A-822-92-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lit-invest“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lit-invest“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir uždarajai akcinei bendrovei „Ecoil“, dėl turtinės žalos atlyginimo.
Legislator headnote
AI generatedA-822-92-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Lit-invest“ su skundu (I t., b. l. 1–8), kurį vėliau patikslino (I t., b. l. 159–166) kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – ir VEI) ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI, Statybos inspekcija, Inspekcija) neveikimą neteisėtu ir atlyginti UAB „Lit-invest“ dėl VEI ir VTPSI neteisėto neveikimo patirtą žalą, priteisiant iš Lietuvos Respublikos 235 950 Lt žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas.
Full text
Administracinė byla Nr. A822 -92/2014
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02737-2011-6
Procesinio sprendimo kategorija 13.4; 15.2.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. balandžio 2 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lit-invest“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lit-invest“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir uždarajai akcinei bendrovei „Ecoil“, dėl turtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Lit-invest“ su skundu (I t., b. l. 1–8), kurį vėliau patikslino (I t., b. l. 159–166) kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – ir VEI) ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI, Statybos inspekcija, Inspekcija) neveikimą neteisėtu ir atlyginti UAB „Lit-invest“ dėl VEI ir VTPSI neteisėto neveikimo patirtą žalą, priteisiant iš Lietuvos Respublikos 235 950 Lt žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodė, kad UAB „Lit-invest“ iš Statybos inspekcijos 2011 m. lapkričio 14 d. gavo raštą, kuriuo pranešta, kad VEI 2011 m. lapkričio 9 d. atsisakė pasirašyti statybos užbaigimo akte, kuriuo prašoma pripažinti tinkama naudoti degalinės su plovykla kompleksą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir Degalinė), be suskystintų dujų rezervuaro. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas pripažinti VEI nevykdant įstatyme nustatytų funkcijų bei įpareigoti pasirašyti degalinės su plovykla be suskystintų dujų rezervuaro statybos užbaigimo aktą. Gavęs UAB „Lit-invest“ skundą VEI atstovas pakartotinai paprašė pateikti degalinės projektinę dokumentaciją ir su ja dar kartą susipažinęs, pareiškėjos reikalavimus įvykdė, t. y. 2012 m. vasario 8 d. pasirašė degalinės su plovykla be suskystintų dujų rezervuaro statybos užbaigimo aktą, taip pripažindamas, jog UAB „Lit-invest“ skundas, pateiktas dėl VEI pareigūnų neveikimo, buvo pagrįstas ir teisėtas. Pareiškėjas dėl VEI pareigūnų neveikimo negalėjo užregistruoti Nekilnojamojo turto registre jam nuosavybe priklausančių statinių, o turto nuomotojas UAB „Ecoil“ atsisakė mokėti nuomos mokestį pagal 2006 m. balandžio 15 d. sudarytą Nuomos sutartį Nr. ECL-03-01-2006 (toliau – ir Nuomos sutartis), todėl pareiškėjas prašo iš valstybės biudžeto atlyginti žalą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį.
Pareiškėjas paaiškino, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2003 m. balandžio 16 d. išduotą statybos leidimą Nr. 429/03-0355/NS UAB „Lit-invest“ pastatė savarankiškus ir technologiškai atskirtus nekilnojamuosius daiktus, kurie sudarė degalinės su plovykla kompleksą. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2006 m. gruodžio 11 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (101)11.4-2585 statiniai buvo pripažinti tinkamais naudoti, tačiau vėliau VEI be teisinio pagrindo panaikino suskystintų dujų įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą–pažymą Nr. 767.
Vilniaus apygardos administracinis teismas pripažino šiuos VEI veiksmus nepagrįstais ir šio teismo sprendimo VEI neskundė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimu pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)11.4-2585 panaikino, nes nuo suskystintų dujų rezervuaro iki gretimame sklype buvusio pastato nustatytas atstumas buvo mažesnis nei 40 metrų. Kadangi visam kompleksui buvo išduotas vienas bendras statinių pripažinimo tinkamu naudoti aktas, įsiteisėjus teismo sprendimui degalinė su plovykla ir visi ją sudarantys statiniai įgijo nebaigtos statybos statusą.
Nors suskystintų dujų rezervuaro gelžbetoninė plokštė buvo atstatyta į reikiamą vietą, pašalinant atsiradusį nuokrypį, visi statiniai atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus (yra toliau nei nustatytas 40 m atstumas), tačiau VEI ir toliau trukdė užbaigti statinio statybos užbaigimo procesą bei nevykdė teisės aktais jai pavestos funkcijos, tuo pažeisdama UAB „Lit-invest“ teises. UAB „Lit-invest“ 2011 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi į Statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių bei pateikė prašymą išduoti statybos užbaigimo aktą degalinei su plovykla be suskystintų dujų rezervuaro.
Statybos inspekcija, gavusi visus privalomus pateikti dokumentus, pagal STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ (toliau – ir STR 1.11.01:2010, STR „Statybos užbaigimas“) 16 punktą 2011 m. rugsėjo 14 d. sudarė statybos užbaigimo komisiją, į kurią buvo paskirtas VEI Vilniaus teritorinio skyriaus atstovas R. V. Pagal STR 1.11.01:2010 18 punktą komisijos nariai turėjo susipažinti su pateiktais dokumentais bei procedūras pradėti ne vėliau kaip 2011 m. spalio 14 d., tačiau komisijos nariai į degalinę su plovykla buvo pakviesti 2011 m. spalio 17 d., o VEI atstovas R.
V. nurodytu metu į objektą neatvyko. VEI viršininkas informavo, jog R. V. tariamai nebuvo gavęs informacijos ir per mėnesį su UAB „Lit-invest“ pateiktais dokumentais nesusipažino. Pareiškėjo nuomone, tai įrodo, kad VEI netinkamai vykdė STR 1.11.01:2010 pavestas pareigas ir dėl šio VEI pareigūnų neveikimo Statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2011 m. spalio 19 d. raštu Nr. 2D-13593 pranešė, jog negali pasirašyti statybos užbaigimo akto, kol to nepadarė komisijos nariai, konkrečiai VEI atstovas R.
V.
UAB „Lit-invest“ teigė, kad dėl VEI pareigūnų neveikimo patiria nuostolius, nes degalinė su plovykla ir kiti statiniai negali būti užregistruoti Nekilnojamojo turto registre, pareiškėjas negali disponuoti statiniais, prarado galimybę vystyti verslo centrą, nes bankas nesuteikė 2 mln. kredito, apyvartinėms lėšoms finansuoti UAB „Lit-invest“ turėjo skolintis iš kitų asmenų daug didesnėmis palūkanomis, nei būtų galėjusi įkeitus 3 mln. litų vertės degalinę. Siekdami kuo skubiau išspręsti VEI keliamas biurokratines kliūtis UAB „Lit-invest“ atstovai patys pakartotinai VEI vyr. inspektoriui R.
V. 2011 m. spalio 26 d. pateikė skaitmenines dokumentų kopijas bei su projektuotoju sutartu laiku atvyko paaiškinti susidariusią situaciją pateikdami dokumentų originalus. Susipažinę su pateikta dokumentacija bei išklausę projektuotojo paaiškinimų VEI pareigūnai jokių techninių kliūčių pasirašyti statybos užbaigimo aktą nenurodė ir 2011 m. lapkričio 11 d. išdavė pažymą apie degalinės skysto kuro rezervuarų su kolonėlėmis atitiktį projekto bei norminių teisės aktų reikalavimams, tačiau VEI vyriausiasis inžinierius inspektorius R.
V. atsisakė pasirašyti statybos užbaigimo aktą ir 2011 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. (12)2R-1207 Statybos inspekcijai nurodė, kad VEI 2006 m. liepos 1 d. išduotas dujų įrenginių techninės būklės patikrinimo aktas–pažyma Nr. 767 VEI viršininko 2011 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. 1V-11 pripažintas netekusiu galios, nes buvo panaikintas 2006 m. gruodžio 6 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas (šiuo metu vadinamas statybos užbaigimo aktu), nors Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 6 d. sprendimu VEI viršininko 2011 m. vasario 3 d. sprendimas dėl dujų įrenginių akto–pažymos Nr. 1V-11 panaikinimo buvo panaikintas ir pati VEI šio sprendimo neskundė, bylinėjimosi procesas nėra baigtas dėl trečiojo asmens pateikto apeliacinio skundo, be to, dėl suskystintų dujų rezervuaro Statybos inspekcija yra surašiusi savavališkos statybos aktą bei reikalavimą, dėl kurių panaikinimo Vilniaus m. 1 apylinkės teisme buvo nagrinėjama civ. byla Nr. 2-15195-466/2011.
Pareiškėjo teigimu, nurodytos priežastys yra visiškai nepagrįstos ir neatleidžia VEI nuo pareigos pasirašyti degalinės su plovykla komplekso be suskystintų dujų rezervuaro statybos užbaigimo aktą, nes pareiškėjas prašo išduoti statybos užbaigimo aktą degalinei su plovykla be suskystintų dujų modulio, kuriam bus prašoma išduoti statybos užbaigimo aktą po to, kai bus baigti teisminiai procesai dėl savavališkos statybos akto bei reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo. Be to, VEI 2011 m. lapkričio 11 d. išdavė energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą Nr. 12.2.ĮP-4567 pripažindama, jog sumontuoti bei išbandyti degalinės skysto kuro 49 kub. m rezervuarai su kolonėlėmis atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojami pagal paskirtį, taip pat nebuvo panaikintas 2006 m. birželio 7 d. išduotas elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo aktas–pažyma Nr. 710, kuriuo pripažinta, kad degalinėje su plovykla sumontuota bei išbandyta degalinės elektros instaliacija atitinka projekto bei teisės aktų reikalavimus, todėl nebuvo jokio pagrindo atsisakyti pasirašyti statybos užbaigimo aktą.
Siekiant apginti pažeistas teises pareiškėjo inicijuoti teismo procesai negali būti priežastimi, kuri VEI atleidžia nuo tiesioginių šios institucijos pareigų vykdymo. VEI tiesiog formaliai atsisakė pasirašyti statybos užbaigimo akte, nesurašydama trūkumų akto, t. y. pati pripažindama, jog jokių trūkumų patikrintiems objektams nebuvo nustatyta, todėl nėra pagrindo nevykdyti teisės aktuose numatytų funkcijų. Komisijos nariams pareiga pasirašyti ant statybos užbaigimo akto numatyta STR 1.11.01:2010, todėl VEI nepagrįstai atsisakiusi įvykdyti šią prievole, savo neveikimu nevykdydama jai pavestų funkcijų ji grubiai pažeidė pareiškėjo teises bei teisėtus interesus į nuosavybę, kuri dar 2006 m. yra baigta statyti ir buvo pripažinta tinkama naudoti.
Pareiškėjui žalą padarė ne tik VEI, bet ir Statybos inspekcija, nes šios institucijos paskirtas komisijos pirmininkas nepakankamai bendradarbiavo ir koordinavo statybos užbaigimo darbą. Pateikta buhalterinė pažyma patvirtina, kad už laikotarpį nuo 2011 m. liepos mėnesio iki 2012 m. vasario mėnesio, kai vyko ginčas dėl statybos užbaigimo akto pasirašymo ir valstybės institucijos be pagrindo neatliko joms pavestų funkcijų, išrašytos sąskaitos už nuomą nebuvo apmokėtos, nes pareiškėjas negalėjo pateikti pasirašyto statybos užbaigimo akto, todėl ši suma sudaro pareiškėjo patirtus nuostolius.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (II t., b. l. 50–57, III t, b. l. 89–102) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 21 d. sprendimu ir LVAT 2012 m. gruodžio 11 d. nutartimi konstatuota, kad VEI ir VTPSI buvo pripažintos veikusios netinkamai. Pažymėjo, kad LVAT 2012 m. gruodžio 11 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimas buvo panaikintas, o LVAT nenagrinėjo bylos iš esmės. Paaiškino, kad pareiškėja eksploatuoja degalinę, kuri pastatyta pagal išduotus statybos leidimus ir 2006 m. gruodžio 11 d. aktu buvo pripažinta tinkama naudoti.
LVAT 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimu minėtas pripažinimo tinkamu naudoti aktas buvo panaikintas dėl neišlaikyto minimalaus atstumo nuo Degalinėje esančio dujų rezervuaro iki gretimame žemės sklype esančio pastato ir Degalinė įgijo neužbaigto statinio statusą. Atsižvelgiant į minėtą LVAT sprendimą, VEI viršininko 2011 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. 1V-11 šis aktas–pažyma VEI pripažintas negaliojančiu. VEI 2011 m. vasario 4 d. priėmė nurodymą, kuriuo įpareigojo pareiškėją nedelsiant išjungti Degalinės naftos produktų ir suskystintų dujų naftos technologinius įrenginius.
VEI sprendimus bendrovė apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2011 m. spalio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą dėl VEI priimtų sprendimų patenkino ir panaikino VEI sprendimus. Tačiau Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 6 d. sprendimas buvo apskųstas, ši byla dėl VEI priimtų sprendimų dėl dujų rezervuaro buvo išnagrinėta tik 2012 m. gegužės 3 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus galutinę nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1356/2012, kuria trečiojo suinteresuotojo asmens skundas buvo atmestas ir paliktas galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 6 d. sprendimas.
Ginčo laikotarpiu vyko teisminiai procesai dėl Degalinės dujų rezervuarui išduoto VEI akto pažymos ir VEI nurodymo išjungti energetikos įrenginius panaikinimo. Statybos inspekcija 2011 m. rugsėjo 14 d. priėmė potvarkį Nr. P3-1998-(23.1), kuriuo buvo sudaryta statybos užbaigimo komisija. VEI 2011 m. spalio 13 d. elektroniniu paštu gavo Statybos inspekcijos pranešimą ir 2011 m. rugsėjo 14 d. potvarkį Nr. P3-1998-(23.1) „Dėl statybos užbaigimo komisijos sudarymo“, pareiškėjo 2011 m. rugsėjo 12 d. prašymu sudaromos statinio – degalinės su plovykla ir inžinerinių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybos užbaigimo komisijos sudarymo.
Statybos užbaigimo akto projektas (kopija) ir jokia statybos dokumentacija dėl Degalinės statybos užbaigimo nebuvo gauta – pateikta tik potvarkio dėl statybos užbaigimo komisijos kopija. Apie statybos užbaigimo komisijos numatomą sušaukimą buvo pranešta prieš dvi darbo dienas iki jos užbaigimo. VEI, reaguodama į tokį VTPSI pranešimą, 2011 m. spalio 14 d. tokia pačia tvarka, kokia buvo gautas VTPSI pranešimas (t. y. elektroniniu paštu), pranešė statybos užbaigimo komisijos pirmininkui apie negalėjimą dalyvauti komisijos numatytame Degalinės statybos užbaigime dėl objektyvių priežasčių.
Toks pranešimas yra neproporcingas, nes tinkamas (o ne formalus) susipažinimas su statybos dokumentacija yra reikalingas priimant sprendimus dėl statybos užbaigimo, o VEI nebuvo pateikti jokie dokumentai, susiję su statybos užbaigimu, taip pat nebuvo pateiktas Statybos užbaigimo akto projektas – VEI buvo pateiktas tik potvarkis, kuriame nurodyta, kad kviečiama „statinio „Degalinės su plovykla ir inžinerinių statinių“ (duomenys neskelbtini) statybos užbaigimo komisija“. VEI 2011 m. spalio 18 d. pateikė VTPSI raštą, kuriuo informavo, jog Degalinės statybos užbaigimo įvertinimui ir sprendimo dėl pasirašymo užbaigimo akte priėmimui VEI yra būtina projektinė ir kita su statybos užbaigimu susijusi dokumentacija.
Statybos užbaigimo procedūra jokiais atvejais negali būti laikoma formalia, kai statybos užbaigimo komisija, neišanalizavusi projektinės dokumentacijos ir savo kompetencijos ribose neišnagrinėjus statinio ypatumų, dalyvauja statybos užbaigimo komisijos darbe ir pasirašo statinio statybos užbaigimo aktą.
Projektinė dokumentacija VEI buvo pateikta tik 2011 m. spalio 26 d., dar nebuvo išduota VEI Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma Degalinės skysto kuro pažyma. VEI, išanalizavusi gautą didelės apimties informaciją ir įvertinusi situaciją dėl teisminių procesų, susijusių su Degalinės dujų įrenginių patikrinimo aktu–pažyma Nr. 767, 2011 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. (12)2R-1207 informavo Statybos inspekciją apie VEI poziciją dėl Degalinės statybos užbaigimo, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad VTPSI yra surašiusi savavališkos statybos aktą dėl suskystintų dujų rezervuaro, nes VEI neturi žinių apie šios bylos eigą ir nedalyvavo šiame procese. VEI taip pat nurodė, kad naujos dujų pažymos Degalinės dujų rezervuarui nėra išdavusi. Jokie dokumentai, raštai, paaiškinimai ar kitokia komunikacija iš Statybos inspekcijos, išskyrus potvarkį dėl komisijos sudarymo, VEI nebuvo gauta – jokie papildomi dokumentai, paklausimai, pranešimai ar sprendimai iš statybos užbaigimo komisijos pirmininko (Statybos inspekcijos) po šio 2011 m. lapkričio 9 d. VEI rašto pateikimo nebuvo gauti. Po 2011 m. lapkričio 9 d. rašto pateikimo Statybos inspekcijai, į VEI kreipėsi pareiškėjo atstovas prašydamas išduoti Degalinės skysto kuro įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą pažymą. VEI 2011 m. lapkričio 11 d. išdavė pareiškėjui techninės būklės patikrinimo aktą–pažymą Nr. 12.2. ĮP-4567, kuria patvirtinama, kad Degalinės skysto kuro 49 kub. m. rezervuarai su kolonėlėmis atitinka teisės aktu reikalavimus. Taigi dar iki VEI 2011 m. lapkričio 9 d. rašto, kuriuo VEI nurodė trūkumus ir informavo Statybos inspekciją (statybos užbaigimo komisijos pirmininką), pareiškėjas nebuvo gavęs iš VEI akto-pažymos Degalinės skysto kuro 49 kub. m. rezervuarams ir kolonėlėms ir nebuvo įvykdęs visų teisės aktuose numatytų reikalavimų. VEI pareigūnas pasirašė statybos užbaigimo aktą ne todėl, kad pripažino pareiškėjo skundą dėl tariamo VEI neveikimo ar pareiškime išdėstytus reikalavimus teisėtais ir pagrįstais, bet todėl, kad jam buvo pateikti visi reikiami dokumentai ir pareiškėjas atliko visus veiksmus, kurie numatyti teisės aktuose, norint įforminti statybos užbaigimą.
VEI nuomone, nesant pagrindo konstatuoti, kad minėti VEI veiksmai buvo neteisėti ir pareiškėjui sukėlė žalą, žalos atlyginimas nėra galimas. Pagal Nuomos sutartį pareiškėjas UAB „Lit-invest“ UAB „Ecoil“ Nuomos sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais išnuomojo degalinę (su visais inžineriniais statiniais). Pareiškėjas ir UAB „Ecoil“ gali būti susijusios įmonės, kurios gali derinti tarpusavio teises ir pareigas bei tarpusavio veiksmus ir sprendimus ir galimai sąmoningai nekelti klausimų dėl jų pagrįstumo. Taip pat turėtų būti atkreiptas dėmesys į tai, ar pretenzija buvo pateikta pačiam pareiškėjui, jog šios pretenzijos pareiškėjas galimai neginčijo, galimai sąmoningai nesprendė dėl pretenzijos pagrįstumo remiantis Nuomos sutarties nuostatomis. Byloje taip pat nėra pateikta duomenų, kad pagal Nuomos sutartį numatytas nuomos mokestis nebuvo realiai mokamas. Pretenzijoje nurodytos aplinkybės siejamos ne su šioje byloje ginčijamais VEI veiksmais, o su kitomis nurodytomis aplinkybėmis, dalis kurių yra ginčijamos LVAT nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. A662-1356/2012. UAB „Ecoil“, kaip nuomininkui, nebuvo apribota galimybė naudotis išnuomotu objektu ir degalinėje buvo vykdoma veikla. Pareiškėjas neįrodė, jog UAB „Ecoil“ veikla kokiu nors būdu buvo sustabdyta ar apribota, ir kad degalinė nevykdė savo įprastos veiklos ir pan. Nuomos sutartyje nėra numatyta, kokiais atvejais nuomininkas (UAB „Ecoil“) sustabdo nuomos mokesčio mokėjimą. Pretenzija pareiškėjui buvo pateikta dar iki degalinės statybos užbaigimo procedūros pradėjimo 2011 m., todėl tariamai neteisėti veiksmai VEI padaromi vėliau nei atsiranda tokių veiksmų pasekmės (arba pasekmės atsiranda anksčiau nei tokiu pasekmių priežastis) taigi, VEI nuomone, šiuo nagrinėjamu atveju nėra būtinų sąlygų deliktinės atsakomybės atsiradimui.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (III t., b. l. 145–148) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Gavus statytojo UAB „Lit-invest“ prašymą Nr. PUA-1918 išduoti statybos užbaigimo aktą, Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011 m. rugsėjo 14 d. potvarkiu Nr. P3-1998-(23.1) buvo sudaryta degalinės su plovykla ir inžinerinių statinių (duomenys neskelbtini), Vilniuje statybos užbaigimo komisija. Apie tai, kada ir kurioje vietoje yra organizuojamas statybos užbaigimo komisijos narių susirinkimas, VEI Vilniaus teritorinio skyriaus atstovas R.
V. buvo informuotas 2011 m. spalio 13 d. el. paštu, kaip tai numatyta STR „Statybos užbaigimas“. Reglamento 3 priede yra nurodytas komisijai jos darbo metu pateikiamų dokumentų sąrašas (dokumentų pateikimo forma ir būdas nenurodyti), kuriuos įvertinus būtų galima priimti sprendimą dėl statybos užbaigimo akto pasirašymo. Inspekcijai išsiuntus pranešimą apie komisijos susirinkimo datą, Inspekcijoje iki vykusio susirinkimo nebuvo gauta jokių pranešimų, kad VEI atstovas nėra gavęs objekto statybos užbaigimo dokumentų, ar, kad neturėjo galimybės su jais susipažinti, taip pat nebuvo ir prašymų pateikti minėtus dokumentus.
Inspekcijai buvo išsiųstas tik pranešimas, kad VEI atstovas nurodytu laiku komisijos darbe dalyvauti negali dėl objektyvių priežasčių. STR „Statybos užbaigimas“ 18 punkte įtvirtinta, kad subjektai, kurių atstovai turi dalyvauti procedūrose, užtikrina, kad nustatytų procedūrų atlikimo dieną (nustatytu laikotarpiu) komisijos darbe dalyvautų bent vienas jų atstovas (komisijos narys), arba, jei dėl objektyvių priežasčių jie dalyvauti komisijos darbe negali, įgalioja kitą kompetentingą specialistą, apie tai raštu informuodami komisijos pirmininką.
Informacija apie kito atstovo paskyrimą dalyvauti komisijos darbe Inspekcijoje nebuvo gauta ir atstovo dalyvavimas nebuvo užtikrintas. Tik 2011 m. spalio 18 d. VEI raštu Nr. (12)1R-1101 Inspekcijos paprašyta VEI įgaliotam atstovui pateikti STR „Statybos užbaigimas“ 3 priede nurodytų (statytojo teiktinų) dokumentų kopijas. Inspekcija reaguodama į šį prašymą, įvertinusi tai, kad vienas iš komisijos narių dar nėra priėmęs sprendimo dėl statybos užbaigimo akto pasirašymo, vadovaudamasi STR „Statybos sustabdymas“ 24 punktu, pagal kurį komisijos darbe dalyvauja ir statytojas teikdamas visus reikalingus paaiškinimus, apie esamą situaciją operatyviai informavo patį statytoją UAB „Lit-invest“.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, komisijos susirinkime nedalyvavusiam VEI atstovui UAB „Lit-invest“ įgaliotas atstovas 2011 m. spalio 26 d. (to neneigia ir VEI) įvertinimui pateikė komisijai teiktinus dokumentus. Tačiau 2011 m. lapkričio 9 d. VEI raštu Nr. (12)2R-1207 Inspekcija informuota, kad VEI statybos užbaigimo akto pasirašymui nepritaria dėl vykstančių teisminių procesų ir dėl to, kad statytojui nėra išduota nauja statinio dujų įrenginio techninės būklės patikrinimo pažyma. Nors prašyme išduoti statybos užbaigimo aktą Nr. PUA-1918, naujai pastatyti statiniai, dėl kurių kreipiamasi, buvo nurodyti degalinė su plovykla, stoginė, degalinės technologinė įranga: dvi kuro kolonėlės, požeminis skysto kuro rezervuaras, kiemo aikštelė, nenurodant suskystintų dujų rezervuaro.
Toks subjekto, delegavusio komisijos narį, rašytinis atsakymas patvirtino, kad statybos užbaigimo procedūros negali būti baigtos ir aktas negali būti pasirašomas (STR „Statybos užbaigimas“ 28 punktas). STR „Statybos užbaigimas“ nenumato, kad tokiu atveju turi būti sprendžiamas klausimas dėl statybos užbaigimo komisijos procedūrų stabdymo (STR „Statybos užbaigimas“ 26 punktas), sprendžiama dėl naujo komisijos posėdžio šaukimo ar paklausimų, papildomų potvarkių priėmimo. Taigi komisijos pirmininkas, papildomai 2011 m. lapkričio 14 d. raštu 2D-14874 informavo statytoją apie vieno iš komisijos narių atsisakymą pasirašyti statybos užbaigimo aktą. 2011 m. gruodžio 16 d.
Inspekcijoje iš Vilniaus apygardos administracinio teismo gautas pranešimas apie UAB „Lit-invest“ pateiktą skundą dėl VEI nepagrįsto neveikimo bei įpareigojimo pasirašyti statybos užbaigimo aktą, kuo buvo patvirtintas akivaizdus minėtos institucijos nesutikimas pritarti degalinės statybos užbaigimui. Vienas iš pareiškėjo 2011 m. gruodžio 9 d. skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui priedų (kaip ir prašymo Nr. PUA-1918 išduoti statybos užbaigimo aktą priedų) buvo degalinės statybos techninio projekto aiškinamojo rašto korektūros, kurioje nurodoma, kad degalinės statyba gali būti užbaigta ir eksploatuojama be dujinės kolonėlės įrenginių, kopija.
Tačiau ir po šių dokumentų kopijų pateikimo nebuvo išreikštas VEI siekis dar kartą įvertinti visus statybos užbaigimo komisijai statytojo pateiktus dokumentus, kaip nebuvo išreikštas ir pritarimas pasirašyti statybos užbaigimo akte. Inspekcija veikė vadovaudamasi STR „Statybos užbaigimas“ nuostatomis, laikydamasi jose nustatytos tvarkos, ir statybos užbaigimo akto nepasirašymas nepriklausė nuo Inspekcijos, kas nesudaro pagrindo konstatuoti jos veiksmų ar neveikimo neteisėtumo. Pareiškėjas priešingų aplinkybių neįrodo.
Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiu, kad ginčo atveju yra tarp valstybės tarnautojų veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys. Nagrinėjamu atveju tarp atsakovo veiksmų (ar neveikimo), ir pareiškėjams kilusios žalos nėra faktinio priežastinio ryšio, t. y. nėra pakankamo pagrindo teigti, jog žalingi padariniai, kilo būtent iš minėtų viešojo administravimo subjekto priimtų sprendimų ar neveikimo. Nenustačius faktinio priežastinio ryšio, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatytas ir teisinis priežastinis ryšys.
Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovų elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, kad jiems būtų galima taikyti civilinę atsakomybę.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ecoil“ atsiliepime į pareiškėjo skundą (II t., b. l. 32–37, III t., b. l. 84–87) prašė skundą tenkinti.
Nurodė, kad pagal Nuomos sutarties 2.1. punktą pareiškėjas įsipareigojo užtikrinti, kad degalinė bus pripažinta tinkama naudoti ne vėliau kaip iki 2006 m. gegužės 31 d. ir perduota UAB „Ecoil“ laikinai valdyti ir naudoti, o UAB „Ecoil“ įsipareigojo sumokėti Nuomos sutartyje numatytą 48 750 Lt, neįskaitant PVM, nuomos mokestį per mėnesį. Degalinė buvo pripažinta tinkama naudoti 2006 m. gruodžio 11 d., tačiau LVAT 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A822-893/2010 panaikinus statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą pareiškėjos įsipareigojimai pagal Nuomos sutartį yra pažeidžiami, dėl ko UAB „Ecoil“ veikla nuolat trikdoma.
Paaiškino, kad po minėto LVAT sprendimo degalinės statiniai buvo išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro, todėl UAB „Ecoil“ gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010 m. gruodžio 3 d. įspėjimą apie galimą licencijos verstis mažmenine prekyba nefasuotu variklių benzinu, dyzelinu (dyzeliniais degalais), suskystintomis dujomis, skirtomis autotransporto priemonėms, biodyzelinu Degalinėje galiojimo sustabdymą, VEI panaikino suskystintų dujų moduliui išduotą techninės būklės patikrinimo aktą–pažymą bei pateikė nurodymą išjungti energetikos įrenginius.
Šie VEI veiksmai apskųsti teismui, šiuo metu byla yra nagrinėjama LVAT, taigi iki šiol nėra panaikintas VEI nurodymas išjungti energetikos įrenginius, t. y. visiškai sustabdyti degalinės veiklą, bei įsakymas dėl dujų įrenginių techninės būklės patikrinimo akto–pažymos pripažinimo netekusios galios. UAB „Ecoil“ vadovui buvo surašytas administracinis teisės pažeidimo protokolas dėl VEI nurodymo nevykdymo, nors VEI žinojo, kad nurodymo teisėtumo klausimas yra nagrinėjamas teisme. UAB „Ecoil“ yra priversta nuolat bylinėtis teismuose su valstybės institucijomis, nuolat patiria išlaidas teisininkams, be statinio pripažinimo tinkamu naudoti galimybės gauti finansavimą yra apribotos, be to yra reali grėsmė, jog UAB „Ecoil“ verslas bus visiškai sužlugdytas, nes licencijos verstis mažmenine prekyba nefasuotu variklių benzinu, dyzelinu (dyzeliniais degalais), suskystintomis dujomis, skirtomis autotransporto priemonėms, biodyzelinu degalinėje galiojimas bus sustabdytas ir UAB „Ecoil“ iš viso nebegalės vykdyti veiklos.
Visa tai, UAB „Ecoil“ nuomone, yra išimtinai susiję su tuo, kad nebuvo išduotas degalinės statybos užbaigimo aktas. Pareiškėjui neturint degalinės statybos užbaigimo akto UAB „Ecoil“ nemokėjo Nuomos sutartyje nurodyto mokesčio.
Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad UAB „Ecoil“ sprendimus priima ir bendrovei vadovauja I. K., o UAB „Lit-invest“ veiklą organizuoja direktorius I. N. Bendrovės akcininkų tarpusavio ryšiai nėra ir negali būti pagrindu atleisti valstybės institucijas nuo atsakomybės už neteisėtą neveikimą ir teisės aktų pažeidimą. UAB „Ecoil“ ir UAB „Lit-invest" yra verslo partneriai, o mokėjimai už nuomą buvo atliekami vykdant priešpriešinių reikalavimų įskaitymus už suteiktas paslaugas bei prekes, o ne mokėjimais į banko sąskaitas. Dėl kilusio ginčo dėl sutarties pažeidimo už laikotarpį, kai nebuvo pateiktas statybos užbaigimo aktas, nuomos mokesčio UAB „Ecoil“ nemokėjo, skolos už nuomą nepripažįsta ir pareigos už ją mokėti neturi, todėl atitinkamu laikotarpiu išrašytos sąskaitos faktūros nėra ir nebus padengtos. UAB „Lit-invest“ pažeidus sutartį ir nepateikus statybos užbaigimo akto laiku, UAB „Ecoil“ įgijo teisę nemokėti nuomos mokesčio ir šia teise pasinaudojo, o dėl neteisėto neveikimo patirtą žalą privalo atlyginti valstybė, kuri neužtikrino, kad jos institucijos laikytųsi nustatytų terminų. Joks teisės aktas nenumato, jog civilinė atsakomybė neturi būti taikoma, kai žala padaroma bendrovėms, kurių akcininkai yra susiję.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas vadovavosi CK 6.271 straipsniu, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsniu , Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. D1-828 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 8.2, 12 punktais, 18 punktu (redakcija galiojusi nuo 2011 m. liepos 1 d.).
Teismas nustatė, kad pareiškėjas, siekdamas, kad statybos užbaigimo aktas būtų išduotas etapais atskiriems funkciškai atskirtiems statiniams, parengė ir pakoregavo statybos projekto aiškinamąjį raštą bei pastarąjį suderino su Vilniaus miesto savivaldybe ir 2011 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi į Statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių (toliau – ir Skyrius) pateikdamas prašymą Nr. PUA-1918 išduoti statybos užbaigimo aktą degalinei su plovykla be suskystintų dujų rezervuaro. 2011 m. rugsėjo 14 d. potvarkiu dėl statybos užbaigimo komisijos sudarymo Nr. P3-1998-(23.1) Skyrius, remdamasis STR 1.11.01:2010 9, 10 punktais, sudarė degalinės su plovykla ir inžinierinių statinių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybos užbaigimo komisiją, į kurią taip pat buvo įtrauktas ir VEI Vilniaus teritorinio skyriaus atstovas R.
V. Statybos inspekcija apie šios komisijos 2011 m. spalio 17 d. 10 val. planuojamą susitikimą VEI informavo 2011 m. spalio 13 d. 2011 m. spalio 14 d. VEI informavo Statybos inspekciją, kad nurodytu laiku R. V. negalės dalyvauti komisijos darbe, nes tuo metu turi dalyvauti teismo posėdyje, bei prašė atidėti komisijos posėdį ir apie naują datą informuoti ne vėliau kaip prieš 5 d. d., kad būtų spėta susipažinti su dokumentais. 2011 m. spalio 18 d. VEI raštu Nr. (12)1R-1101 kreipėsi į Statybos inspekciją, prašydama pateikti STR 1.11.01:2010 3 priede nurodytą dokumentaciją, susijusią su degalinės su plovykla ir inžinerinių statinių statybos užbaigimu.
Statybos inspekcija 2011 m. spalio 19 d. raštu Nr. 2D-13593 informavo pareiškėją, kad negali pasirašyti statybos užbaigimo akto, kol jo nepasirašys paskirti komisijos nariai. 2011 m. spalio 26 d. pareiškėjas pateikė VEI skaitmeninę laikmeną su dokumentais, reikalingais statybos užbaigimui. VEI 2011 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. (12)2R-1207 informavo Statybos inspekciją, kad statinys, dėl kurio sudaryta statybos užbaigimo komisija, yra degalinė su visais joje įrengtais inžineriniais įrenginiais. Projektinėje dokumentacijoje statinys yra numatytas su naftos ir dujų įrenginiais.
Nurodė, kad VEI 2006 m. liepos 1 d. išduota dujų įrenginių techninės būklės patikrinimo aktas – pažyma Nr. 767 VEI viršininko 2011 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. IV-11 pripažinta negaliojančia. Šis VEI viršininko sprendimas buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2011 m. spalio 6 d. priėmė sprendimą panaikinti šį VEI viršininko sprendimą, tačiau šis Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas yra apskųstas LVAT. Nurodė, kad VEI, vadovaudamasi STR 1.11.01:2010 28 punktu, nepritarė statinio statybos užbaigimo akto pasirašymui, nes dėl minėto akto–pažymos vyksta teisminis procesas, taip pat rašte pažymėjo, kad reikalingas dujų rezervuaro techninės būklės patikrinimas, kurį atlikus, VEI išduoda pažymą, tačiau VEI nėra išdavusi naujos statinio dujų įrenginio techninės būklės patikrinimo pažymos.
Statybos inspekcija 2011 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 2D-1484-12 informavo pareiškėją apie VEI 2011 m. lapkričio 9 d. raštą Nr. (12)2R-1207 ir nurodė, jog negali pasirašyti statybos užbaigimo akto, kol jo nepasirašys paskirti komisijos nariai. Bylos medžiaga patvirtina, kad degalinės su plovykla be suskystintų dujų rezervuaro statybos užbaigimo aktas buvo pasirašytas 2012 m. vasario 14 d.
Teismas pažymėjo, kad, LVAT 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimu panaikino Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2006 m. gruodžio 11 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)11.4-2585, nes nuo suskystintų dujų rezervuaro iki gretimame sklype buvusio pastato nustatytas atstumas buvo mažesnis nei 40 metrų. Taigi galima spręsti, kad statybos proceso užbaigimas užtruko būtent dėl paties pareiškėjo neteisėtų veiksmų, 2006 m. gruodžio 11 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)11.4-2585 panaikintas 2010 m. rugsėjo 17 d. dėl pareiškėjo kaltės, nes jis nesilaikė nustatytų atstumų. Minėta UAB „Ecoil“ pretenzija pareikšta 2011 m. liepos 1 d., kai pareiškėjas dar nebuvo pakartotinai kreipęsis dėl statybos užbaigimo akto surašymo, kuris yra būtinas siekiant užbaigti statybos procedūras. Pareiškėjas nenurodė priežasčių trečiajam suinteresuotam asmeniui, kodėl po akto panaikinimo iki 2011 m. liepos 1 d., t. y. iki pretenzijos pateikimo, dar nebuvo kreipęsis į atsakovą dėl akto išdavimo. Darytina išvada, kad nėra priežastinio ryšio tarp trečiojo suinteresuoto asmens nemokėto nuomos mokesčio, kurį pareiškėjas nurodo kaip patirtą žalą ir statybos užbaigimo akto surašymo terminų ir procedūrų.
Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjui 2011 m. spalio 26 d. pateikus projektinę dokumentaciją VEI, jam dar nebuvo išduota Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma Nr. 12.2.ĮP-4567, kuria patvirtinama, kad degalinės skysto kuro 49 kub. m rezervuarai su kolonėlėmis atitinka teisės aktų reikalavimus, ši pažyma buvo išduota tik 2011 m. lapkričio 11 d. Atsižvelgiant į tai, kad nurodyta pažyma buvo būtina statybos procedūrai užbaigti ir ginčo laikotarpiu atsakovo atstovas VEI, turėdamas pagrindo manyti, kad VEI 2006 m. liepos 1 d. išduota dujų įrenginių techninės būklės patikrinimo aktas–pažyma Nr. 767 pripažinta negaliojančia, pareikalavo iš pareiškėjo pateikti naują Energetikos įrenginių techninės būklės patvirtinimo pažymą. Taigi darytina išvada, kad degalinės su plovykla be suskystintų dujų rezervuaro statybos užbaigimo aktas per įstatyme numatytą terminą negalėjo būti surašytas dėl objektyvių priežasčių, kurių buvimas taip pat susijęs ir su paties pareiškėjo elgesiu rūpinantis, kad būtų pateikti visi procedūrai reikalingi dokumentai.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, nusprendė, jog tarp atsakovų priimtų administracinių aktų ir veiksmų ir pareiškėjo nuomos mokesčio gavimo nebuvo priežastinio ryšio, todėl jie negali būti laikomi turtinės žalos atsiradimo priežastimi. Taigi tarp pareiškėjo patirtos žalos ir atsakovo veiksmų nėra priežastinio ryšio, o nesant bent vienos iš CK 6.271 straipsnyje nustatytų sąlygų, atsakomybė valstybės valdžios institucijai negali. Pažymėta ir tai, kad sudarydamas degalinės nuomos sutartį su UAB „Ecoil“, pareiškėjas siekė realizuoti savo privatų komercinį interesą ir tokiu būdu prisiėmė galimą verslo riziką, todėl yra visa apimtimi atsakingas dėl turtinio nuostolio, kurį patyrė dėl nuomos sutarties tinkamo neįvykdymo.
Teismas taip pat atmetė pareiškėjo skundo argumentą, kad VEI ir VTPSI teismo sprendimais buvo pripažintos veikusios netinkamai, pažymėjęs, kad LVAT 2012 m. gruodžio 11 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimas buvo panaikintas ir byla grąžinta nagrinėti iš naujo, todėl šiais sprendimais padarytos teismų išvados dėl ginčo esmės teismui prejudicinės galios neturi.
Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nenustačius priežastinio ryšio tarp atsakovo atstovų veiksmų ir pareiškėjo galimai patirtos žalos, valstybei ar savivaldybei nekyla pareiga atlyginti žalą. Be to, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovo atstovų, kaip viešojo administravimo subjektų, atsakingų už tinkamą statybos užbaigimo procesų įgyvendinimą, aptartais veiksmais buvo siekiama ne pažeisti įstatymuose ar kituose teisės aktuose numatytų normų reikalavimų, tačiau tinkamai ir neformaliai įgyvendinti jiems įstatymais pavestas funkcijas, todėl šie veiksmai negali būti laikytini valdžios institucijų neteisėtais veiksmais CK 6.271 straipsnio prasme.
III. Pareiškėjas UAB „Lit-invest“ (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (IV t. b. l. 1–9), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti, iš valstybės biudžeto priteisti 235 950 Lt žalos atlyginimą. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Sprendime nepagrįstai nustatyta, jog statybos užbaigimo akto pasirašymas užtruko dėl paties apelianto neteisėtų veiksmų. Tokia išvada grindžiama tuo, kad LVAT 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimu panaikino Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2006 m. gruodžio 11 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)11.4-2585, nes nuo suskystintų dujų rezervuaro iki gretimame sklype buvusio pastato nustatytas atstumas buvo mažesnis nei 40 metrų. Atsakovo neteisėti veiksmai tariamai pasireiškė tuo, jog jis nesilaikė nustatytų atstumų. Atkreiptinas dėmesys, jog priežastys, dėl kurių suskystintų dujų rezervuaro buvimo vieta buvo arčiau, nei 40 metrų iki gretimo pastato, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes statybos užbaigimo akto šiam objektui nebuvo prašoma išduoti. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl Lietuvos Respublikos valstybės institucijų – VEI ir VTPSI delsimo atlikti joms įstatymuose numatytas funkcijas dėl naujo statybos užbaigimo akto pasirašymo dėl likusių objektų, kuriems jokių trūkumų nei viena institucija nenurodė. Nagrinėjamu atveju VEI veiksmai buvo neteisėti, nes pagrindo atsisakyti pasirašyti statybos užbaigimo aktą be suskystintų dujų rezervuaro nebuvo. VEI nurodytos priežastys, dėl kurių atsisakyta pasirašyti statybos užbaigimo aktą, yra nepagrįstos, todėl ji aktą privalėjo pasirašyti per STR nustatytus terminus t. y. iki 2011 m. spalio 17 d., tačiau to nepadarė.
2. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.271 straipsnio nuostatas, todėl neteisingai išsprendė kilusį ginčą. Pareiga dalyvauti statybos užbaigimo komisijų darbe VEI numatyta Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 1-63 patvirtintų Nuostatų 10.5 ir 23.10 punktuose, taip pat Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos viršininko 2011 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1V-39 patvirtintame Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos atstovų dalyvavimo statybos užbaigimo komisijose ir pažymų apie energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimą išdavimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas). Šiuo atveju VEI formaliai atsisakė pasirašyti Statybos užbaigimo akte nesurašydama trūkumų akto, t. y. pati pripažindama, jog jokių trūkumų patikrintiems objektams nebuvo nustatyta, ir rėmėsi tik teiginiais, jog į šaukiamą statybos užbaigimo komisijos posėdį atvykti negalėjo, o VTPSI jai nebuvo perdavusi dokumentų susipažinti. Atitinkamai VTPSI byloje įrodinėjo, jog įstatymas jai nenumato pareigos pateikti susipažinimui dokumentus ir tai neva yra komisijos narių pareiga. Taigi susidariusioje situacijoje abi institucijos nevykdė joms pavestų funkcijų, dėl to apeliantui buvo padaryta žala.
Tai, kad VEI atliko neteisėtus veiksmus prieš Statybos užbaigimo komisijos darbą panaikindama galiojantį patikrinimo aktą–pažymą, negali būti pagrindu VEI pareigūnų neveikimą pripažinti teisėtu.
Valstybė, kaip atsakovas šioje byloje, yra atsakinga tiek už VEI neteisėtą neveikimą atsisakant pasirašyti Statybos užbaigimo aktą, nes priežastys, dėl kurių šis aktas nebuvo pasirašytas, yra nepateisinamos – statybos užbaigimo aktas nebuvo išduodamas suskystintų dujų moduliui, o pareigą susipažinti su pateiktais dokumentais STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ numato kiekvienam komisijos nariui. Tai, kad VEI paskirtas komisijos narys su jais nuo 2011 m. rugsėjo 14 d. iki 2012 m. vasario 14 d. nesusipažino, yra pagrindas konstatuoti šios institucijos neteisėtą neveikimą. Valstybė taip pat atsakinga už Statybos inspekcijos pareigūnų tinkamą pareigų atlikimą, nes pagal STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 15–16 punktus šios institucijos paskirtas Komisijos pirmininkas privalėjo informuoti, jeigu visi dokumentai nėra pateikti bei turėjo pareigą koordinuoti visų komisijos narių darbą, o nepagrįstai vienam iš komisijos narių atsisakant pasirašyti Statybos užbaigimo aktą, pasinaudoti 25 punkte numatyta teise pasirašyti Statybos užbaigimo aktą ir be vieno iš komisijos narių parašo.
Teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus bei neteisingai aiškino teisės normas, reglamentuojančias apelianto patirtos žalos dydį ir priežastinį ryšį. Spręsdamas klausimą dėl apelianto patirtų nuostolių dydžio ir priežastinio ryšio teismas nepagrįstai sutapatino UAB „Lit-invest“ ir UAB „Ecoil“ sudarytos Sutarties pažeidimą dėl kurio UAB „Ecoil“ pateikė pretenziją ir UAB „Lit-invest“ reikalavimus valstybei, dėl to, kad įvykdžius STR „Statybos užbaigimas“ nurodytas pareigas laiku nebuvo išduotas Statybos užbaigimo aktas. LVAT 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A822-893/2010 panaikinus 2006 m. gruodžio 11 d. statinio (Degalinės) pripažinimo tinkamu naudoti aktą apelianto įsipareigojimai UAB „Ecoil“ pagal Sutartį buvo pažeisti. Apeliantas atliko visus veiksmus, kuriuos jis privalėjo atlikti tam, kad būtų išduotas naujas Statybos užbaigimo aktas. Teismas nepagrįstai patirtų nuostolių dydį, neteisėtų veiksmų faktą ir priežastinį ryšį susiejo su UAB „Ecoil“ pateikta 2011 m. liepos 1 d. pretenzija, nes ji svarbi sprendžiant tik UAB „Lit-invest“ ir UAB „Ecoil“ sutartinius santykius. Teismas turėjo vertinti UAB „Lit-invest“ atliktus veiksmus statybos užbaigimo aktui gauti ir STR „Statybos užbaigimas“ numatytų terminų pažeidimą
Teismas nepagrįstai nustatė, kad tarp valstybės institucijų neveikimo ir apelianto patirtos žalos nėra priežastinio ryšio. Sprendime nurodoma, jog apeliantas trečiajam suinteresuotam asmeniui nenurodė priežasčių, kodėl po akto panaikinimo iki Pretenzijos pateikimo, dar nebuvo kreipęsis į atsakovą dėl akto išdavimo. Su tokiu teismo vertinimu negalima sutikti, nes prašoma atlyginti žalą dėl neteisėto VEI neveikimo už laikotarpį nuo 2011 m. spalio 17 d. iki 2011 m. vasario 8 d. Apeliantas pripažįsta, jog jis pats yra atsakingas už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą iki 2011 m. spalio 17 d., todėl atlyginti žalą už šį laikotarpį skunde nebuvo prašoma. Tarp apelianto negautų pajamų laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 17 d. iki 2011 m. vasario 8 d. ir neteisėto VEI neveikimo yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes apeliantas 2011 m. spalio 17 d. buvo atlikęs visus nuo jo priklausančius veiksmus, norint gauti statybos užbaigimo aktą, tačiau VEI, neturėdama teisėto pagrindo šio akto nepasirašė. Taigi jei nebūtų VEI ir VTPSI neteisėtų veiksmų, t. y. delsimo atlikti joms įstatymuose numatytas funkcijas dėl naujo statybos užbaigimo akto pasirašymo, Sutarties pažeidimas būtų pasibaigęs ir už minėtą laikotarpį UAB „Ecoil“ būtų sumokėjusi apeliantui 235 950 Lt nuomos mokesčio.
3. Sprendime nepagrįstai nurodoma, jog apeliantas VEI pateikė ne visus dokumentus, reikalingus statybos užbaigimo akto pasirašymui. Šiuo atveju teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog išduodant 2006 m. gruodžio 11 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą VEI Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymos nereikalavo, o teisinis reglamentavimas šiuo klausimu nepasikeitė. Atsakovų ir teismo nurodomos priežastys yra visiškai nepagrįstos ir neatleidžia VEI nuo pareigos pasirašyti Degalinės su plovykla komplekso be suskystintu dujų rezervuaro statybos užbaigimo aktą. VEI savo sprendimais jau yra pripažinusi, jog nėra pagrindo atsisakyti išduoti statybos užbaigimo aktą savarankiškiems bei funkciškai nuo Suskystintų dujų modulio atskirtiems statiniams, todėl nebuvo jokio pagrindo atsisakyti pasirašyti Statybos užbaigimo aktą. Teisminiai procesai, inicijuoti apelianto, siekiant apginti pažeistas jo teises, negali būti priežastimi, kuri VEI atleidžia nuo tiesioginių šios institucijos pareigų vykdymo.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas VEI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (IV t., b. l. 20–32) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovas iš esmės pakartojo atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui pateiktą poziciją. Nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
1. Būtinybė turėti energetikos įrenginio techninės būklės aktą–pažymą yra numatyta galiojančiuose teisės aktuose (STR „Statybos užbaigimas“ 12 p., 3 priedo 16 p.), tiek yra pripažįstama statybos užbaigimą kontroliuojančios ir vedančiosios institucijos (šiuo atveju VTPSI). Pats pareiškėjas savo apeliaciniame skunde nurodo ir neneigia aplinkybės, kad aktas–pažyma degalinės skysto kuro 49 kub. m rezervuarui su kolonėlėmis buvo išduota tik 2011 m. lapkričio 11 d., todėl teismas pagrįstai sprendė, kad statybos užbaigimas užtruko dėl paties apelianto veiksmų.
2. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad tik po oficialaus VTPSI paklausimo VEI viršininkas 2011 m. spalio 18 d. raštu informavo, jog R. V. tariamai nebuvo gavęs informacijos ir per mėnesį laiko (nuo 2011 m. rugsėjo 12 d. prašymo išduoti statybos užbaigimo aktą ir 2011 m. rugsėjo 14 d. potvarkio priėmimo) su Bendrovės pateiktais dokumentais nesusipažino. VEI, kaip viena iš statybos užbaigimo procese dalyvaujančių institucijų, informaciją apie Degalinės statybos užbaigimą gavo tik 2011 m. spalio 13 d., kai VTPSI informavo apie statybos užbaigimo komisijos posėdį.
3. VEI nėra ir negali būti atsakinga už tai, kad pareiškėjui 2011 m. rugsėjį kreipusis dėl Degalinės statybos užbaigimo nebuvo gauti visi reikiami dokumentai, reikalingi įforminti statybos užbaigimo procedūrą. Po akto–pažymos išdavimo 2011 m. lapkričio 11 d., VEI nebuvo gavusi jokių dokumentų/raštų/pranešimų apie pakartotinį statybos užbaigimo įforminimą, statybos užbaigimo komisijos posėdį ar pan., o VEI teisės aktai nenumato pareigos ar teisės organizuoti statybos užbaigimo procedūras ir pasirašyti statybos užbaigimo aktą.
4. Šioje byloje nagrinėjamas klausimas dėl Degalinės statybos užbaigimo yra susijęs su VEI 2011 m. lapkričio 11 d. išduota pažyma Nr. 12.2.ĮP-4567 dėl skysto kuro 49 kub. m rezervuarų su kolonėlėmis ir būtent šios pažymos, kaip privalomojo gauti dokumento, pareiškėjas dar nebuvo gavęs, o teisminiai procesai vyko dėl akto-pažymos Nr. 767, kuri buvo išduota dėl suskystintų dujų įrenginių (Tiekimo sistemų, dujas naudojančių įrenginių ir prietaisų).
5. Pareiškėjas savo reikalavimus dėl žalos ir jos atlyginimo kildina išimtinai iš sutartinių teisinių santykių, susiklosčiusių tarp pareiškėjo ir UAB „Ecoil“. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jo sutartiniai įsipareigojimai prieš UAB „Ecoil“ buvo pažeisti panaikinus Degalinės pripažinimo tinkama naudoti aktą (administracinė byla Nr. A822-893/2010), VEI neturėjo ir negalėjo daryti įtakos dviejų privačių subjektų, kurie yra galimai susiję ūkio subjektai, nustatant sutartinius įsipareigojimus, jų vykdymą ir pan. Tarp šalių sudarytos nuomos sutarties nuostatos ar šalių veiksmai ar priimti sprendimai viena kitos atžvilgiu negalėjo būti nulemti VEI veiksmų ar neveikimo. Nėra pagrindo teigti, kad VEI neatliko kokių nors veiksmų, kuriuos privalo atlikti pagal teisės aktus ar komisijos pirmininko nurodymus, nes jokie teisės aktai nenumato, kad VEI turi raginti ūkio subjektą tęsti ar vykdyti statybos užbaigimo procedūras, kreiptis į komisijos pirmininką dėl kokių nors sprendimų priėmimo, ar išduoti dokumentus savo iniciatyva. Pažymėtina, kad VEI 2012 m. sausio 31 d. pirmą kartą gavusi visą reikiamą dokumentaciją ir statybos užbaigimo aktą, 2012 m. vasario 2 d. pasirašė statybos užbaigimo akte ir VEI nėra žinoma, kodėl statybos užbaigimo aktas galutinai buvo pasirašytas 2012 m. vasario 14 d.
6. UAB „Ecoil“, kaip nuomininkui, nebuvo apribota galimybė naudotis išnuomotu objektu ir Degalinėje buvo vykdoma veikla, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti iš valstybės tariamai patirtus nuostolius yra nepagrįstas. Klausimas dėl nuomos mokesčio galimo nemokėjimo turėtų būti sprendžiamas tarp pareiškėjo ir UAB „Ecoil“, bet ne reikalaujant priteisti negautą mokestį iš valstybės. Net ir tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad pareiškėjas negavo Nuomos sutarties mokesčio pagal su UAB „Ecoil“ sudarytą Nuomos sutartį, priežastinis ryšys tarp tokių dviejų privačių subjektų susiklosčiusių santykių nėra nulemtas VEI veiksmų. Nuomos mokesčio mokėjimo sustabdymas yra siejamas su 2011 m. liepos mėnesiu, tuo tarpu pareiškėjas dėl statybos užbaigimo į VTPSI kreipėsi 2011 m. rugsėjo 12 d. Taigi Pretenzija pareiškėjui buvo pateikta dar iki Degalinės statybos užbaigimo procedūros pradėjimo 2011 metais, todėl tariamai neteisėti veiksmai atlikti vėliau nei atsirado tokių veiksmų pasekmės.
7. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą Nr. A502-170/2012 pagal pareiškėjo skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimo dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus – tai yra dėl Degalinės ir jos priklausinių išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro bei įpareigojimo VĮ Registrų centro Vilniaus filialui atkurti šių statinių Nekilnojamojo turto registro įrašus. Minėtoje byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis yra priimta 2012 m. vasario 10 d., todėl teigti, kad būtent dėl VEI ar VEI pareigūnų veiksmų atsirado tariama žala dėl negalėjimo įregistruoti statinius yra nepagrįsta.
8. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes yra akivaizdu, kad ne tik neteisėti veiksmai, bet ir žalos atsiradimo faktas ir jos pagrindimas nebuvo įrodytas, todėl ir dėl šių priežasčių civilinė atsakomybė negali būti taikoma.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (IV t., b. l. 34–38) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir padarytomis išvadomis. Pažymi, kad apeliantas nepagrįstai nurodo, kad Inspekcija (komisijos pirmininkas) statybos užbaigimo aktą turėjo pasirašyti net ir esant aiškiam institucijos, tikrinančios, ar energetikos objektas neprieštarauja norminių teisės aktų reikalavimams bei energetikos įrenginių gamintojų įrengimo instrukcijoms ir pan., akto nepritarimui, tokiu būdu viršydama savo kompetencijos ribas. Nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, kad Komisijos pirmininkas privalėjo apeliantą informuoti, jeigu nebuvo pateikti visi būtini statybos užbaigimo procedūrai dokumentai. STR „Statybos užbaigimas“ nuostatos, reglamentuojančios prašymų išduoti statybos užbaigimo aktą pateikimo ir priėmimo stadiją įtvirtina tik institucijos pareigą užregistravus prašymą patikrinti, ar su juo pateikti visi privalomi dokumentai (13, 14 punktai). Tačiau nėra įtvirtinta pareiga tikrinti pateikiamų dokumentų turinį, jų atitikimą nustatytiems reikalavimams. Šie veiksmai yra atliekami jau Komisijai vykdant statybos užbaigimo procedūras (22 punktas). Apeliantas nepateikė pagrįstų paaiškinimų kaip galėjo pasireikšti statybos užbaigimo komisijos darbo nekoordinavimas ar netinkamas koordinavimas, kuris tariamai nulėmė statybos užbaigimo akto nepasirašymą (atsisakymą j į pasirašyti).
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ecoil“ atsiliepime į apeliacinį skundą (IV t., b. l. 14–18) iš esmės palaiko apeliacinio skundo reikalavimus ir prašo juos tenkinti remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėto Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos neveikimo, dėl kurio pareiškėjas negalėjo užregistruoti Nekilnojamojo turto registre jam nuosavybės teise priklausančių statinių, o turto nuomininkas UAB „Ecoil“ atsisakė mokėti nuomos mokestį pagal 2006 m. birželio 15 d. sudarytą Nuomos sutartį Nr. ECL-03-01-2006.
Bendrai valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą, tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog statybos užbaigimo akto pasirašymas užtruko dėl paties pareiškėjo neteisėtų veiksmų, kadangi susidariusioje situacijoje VEI ir Statybos inspekcija nevykdė joms pavestų funkcijų. Teigia, kad teismas nepagrįstai nustatė, kad tarp valstybės institucijų neveikimo ir pareiškėjo patirtos žalos nėra priežastinio ryšio.
Pažymėtina, kad šis ginčas buvo nagrinėtas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, kuris 2012 m. gruodžio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-3081/2012 (III t., b. l. 2–14) grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, remiantis tuo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 21 d. sprendime neatskleidė ginčo esmės, nenustatė visų reikšmingų aplinkybių, susijusių su byloje prašoma priteisti žala, jos dydžiu, priežastiniu ryšiu tarp VEI ir Statybos inspekcijos neveikimo ir pareiškėjo nurodomos patirtos žalos. Be to, šioje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad tiek VEI, tiek Statybos inspekcija veikė pažeisdamos įstatymuose numatytas procedūras, terminus ir dėl nepateisinamų priežasčių delsė pasirašyti Degalinės statybos užbaigimo aktą. Tačiau atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas žalą kildino tik iš VEI atstovo neveikimo, sprendė, jog pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus ir įvertinęs kilusio ginčo pobūdį, pasiūlyti apeliantui byloje patikslinti atsakovą (atsakovus) bei reikalavimus.
Pažymėtina, kad minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-3081/2012 padarytos išvados teismui prejudicinės galios neturi, kadangi ja Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimas buvo panaikintas ir byla grąžinta nagrinėti iš naujo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad po to, kai buvo priimta ši Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, pareiškėjas patikslino savo skundą (III t., b. l. 63–73), nurodydamas, kad patirtą žalą kildina tiek iš VEI, tiek iš Statybos inspekcijos neveikimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo ir vertindamas pareiškėjo prašomos priteisti žalos pagrįstumą, turėjo atsižvelgti į VEI ir Statybos inspekcijos veiksmus (neveikimą) laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 17 d. iki 2012 m. vasario 14 d., iki buvo išduotas leidimas.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, skundžiamu 2013 m. balandžio 22 d. sprendimu (III t., b. l. 179–189) vertino pareiškėjo nurodytą patirtą žalą ir jos priežastinį ryšį su atsakovo atstovų veiksmais. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas savo reikalavimus dėl žalos atlyginimo kildino iš UAB „Ecoil“ 2011 m. liepos 1 d. pretenzijos, pareikštos pareiškėjui, kuria UAB „Ecoil“ pareikalavo kuo skubiau pateikti nuomojamos degalinės statybos užbaigimo aktą, o kol šis aktas nebus pateiktas, atsisakė mokėti nuomos mokestį pagal sudarytą nuomos sutartį, o patirtą žalą bei negautas pajamas reikalaus atlyginti teisės aktų nustatyta tvarka (I t., b. l. 184–185).
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pirmiausia atkreipia dėmesį, jog nors ši UAB „Ecoil“ pretenzija buvo pateikta dar tuo metu, kai pareiškėjas net nebuvo kreipęsis dėl statybos užbaigimo akto surašymo į Statybos inspekciją, tačiau tai nepanaikina pareiškėjo teisės prašyti žalos atlyginimo už atsakovo atstovų neveikimą. Kaip kad yra nurodęs pareiškėjas apeliaciniame skunde, jis prašė žalos atlyginimo dėl atsakovo atstovų neveikimo tik nuo 2011 m. spalio 17 d., tuo tarpu už laikotarpį iki to, pareiškėjas pats yra atsakingas už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Taigi, pareiškėjo patirti nuostoliai iki 2011 m. spalio 17 d. nėra susiję su nagrinėjama byla. Todėl vis tiek turi būti vertinamas laikotarpis nuo 2011 m. spalio 17 d. iki 2012 m. vasario 14 d., t. y. nuo tada, kai pareiškėjas pateikė prašymą išduoti statybos užbaigimo aktą, iki tada, kai jis buvo išduotas, sprendžiant, ar egzistavo atsakovo atstovų neteisėti veiksmai ir jų priežastinis ryšys su pareiškėjo nurodyta patirta žala.
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad degalinės su plovykla be suskystintų dujų rezervuaro statybos užbaigimo aktas per įstatyme numatytą terminą negalėjo būti surašytas dėl objektyvių priežasčių, kurių buvimas taip pat susijęs ir su paties pareiškėjo elgesiu rūpinantis, kad būtų pateikti visi procedūrai reikalingi dokumentai. Tokia išvada padaryta remiantis tuo, kad pareiškėjas dėl Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymos Nr. 12.2.ĮP-4567 išdavimo su R. V. bendravo tik nuo 2011 m. lapkričio 9 d. ir ją gavo tik 2011 m. lapkričio 11 d.
Pažymėtina, kad STR 1.11.01:2002 2 priede nurodyta, jog pažyma apie potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės patikrinimą yra vienas iš dokumentų, kuriuos privaloma pateikti kartu su prašymu išduoti statybos užbaigimo aktą. Taigi, pripažintina, kad pareiškėjas, inicijavęs tokios pažymos gavimą tik nuo 2011 m. lapkričio 9 d., pats turėjo įtakos, jog iki tol statybos užbaigimo aktas jam nebuvo išduotas. STR 1.11.01:2002 13, 14 punktai nustato, kad trūkstant privalomų pateikti dokumentų, prašymą padavęs asmuo apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo dienos informuojamas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netyrė, ar pareiškėjas buvo informuotas apie tai, kad trūksta pažymos apie potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės patikrinimą. Pažymėtina, kad Statybos inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad pareiškėjas su prašymu išduoti statybos aktą buvo pateikęs VEI 2006 m. liepos 1 d. išduotą dujų įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą–pažymą Nr. 767, dėl kurios tuo metu vyko teisminis ginčas. Tam, kad būtų išduotas šiuo atveju prašomas statybos užbaigimo aktas, susijęs su degaline su plovykla be suskystintų dujų rezervuaro, turėjo būti pateikta nauja techninės būklės patikrinimo pažyma. Tačiau net ir sutinkant su Statybos inspekcijos atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyta pozicija, jog STR 1.11.01:2002 13, 14 punktai nenustato pareigos tikrinti pateiktų dokumentų turinį, tokiu atveju pareiškėjo pateiktos dujų įrenginių techninės būklės patikrinimo akto–pažymos Nr. 767 atitiktis reikalavimams turėjo būti tikrinama statybos užbaigimo procedūrų metu (STR 1.11.01:2002 22 punktas). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino, ar atsakovo atstovų veiksmai atitiko STR 1.11.01:2002 nustatytą procedūrą, kai pateikti dokumentai neatitinka reikalavimų.
Be to, pastebėtina, kad VEI tiek atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui, tiek ir atsiliepime į apeliacinį skundą tvirtina, kad visa projektinė dokumentacija jai buvo pateikta tik 2011 m. spalio 26 d., dėl ko tik 2011 m. lapkričio 9 d. pateikė poziciją dėl Degalinės statybos užbaigimo. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas nevertino VEI ir Statybos inspekcijos veiksmų STR 1.11.01:2002 17 punkto kontekste, kuriame numatyta, jog Komisijos nariams Inspekcija suteikia prieigą prie visos su Prašymu pateiktos dokumentacijos nuo šios dokumentacijos paskelbimo IS „Infostatyba“ dienos. Jei dokumentacija paskelbta Inspekcijos dokumentų valdymo informacinėje sistemoje, Komisijos nario prašymu (el. paštu, telefonu, kt.) Komisijos pirmininkas pateikia šią dokumentaciją atskiru susitarimu su Komisijos nariu. Taigi, nebuvo įvertinta, ar tai, jog VEI iš karto neturėjo visų aktualių dokumentų, nebuvo nulemta Statybos inspekcijos ir/ar VEI neveikimo.
Negana to, kaip minėta, pareiškėjas patikslinęs skundą nurodė, jog patirtą žalą kildina tiek iš VEI, tiek iš Statybos inspekcijos neveikimo laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 17 d. iki 2012 m. vasario 14 d. Pareiškėjo pozicija dėl atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų trukmės nebuvo visiškai tiksli: skunde nurodė, jog atsakovo atstovai neveikė nuo 2011 m. spalio 17 d. iki 2012 m. vasario 14 d., pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad neveikė nuo 2011 m. spalio 22 d. ir iki 2012 m. vasario 14 d., apeliaciniame skunde – nuo 2011 m. spalio 17 d. iki 2012 m. vasario 8 d. Bet kokiu atveju, turėjo būti vertinamas VEI ir Statybos inspekcijos veiksmų (neveikimo) atitiktis teisės aktų reikalavimams (pirmiausia – STR 1.11.01:2002) ir 2012 m. vasario mėnesio. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino, kad iki 2011 m. lapkričio 11 d. pareiškėjui laiku nebuvo išduotas statybos užbaigimo aktas dėl objektyvių priežasčių, susijusių ir su paties pareiškėjo elgesiu. Vis dėlto, degalinės su plovykla be suskystintų dujų rezervuaro statybos užbaigimo aktas buvo pasirašytas tik 2012 m. vasario 14 d. (I t., b. l. 167–172, II t., b. l. 58–60). Taigi, taip pat turėjo būti nustatyta, ar iki šios datos atsakovo atstovų elgesys atitiko STR 1.11.01:2002 ir kitais teisės aktais nustatytas procedūras ir ar tai neturėjo reikšmės dalies pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimui. Tuo tarpu skundžiamame Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime dėl laikotarpio nuo 2011 m. lapkričio 11 d. iki 2012 m. vasario 14 d. iš viso nėra pasisakyta. Taigi, turėjo būti įvertinta, ar tai, kad statybos užbaigimo aktas pasirašytas tik 2012 m. vasario 14 d. nebuvo nulemtas atsakovo atstovų veiksmų, neatitinkančių teisės aktų reikalavimų, bei ar tai neturėjo įtakos pareiškėjo nurodytai žalai.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė visų reikšmingų aplinkybių, susijusių su VEI ir Statybos inspekcijos veiksmų (neveikimo) atitikimu STR 1.11.01:2002 reikalavimams, ir priežastiniu ryšiu su pareiškėjo nurodyta patirta žala. Apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Pažymėtina, kad vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė visų reikšmingų bylos faktinių aplinkybių, nepateikė jų teisinio vertinimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 140 straipsnio 4 dalis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lit-invest“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Anatolijus Baranovas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Skirgailė Žalimienė