AS-602-1239-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS602-1239/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04170-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2014 m. rugsėjo 17 d. gautas pareiškėjo A. P. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) sprendimus (2014 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. (6.5)1-6194, 2014 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. (6.5)1-7166) kaip neteisėtus ir nepagrįstus bei pripažinti, kad VSDFV, kaip privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, turėjo neatmesti pareiškėjo reikalavimo, o jį tenkinti ir įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo dar neįvykdytą 2010 m. sausio mėnesio sprendimą panaikinti, t. y. išmokėti senatvės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d.; 2) jeigu teismas nustatytų, kad pirmas reikalavimas nepagrįstas, prašė teismą nustatyti, kad VSDFV galėjo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir pareiškėjo 2014 m. birželio 30 d. prašymą bei 2014 m. rugpjūčio 8 d. papildytą skundą tenkinti.

Paduotas skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau − ir ABTĮ) skundui keliamus reikalavimus, todėl 2014 m. rugsėjo 22 d. teismo nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2014 m. spalio 6 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus bei išaiškinta teisė tikslinti skundo reikalavimus atsisakant skundo reikalavimo dėl senatvės pensijos nepriemokos priteisimo.

2014 m. spalio 6 d. teisme gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriame suformuluoti iš esmės analogiški reikalavimai, kaip pradiniame skunde, t. y. prašoma: 1) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių atlikti veiksmus, kurių jis neatliko po Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo, įpareigojant iki minėto Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo neįvykdytą 2010 m. sausio mėn. sprendimą (valinį aktą) panaikinti ir išmokėti jam dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 ir 8 straipsnių nuostatų taikymo sumažintų nukentėjusiųjų asmenų pensijos dalį (2 663,61 Lt) už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 31 d. bei senatvės pensijos dalį (10 393,41 Lt) už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.; 2) panaikinti VSDFV sprendimus (2014 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. (6.5)1-6194, 2014 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. (6.5)1-7166) kaip neteisėtus ir nepagrįstus bei pripažinti, kad VSDFV, kaip privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, turėjo priimti sprendimą įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių po Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo dar neįvykdytus 2010 m. sausio ir vasario mėnesių sprendimus panaikinti; 3) jeigu teismas nustatytų, kad pirmasis ir antrasis skundo reikalavimai yra nepagrįsti, prašė teismą atnaujinti 3 metų praleistą terminą skundui dėl pensijos nepriemokos priteisimo paduoti. Atnaujinus terminą, prašė įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių panaikinti 2010 m. sausio ir vasario mėnesių sprendimus bei įpareigoti išmokėti jam 2010-2013 m. laikotarpiu sumažintų pensijų nepriemokas, susidariusias dėl Laikinojo įstatymo 5 ir 8 straipsnių nuostatų taikymo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 8 d. nutartimi priėmė pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimus dėl termino skundui dėl pensijų nepriemokos priteisimo paduoti atnaujinimo, VSDFV 2014 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. (6.5)1-6194 ir 2014 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. (6.5)1-7166 panaikinimo bei įpareigojimo VSDFV išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. birželio 30 d. prašymą dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo iš esmės. Teismas atsisakė priimti pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimą dėl senatvės pensijos ir nukentėjusiųjų asmenų pensijos nepriemokos išmokėjimo. Teismas pašalino byloje iš atsakovų VSDFV Vilniaus skyrių.

Teismas konstatavo, kad ginčams dėl valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo įstatymų leidėjas numato privalomą išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarką.

Iš pareiškėjo skundo turinio ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad pareiškėjas 2014 m. birželio 30 d. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių su prašymu apskaičiuoti bei išmokėti jam senatvės pensijos ir nukentėjusiųjų asmenų pensijos nepriemoką. Prašymą išnagrinėjusi VSDFV 2014 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. (6.5) I-6194 nurodė pareiškėjui, jog jis praleido Lietuvos Respublikos pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų apskundimo terminą, todėl pasiūlė jam teikti pagrįstą prašymą atnaujinti terminą. Atsižvelgiant į tai, A. P. 2014 m. rugpjūčio 8 d. pateikė VSDFV prašymą atnaujinti praleistą terminą dėl objektyvių priežasčių ir panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2012 m. rugsėjo-spalio mėn. sprendimą (valinį aktą) neišmokėti jam sumažintos pensijos dalies. VSDFV ginčijamu 2014 m. rugpjūčio 29 sprendimu Nr. (6.5)-7166 pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo netenkino ir jo 2014 m. birželio 30 d. prašymą nagrinėti atsisakė, nes praleistas nustatytas 3 metų terminą.

Teismo vertinimu, VSDFV atsisakymas nagrinėti pareiškėjo skundą nelaikytinas šios įstaigos priimtu sprendimu Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 4 dalies prasme, t. y. VSDFV nepasisakė iš esmės dėl pensijos nepriemokos priteisimo pareiškėjui.

Konstatavęs, kad pareiškėjo prašymas dėl pensijų nepriemokos priteisimo nebuvo išnagrinėtas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, teismas pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimą dėl senatvės pensijos ir nukentėjusiųjų asmenų pensijos nepriemokos priteisimo atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą (b. l. 55-57), kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartį ir priimti patikslinto skundo reikalavimą dėl įpareigojimo VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 5 ir 8 straipsnių nuostatų taikymo sumažintą nukentėjusiųjų asmenų pensijos dalį bei sumažintą senatvės pensijos dalį bei laikyti VSDFV Vilniaus skyrių tinkamu atsakovu šioje byloje.

Atskirajame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

1. VSDFV 2014 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. (6.5)1-7166 pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 8 d. papildyto skundo dalį išnagrinėjo iš esmės. VSDFV minėtame sprendime pasisakė, kad VSDFV Vilniaus skyriaus tiek 2010 m. sausio, tiek 2010 m. vasario mėnesių sprendimai Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo dieną (t. y. 2012 m. rugsėjo 21 d.) jau buvo įvykdyti, todėl VSDFV Vilniaus skyrius jokių sprendimų 2012 m. rugsėjo – spalio mėnesiais nepriėmė ir neturėjo priimti. Todėl reikalavimas dėl įpareigojimo VSDFV Vilniaus skyrių atlikti neatliktus veiksmus buvo atmestas kaip nepagrįstas.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartyje nepagrįstai konstatuota, kad minėtoje dalyje VSDFV neišnagrinėjo ginčo (nepasisakė iš esmės) Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 4 dalies prasme. Vilniaus apygardos administracinis teismas šioje ginčo dalyje negalėjo taikyti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto, nes pareiškėjas dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2012 m. rugsėjo – spalio mėnesio sprendimų (neveikimo) kreipėsi į VSDFV ir ji, kaip privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, ginčą išnagrinėjo iš esmės. Taigi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartimi iš atsakovų buvo nepagrįstai pašalintas VSDFV Vilniaus skyrius.

2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 yra išaiškinusi, kad siekiant administracinės procedūros veiksmingumo ir operatyvumo, siekiant, kad pažeistų teisių gynimo mechanizmas būtų efektyvus ir pažeistų teisių ir interesų gynimas nebūtų apsunkintas, bylose dėl senatvės ir valstybinių pensijų, sumažintų pagal prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintas Laikinojo įstatymo 5 ir 8 straipsnių nuostatas, teismai gali ne tik spręsti klausimą dėl apskundimo termino atnaujinimo, bet ir iš karto sprendžia klausimą dėl sumažintos senatvės pensijos ar valstybinės pensijos priteisimo, neįpareigodami pareiškėjo iš naujo pasinaudoti išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Todėl pareiškėjas prašė ne tik atnaujinti terminą, bet ir įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti sumažintą senatvės pensijos ir nukentėjusiųjų asmenų pensijos dalį. Mano, kad patikslinto skundo reikalavimas dėl pensijų nepriemokų priteisimo galėjo (ir turėjo) būti Vilniaus apygardos administracinio teismo priimtas.

Atsakovas VSDFV pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodo, kad VSDFV, įvertinusi tai, kad pirmosios sumažintos pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos pareiškėjui buvo išmokėtos 2010 metų sausio ir vasario mėnesiais, nustatė, kad pareiškėjas, kreipdamasis į VSDFV teritorinį skyrių 2014 m. birželio 30 d. prašymu, kuris buvo persiųstas nagrinėti VSDFV, praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo 3 metų terminą. Dėl šios priežasties VSDFV 2014 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. (6.5) 1-6194, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 (toliau – ir Taisyklės), 20 punktu pasiūlė pareiškėjui pateikti įrodymus, kad terminą apskųsti sprendimams nuo 2010 m. sausio ir vasario mėnesių mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintas pensijas pareiškėjas praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą praleistą terminą atnaujinti.

VSDFV 2014 m. rugpjūčio 29 d. sprendime Nr. (6.5) 1-7166, įvertinusi, kad Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo metu sprendimai mokėti pareiškėjui sumažintas senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas nebebuvo vykdomi, o Konstitucinio Teismo nutarimų galia nėra nukreipiama retroaktyviai, atsisakė panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2012 m. rugsėjo – spalio mėnesių sprendimus, kurie net nebuvo priimti. Todėl VSDFV, remdamasi Taisyklių 31 punktu, atsisakė nagrinėti iš esmės pareiškėjo 2014 m. birželio 30 d. prašymą, kaip pateiktą praleidus įstatymo nustatytą apskundimo terminą.

VSDFV, pasisakydama, jog 2012 m. rugsėjo – spalio mėnesių sprendimai nebuvo ir neturėjo būti priimami, kadangi 2010 metų sausio ir vasario sprendimai mokėti sumažintas pensijas pareiškėjui nebebuvo vykdomi, ne išnagrinėjo iš esmės pareiškėjo reikalavimą išmokėti neišmokėtas pensijų dalis, o tokiu būdu atmetė pareiškėjo argumentą, kad minėtas reikalavimas turi būti nagrinėjamas VSDFV iš esmės, kaip pateiktas nepraleidus 3 metų termino (t. y. nuo 2012 m. rugsėjo – spalio mėnesių sprendimų, kurie, VSDFV nuomone, neegzistuoja, nepraėjus 3 metams). Todėl pareiškėjas nepagrįstai susiejo 2010 m. sausio ir vasario mėnesių sprendimus pradėti mokėti pareiškėjui sumažintas senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas su neegzistuojančiais 2012 m. rugsėjo – spalio mėnesių sprendimais, kurie neva turėjo būti priimti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 8 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl senatvės pensijos ir nukentėjusiųjų asmenų pensijos nepriemokos išmokėjimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, kuria pareiškėjas nepasinaudojo, todėl atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl pensijų nepriemokos priteisimo. Teismas nutartimi priėmė pareiškėjo skundo reikalavimus dėl termino skundui dėl pensijų nepriemokos priteisimo paduoti atnaujinimo, VSDFV 2014 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. (6.5)1-6194 ir 2014 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. (6.5)1-7166 panaikinimo bei įpareigojimo VSDFV išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. birželio 30 d. prašymą dėl pensijų nepriemokos išmokėjimo iš esmės.

Pagal ABTĮ 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šios tvarkos nesilaikymas yra pagrindas teismui atsisakyti priimti asmens skundą (prašymą), teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.). ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta procesinė prielaida kreiptis į teismą, kurios nesilaikius, skundas negali būti priimtas nagrinėti teisme. Ši prielaida nėra besąlyginė, t. y. gali būti pašalinta, tuomet suinteresuotas asmuo turės teisę kreiptis į teismą iš naujo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje, sistemiškai įvertinusi Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas, konstatavo, jog ginčams dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra expressis verbis nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).

Pareiškėjas 2014 m. birželio 30 d. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių su prašymu apskaičiuoti bei išmokėti jam senatvės pensijos ir nukentėjusiųjų asmenų pensijos nepriemoką. VSDFV, išnagrinėjusi prašymą, 2014 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. (6.5) I-6194 nurodė pareiškėjui, jog jis praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų apskundimo terminą, todėl pasiūlė jam teikti prašymą dėl termino atnaujinimo. Pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 8 d. pateikė VSDFV prašymą atnaujinti praleistą terminą ir panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2012 m. rugsėjo – spalio mėn. sprendimus (valinius aktus) neišmokėti jam sumažintos pensijos dalies. VSDFV, įvertinusi pareiškėjo pateiktą prašymą, ginčijamu 2014 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. (6.5)-7166 pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo netenkino ir jo 2014 m. birželio 30 d. prašymą nagrinėti atsisakė, nes praleistas įstatyme nustatytas 3 metų terminas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš bylos duomenų matyti, jog nagrinėjamu atveju VSDFV (centrinis viešojo administravimo subjektas) nenagrinėjo Vilniaus skyriaus (teritorinio viešojo administravimo subjekto) sprendimo teisėtumo, o priėmė atskirą, t. y. su VSDFV teritorinio skyriaus priimto sprendimo revizavimu nesusijusį, sprendimą. Pareiškėjas, siekdamas, kad jam būtų išmokėta negauta pensijos dalis, naudojosi išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka apskųsdamas VSDFV teritorinio skyriaus sprendimus VSDFV, tačiau, jam kreipusis į VSDFV, ši institucija nesprendė ginčo iš esmės. Tai leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pasinaudota ginčų išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Taigi teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentacija dalyje dėl atsisakymo priimti pareiškėjo skundą dėl senatvės pensijos ir nukentėjusiųjų asmenų pensijos nepriemokos išmokėjimo, nes jis nesilaikė nustatytos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Dėl pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytų argumentų, kad VSDFV 2014 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. (6.5)1-7166 iš esmės išnagrinėjo pareiškėjo reikalavimus, teisėjų kolegija pažymi, kad VSDFV minėtame sprendime, be kita ko, informavo pareiškėją, jog VSDFV Vilniaus skyriaus tiek 2010 m. sausio, tiek 2010 m. vasario mėnesio sprendimai Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo dieną (t. y. 2012 m. rugsėjo 21 d.) jau buvo įvykdyti, todėl VSDFV Vilniaus skyrius jokių sprendimų 2012 m. rugsėjo – spalio mėnesiais nepriėmė. Pagrindinis pareiškėjo reikalavimas (dėl jo pareiškėjas kreipėsi ir į teismą) buvo išmokėti sumažintų pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų pensijų nepriemoką. Dėl šio reikalavimo VSDFV 2014 m. rugpjūčio 29 d. sprendime Nr. (6.5)1-7166 aiškiai pasisakė, kad jo iš esmės nenagrinėja, nes praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjo prašymas dėl termino atnaujinimo netenkintas. Pareiškėjo argumentai (dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2012 m. rugsėjo – spalio sprendimų), kuriais remiantis jis grindė savo pagrindinį reikalavimą, yra susiję ne su reikalavimu dėl senatvės ir nukentėjusių asmenų pensijų nepriemokos išmokėjimu, tačiau su termino skundui dėl nepriemokos priteisimo skaičiavimo pradžios momentu.

Pažymėtina, kad klausimas, ar pagrįstai VSDFV skundžiamais sprendimais terminą skundui dėl VSDFV teritorinių skyrių sprendimų (veiksmų) skaičiavo nuo 2010 m. pradžios, o ne nuo 2012 m. rugsėjo – spalio mėnesio, bus sprendžiamas nagrinėjant bylą iš esmės toje dalyje, kurioje pareiškėjo skundas skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo priimtas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas atskirajame skunde neteisingai interpretuoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 nuostatas teigdamas, kad teismas gali spręsti klausimą dėl sumažintos senatvės pensijos ar nukentėjusių asmenų pensijos nepriemokos priteisimo, neįpareigodamas pareiškėjo iš naujo pasinaudoti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Pažymėtina, kad administracinės bylos Nr. A143-816/2014 aplinkybės skyrėsi nuo nagrinėjamos bylos, nes toje byloje skundžiamu VSDFV sprendimu buvo išreikšta VSDFV pozicija dėl ginčo esmės (t. y. buvo pasisakyta ne tik dėl termino praleidimo, tačiau ir konstatuota, jog VSDFV teritoriniai skyriai neturėjo ir neturi teisinio pagrindo išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintų senatvės pensijų ir nukentėjusiųjų asmenų pensijų dalies). Būtent ši aplinkybė nagrinėtoje byloje teisėjų kolegijai leido konstatuoti, kad VSDFV iš esmės išnagrinėjo pareiškėjos skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Tačiau nagrinėjamu atveju skundžiamais VSDFV sprendimais buvo sprendžiamas tik skundo padavimo termino atnaujinimo klausimas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjas nesilaikė privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, ir atsisakydamas priimti pareiškėjo skundo dalį dėl senatvės pensijos ir nukentėjusiųjų asmenų pensijos nepriemokos išmokėjimo, teisingai taikė ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Taigi pirmosios instancijos teismas šioje dalyje teisingai pritaikė proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 8 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl senatvės pensijos ir nukentėjusiųjų asmenų pensijos nepriemokos išmokėjimo, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius