AS-552-681-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS552-681/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00147-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 69.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. N. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. N. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 6 d. įsakymą Nr. 20VĮ-(14.20.2.)-1667 „Dėl Marijampolės savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės, miško sklypų ribų patvirtinimo“ dalyje, kuria R. N. buvo suprojektuotas namų valdos žemės sklypas (projektinis Nr. 600).

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens R. N. atstovas teismui pateikė prašymą šią administracinę bylą sustabdyti iki Marijampolės rajono apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1882-374/2014. Atsakovo atstovė iš esmės neprieštaravo šios administracinės bylos sustabdymui ir pritarė trečiojo suinteresuoto asmens atstovo argumentams. Pareiškėja ir jos atstovas teismo prašė netenkinti pareikšto prašymo, nes administracinės bylos stabdyti nėra pagrindo.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 28 d. nutartimi sustabdė administracinę bylą Nr. Ik-2365-554/2014 pagal pareiškėjos A. N. skundą atsakovui Tarnybai dėl 2013 m. rugsėjo 6 d. administracinio akto Nr. 20VĮ-(14.20.2)-1667 panaikinimo dalyje iki Marijampolės rajono apylinkės teisme įsiteisės baigiamasis procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1882-374/2014.

Teismas pagal teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis (Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1882-374/2014) nustatė, jog 2014 m. balandžio 9 d. Marijampolės rajono apylinkės teisme buvo priimtas R. N. ieškinys atsakovui Tarnybai, kuriuo bendrosios kompetencijos teismo prašoma pripažinti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį tarp R. N. ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Marijampolės rajono valdybos, dėl 0,597 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Marijampolės rajono savivaldybėje, sudaryta ir galiojančia. Ieškovas procesiniame dokumente argumentuoja, kad minėta sutartis iš esmės buvo sudaryta dar 1993 metais.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 99 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, 57 straipsniu ir pažymėjo, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja prašo dalyje panaikinti 2013 m. rugsėjo 6 d. individualų administracinį aktą, kuriuo buvo suformuotas (suteiktas) žemės sklypas R. N.. Marijampolės rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje R. N. siekia įrodyti, kad minėtą žemės sklypą iš valstybės pirkimo–pardavimo būdu įgijo dar 1993 metais. Teismas konstatavo, kad, siekiant užtikrinti objektyvų ir visapusišką Kauno apygardos administracinio teismo bylos išnagrinėjimą, būtina sulaukti galutinio procesinio sprendimo paminėtoje Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje, kurioje vertinamos aplinkybės betarpiškai susijusios su to paties ginčo žemės sklypo įgijimo (tik daug anksčiau negu buvo priimtas ginčijamas administracinis aktas) teisėtumu. Teismas, sistemiškai aiškindamas ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies, 81, 86 straipsnių nuostatas, darė išvadą, jog, prieš priimdamas sprendimą byloje, teismas privalo imtis protingų ir teisėtų priemonių, kad būtų išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Priimdamas sprendimą byloje, teismas privalo įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Teismas konstatavo, kad yra pakankamas procesinis pagrindas palaukti, kol paaiškės (bus patvirtintos įsiteisėjusiu teismo sprendimu) juridinę reikšmę turinčios aplinkybės dėl žemės sklypo įgijimo būdo ir laiko, kurios objektyviai turės reikšmės sprendimui šioje administracinėje byloje. Teismas darė išvadą, kad tai patvirtina, jog tarp administracinės bylos Nr. Ik-2365-554/2014 bei Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-1882-374/2014 egzistuoja tiesioginis prejudicinis ryšys ir todėl apygardos administracinis teismas privalo sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą (ABTĮ 57 str.).

III. Pareiškėja A. N. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti.

Pareiškėja nurodo faktines aplinkybes, remiasi Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 3 punktu, pažymi, kad žemės sklypas, dėl kurio R. N. teigia, jog buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre. Tam, kad jis būtų įregistruotas, visų pirma, jis turi būti suprojektuotas patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Žemės įstatymo ir Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio ir ribų. Pareiškėja daro išvadą, kad nėra paties objekto, įregistruoto Nekilnojamojo turto kadastre, dėl kurio gali būti sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis. Pareiškėjos manymu, priešingai nei nurodė teismas, 2013 m. rugsėjo 6 d. priimto administracinio akto teisėtumas turės bendrosios kompetencijos teismui tiesioginį prejudicinį ryšį svarstant žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties patvirtinimui, kadangi pripažinus 2013 m. rugsėjo 6 d. priimtą administracinį aktą, civilinis ieškinys taps neįmanomu. Pareiškėja nurodo, kad R. N. yra pripažinęs faktą, jog žemės sklypas prie jo nuosavybės teise valdomų statinių yra nesuformuotas patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Žemės įstatymo ir Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose, t. y. nėra paties sandorio objekto, kurio nesant negali būti sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis. Pareiškėjos manymu, nusprendus, kad 2013 m. rugsėjo 6 d. priimtas administracinis aktas yra teisėtas, civilinė byla nebeteks prasmės.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas remiasi ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 99 straipsnio 2 punktu, atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-406/2009. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad panaikinus viešojo administravimo aktą, ginčo objektas, žemės sklypas, civilinėje byloje išnyktų, taigi išnyktų ir pats ginčas. Atsakovas pažymi, kad R. N. siekia įrodyti, jog minėtą žemės sklypą iš valstybės pirkimo–pardavimo būdu įgijo dar 1993 metais, t. y. žemės sklypo ribos buvo patvirtintos žemės sklypo įsigijimo metu, o ne 2013 m. priėmus šioje byloje prašomą panaikinti administracinį aktą. Atsakovo manymu, sprendžiant ginčą šioje administracinėje byloje, aplinkybės dėl žemės sklypo įsigijimo būdo ir laiko objektyviai turės reikšmės sprendimui šioje administracinėje byloje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria administracinė byla sustabdyta iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas Marijampolės rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje (ABTĮ 98 str. 1 d. 3 p.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog teismas sustabdo administracinę bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Negalėjimas išnagrinėti administracinės bylos tol, kol nebus išnagrinėta kita byla, iš esmės reiškia, jog bylą nagrinėjančiam teismui yra reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinėjami kitoje byloje, ir tų faktų pats teismas negali nustatyti. Be to, šie faktai turi turėti prejudicinį ryšį su nagrinėjama byla.

Šiuo atveju pareiškėja kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 6 d. įsakymo Nr. 20VĮ-(14.20.2.)-1667 dalį, kuria R. N. buvo suprojektuotas namų valdos žemės sklypas. Vienas iš ginčijamo įsakymo pagrindų buvo tai, kad R. N. teisėtai naudojasi būtent tokiu žemės sklypu. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Marijampolės rajono apylinkės teisme nagrinėjamas R. N. ieškinys atsakovui Tarnybai, kuriuo prašoma pripažinti 1993 metais sudarytą valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį tarp R. N. ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Marijampolės rajono valdybos, dėl 0,597 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Marijampolės rajono savivaldybėje, sudaryta ir galiojančia, t.y. siekiama įrodyti žemės sklypo naudojimo teisėtumą.

Tiek nagrinėjama administracinė byla, tiek civilinė byla yra susijusios su to paties ginčo žemės sklypo įgijimo teisėtumu. Marijampolės rajono apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje konstatavus, kad R. N. ginčo žemės sklypą įgijo 1993 metais, tokia aplinkybė, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, turės tiesioginį prejudicinį ryšį vertinant šioje administracinėje byloje skundžiamo Tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjo įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl, siekiant užtikrinti objektyvų ir visapusišką šios administracinės bylos išnagrinėjimą, pirmiausia būtina sulaukti galutinio teismo procesinio sprendimo su tuo pačiu žemės sklypu susijusioje civilinėje byloje. Pažymėtina, kad pareiškėjos atskirojo skundo argumentai dėl žemės sklypo įregistravimo galėtų turėti reikšmės bendrosios kompetencijos teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1882-374/2014. Nagrinėjamu atveju sprendžiant administracinės bylos sustabdymo būtinumo klausimą tokie pareiškėjos argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos administracinis teismas šią administracinę bylą, vadovaudamasis ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, sustabdė pagrįstai, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir jos panaikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. N. atskirojo skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas