimybė pasinaudoti dar bent 10 valandų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų laiko. Taigi sprendžiant pareiškėjų iškeltą ginčą, būtina šiuo aspektu įvertinti ginčijamų Taisyklių 16, 18 ir 21 punktus.

Taisyklių 16 punktu nustatyta, kad vadovaujantis Referendumo įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, iniciatyvinei grupei, agituojančiai už inicijuojamu referendumu siūlomą priimti sprendimą, ir jos oponentams skiriamos ne mažiau kaip 4 valandos LRT televizijos ir LRT radijo laiko tarpusavio debatams. Taisyklių 18 punktas numato specialių radijo laidų konkrečią datą bei laiką: „Specialiosios laidos, skirtos referendumo agitacijai, per LRT radiją transliuojamos 2014 m. birželio 10, 16, 26 d. nuo 11 val. 03 min. iki 12 val. LRT radijo laidos „LRT aktualijų studija“ metu bei transliuojamos per LRT televiziją. Į specialiosios laidos trukmę įskaičiuojamas laidos vedėjo kalbėjimo laikas, kuris negali viršyti 10 (dešimties) minučių. Į referendumo agitacinės laidos laiką taip pat įskaičiuojami laidos vedėjo specialiosios laidos dalyviams užduodami klausimai, laidos dalyvių vieni kitiems užduodami klausimai, klausytojų klausimai, taip pat kilusios diskusijos“. Taisyklių 21 punktas reglamentuoja specialiąją LRT televizijos laidą: „Specialioji laida, skirta referendumo agitacijai, transliuojama 2014 m. birželio 27 d. nuo 18.50 iki 20.55 val. per LRT televiziją bei transliuojama per LRT radiją. Į specialiosios laidos trukmę įskaičiuojami laidos vedėjo specialiosios laidos dalyviams užduodami klausimai, laidos dalyvių vieni kitiems užduodami klausimai, klausytojų klausimai, taip pat kilusios diskusijos.“

Teisėjų kolegija pirmiausia pastebi, kad Taisyklių 16 punktas yra numatytas šių Taisyklių II skyriuje „Agituojančių asmenų dalyvavimo specialiosiose laidose sąlygos ir tvarka“, kuris nustato tam tikras bendras nuostatas dėl specialiųjų laidų, o 18 ir 21 punktai yra atitinkamai III skyriuje „Radijo laidos referendumo agitacijos metu“ ir IV skyriuje „Televizijos laida referendumo agitacijos metu“. Tai, vertinant nurodytų Taisyklių turinį sistemiškai, suponuoja, kad savo esme Taisyklių 16 punktas įtvirtina bendrą iniciatyvinei grupei ir oponentų atstovams skirtiną Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laiką tarpusavio debatams, kuris savo ruožtu konkretizuojamas atitinkamai Taisyklių 18 ir 21 punktuose, nurodant, kokia šio laiko dalis suteikiama per specialiąsias LRT radijo laidas, o kuri – per LRT televizijos laidas. Tačiau Taisyklių 16 punkte esant numatytam 4 valandų laikui, o Taisyklių 18 ir 21 punktuose esant nustatytam atitinkamai beveik 3 valandų trukmės LRT radijo laidų laikui ir 2 val. ir 5 min. LRT televizijos laidų laikui, akivaizdu, jog tarp šių nuostatų yra tam tikra prieštara. Be to, pripažintina, kad Taisyklių 16 punktą traktuojant kaip nuostatą, kurioje yra nustatytas bendras iniciatyvinei grupei ir oponentų atstovams užtikrinamas nemokamas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų laikas tarpusavio debatams, pripažintina, kad jis pažeidžia Referendumo įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, pagal kurią, be jau minėtu Vyriausiosios rinkimų komisijos 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. Sp-128 referendumo agitacijai skirto laiko, turėtų būti užtikrinta teisė į dar bent 10 valandų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų laiko. Atsižvelgdama į šiuos argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra teisinis pagrindas panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos 2014 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. Sp-178 patvirtintų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų, skirtų piliečių iniciatyvinės grupės inicijuojamo privalomojo referendumo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47, 147 straipsnių pakeitimo“ agitacijai, rengimo taisyklių 16 punktą kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

Minėta, kad pareiškėjai prašo įpareigoti atsakovą Vyriausiąją rinkimų komisiją tam tikru būdu pakeisti Taisyklių 18 ir 21 punktus, įtvirtinant juose papildomą teisinį reguliavimą (kurį pareiškėjai suformulavo savo reikalavimuose), inter alia numatant papildomą referendumo agitacijai skirtiną visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos laiką. Teisėjų kolegija jau pažymėjo, kad pagal Taisyklių 18 ir 21 punktus referendumo agitacijai paskirtos beveik 3 valandos (2 val. 54 min.) LRT radijo laidų laiko ir 2 val. 5 min. LRT televizijos laiko, t. y. iš esmės iniciatyvinei grupei ir oponentų atstovams (bendrai) tarpusavio debatams paskirtas visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos laikas sudaro 5 valandas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Vyriausioji rinkimų komisija, Taisyklių 18 ir 21 punktais užtikrinusi iniciatyvinės grupės ir oponentų atstovų teisę tik į 5 valandas visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos laidų laiko, skirto tarpusavio debatams, nors, įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, turėjo būti užtikrinta teisė į 10 valandų visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos laiko (be laiko, kuris buvo skirtas parašų rinkimo, siekiant paremti referendumo iniciatyvą, metu), pažeidė Referendumo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatą, todėl yra pagrindas įpareigoti Vyriausiąją rinkimų komisiją pašalinti šį pažeidimą, nustatant (suderinus su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu) papildomą referendumo iniciatyvinės grupės ir oponentų atstovų tarpusavio debatams skirtiną Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų laiką (ne mažiau kaip 5 valandas).

Vertinant kitus pareiškėjų argumentus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos 2014 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. Sp-178 patvirtintų Taisyklių 18 ir 21 punktų nuostatų, kuriose, pareiškėjų nuomone, turėtų būti įtvirtinta, kad laidų metu transliuojamų komercinių reklamų ir informacinių laidų laikas į specialiųjų laidų laiką neįskaitomas, teisėjų kolegija pirmiausia pastebi, jog, kaip minėta, Referendumo įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi įgaliojimai tvirtinti referendumo agitacijai skirtų laidų rengimo taisykles, nustatyti konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką, suderinus su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu, yra suteikti Vyriausiajai rinkimų komisijai. Taigi įstatymas Vyriausiajai rinkimų komisijai, kaip Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytai nuolatinei aukščiausiajai rinkimų ir referendumų organizavimo bei vykdymo valstybės institucijai (Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 2 str. 1 d.), suteikia tam tikrą diskrecijos teisę įgyvendinant nurodytus įgaliojimus. Tačiau pažymėtina, kad viešojo administravimo subjekto diskrecija, įgyvendinant jam pavestus įgaliojimus, nėra absoliuti – ji yra ribojama tiek bendrųjų teisės principų, tiek konkrečių įstatymuose ar kituose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Taigi Vyriausioji rinkimų komisija, nustatydama tam tikrą teisinį reguliavimą aktualiu klausimu, įtvirtindama tam tikras teises ar pareigas, negali pažeisti Referendumo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad ir iniciatyvinei grupei, ir jos oponentų atstovams skiriama ne mažiau kaip po 7 valandas visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos laiko tarpusavio debatams, kuri, kaip minėta, aiškintina kaip suteikianti iniciatyvinei grupei teisę į ne mažiau kaip 7 valandas visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos laiko ir oponentų atstovams teisę į ne mažiau kaip 7 valandas visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos laiko.

Pagal ginčijamų Taisyklių 5 punktą, specialiųjų laidų metu LRT turi teisę transliuoti komercinę reklamą pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Pastebėtina, jog nėra teisinių argumentų teigti, jog ši nuostata, kaip ir galimybė transliuoti informacines laidas per specialiąsias laidas, pati savaime galėtų pažeisti Referendumo įstatymo ar kitų teisės aktų nuostatas, Konstitucijos principus ar pan. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog tokia galimybė – komercinės reklamos ar informacinių laidų transliavimas per specialias laidas – neturi iš esmės pažeisti ir apriboti iniciatyvinės grupės ir oponentų atstovų teisės nemokamai pasinaudoti atitinkamu visuomeninės (nacionalinės) radijo ir televizijos laidų laiku, garantuojamu Referendumo įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi. Nepaisant šių išaiškinimų, teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjai iš esmės nesuformulavo reikalavimo, orientuoto į jau kilusių galimo pažeidimo nulemto padarinių (pvz., jei dėl atitinkamų komercinių reklamų, informacinių laidų transliacijos per specialiąsias laidas jiems skirtas laikas iš esmės neleistinai sutrumpėjo) pašalinimą – jų suformuluotų reikalavimų, kiek tai susiję su šiuo klausimu, esmė yra užtikrinti, kad ateityje nebūtų pažeistos jų teisės. Atsižvelgiant į tai, kad administraciniam teismui nepriskiriama ginti hipotetinio pobūdžio galimų teisių pažeidimų, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti konkrečius patvarkymus, susijusius su komercinių reklamų ar informacinių laidų transliacijos per specialiąsias referendumo agitacijai skirtas laidas laiko neįskaičiavimu į bendrą referendumo agitacijai skirtą laiką ateityje. Analogiškai vertintinas ir pareiškėjų argumentas, jog atsakovas Vyriausioji rinkimų komisija turėtų būti įpareigotas nuostatą, kad į specialiosios laidos trukmę įskaičiuojamas laidos vedėjo kalbėjimo laikas, kuris negali viršyti 10 (dešimties) minučių, papildyti nuoroda „per valandą“. Šiuo aspektu, be kita ko, pažymėtina, kad kaip paaiškėjo teismo posėdžio metu, iš esmės Vyriausioji rinkimų komisija neginčija tokio traktavimo (reglamentavimo) būtinumo (t. y. kad laidos vedėjo kalbėjimo laikas negali viršyti 10 (dešimties) minučių per valandą). Taigi šiuo aspektu nėra pagrindo teigti, kad byloje yra kilęs ginčas tarp šalių šiuo klausimu.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pažymėtina, kad nors pareiškėjai prašo teismo įpareigoti Vyriausiąją rinkimų komisiją pakeisti Taisyklių 18 ir 21 punktus atitinkamu būdu, t. y. taip, kaip, pareiškėjų nuomone, jos neprieštarautų Referendumo įstatymo 17 straipsnio 1 daliai (skundo reikalavimuose pateikiant konkrečią Taisyklių 18 ir 21 punktų formuluotę), tačiau, kaip minėta, įstatymų leidėjas įgaliojimus patvirtinti agitacijai skirtų laidų rengimo taisykles, nustatyti konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką pavedė Vyriausiajai rinkimų komisijai. Taigi administracinis teismas, vykdydamas teisingumą, negali pasisavinti šių Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimų ir įpareigoti ją nustatyti konkrečią tvarką. Kita vertus, teisėjų kolegija pastebi, jog Vyriausioji rinkimų komisija, vykdydama teismo sprendimu jai nustatytą įpareigojimą, atsižvelgiant į teismų sprendimų privalomumo principą, yra saistoma Referendumo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies aiškinimo, inter alia susijusio su būtinumu užtikrinti minimalaus įstatyme garantuojamo visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos laidų laiko suteikimo (komercinės reklamos ir informacinių laidų transliacijos per specialiąsias referendumo agitacijai skirtas laidas vertinimo aspektu), taip pat dėl atitinkamo referendumo agitacijai skirtino visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos laidų laiko skaičiavimo (negalimumo radijo ar televizijos laidų transliacijos (retransliacijos) per atitinkamai televiziją ar radiją fakto vertinti kaip pagrindo atitinkamą laidų laiką dvigubinti) ir pan.

Šiame kontekste pasisakytina ir dėl pareiškėjų skundo reikalavimo ta apimtimi, kuria jie prašo įpareigoti Vyriausiąją rinkimų komisiją skirti papildomą LRT radijo ir LRT televizijos laiką tam tikru aspektu jį konkretizuojant, t. y. skirti LRT radijo laiką ne anksčiau kaip nuo 18 valandos, o LRT televizijos laiką – ne anksčiau kaip nuo 19 valandos laiku, teisėjų kolegija dar kartą akcentuoja, jog teismas, vykdydamas teisingumą, negali perimti viešojo administravimo subjekto funkcijų, o tik vertinti atitinkamų viešojo administravimo subjekto veiksmų ar neveikimo teisėtumą bei pagrįstumą. Šiuo aspektu pastebėtina, kad, kaip pastebėjo trečiasis suinteresuotas asmuo, rinkos tyrimų duomenimis, radijo laidų klausomasi pirmoje dienos pusėje, o vakaro metu žmonės labiau linkę žiūrėti televizijos programas. Nesant pateiktų argumentų, jog atsakovas, nustatęs Taisyklių 18 ir 21 punktuose konkretų visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos laidų laiką, akivaizdžiai būtų pažeidęs pareiškėjų teises, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo manyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija, nurodytu būdu įgyvendinusi savo diskreciją, ją pažeidė. Savo ruožtu dėl galimybės įpareigoti atsakovą nustatyti papildomą skirtiną visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos laiką referendumo agitacijai, konkretizuojant, kada toks laikas turėtų būti nustatytas (vakare ar pan.), akcentuotina, jog be to, kad toks patvarkymas būtų iš esmės orientuotas į ateitį, nepaisant to, jog nėra teisinių argumentų teigti, kad atsakovas tikrai pažeistų pareiškėjų teises, tačiau tuo teismas taip pat iš esmės perimtų viešojo administravimo subjekto (juo labiau pastebėtina, kad nurodytas teisinis reguliavimas turi būti suderintas ir su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu) funkcijas.

Pastebėtina, kad pareiškėjai skunde suformulavo ir reikalavimą pripažinti, kad Vyriausioji rinkimų komisija, priimdama 2014 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. Sp-178, kuriuo patvirtino Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų, skirtų privalomojo referendumo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo“ agitacijai, rengimo taisykles, pažeidė Referendumo įstatymo 17 straipsnio 1 dalį. Dėl šio reikalavimo, kaip savarankiško, pažymėtina, kad savo esme tam tikrų viešojo administravimo subjekto veiksmų neteisėtumo konstatavimas gali būti tik motyvas, pagrindžiantis teismo sprendimą, nustatantį atitinkamus patvarkymus dėl materialinių teisinių santykių, dėl ko darytina išvada, jog tam tikrų viešojo administravimo subjekto veiksmų neteisėtumo pripažinimas neturi atsispindėti teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, kurioje yra nustatomi konkretūs patvarkymai, kokiu būdu ginama pažeistoji teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktu, 121 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjų Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę, iniciatyvinės grupės „Dėl referendumo dėl Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo paskelbimo“ narių P. Š., A. A., D. J., R. K., A. K. ir J. P. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2014 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. Sp-178 patvirtintų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų, skirtų piliečių iniciatyvinės grupės inicijuojamo privalomojo referendumo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo“ agitacijai, rengimo taisyklių 16 punktą.

Įpareigoti Lietuvos Respublikos vyriausiąją rinkimų komisiją iki 2014 m. birželio 14 d. nustatyti, suderinus su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu, papildomą referendumo iniciatyvinės grupės ir oponentų atstovų tarpusavio debatams skirtiną visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos laidų laiką.

Kitus pareiškėjų skundo reikalavimus atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė