R-28-556/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. R-28-556/2015

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00034-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Ingai Grišutinienei,

dalyvaujant pareiškėjui G. S.,

atsakovo atstovui Rokui Stabingiui,

trečiojo suinteresuoto asmens Darbo partijos atstovui Arnui Neverauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pareiškėjo G. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Darbo partijai, L. I., V. V. ir V. M. dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2015 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. Sp-180 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2015 m. balandžio 13 d. buvo gautas pareiškėjo G. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriame prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir atsakovas, VRK, Vyriausioji rinkimų komisija) 2015 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. Sp-180 „Dėl L. I. ir V. V. išbraukimo iš Jurbarko rajono savivaldybėje iškelto Darbo partijos kandidatų sąrašo, paaiškėjus, kad buvo perkami rinkėjų balsai“ ir įpareigoti Vyriausiąją rinkimų komisiją nustatyti tikrus ir teisingus Jurbarko rajono savivaldybės tarybos rinkimų rezultatus, įvertinus padarytų šiurkščių Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme pažeidimų įtaką rinkimų rezultatų nustatymui.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Vyriausioji rinkimų komisija 2015 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. Sp-180 panaikino Darbo partijos kandidačių Jurbarko rajono savivaldybėje V. V. ir L. I. registravimą po rinkimų dienos. VRK pripažino negaliojančiais už kandidatę V. V. paduotus 400 rinkimų reitingo balsus, o už kandidatę L. I. paduotus 361 rinkimų reitingo balsus. Savo sprendimą VRK pagrindė konstatavusi, kad vykdant rinkimus į savivaldybės tarybą ir savivaldybės tarybos narius – merus Jurbarko rajono savivaldybėje (rinkimų apygardoje Nr. 12) buvo padaryti šiurkštūs Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) pažeidimai: pažeistas draudimas pirkti rinkėjų balsus (6 str. 1 d.). VRK konstatavo, kad balsai buvo perkami Darbo partijos kandidačių V. V. ir L. I. naudai. Pareiškėjas nesutikimą su priimtu VRK sprendimu grindžia šiais motyvais:

1. VRK buvo pateikta 2015 m. balandžio 7 d. tyrimo išvada Nr. 3-62 (1.2.) „Dėl galimų Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pažeidimų Jurbarko rajono savivaldybėje“ (toliau – ir Išvada). VRK 2015 m. balandžio 8 d. posėdžio metu Išvados rengėjai informavo apie galimą rinkėjų papirkimą, atsiskaitant pinigais ar nuperkant alaus bokalą. Visi šie duomenys, kurie buvo pateikti VRK posėdžio metu, įrodo, apie masinį rinkėjų papirkinėjimą, siekiant paveikti juos balsuoti Darbo partijos kandidatų sąrašo naudai ir reitinguojant ne tik kandidates V. V. ir L. I., kandidatų sąraše įrašytomis Nr. 4 ir Nr. 9, bet ir kitų kandidatų naudai, įrašytų Nr. l, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 15 ir Nr. 30. Tačiau VRK posėdžio metu Išvados rengėjai nepateikė jokios papildomos informacijos, kad balsų pirkimas kandidatų Nr. l, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 15 ir Nr. 30 naudai nepasitvirtino ir ikiteisminis tyrimas jų atžvilgiu nebevykdomas.

2. VRK, priimdama sprendimą dėl Darbo partijos kandidačių V. V. ir L. I. registravimo panaikinimo ir pripažinimo negaliojančiais paduotus rinkimų reitingo balsus, nurodė, kad vadovavosi atitinkamais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimais ir išvadomis bei Lietuvos Respublikos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimais. Konstitucinis Teismas 2004 m. lapkričio 5 d. išvadoje bei 2008 m. spalio 1 d. nutarime pabrėžė, kad politinės atstovaujamosios institucijos negali būti formuojamos tokiu būdu, kad kiltų abejonių dėl jų legitimumo ir teisėtumo. Konstitucinis Teismas 2012 m. spalio 26 d. išvadoje konstatavo, kad pagal Konstituciją jokiais motyvais negali būti pateisinamas rinkėjų balsų tiesioginis ar netiesioginis pirkimas, sudarantis pagrįstas prielaidas abejoti rinkimų rezultatų legitimumu ir teisėtumu. Konstitucinis Teismas 2012 m. lapkričio 10 d. išvadoje pabrėžė, jog nepaneigus, kad nustatytais šiukščiais rinkimų proceso pažeidimais galėjo būti iškreipta tikroji rinkėjų valia, negali būti nustatyti tikri ir teisingi rinkimų rezultatai.

3. Konstitucinis Teismas 2014 m. gegužės 27 d. nutarime išaiškino, kad nustatant tikruosius galutinius rinkimų rezultatus ir tikrąją rinkėjų valią pirkti rinkėjų balsai turėtų būti laikomi negaliojančiais ir atimami iš visų gautų balsų, o tais atvejais, kai būtų neįmanoma nustatyti perkamų balsų masto, turėtų būti konstatuojama, kad toks rinkėjų balsų papirkinėjimas yra šiurkštus rinkimų pažeidimas, kuris neleidžia nustatyti tikrosios rinkėjų valios ir lemia visų rinkimų ar atitinkamos jos dalies negaliojimą. Atėmus pirktus rinkėjų balsus VRK privalo tai įvertinti ir nustatyti tikruosius ir teisingus rinkimų rezultatus, kurie lemtų kitas mandatų kandidatų sąrašams nustatymo proporcijas ir gautų mandatų skaičių. Akivaizdu, kad VRK, priimdama sprendimą dėl Darbo partijos kandidačių V. V. ir L. I. registravimo panaikinimo ir paduotų rinkimų reitingo balsų pripažinimo negaliojančiais, iš esmės nesivadovavo nurodytomis Konstitucinio Teismo išvadomis ir nutarimais. VRK, pripažinusi negaliojančiais už kandidatę V. V. paduotus 400 rinkimų reitingo balsus, turėjo šiuos balsus pripažinti negaliojančiais ir atimti iš Darbo partijos kandidatų sąrašo gautų balsų skaičiaus. Darbo partijos kandidatų sąrašas rinkimų į Jurbarko rajono savivaldybės tarybą metu gavo 1746 balsus, ir pagal patvirtintus rinkimų rezultatus Jurbarko rajono savivaldybėje gavo 4 (keturis) mandatus. Tačiau, jei VRK būtų laikiusis Konstitucinio Teismo išvadų ir nutarimų, minėti už kandidatę V. V. paduoti 400 rinkimų reitingo balsų būtų atimti iš visų Darbo partijos kandidatų sąrašo gautų balsų skaičiaus ir Darbo partija Jurbarko rajono savivaldybėje būtų gavusi ne 4 (keturis), o 3 (tris) mandatus. Tai iš esmės keistų rinkimų rezultatų nustatymą daugiamandatėje apygardoje, bet leistų nustatyti tikrus ir teisingus rinkimų rezultatus.

4. Atitinkamai VRK turėjo įvertinti ir už kandidatę L. I. paduotų 361 rinkimų reitingo balsų įtaką Darbo partijos gautų balsų skaičiui, t. y., ar už V. V. ir L. I. paduoti rinkimų reitingo balsai sutampa ar nesutampa ir įvertinti galimą įtaką Darbo partijos gautų balsų skaičiui, leidusiam dalyvauti savivaldybės tarybos nario mandatų skirstyme. Tačiau kartu yra atkreiptinas dėmesys, kad įtakos tikrų ir teisingų rinkimų rezultatų nustatymui gali turėti galimas balsų pirkimas ir kitų Išvadoje minimų Darbo partijos kandidatų naudai. VRK, įvertinusi papirkimų mastą Darbo partijos kandidatų sąrašo naudai, iš esmės galėjo spręsti ir visų Jurbarko rinkimų apygardos rinkimų rezultatų ar jos dalies pripažinimo negaliojančiais klausimą.

Atsakovas Vyriausioji rinkimų komisija atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas nesutikimą su pareiškėjo skundu grindžia šiais argumentais:

1. VRK skundžiamą sprendimą priėmė nepažeisdama teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas neginčija išvadoje nurodytų aplinkybių ir atlikto teisinio vertinimo, tačiau pažymi, kad VRK nepateikė jokios papildomos informacijos, jog balsų pirkimas kandidatų atžvilgiu Nr. 1, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 15, Nr. 30 naudai nepasitvirtino, ir jų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nevykdomas. Atsakovas neturėjo duomenų apie ikiteisminius tyrimus ir kitus Darbo partijos kandidatus, todėl jų ir nepaminėjo. Jeigu pareiškėjas turėjo duomenų apie kandidatų sąrašo kandidatus Nr. 1, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 15, Nr. 30, kad jie pirko rinkėjų balsus, tai tokius duomenis galėjo pateikti VRK arba pateikti į bylą. Atsakovas negalėjo atlikti teisinio vertinimo ir priimti sprendimo dėl tų duomenų, kurių jis neturėjo.

2. Pareiškėjas nurodo, kad VRK, pripažinusi negaliojančiais už kandidatę V. V. paduotus 400 rinkimų reitingo balsų, turėjo šiuos balsus pripažinti negaliojančiais ir atimti iš Darbo partijos kandidatų sąrašo gautų balsų skaičiaus. Su tokia išvada nėra pagrindo sutikti. VRK, priimdama ginčijamą sprendimą, vadovavosi Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies teisės norma. Kandidato registracija buvo panaikinta dėl šiurkštaus Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Kadangi buvo tiksliai nustatyta, kad rinkėjų papirkimas buvo vykdomas už konkrečius Darbo partijos kandidatų sąrašo kandidatus Nr. 4 (V. V.) ir Nr. 9 (L. I.), todėl panaikinus jų registraciją anksčiau nurodytoje teisės normoje yra numatytos tokios registracijos panaikinimo pasekmės – už kandidatą paduotų rinkiminio reitingo balsų pripažinimas negaliojančiais. Todėl buvo panaikinti rinkiminio reitingo baisai: už V. V. – 400, už L. I. – 361. VRK neturėjo jokio pagrindo naikinti už visą kandidatų sąrašą paduotų balsų, kadangi neturėjo duomenų, jog rinkėjų balsai buvo perkami už visą kandidatų sąrašą, tik už konkrečius kandidatus.

3. 400 rinkiminio reitingo balsų, atiduotų už V. V., pripažinimas negaliojančiais reiškia, kad V. V. porinkiminio sąrašo eilė kandidatų sąraše negali būti nustatinėjama. Rinkiminio reitingo balsų pripažinimas negaliojančiais reiškia, kad kandidatas, neturėdamas reitingo balsų, negali pretenduoti į skirstomus savivaldybės tarybos nario mandatus kitų to paties kandidatų sąrašo kandidatų atžvilgiu. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis nenumato galimybės panaikinus rinkiminio reitingo balsus, taip pat panaikinti ir balsus, atiduotus už kandidatų sąrašą. Kandidato registracijos panaikinimas (kartu su rinkiminio reitingo balsais) yra adekvati ir proporcinga priemonė padarytam pažeidimui. Viso kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimas, ko iš esmės prašo pareiškėjas, nebūtų proporcinga priemonė, kadangi tokiu būdu iš rinkimų taip pat būtų eliminuoti ir tie kandidatų sąrašo kandidatai, kurie balsų nepirko, jokių pažeidimų nepadarė, tačiau netektų teisės dalyvauti rinkimuose ir gauti savivaldybės tarybos nario mandatą vien todėl, kad tokius pažeidimus padarė kiti šio kandidatų sąrašo kandidatai. Nesant įstatyme numatytos galimybės panaikinti balsus, paduotus už kandidatų sąrašą, nebuvo pagrindo svarstyti rinkiminio reitingo balsų įtakos rinkimų rezultatams.

5. Pareiškėjas savo skunde nenurodo, kaip konkrečiai pasireiškia jo subjektinių teisių pažeidimas, nenurodo faktinių aplinkybių, kuriomis grindžia tariamą subjektinių teisių pažeidimą, tačiau kelia bendro pobūdžio abejonę dėl teisės taikymo ir aiškinimo klausimų, kurie nesusiję su pareiškėjo asmeniu, nes skundžiamas sprendimas yra priimtas ne pareiškėjo, o V. V. ir L. I. atžvilgiu.

6. Administracinė byla Nr. R-28-556/2015 vyksta dėl VRK 2015 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. Sp-180 panaikinimo. Dėl to paties sprendimo panaikinimo LVAT taip pat šiuo metu vyksta administracinė byla Nr. eR-30-143/2015 (pagal L. I. skundą) ir administracinė byla Nr. eR-29-756/2015 (pagal V. V. skundą). Visos minėtos administracinės bylos galėtų būti nagrinėjamos kartu, kadangi tiek fakto, tiek teisės klausimai šiose bylose yra panašūs.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Darbo partija atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašo pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies ir panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos 2015 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. Sp-180; pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą nustatyti tikrus ir teisingus Jurbarko rajono savivaldybės tarybos rinkimų rezultatus atmesti.

Darbo partija atsiliepime nurodo, kad sutinka su pareiškėjo skundu iš dalies, ta apimtimi, kiek prašoma panaikinti VRK 2015 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. Sp-180, o su pareiškėjo reikalavimu įpareigoti VRK nustatyti tikrus ir teisingus Jurbarko rajono savivaldybės tarybos rinkimų rezultatus nesutinka. Darbo partija nesutikimą su pareiškėjo skundu grindžia šiais argumentais:

1. Pareiškėjo dėstomi VRK sprendimo panaikinimo argumentai bet kokiu atveju nebūtų pagrindas naikinti minėto atsakovo sprendimo. Vadovaujantis Įstatymo 85 straipsnio 1 dalimi, galutinius rinkimų rezultatus, išnagrinėjusi visus skundus ir nustačiusi visus rinkimų rezultatus konkrečioje rinkimų apygardoje, tvirtina Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 7 dienas po rinkimų ir rinkimų rezultatus paskelbia Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje. Remiantis šia įstatymo nuostata, Vyriausioji rinkimų komisija dar iki galutinių rinkimų rezultatų tvirtinimo turi išnagrinėti visus skundus ir turimą informaciją dėl atitinkamų teisės aktų pažeidimų ir, jei tam yra pagrindas, pritaikyti Įstatymo 86 straipsnio nuostatas. Vyriausioji rinkimų komisija 2015 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. Sp-137 patvirtino galutinius rinkimų rezultatus Jurbarko rajone. VRK, priimdama 2015 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. Sp-180 po galutinių rinkimų rezultatų patvirtinimo Jurbarko rajone, plečiamai aiškino viešosios teisės nuostatas, taip pažeisdama ne tik Įstatymo 85 straipsnio 1 dalies nuostatas, bet ir teisės doktriną bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką.

2. Įstatymo 86 straipsnis 3 dalyje nustatyta, kad rinkimai negali būti skelbiami negaliojančiais, jeigu neginčijamai nustatyti rinkimų rezultatai leidžia nustatyti esminius rinkimų rezultatus.

3. Pareiškėjas prašo teismo įpareigoti Vyriausiąją rinkimų komisiją nustatyti tikrus ir teisingus Jurbarko rajono savivaldybės tarybos rinkimų rezultatus. Šiuo atveju reikšminga tai, kad VRK 2015 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. Sp-137 patvirtino galutinius rinkimų rezultatus Jurbarko rajone. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas, kuriuo buvo patvirtinti galutiniai rinkimų rezultatai Jurbarko rajono savivaldybėje, nebuvo apskųstas. Pareiškėjas jau akivaizdžiai praleido skundo padavimo terminą ir neprašo šį terminą atnaujinti. Kita vertus, pareiškėjas apskritai ir šiuo skundu nekvestionuoja atsakovo 2015 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. Sp-137, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo yra atmestinas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. atsiliepimu į pareiškėjo skundą nurodo, kad komentarų dėl VRK 2015 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. Sp-180 neturi. Pagal šį sprendimą 2015 m. balandžio 14 d. rajono tarybos pirmajame posėdyje davė priesaiką ir jai išduotas Jurbarko rajono tarybos nario pažymėjimas. Prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

II. Pareiškėjas G. S., kandidatas į savivaldybės tarybos narius – merus nuo Lietuvos liaudies partijos Jurbarko rajono rinkimų apygardoje Nr. 12, byloje pareiškė reikalavimus panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos 2015 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. Sp-180 „Dėl L. I. ir V. V. išbraukimo iš Jurbarko rajono savivaldybėje iškelto Darbo partijos kandidatų sąrašo, paaiškėjus, kad buvo perkami rinkėjų balsai“ ir įpareigoti Vyriausiąją rinkimų komisiją nustatyti tikrus ir teisingus Jurbarko rajono savivaldybės tarybos rinkimų rezultatus, įvertinus padarytų šiurkščių Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme pažeidimų įtaką rinkimų rezultatų nustatymui.

Vyriausiosios rinkimų komisijos skundžiamu 2015 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. Sp-180 nuspręsta: 1. Konstatuoti, kad vykdant rinkimus į savivaldybės tarybą ir savivaldybės tarybos narius – merus Jurbarko rajono savivaldybėje (rinkimų apygardoje Nr. 12) buvo padaryti šiurkštūs Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pažeidimai: pažeistas draudimas pirkti rinkėjų balsus (6 straipsnis 1 dalis). Balsai buvo perkami Darbo partijos kandidačių V. V. ir L. I. naudai. 2. Panaikinti Darbo partijos kandidačių V. V. ir L. I. registravimą po rinkimų dienos. 3. Pripažinti negaliojančiais už kandidatę V. V. paduotus 400 rinkimų reitingo balsus ir už kandidatę L. I. paduotus 361 rinkimų reitingo balsą. 4. Nustatyti, kad pagal Darbo partijos iškeltą kandidatų sąrašą Jurbarko rajono savivaldybės tarybos nare yra išrinkta V. M.

Pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 81 straipsnio 5 dalį, kandidatų sąrašus iškėlusios partijos, rinkimų komitetai, kandidatai, išrinkti savivaldybės tarybos nariai po galutinių rinkimų rezultatų oficialaus paskelbimo iki pirmojo naujai išrinktos savivaldybės tarybos posėdžio bet kurį Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą ar kitą jos veiką per nustatytą laiką gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Minėta teisės norma suponuoja išvadą, kad gali būti skundžiami ir kiti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai priimti po Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo dėl galutinių savivaldybės tarybos rinkimų rezultatų patvirtinimo. Šią teisę įstatymų leidėjas suteikė: 1) kandidatų sąrašus iškėlusioms partijoms, 2 ) rinkimų komitetams, 3) kandidatams, 4) išrinktiems savivaldybės tarybos nariams. Pareiškėjas G. S. buvęs kandidatas į savivaldybės tarybos narius, todėl nekyla abejonės dėl jo teisės skųsti aptariamą 2015 m. balandžio 8 d. sprendimą.

Be to, pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi teisinis reguliavimas suteikia teisę į teisminę gynybą, tačiau konkretus pareiškėjas, siekdamas jam palankaus teismo sprendimo, privalo dar ir įrodyti, kad jo teisė arba įstatymų saugomas interesas yra pažeisti arba ginčijami (tokios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi administracinėse bylose Nr. R3-36/2007, R16-38/2007, Nr. R858-38/2011). Būtina pagrįsti, kaip pasireiškė minimi pažeidimai konkretaus besikreipusio teisminės gynybos asmens atžvilgiu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ nuostatas, ne kartą yra nurodęs, jog teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008). Teismas vykdo teisingumą gindamas pažeistas ar ginčijamas asmenų subjektines teises, o ne abstrakčiai nagrinėdamas bylas. Tik nustatęs pareiškėjo teisių ar įstatymo saugomų interesų pažeidimą (ginčijamą), teismas gali taikyti atitinkamus teisių gynimo būdus ir tokiu būdu apginti asmens teises ar įstatymo saugomus interesus.

Teisėjų kolegija nagrinėjanti šią bylą, prieš pasisakydama, ar skundžiamas sprendimas padarė įtaką pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams atkreipia dėmesį į juridinę reikšmę turinčią faktinę aplinkybę – Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija 2015 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. Sp-137 inter alia patvirtino ir Jurbarko savivaldybės tarybos galutinius rinkimų rezultatus bei nusprendė apie juos paskelbti Vyriausios rinkimų komisijos interneto svetainėje. Taigi Jurbarko savivaldybės tarybos galutiniai rinkimų rezultatai buvo įforminti, šios bylos nagrinėjimo bei sprendimo priėmimo dienai neapskųstu Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2015 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. Sp-137. O Vyriausiosios rinkimų komisijos skundžiamu 2015 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. Sp-180 iš principo padaryta 2015 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. Sp-137 korektūra konkrečios partijos ir konkrečių asmenų atžvilgiu. 2015 m. balandžio 8 d. sprendimas Nr. Sp-180 visiškai neliečia nei paties pareiškėjo, nei jo partijos, kurios narys jis yra. Tokia situacija lemia tvirtinimą, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos skundžiamas 2015 m. balandžio 8 d. sprendimas Nr. Sp-180 nepažeidė ir nepažeidžia pareiškėjo teisių ar įstatymo saugomų interesų. Pareiškėjo skundo argumentai, kad, buvo ir daugiau rinkimų pažeidimų nei nurodyta, dėl ko turėjo keistis mandatų pasiskirstymas - Darbo partija Jurbarko rajono savivaldybėje būtų gavusi ne keturis, o tris mandatus, kas iš esmės leistų nustatyti tikrus ir teisingus rinkimų rezultatus, o jis kaip Lietuvos liaudies partijos kandidatas į Jurbarko savivaldybės tarybos narius būtų patekęs į savivaldos instituciją, iš esmės yra nukreipti į Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2015 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. Sp-137, kuriuo, kaip jau minėta, inter alia patvirtinti ir Jurbarko savivaldybės tarybos galutiniai rinkimų rezultatai bei juos nuspręsta paskelbti Vyriausios rinkimų komisijos interneto svetainėje, kuris, šiuo atveju, nėra skundžiamas, todėl įvardijami pareiškėjo argumentai neturi teisinės reikšmės. O kitų esminių aspektų, leidžiančių daryti vienareikšmišką išvadą apie pareiškėjo (kaip kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus nuo Lietuvos liaudies partijos) teisių arba įstatymų saugomų interesų pažeidimą, priėmus 2015 m. balandžio 8 d. sprendimą, nenurodyta.

Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, administracinę jurisprudenciją aptartais šiai bylai aktualiais teisiniais klausimais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinti pareiškėjo skundą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 88 straipsnio 1 punktu, 121 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo G. S. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius