A-753-442/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-753-442/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00845-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.2; 71

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro skundą atsakovui O. B. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir KRATC) su prašymu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 757 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Prašyme nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80, pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (toliau – ir Vietinės rinkliavos nuostatai), kuriuose nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas KRATC, o Klaipėdos savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu KRATC suteikta teisė organizuoti ir vykdyti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą iš Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų. Rinkliavos objektas siejamas su teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) tam tikrą teisę, o ne gauti paslaugas, privalo sumokėti vietinę rinkliavą. Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos imperatyviai nustato, jog atliekų turėtojas, perduodamas atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas. Pažymėjo, kad Klaipėdos savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintuose nuostatuose nustatyta, jog vietinės rinkliavos dydis konkrečiam mokėtojui siejamas ne su atliekų turėtojo faktiškai sukauptomis atliekomis, bet su jo turimu nekilnojamuoju turtu, jo dydžiu ir naudojimo paskirtimi. Nurodė, kad atsakovas nėra sumokėjęs 1 757 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą už turto objektą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą paskaičiuota pagal valdomo turto plotą ir pagrindinę tikslinę objekto naudojimo paskirtį.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimu pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo O. B. 1 431,50 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalimi, Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1–2 punktais, Vietinės rinkliavos nuostatų 3 punktu, V skyriaus ir 1 priedo normomis, konstatavo, jog vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas nurodė, jog vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu. Rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Remdamasis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu teismas nustatė, kad atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje nuo 1998 m. sausio 28 d. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, todėl jis pagal Vietinės rinkliavos nuostatus yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Remdamasis pažyma apie įsiskolinimą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-1540 taip pat nustatė, kad turto objektas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. apmokestintas 1 757 Lt suma. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše minimų patalpų paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatas), todėl atsakovą apmokestinant vietine rinkliava pritaikytas gyvenamosios paskirties pastatams (vienbutis gyvenamasis namas) taikomas tarifas. Atsakovui turto buvimo vietos adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, siųstas mokėjimo pranešimas dėl 1 757 Lt įsiskolinimo. Mokėtina vietinė rinkliava apskaičiuota pagal Vietinės rinkliavos nuostatų 1 priedo 1 punktu apibrėžto pastato (vieno buto gyvenamasis namas – pastatas) nustatytą metinę rinkliavą. Duomenų, kad atsakovas nustatyta tvarka kreipėsi dėl metinės vietinės rinkliavos (nulinės) už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo ir būtų atleistas nuo rinkliavos mokėjimo, nėra.

Pažymėjo, jog remiantis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 107 straipsnio 1–3 dalimis, atsižvelgus į tai, kad atsakovas vietinės rinkliavos nesumokėjo, nors už 2008 m. turėjo sumokėti vėliausiai iki 2009 m. sausio 15 d., už 2009 m. pirmąjį ketvirtį – iki 2009 m kovo 1 d., už 2009 m. antrąjį ketvirtį – iki 2009 m. gegužės 1 d., teisė priverstinai išieškoti šį mokestį pareiškėjui atsirado jau 2009 m. sausio 16 d. (už 2008 metus), 2009 m. kovo 2 d. (už 2009 metų pirmąjį ketvirtį), 2009 m. gegužės 2 d. (už 2009 metų antrąjį ketvirtį), o penkerių metų terminas, nustatytas MAĮ, baigėsi atitinkamai 2014 m. sausio 16 d., kovo 2 d. bei gegužės 2 d. Kreipimasis į teismą laikytinas priverstinio skolos išieškojimo procedūros pradžia. Konstatavo, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2014 m. rugpjūčio 4 d., todėl vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d. yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas prašymą šioje dalyje atmetė ir priteisė vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

III. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo O. B. pareiškėjo naudai 1 757 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. Mokestiniai teisiniai santykiai negali būti lyginami su rinkliaviniais teisiniais santykiais, dėl skirtingo objekto, subjektų ir teisinio reglamentavimo. Vietinės rinkliavos nėra nurodytos, kaip vienas iš mokesčių (MAĮ 13 str.), kuriems taikomas minėtas įstatymas, be to mokestinio santykio subjektai, pagal MAĮ 2 straipsnio 13 dalį yra valstybės įstaiga ar institucija, mokesčių administratoriai, administruojantys 13 straipsnyje išvardytus mokesčius. Vietinės rinkliavos mokėtojas taip pat negali būti tapatinamas su mokesčių mokėtoju MAĮ prasme.

2. Ginčo teisinį santykį reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kuris tiksliai apibrėžia valstybės rinkliavą ir vietinę rinkliavą. Be to, vietinių rinkliavų nustatymas yra savarankiška savivaldybių funkcija (Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taigi tik savivaldybės kompetencija yra atleisi vietinės rinkliavos mokėtojus nuo mokėjimo.

3. Byloje netaikytinas MAĮ ir jame nustatytas senaties terminas. Senaties terminas turėtų būti nustatytas 2007 m. kovo 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės sprendimu Nr. T2-80 patvirtintuose Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatuose, kadangi to nėra padaryta, taikytinas Civilinio kodekso 1.125 straipsnyje įtvirtintas bendrasis 10 metų senaties terminas. Be to, atsakovas šioje byloje nereiškė reikalavimo dėl senaties termino taikymo.

4. Teismas neteisingai aiškino MAĮ 107 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl penkerių metų senaties termino skaičiavimo. Administracinių teismų praktikoje konstatuota, jog senaties terminas yra nukreiptas į jau patvirtinto mokesčio išieškojimo laikotarpį. Kol vyksta mokestinis ginčas šis terminas netaikomas ir neskaičiuojamas, nes mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties termino eiga tuo metu dar nėra prasidėjusi. Šis terminas prasidės, jei teismas priims mokesčio mokėtojui nepalankų galutinį baigiamąjį aktą, o ne nuo teisės kreiptis į teismą dėl priverstinio vietinės rinkliavos išieškojimo atsiradimo dienos.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2015 m. kovo 26 d. gautas pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro pareiškimas, kuriame pareiškėjas nurodo, jog atsisako nuo reikalavimų (prašymo) dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovo B. O. ir prašo administracinę bylą Nr. I-1412-162/2014 nutraukti bei panaikinti šioje administracinėje byloje priimtą Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas B. O. sumokėjo vietinės rinkliavos įsiskolinimą, taip pat kad pareiškėjui yra žinomos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 102 straipsnio 3 dalyje nustatytos bylos nutraukimo pasekmės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Bylos nagrinėjimas atnaujintinas, skundo atsisakymas priimtinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir administracinė byla nutrauktina.

Pareiškėjo teisė administracinėje byloje atsisakyti teismui paduoto skundo yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 52 straipsnyje, pagal kurį pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. ABTĮ 101 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo), išskyrus šio įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 2 dalį teismas gali nepriimti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų (prokurorų, administravimo subjektų, valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų, kurie kreipiasi į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai) paduoto pareiškimo atsisakymo, jeigu tai prieštarauja įstatymui ar viešajam interesui arba pažeidžia kieno nors teises ar įstatymų saugomus interesus.

Aptartos ABTĮ normos skirtos administracinei bylai nagrinėti pirmosios instancijos teisme, tačiau pagal ABTĮ 133 straipsnį šios taisyklės yra taikomos ir apeliaciniame procese. Taigi apeliacinės instancijos teismas, gavęs pareiškėjo skundo atsisakymą, gali nutraukti bylą pagal ABTĮ 101 straipsnio 3 punktą. Jei toks procesinis veiksmas atliekamas administracinę bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies 5 punktas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2993/2011; 2014 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-657/2014). Tokiu atveju, pareiškėjui atsisakius skundo, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą nutraukus, pareiškėjo apeliacinio skundo nagrinėjimas netenka prasmės, todėl jis nenagrinėjamas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo pateiktas atsisakymas nuo skundo atitinka ABTĮ reikalavimus, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Pareiškėjas nurodė, jog jam žinomos skundo atsisakymo ir administracinės bylos nutraukimo pasekmės, nurodytos ABTĮ 102 straipsnio 3 dalyje. Taigi kliūčių, dėl kurių pareiškėjo skundo atsisakymas negalėtų būti priimtas, nėra, todėl teisėjų kolegija pareiškėjo skundo atsisakymą priima, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimą naikina, o administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro skundą nutraukia.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo101 straipsnio 3 punktu, 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atnaujinti administracinės bylos nagrinėjimą iš esmės.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro skundo atsisakymą priimti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimą panaikinti.

Administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro skundą atsakovui O. B. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo nutraukti pareiškėjui atsisakius skundo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys