AS-552-21-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS552-21/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03642-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Z. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. R. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl valstybinės socialinio draudimo pensijos neišmokėtos dalies priteisimo ir sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja Z. R. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. (6.5)I-5705; panaikinti Valdybos Kauno skyriaus 2013 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. (10.1)S-51035; priteisti iš Valdybos Kauno skyriaus laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neišmokėtos pensijos dalį – 13 435,80 Lt. Teismui nusprendus, kad pareiškėja yra praleidusi trejų metų terminą skundui paduoti, prašė jį atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą ir išaiškino pareiškėjai teisę kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 35 straipsniu, 32 straipsnio 3 dalimi, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad pareiškėja Valdybos atžvilgiu suformavo tik vieną reikalavimą – panaikinti Valdybos 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą. Teismas darė išvadą, kad iš skundžiamų sprendimų matyti, jog Valdyba pareiškėjos prašymą išnagrinėjo kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-621/2010 ir pažymėjo, kad apskundus Valdybos, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, vadovaujantis ABTĮ 32 straipsnio 3 dalimi, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia. Teismas darė išvadą, kad atsakovu byloje turėtų būti Valdybos Kauno skyrius, o Valdyba – trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo įstatymo 6 straipsniu ir darė išvadą, kad pareiškėjos skundas paduotinas Kauno apygardos administraciniam teismui.

II. Pareiškėja Z. R. atskiruoju skundu (b. l. 27-31) prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėja atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. vasario 27 d. konsultaciją Nr. 02-04-07, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2010 m. rugsėjo 22 d. pasitarime aprobuotame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos taikant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarką reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2012 m. rugsėjo 19 d. pasitarime aprobuotame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, apibendrinimą, pažymi, kad pareiškėjai tiesiogines teisines pasekmes sukėlė Valdybos 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas, o ne teritorinio skyriaus sprendimas, todėl skundas, jos manymu, nagrinėtinas Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Pareiškėja nurodo, kad dėl neaiškaus reglamentavimo su tapačiu skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, kuris 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartimi jos skundą atsisakė priimti, nurodydamas, kad toks skundas paduotinas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu atsisakyta priimti pareiškėjos Z. R. skundą kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pabrėžtina, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ 22–24, 32–33 straipsniai. Be to, būtina laikytis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje nustatytų teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų.

Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra nebuvimas įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl tapataus ginčo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-330/2012). ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas draudimą pakartotinai nagrinėti bylas, savo formuojamoje praktikoje yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo priimti skundą būtina išsiaiškinti tris aplinkybes: ar yra teismo sprendimas, ar jis įsiteisėjęs, ar reiškiamas naujas skundas yra tapatus išnagrinėtam. Tapačiais skundai gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008). Spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, teismas vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių. Laikomasi nuomonės, kad teismas nebegali priimti ir nagrinėti pakartotinio skundo dėl to paties administracinio akto, tirti to paties administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo bei priimti kitokį teismo sprendimą nei buvo priimtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nes tokiu būdu būtų iš esmės paneigta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galia (teismo sprendimo nenuginčijamumas, išimtinumas, prejudicialumas) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS403-184/2007).

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 11 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-942/2013, kurioje nagrinėjo pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutarties (šia nutartimi teismas atsisakė priimti jos skundą), nurodydamas, kad pareiškėja turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Kaip matyti iš administracinės bylos Nr. AS502-942/2013, pareiškėja joje analogišku kaip ir šioje administracinėje byloje skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Valdybos Kauno skyriaus 2013 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. (10.1)S-51035 ir Valdybos 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. (6.5)I-5705 bei priteisti iš Valdybos Kauno skyriaus neišmokėtą valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. – 13 435,80 Lt.

Kauno apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti kaip jam nepriskirtiną.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS502-942/2013 pareiškėjos Z. R. atskirąjį skundą tenkino iš dalies, Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį pakeitė iš dalies, pareiškėjos Z. R. skundą dalyje dėl reikalavimų panaikinti Valdybos Kauno skyriaus 2013 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. (10.1)S-51035 ir priteisti iš Valdybos Kauno skyriaus per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį – 13 435,80 Lt, atsisakė priimti kaip paduotą pareiškėjai nesilaikius šiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Kitą Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutarties dalį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko nepakeistą.

Taigi šiuo atveju jau yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas (nutartis) nagrinėjamu klausimu, t. y. dėl priėmimo nagrinėti pareiškėjos reikalavimą panaikinti Valdybos 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. (6.5)I-5705 ir Valdybos Kauno skyriaus 2013 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. (10.1)S-51035 bei priteisti iš Valdybos Kauno skyriaus laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neišmokėtos pensijos dalį – 13 435,80 Lt. Kaip matyti, pareiškėja inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių. Todėl pažymėtina, kad teismas nebegali priimti ir nagrinėti pakartotinio skundo priėmimo klausimo dėl tų pačių reikalavimų bei priimti kitokį teismo sprendimą nei buvo priimtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-11/2013).

Nors šioje administracinėje byloje atskiruoju skundu skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai skiriasi nuo išdėstytų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS502-942/2013, tačiau pastarosios nutarties priėmimas sudaro pagrindą šioje byloje priimti vienintelės rūšies sprendimą, t. y. atsisakyti priimti pareiškėjos skundą. Todėl nors ir keistina pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamoji dalis, tačiau, kaip minėta, esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai dėl pareiškėjos tapataus skundo priėmimo klausimo, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, yra iš esmės teisinga. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties dalis keistina pašalinant teismo išaiškinimą pareiškėjai apie jos teisę kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą. Likusi nutarties dalis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos Z. R. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartį pakeisti, pašalinant iš nutarties rezoliucinės dalies išaiškinimą pareiškėjai Z. R. apie jos teisę kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą.

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti Z. R. skundą ir nutarta įsiteisėjus nutarčiai skundą su priedais grąžinti Z. R., palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas