AS-987-492/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-987-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00421-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. L. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. L. G. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja A. L. G. 2015 m. gegužės 5 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Palangos skyrių ištaisyti neteisingus duomenis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2015 m. kovo 9 d. 9 posėdžio protokole Nr. 16PRT-3-(14.16.6.), nurodant, kad jai likusi neatkurta nuosavybės teisės į buvusio savininko J. T. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės buvusiame (duomenys neskelbtini), dalis sudaro 0,6886 ha.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi pasiūlė pareiškėjai iki 2015 m. gegužės 21 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus – nurodyti, kuo pasireiškė atsakovo veiksmų neteisėtumas ir iš ko kildinamas reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 21 d. nutartimi pareiškėjos skundą laikė nepaduotu ir nutarė įsiteisėjus šiai nutarčiai, skundą su priedais bei sumokėtą 42 (keturiasdešimt dviejų) eurų žyminį mokestį grąžinti pareiškėjai.

Teismas nustatė, kad dėl Tarnybos Palangos skyriaus 2015 m. kovo 9 d. raštu Nr. 16SD-242-(14.16.104.) pateikto 2015 m. kovo 9 d. protokolinio sprendimo Nr. 16PRT-3-(14.16.6.) pareiškėja kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsakymą, įformintą 2015 m. balandžio 21 d. raštu Nr. 1SS-901-(9.5.), kuriame nurodyta, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo. Iš Tarnybos Palangos skyriaus 2015 m. kovo 9 d. posėdžio protokolo Nr. 16PRT-3-(14.16.6.) turinio nustatyta, jog Tarnybos Palangos skyriuje 2015 m. kovo 9 d. vyko posėdis, kurio metu svarstyta dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko J. T. iki žemės nacionalizacijos valdytą žemę ir nutarta O. E. įtraukti į pretendentų sąrašą bei nustatytos kiekvienam paveldėtojui tenkančios dalys.

Teismas vertino, kad nei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2015 m. kovo 9 d. protokolinis sprendimas Nr. 16PRT-3-(14.16.6.), nei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsakymas, įformintas 2015 m. balandžio 21 d. raštu Nr. 1SS-901-(9.5.), neginčijami, todėl darė išvadą, jog pareiškėja 2015 m. gegužės 8 d. teismo nutartimi nustatytų trūkumų neištaisė, todėl skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai.

III. Pareiškėja padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėja tvirtina skunde nurodžiusi, kad nesutinka su Tarnybos Palangos skyriaus 2015 m. kovo 9 d. posėdžio protokolo Nr. 16PRT-3-(14.16.6.) (toliau – ir Protokolas) 2 punkto nuostata, kad faktiškai neatkurta pareiškėjos nuosavybės teisės dalis yra 0,4744 ha, kadangi realiai neatkurta nuosavybės teisių dalis sudaro 0,6885 ha. Dėl neteisingų Protokole esančių duomenų ištaisymo pareiškėja kreipėsi į Tarnybą, tačiau ši atsisakė patenkinti pareiškėjos skundą. Pareiškėja siekia įpareigoti Tarnybos Palangos skyrių ištaisyti Protokole duomenis dėl O. E. pagal nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius faktinius susitarimus, t. y. O. E. nuosavybės teisė atkurta į 0,5028 ha, ir atsižvelgiant į pareiškėjos 2013 m. sausio 7 d. pareiškimą ir 2013 m. vasario 3 d. papildomą pareiškimą bei Tarnybos Palangos skyriaus 2013 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. 16SD-(14.16.104)-239, kuriame nurodyta, kad nuosavybės teisės į 0,6649 ha bus atkurtos pareiškėjos vardu. Pareiškėja tvirtina ištaisiusi teismo nutartyje nurodytus trūkumus ir patikslintame skunde nurodžiusi, kuo pasireiškia neteisėti atsakovo veiksmai, t. y. apskaičiuojant pretendentams likusios neatkurtos nuosavybės teisės dalis netinkamai taisytos teisės aktų nuostatos. Pareiškėja nurodo skundžianti Tarnybos Palangos skyriaus 2015 m. kovo 9 d. protokolinį sprendimą Nr. 16PRT-3-(14.16.6.) ir Tarnybos 2015 m. balandžio 21 d. raštą Nr. ISS-901-(9.5), kas sudaro pagrindą prašyti įpareigoti Tarnybos Palangos skyrių ištaisyti neteisingus duomenis Tarnybos Palangos skyriaus 2015 m. kovo 9 d. posėdžio protokole Nr. 16PRT-3-(14.16.6.), nurodant, kad pareiškėjai likusi neatkurta nuosavybės teisės į buvusio savininko J. T. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), dalis sudaro 0,6886 ha.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundas buvo grąžintas pareiškėjai, kaip neatitinkantis įstatymo nustatytų, skundo turiniui keliamų reikalavimų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004).

Pareiškėja nagrinėjamu atveju iš esmės nurodė nesutinkanti su Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus 2015 m. kovo 9 d. protokoliniu sprendimu Nr. 16PRT-3-(14.16.6.), kurį prašė pakeisti bei Tarnybos 2015 m. balandžio 21 d. raštu Nr. 1SS-901-(9.5.), kuriuo Tarnyba atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą.

Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrius 2015 m. kovo 9 d. protokoliniu sprendimu Nr. 16PRT-3-(14.16.6.) nutarė įtraukti O. E. į buvusio savininko J. T. pretendentų sąrašą, nurodė, kokiomis dalimis pretendentams atkurtinos nuosavybės teisės į J. T. turtą. Pareiškėja nesutinka su Protokolo nuostata, kad nuosavybės teisės jai atkurtinos į likusią neatkurtą 0,4744 ha žemės dalį ir tvirtina, kad likusi dalis žemės, į kurią pareiškėjai liko neatkurtos nuosavybės teisės, sudaro 0,6886 ha. Tarnybos 2015 m. balandžio 21 d. sprendime nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Protokolas buvo priimtas po to, kai Palangos miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-386/2014 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. T. įvaikino O. E. ir jai buvo atnaujintas terminas pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams. Dėl šios priežasties atsirado pagrindas tikslinti pretendentams atkurtinas nuosavybės teisių į J. T. žemę dalis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, pažymėjo, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011 m.). Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos ginčijami sprendimai tiesiogiai nesusiję su pareiškėjos teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Galutiniu dokumentu šioje procedūroje laikytinas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, būtent šiuo dokumentu bus nuspręsta dėl pareiškėjos teisių ir pareigų apimties ir šį sprendimą pareiškėja galės skųsti teismui Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio nustatyta tvarka. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad pareiškėjos ginčijami dokumentai jai jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad jie negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku, taigi pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. L. G. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė