A-525-734-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A525-734/2014

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00217-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alika“ ir atsakovo Kupiškio rajono savivaldybės apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alika“ skundą atsakovui Kupiškio rajono savivaldybei, atstovaujamai Kupiškio rajono savivaldybės tarybos, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Alika“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Alika“, Bendrovė) skundu (b. l. 2-4) ir patikslintu skundu (b. l. 159-161) teismo prašė priteisti iš atsakovo Kupiškio rajono savivaldybės, atstovaujamos Kupiškio rajono savivaldybės tarybos, (toliau – ir atsakovas, Savivaldybė) turtinę žalą, t. y. 121 308,39 Lt, kuri atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimo Nr. TS-212 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ (toliau – ir Sprendimas) priėmimo, kurio 1.1 punktu buvo nuspręsta pareiškėjui apriboti prekybą alkoholiniais gėrimais ir leisti prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 10 val. iki 20 val. Bendrovei priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), Kupiškyje (toliau – ir baras). Tarybos sprendimo 1.1 punktas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. gruodžio 23 d. nutartimi buvo panaikintas. Dėl šio neteisėto Tarybos sprendimo pareiškėjas patyrė turtinę žalą.

Pareiškėjas nurodė, jog turtinė žala pasireiškė tuo, kad laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 13 d. baras alkoholiniais gėrimais galėjo prekiauti tik nuo 10 val. iki 20 val., kai tuo tarpu iki Tarybos sprendimo priėmimo baras alkoholiniais gėrimais galėjo prekiauti visą parą. Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo sumažėjo įmonės apyvarta, netektos pajamos sudaro 424 579,35 Lt, taigi įmonė negavo 121 308,39 Lt grynojo pelno (t. y. per mėnesį negautos pajamos sudaro 28 305 Lt, padauginus iš 15 mėn. (laikotarpis, kol buvo sutrumpintas prekybos alkoholiu laikas) bei atėmus prekių savikainą). Iki Sprendimo priėmimo bare dirbo keturi darbuotojai, sutrumpinus prekybos alkoholiu laiką – liko tik vienas darbuotojas, o nuo 2011 m. gruodžio 24 d. baras buvo visai uždarytas. Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje taip pat pabrėžė, jog iš prekybos alkoholiniais gėrimais UAB „Alika“ bare buvo gaunama ne mažiau kaip 80 procentų baro pajamų, be to, didžiąją pajamų dalį sudarė prekyba alkoholiu nakties metu. Kadangi netektos pajamos yra žala, jos buvo netektos dėl neteisėto atsakovo administracinio akto, tarp žalos atsiradimo ir atsakovo neteisėtų veiksmų yra aiškus tiesioginis priežastinis ryšys, todėl šiuos nuostolius privalo atlyginti atsakovas. Paaiškino, jog viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms – neteisėtiems veiksmams, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp kilusios žalos ir neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamoje byloje Taryba priėmė neteisėtą sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo Bendrovės atžvilgiu, kuris LVAT nutartimi buvo pripažintas neteisėtu ir panaikintas. Dėl šio sprendimo Bendrovė patyrė žalą.

Atsakovas Kupiškio rajono savivaldybė, atstovaujama Tarybos, atsiliepime (b. l. 79-82) nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundo reikalavimais.

Paaiškino, kad skundo reikalavimai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Pabrėžė, jog būtina įstatymais numatyta civilinės atsakomybės sąlyga yra žala, kuria laikoma turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pareiškėjo pateikti dokumentai, t. y. kasos operacijų knygos išrašai, nepatvirtino šių aplinkybių, iš jų negalima nustatyti, kad piniginės operacijos buvo užfiksuotos būtent Kupiškio bare, esančiame (duomenys neskelbtini), šie dokumentai neįrodė, kuriuo paros metu buvo atliekamos piniginės operacijos, iš šių išrašų matyti, kad dienos įplaukos rašomos kiekvieną dieną, tačiau tai pagrindžiančių dokumentų (kasos čekių) pareiškėjas nepateikė, be to, pateiktuose dokumentuose daryti ištaisymai, braukymai, trynimai, kurie neaptarti, o kasos operacijų dokumentuose tai neleistina. Pareiškėjo pateiktame netektų pajamų paskaičiavimo dokumente nesimato, kiek mokesčių valstybei buvo sumokėta tuo metu, kai alaus baras dirbo neterminuotai ir po prekybos alkoholiu laiko ribojimo. Be to, nebuvo atsižvelgta į Kupiškio mieste pasikeitusią demografinę padėtį, neįvertintas prekybininkų, prekiaujančių alkoholiniais gėrimais skaičiaus padidėjimas, taip pat įvairūs socialiniai pokyčiai, vykstantys visuomenėje. Tarp atsakovo veiksmų ir pareiškėjo negautų pajamų (pelno), nėra tiesioginio priežastinio ryšio, nes pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje prašė netenkinti skundo atsiliepime išdėstytais motyvais. Pabrėžė, jog pareiškėjui kyla pareiga pagrįsti prašomos priteisti žalos dydį ją patvirtinančiais įrodymais, tuo tarpu pareiškėjas remiasi tik netiksliais apskaičiavimais, skaičiuojant veiklos sąnaudas, jos sutapatintos su nustatytu antkainiu, nors tai neturėtų būti siejama, byloje esami dokumentai nepagrindė, kad Bendrovė būtų gavusi tokio dydžio pelną, nebuvo pateikta sutarčių, kad pareiškėjas būtų tas prekes įgijęs ir vėliau jas realizavęs. Taigi pareiškėjas nepagrindė, kad tarp jo prašomos priteisti žalos ir atsakovo veiksmų būtų tiesioginis priežastinis ryšys, be to, žalos dydis neįrodytas patvirtinančiais dokumentais, todėl pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 8 d. sprendimu (b. l. 165-169) pareiškėjo UAB „Alika“ skundą tenkino iš dalies: priteisė UAB „Alika“ iš Kupiškio rajono savivaldybės 6 000 Lt turtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas žalos atsiradimą kildino iš neteisėtų Kupiškio rajono savivaldybės tarybos veiksmų priimant Tarybos 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. TS-212 „Dėl prekybos laiko alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“, kuriuo pareiškėjui buvo apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas. Šis sprendimas buvo pripažintas neteisėtu ir panaikintas.

Teismas nustatė, jog Savivaldybės administracija 2005 m. gruodžio 16 d. pareiškėjui UAB „Alika“ išdavė licenciją Nr. E4-165, suteikusią teisę verstis prekyba alkoholiniais gėrimais Bendrovei priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), Kupiškyje, baro darbo valandų metu (administracinės bylos Nr. I-57-252-2011 medžiaga, t. I, b. l. 19). Taryba 2010 m. rugsėjo 23 d. priėmė sprendimą Nr. TS-212 „Dėl prekybos laiko alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ (b. l. 18), kurio 1.1 punktu UAB „Alika“ buvo apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas, leidžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 10.00 val. iki 20.00 val. bare, esančiame Kupiškyje, (duomenys neskelbtini) (administracinės bylos Nr. I-57-252-2011 medžiaga, t. I, b. l. 5). LVAT 2011 m. gruodžio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-3094-2011 panaikino Tarybos sprendimą Nr. TS-212 (b. l. 59-61).

Teismas sprendė, kad šių duomenų pakako daryti išvadą, kad atsakovas neveikė taip, kaip pagal teisės normų reikalavimus privalėjo veikti, todėl Tarybos veiksmai buvo pripažinti neteisėtais. Tačiau pažymėjo, jog tam, kad būtų tenkinamas pareiškėjo reikalavimas, privalu nustatyti priežastinį ryšį tarp pareiškėjo nurodomos turtinės žalos ir neteisėtų atsakovo veiksmų.

Pagal administracinėje byloje Nr. I-57-252-2011 duotus pareiškėjo atstovo paaiškinimus pareiškėjui priklausantis baras iki Sprendimo priėmimo dirbo nuo 8 val. iki 1 val. nakties (administracinės bylos Nr. I-57-252-2011 medžiaga, t. I, b. l. 90). Pareiškėjas po Sprendimo priėmimo savo veiklą Bare apribojo, t. y. nuo 2010 m. rugsėjo 23 d. sutrumpino darbo laiką ir darbo laiką nustatė nuo 10.00 val. iki 20.00 val. (b. l. 157).

Atsakovas iš dalies sutiko su pareiškėjo teiginiu, kad pareiškėja patyrė turtinę žalą, tačiau nesutiko su pareiškėjo apskaičiuotu žalos dydžiu bei nurodė, jog pareiškėjas nepagrindė, kad tarp jo veiklos ir atsakovo veiksmų buvo tiesioginis priežastinis ryšys. Byloje pateiktos UAB „Alika“ kasos operacijų žurnalo patvirtintos kopijos rodė, kad Bendrovės pajamų iš baro veiklos sumažėjimas sutapo su laikotarpiu, kai buvo priimtas Tarybos Sprendimas ir jis buvo vykdomas (b. l. 9-58). Teismas konstatavo, kad atsakovui apribojus pareiškėjo teisę prekiauti alkoholiniais gėrimais, pareiškėjas patyrė turtinę žalą, tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir patirtos turtinės žalos egzistuoja priežastinis ryšys, t. y. nustatytos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti. Tačiau byloje kilo ginčas dėl žalos dydžio.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Patirti nuostoliai (negautos pajamos) turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis, hipotetinėmis pajamomis. Pagal LVAT formuojamą praktiką administracinėse bylose dėl valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmais padarytos žalos, atlyginimo žalą (jos dydį) privalo įrodyti pareiškėjas, pateikdamas patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus bei įrodydamas priežastinį ryšį tarp nurodytos žalos ir neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, tuo atveju, kai nuostolių dydžio šalis negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas.

Pareiškėjas, pateikdamas skundą teismui, patirtą žalą nurodė 69 492 litus, pateikė kasos operacijų žurnalo kopijas apskaičiuotam žalos dydžiui pagrįsti (b. l. 9-58). Šiose kasos operacijų žurnalo kopijose nurodytos laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio iki 2010 m. spalio mėnesio gautos baro pajamos (dienos įplaukos), patirta žala įvardijama kaip netektas pelnas, kuris apskaičiuotas, paėmus bare gautą visų pajamų skirtumą tarp gautų pajamų laikotarpiu 2009 m. spalis – 2010 m. rugsėjis (iki prekybos alkoholiu laiko apribojimo) ir laikotarpiu 2010 m. spalis – 2011 m. gruodis (po prekybos alkoholiu laiko apribojimo iki LVAT sprendimo priėmimo), ir jį padauginus iš bare taikomo 40% antkainio alkoholiniams gėrimams. Kaip nurodė pareiškėjo atstovai, bare buvo prekiaujama ne tik alkoholiniais gėrimais, tačiau ir, tabako gaminiais, maistu ir kitomis prekėmis. Pareiškėjas savo paskaičiavimuose nenurodė jokių baro patirtų išlaidų, bare taikomas antkainis alkoholiniams gėrimams negali būti sutapatinamas su pelnu. Teismas teismo posėdžio metu pareiškėjui išaiškino, kad toks patirtos žalos paskaičiavimas nėra tikslus, pasiūlė pateikti papildomus įrodymus žalos dydžiui pagrįsti, tarp jų ir įrodymus, kokią dalį Bendrovės bare gautose pajamose sudaro pajamos, gautos iš prekybos alkoholiu. Atidėjus teismo posėdį, pareiškėjas tokių įrodymų teismui nepateikė, pateikė patikslintą skundą, kuriuo ženkliai padidino prašomos priteisti žalos dydį (iki 121 308 Lt). Šiam žalos dydžiui pagrįsti pateikė Bendrovės direktorės atliktą Kupiškio baro pajamų paskaičiavimą už 2009 m. spalio mėn. – 2010 m. rugsėjo mėn. (b. l. 132-144), teismo posėdyje buvo paaiškinta, jog negautas pelnas skaičiuotas imant iki prekybos alkoholiu ribojimo 12 mėn. pajamas, jas sulyginus su laikotarpio, kuomet buvo ribojama prekyba alkoholiu, išvedus vidurkį gavosi 28 305 Lt negautų mėnesinių pajamų, tuomet padauginta iš 15 mėn. (Sprendimo galiojimo laikotarpio), atimant 40 proc. savikainą. Pareiškėjas, kaip pagrindo žalai apskaičiuoti, iš viso nenurodė Bendrovės 2009 – 2011 m. gauto pelno, ar toks pelnas iš viso buvo gautas, taip pat nepateikė duomenų, kurią pelno dalį sudarė prekyba alkoholiu, prekyba alkoholiu nuo 8 val. iki 10 val. bei nuo 20 val. iki 1 val. nakties.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus, sprendė, kad jie nėra pakankami, kad būtų galima pripažinti pareiškėjo nurodytą žalos dydį įrodytu. Pažymėjo, jog įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus. Tuo tarpu byloje esantys duomenys patvirtino, kad pareiškėjo prašoma priteisti suma nėra pagrįsta buhalterinės apskaitos dokumentais, patvirtinančiais negautas pajamas baro rytinės ir naktinės prekybos metu, nuostoliai apskaičiuoti remiantis baro pardavimų analize – Kupiškio baro pajamų paskaičiavimais – suvestiniu ir už kiekvieną mėnesį nuo 2009 m. spalio mėn. iki 2010 m. gruodžio mėn. atskirai (toliau – ir paskaičiavimai) (b. l. 132-144), kuriuose nurodyta, kiek pajamų gauta iš prekybos alkoholiu kiekvieną mėnesį nuo 6 val. ryto iki 10 val. bei nuo 20 val. iki 1 val. nakties.

Pareiškėjo atstovai paaiškino, kad paskaičiavimai parengti pagal kasos operacijų kontrolinių juostų duomenis, tačiau paskaičiavimų rengimo šaltiniai nėra pateikti, kaip nepateikti ir kiti įrodymai, patvirtinantys šiuos pareiškėjo atstovų teiginius. Teismas nurodė, jog pareiškėjo pateiktas suvestinis Kupiškio baro pajamų paskaičiavimas (toliau – ir suvestinė) (b. l. 132), pagal kurį paskaičiuotas netektas pelnas (121 308,39 Lt) prieštarauja pačio pareiškėjo pateiktuose kasos operacijų žurnalo išrašuose nurodytiems duomenims.

Suvestinėje nurodyta, kad vien tik iš prekybos alkoholiu nuo 6 val. ryto iki 10 val. bei nuo 20 val. iki 1 val. nakties per 12 mėnesių buvo gauta 339 663,52 Lt pajamų (b. l. 132), kai tuo tarpu pagal kasos operacijų žurnalo išrašus iš viso bare, dirbant visą laiką (nuo 8 val. iki 1 val. nakties) pajamos iš visų bare parduotų prekių per šiuos 12 mėnesių buvo tik 216 598,37 Lt (b. l. 8, 11-58). Taip pat suvestinėje pateikti duomenys neatitiko ir paskaičiavimuose (už kiekvieną mėnesį) pateiktų duomenų, t. y. suvestinėje susumuotos paskaičiavimuose nurodytos sumos ir galutinė suma be pagrindo padvigubinta.

Teismas pažymėjo ir tai, kad tiek suvestinėje tiek paskaičiavimuose išskirtos pajamos už prekybą alkoholiu nuo 6 val. iki 10 val., tačiau kaip jau buvo minėta, baras iki prekybos alkoholiu laiko apribojimo dirbo tik nuo 8 val. ryto. Dėl šių argumentų ir dėl to, kad jos nepagrįstos jokiais buhalterinės apskaitos dokumentais, pareiškėjo pateiktos suvestinė ir paskaičiavimai, kuriais pareiškėjas grindė prašomos priteisti žalos dydį, teismo buvo laikomos nepatikimu ir netinkamu įrodymu bei buvo vertinamos kritiškai.

Teismas akcentavo tai, jog pareiškėjas turėjo galimybę pateikti tinkamus įrodymus, teismo prašomus duomenis, iš kurių būtų galima spręsti apie patirtos žalos mastą (ar nors dalį jų), juolab, kad teismas sudarė galimybę pareiškėjui tokius duomenis surinkti išaiškindamas duomenų pateikimo svarbą ir reikšmę, atidėdamas bylos nagrinėjimą, tačiau pareiškėjas šių įrodymų nepateikė. Taigi teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė jo apskaičiuoto turtinės žalos dydžio, todėl reikalavimas priteisti turtinę žalą pareiškėjo nurodyta apimtimi negali būti tenkinamas.

Tačiau teismas taip pat pripažino, kad tiksliai apskaičiuoti ir pagrįsti žalą, atsiradusią dėl prekybos alkoholiu apribojimo, itin sudėtinga, tokie apskaičiavimai būtų labai didelės apimties, todėl sprendė, kad yra pagrindas nuostolių dydį nustatyti teismui. Nustatydamas priteistinos turtinės žalos dydį, teismas įvertino tai, kad UAB „Alika“ Sprendimu prekybos alkoholiu laikas buvo nustatytas tik nuo 10 val., prekybos alkoholiu laikas buvo ribojamas tik viename iš Bendrovei priklausančių barų, taip pat į tą aplinkybę, kad pareiškėjas, turėdamas pareigą ir galimybę pateikti bent dalį žalą įrodančių dokumentų, jų pateikimu nepasirūpino. Teismas pareiškėjui priteisė 6 000 Lt turtinės žalos atlyginimą.

III. Atsakovas Kupiškio rajono savivaldybė apeliaciniu skundu (b. l. 171-175) prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimą dalyje dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir pareiškėjo patirtos žalos nustatymo, 6 000 Lt jam žalos atlyginimo priteisimo, šioje dalyje priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti, arba, atitinkamai pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, šalinant iš sprendimo motyvuojamosios dalies priežastinio ryšio aplinkybes ir atmetant pareiškėjo reikalavimą dėl 6 000 Lt žalos atlyginimo priteisimo. Apeliaciniame skunde pateikia šiuos argumentus:

1) Nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis ir motyvais dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir pareiškėjo neva turėtų nuostolių. Pažymi, kad pareiškėjo pateikti dokumentai neįrodo, kad jo nurodytų kelerių metų laikotarpiu verslo sąlygos nepakito ir buvo tinkamos, neaišku ar keitėsi darbuotojų skaičius ir jų darbo laikas, ar nustatyti prekybiniai antkainiai atitiko vietos ir laiko sąlygas. Pareiškėjas neparodė, kaip vyko prekyba alkoholiniais gėrimais po 2011 m. gruodžio 31 d., nes situacija Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje yra sudėtinga. Jo manymu, gyventojų skaičiaus mažėjimas, darbo užmokesčio neaugimas, socialinių pašalpų gavėjų skaičiaus didėjimas ir menkos gyventojų pajamos nesuteikia gyventojams galimybės dažnai lankytis baruose. Papildomai nurodo tai, jog pareiškėjo nurodytu laikotarpiu išaugo prekiaujančiųjų alkoholiniais gėrimais skaičius. Teigia, kad nurodytos aplinkybės pakankamai įrodo, jog atsakovo veiksmai tiesiogiai nesusiję ir neįtakojo pareiškėjo pajamų bei pelno sumažėjimo, todėl neteisingai buvo taikytas CK 6.247 straipsnis. Teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje šie argumentai liko nepagrįstai neanalizuoti ir neįvertinti.

2) Mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir taikė CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pagal šios normos prasmę, žalos dydį teismas nustato tuomet, kai šalis nuostolių dydžio negali įrodyti dėl objektyvaus pobūdžio aplinkybių. Sprendime teismas pripažino, kad pareiškėjas nevykdė savo pareigos pateikti įrodymus. Pažymi, jog sprendimo išvados šiuo klausimu neatitinka ir teisminės praktikos.

Pareiškėjas UAB „Alika“ pateikė apeliacinį skundą (b. l. 177), kuriuo prašo pakeisti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimą ir priteisti iš Kupiškio rajono savivaldybės 37 793 Lt žalos atlyginimą.

Nurodo, jog su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nes 6 000 Lt suma patirtai žalai atlyginti dėl neteisėto administracinio akto priėmimo yra per maža. Pareiškėjas akcentuoja, jog pateikė teismui kasos knygos kopijas, kurios pagrindžia 69 492 Lt nuostolį. Teigia, jog nepatiria jokių kitokių sąnaudų (išskyrus atlyginimo mokėjimas padavėjoms bei 200 Lt, mokami už elektrą kiekvieną mėnesį). Pats Baras nuosavybės teisė priklauso pareiškėjui, todėl kitų išlaidų nėra. Pareiškėjo manymu, jis pagrindė patiriamas sąnaudas darbo užmokesčiui sumokėti ir Barui išlaikyti, todėl jam turėjo būti priteista 37 793 Lt suma (iš 69 492 Lt atėmus kitas išlaidas: 31 435 Lt už atlyginimus su socialinio draudimo priskaitymais per sutrumpintą laikotarpį, 120 Lt už elektros energiją, 144 Lt už vandens sąnaudas).

Atsakovas Kupiškio rajono savivaldybė atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 193-196) prašė pareiškėjo UAB „Alika“ apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti atsakovo apeliacinį skundą.

Teigia, jog apeliaciniame skunde pareiškėjas pripažįsta savo padidintų reikalavimų dėl 121 308,09 Lt žalos dydžio nepagrįstumą, o tai tik parodo, jog pareiškėjas pats tiksliai nežino tariamos žalos dydžio. Pareiškėjas taip pat teikia naujus žalos dydžio skaičiavimus, kurie skaičiuojami neteisingai. Be to šios aplinkybės turėtų būti vertintinos kaip nauji reikalavimai, kurių apeliaciniame skunde negalima kelti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas prašo atlyginti turtinę žalą iš Kupiškio rajono savivaldybės, atstovaujamos Kupiškio rajono savivaldybės tarybos, kuri, pareiškėjo teigimu, atsirado dėl neteisėto Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimo Nr. TS-212 „Dėl Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“.

ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Sprendžiant Institucijos (šiuo atveju Kupiškio rajono savivaldybės) veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios Institucijos (jai atstovaujančių darbuotojų) veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė, nustatyti (išaiškinti), kaip pasireiškė prašiusio atlyginti asmens (šiuo atveju pareiškėjų) nurodyta žala (CK 6.249 str. taikymo prasme turtinė žala ir CK 6.250 str. taikymo prasme – neturtinė žala), nustatyti (išaiškinti), ar tarp pareiškėjo nurodytų kaip neteisėtų veiksmų ir jo prašomos atlyginti žalos yra priežastinis ryšys, kaip jis apibūdinamas CK 6.247 straipsnyje.

Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-3094-2011 buvo panaikino Kupiškio rajono tarybos sprendimas Nr. TS-212, kurio 1.1 punktu pareiškėjui UAB „Alika“ buvo apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas, leidžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 10.00 val. iki 20.00 val. bare, esančiame Kupiškyje, (duomenys neskelbtini). Šis įsiteisėjęs teismo sprendimas yra įgijęs res judicata galią ir nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę reikšmę (ABTĮ 58 str. 2 d., 96 str. 4 d.).

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartimi nustatytos aplinkybės suteikia pagrindą nagrinėjamoje byloje konstatuoti Kupiškio rajono savivaldybės tarybos veiksmų neteisėtumą CK 6.271 straipsnio prasme, t. y. vieną iš civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlygų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Kupiškio rajono savivaldybės tarybai minėtu 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. TS-212 apribojus pareiškėjo teisę prekiauti alkoholiniais gėrimais, pareiškėjas patyrė turtinę žalą, todėl egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir pareiškėjo patirtos turtinės žalos.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo UAB „Alika“ reikalavimas priteisti visą 121 308,39 Lt sumą turtinės žalos atlyginimo buvo tenkintas iš dalies.

Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo UAB „Alika“ buvo priteista 6 000 Lt žalos atlyginimui.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos turi būti realios, o ne hipotetinės. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų ir pan. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek pareiškėjas prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją, o didesnio, nei faktiškai asmens patirta žala, dydžio atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Be to, CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad žalą (nuostolius) privalo įrodyti pareiškėjas. CK 6.249 straipsnio nuostata „jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas“ neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atlyginti turtinę žalą – negautas pajamas, kurias būtų gavęs vykdydamas ūkinę komercinę veiklą bare, esančiame (duomenys neskelbtini), Kupiškyje.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo priimtas administracinis aktas buvo tam tikra kliūtis pareiškėjui vykdyti veiklą bare.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime nurodė, kad turtinės žalos atlyginimo institutas turi būti aiškinamas, siejant žalos atlyginimą su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Tokiu būdu, turtinės žalos atlyginimas pirmiausia turi būti vertinamas kaip kompensacinė priemonė, būtina atkurti realius, o ne menamus turtinius praradimus. Taigi, priteistinomis pareiškėjo negautomis pajamomis negali būti tokios pajamos, kurių gavimas grindžiamas prielaidomis. Nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjo nurodomo dydžio pajamos, kurias jis būtų gavęs, jei būtų vykdęs veiklą bare, esančiame (duomenys neskelbtini), Kupiškyje, iš dalies yra pagrįstos prielaidomis. Byloje nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas būtų gavęs visą nurodytą pajamų sumą, jei atsakovo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimas Nr. TS-212 „Dėl Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ nebūtų priimtas.

Pareiškėjas nepateikė tinkamų įrodymų apie tai, kokią dalį apyvartoje sudaro pajamos, gautos iš prekybos alkoholiu ir iš prekybos alkoholiu nuo 22 val. iki 8 val., todėl pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neįrodė jam padarytos 121 308,39 Lt žalos dydžio.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktus pareiškėjo įrodymus, kuriais grindžiamas žalos dydis, daro išvadą, kad jie nėra pakankami, kad galima būtų pripažinti pareiškėjo nurodytą žalos dydį įrodytu. Pareiškėjo negauto pelno apskaičiavimas nėra pagrįstas buhalterinės apskaitos dokumentais, patvirtinančiais negautas pajamas baro naktinės prekybos metu, o tik nurodoma, kad nuostoliai (netektas pelnas) apskaičiuoti, remiantis baro pardavimų analize.

Nesant žalos dydžio pagrindimo, apeliacinės instancijos teismas negali iš esmės pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pareiškėjui buvo pasiūlyta pateikti išsamius įrodymus, kuriais grindžiamas žalos apskaičiavimas, tačiau įrodymai nebuvo pateikti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog tiksliai apskaičiuoti ir pagrįsti žalą, atsiradusią dėl prekybos alkoholiu apribojimo, itin sudėtinga, todėl nusprendė pats nustatyti nuostolių dydį. Nustatydamas priteistinos turtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad UAB „Alika“ Sprendimu buvo nustatytas prekybos alkoholiu laikas, prekybos alkoholiu laikas buvo ribojamas tik viename iš Bendrovei priklausančių barų, taip pat į tą aplinkybę, kad pareiškėjas, turėdamas pareigą ir galimybę pateikti bent dalį žalą įrodančių dokumentų, jų pateikimu nepasirūpino, ir pagrįstai bei teisėtai priteisė pareiškėjui 6 000 Lt turtinės žalos atlyginimą.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais ir jų nekartoja, o naujų argumentų, paneigiančių teismo išvadas, nei atsakovas, nei pareiškėjas nenurodė, todėl apeliaciniai skundai atmestini.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alika“ ir atsakovo Kupiškio rajono savivaldybės apeliacinius skundus atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas