A-822-3-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

xx

Administracinė byla Nr. A822-3/2014

Teismo proceso Nr. 3-62-3-329-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija 16.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. G. prašymą atsakovui Kalvarijos savivaldybės administracijai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja R. G. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama iš atsakovo Kalvarijos savivaldybės administracijos priteisti 1 940,43 Lt darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią dėl 2009 metais neteisėtai sumažinto darbo užmokesčio.

Skunde nurodė, jog yra valstybinės tarnautoja, dirbanti Kalvarijos savivaldybės administracijoje. Laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. už darbą jai buvo sumokėtas ne visas priklausantis darbo užmokestis. 2008 m. gruodžio 19 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais įstatymas, kurio 3 straipsnis nuo 2009 m. sausio 1 d. sumažino valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį nuo 2008 metais galiojusio 490 Lt iki 475 Lt, t. y. 15 Lt, o 2009 m. liepos 17 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriuo valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį sumažino iki 450 Lt, t. y. 40 Lt lyginant su 2008 metais galiojusiu dydžiu.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010 m. balandžio 20 d. sprendime išaiškino, jog tik kai yra oficialiai konstatuota, kad valstybėje susiklostė itin sunki netrumpalaikė ekonominė, finansinė padėtis, dėl kurios valstybė nebegali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, įstatymų leidėjas gali laikinai mažinti iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų finansuojamų institucijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų atlyginimus. Pareiškėjos teigimu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė tik 2009 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1295 „Dėl ekonominio sunkmečio“ oficialiai konstatavo, jog Lietuvos Respublikoje susiklostė itin sunki netrumpalaikė ekonominė padėtis, todėl laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. darbo užmokestis jai buvo sumažintas neteisėtai, dėl to susidariusi nepriemoka 1 940,43 Lt turi būti priteista iš atsakovo.

Kadangi anksčiau priimti 2008 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais įstatymas ir 2009 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytiems teisėtų lūkesčių ir teisinės valstybės principams, nes yra priimti prieš tai, kai buvo oficialiai konstatuota, kad valstybėje susiklostė itin sunki netrumpalaikė ekonominė padėtis, pareiškėja prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl šių įstatymų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Atsakovas Kalvarijos savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos R. G. prašymu nesutinka.

Atsakovas pažymėjo, jog Kalvarijos savivaldybės administracija, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. apskaičiuodama ir mokėdama pareiškėjai darbo užmokestį, vadovavosi galiojančiomis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 24 straipsnio 2 dalies nuostatomis, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo yra nepagrįstas. Tačiau, atsakovo nuomone, yra pakankamas pagrindas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl aptariamų įstatymų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

II. Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, 2011 m. liepos 14 d. sprendimu pareiškėjos R. G. prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas įvertino VTĮ 24 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas ir pareiškėjos ginčijamus teisės aktus – Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymą ir 2009 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymą, pabrėždamas, kad administracinis teismas negali spręsti valstybės tarnautojų darbo užmokesčio padidinimo klausimo, negali spręsti administracinio ginčo vadovaudamasis politiniais ar ekonominiais (t. y. neteisniais argumentais) ir, nesant tam teisinio pagrindo, įpareigoti išmokėti valstybės tarnautojui didesnį darbo užmokestį. Nustatytas bazinis dydis yra vienas iš elementų, kurį dauginant iš atitinkamo pareiginės algos koeficiento apskaičiuojamas pareiginės algos dydis. Nurodė, kad ateinančių finansinių metų bazinį dydį Vyriausybės teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas. Taigi, bazinio dydžio nustatymas yra įstatymų leidėjo kompetencija. Teismas vertino, kad apskaičiuodamas ir mokėdamas pareiškėjai darbo užmokestį atsakovas pagrįstai vadovavosi galiojančiomis VTĮ ir įstatymų, kuriais buvo patvirtintas valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis, nuostatomis. Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentu, kad įstatymai dėl bazinių dydžių mažinimo buvo priimti prieš tai, kai buvo oficialiai konstatuota, kad valstybėje susiklostė itin sunki netrumpalaikė ekonominė padėtis, pažymėdamas, kad jau Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programoje, kuriai Lietuvos Respublikos Seimas pritarė 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52, buvo konstatuota, jog Lietuva atsidūrė ekonomikos sunkmetyje. Taip pat teismas netenkino pareiškėjos prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl aptariamų aktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nes pareiškėja nepagrindė prašymo teisiniais argumentais, o abejonių dėl pareiškėjos nurodytų įstatymo nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai teismui nekilo.

III. Pareiškėja R. G. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos prašymą tenkinti.

Pareiškėja pažymi, kad kreipėsi į teismą nurodydama, jog teisės aktai, kurių pagrindu sumažėjo jos darbo užmokestis, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o pirmosios instancijos teismui nepagrįstai nekilo abejonių dėl šių aktų konstitucingumo. Apeliacinį skundą grindžia argumentais, išdėstytais prašyme, adresuotame pirmosios instancijos teismui, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimu „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2006 m. sausio 16 d., 2007 m. rugsėjo 26 d., 2007 m. spalio 22 d., 2007 m. lapkričio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimų ir 2009 m. sausio 15 d. sprendimo nuostatų išaiškinimo“ ir tvirtindama, kad tik 2009 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1295 „Dėl ekonomikos sunkmečio“ oficialiai buvo konstatuota, kad Lietuvos Respublikoje susiklostė itin sunki netrumpalaikė ekonominė padėtis. Šioje byloje yra pakankamas pagrindas teismui kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl aptariamų įstatymų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principui. Atsakovas Kalvarijų savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos R. G. apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo nuomone, pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas vykdė ir vykdo galiojančius teisės aktus dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio. Kalvarijos savivaldybės administracija pareiškėjos darbo užmokestį skaičiavo, taikydama aktualiu laikotarpiu galiojusį (atlyginimo) bazinį dydį, o pareiškėja savo skunde neteigia, kad jos darbo užmokestis buvo skaičiuojamas ne pagal galiojančius teisės aktus. Esant šioms aplinkybėms, pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad prašymą atmeta, nes teismas negali spręsti valstybės tarnautojų darbo užmokesčio padidinimo klausimo, vadovaudamasis politiniais ar ekonominiais motyvais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjai R. G. neišmokėtos 1 940,43 Lt darbo užmokesčio dalies, už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., kuri susidarė sumažinus pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį, taikant Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio (2008 m. gruodžio 19 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcijos) nuostatas.

2008 m. gruodžio 19 d. priimtu Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsniu nuo 2009 m. sausio 1 d. buvo sumažintas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis iki 475 Lt.

2009 m. liepos 17 d. priėmus Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymą, valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 31 d. sumažintas iki 475 Lt, o nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. – iki 450 Lt.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl Seimo 2009 m. liepos 17 d. priimto Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio konstitucingumo, 2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, kad Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsniu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų pareiginės algos, Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimai ir karių tarnybiniai atlyginimai, vertinant procentais, sumažinti vienodu mastu (proporcingai) ir tam pačiam laikotarpiui; taigi nėra pagrindo teigti, kad šiuo įstatymu nustatytas teisėjų atlyginimų mažinimo mastas buvo neproporcingas ar diskriminacinis.

Šiame nutarime taip pat pažymėjo, kad Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsniu padarytas nukrypimas nuo inter alia iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio imperatyvo, kad leisdamas įstatymus Seimas yra saistomas savo paties priimtų įstatymų, konstituciškai pateisinamas siekiu užtikrinti svarbų viešąjį interesą, – garantuoti viešųjų finansų stabilumą, neleisti susidaryti pernelyg dideliam biudžeto deficitui valstybėje dėl ekonomikos krizės susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, – lemiančiu skubių ir veiksmingų sprendimų būtinybę.

Taigi šioje konstitucinės justicijos byloje Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 91-3915) 1 straipsnis tiek, kiek jame teisėjams nustatytas laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. taikomas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) 450 Lt bazinis dydis, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Taigi minėtame nutarime Konstitucinis Teismas padarė išvadą, jog valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio mažinimas nepažeidė Konstitucijos (susiklosčius itin sunkiai ekonominei-finansinei padėčiai valstybėje įstatymų leidėjas galėjo nuspręsti sumažinti valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį). Šis bazinis dydis buvo mažinamas nuosekliai, t. y. nuo 490 Lt iki 475 Lt, o vėlesne įstatymo redakcija – iki 450 Lt, todėl valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymas ir vėlesnė jo redakcija atitiko objektyvų siekį – garantuoti viešųjų finansų stabilumą.

Esant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimui, pareiškėjos argumentai, jog nurodytos įstatymų redakcijos buvo priimtos iki oficialiai buvo konstatuota, kad valstybėje susiklostė itin sunki ne trumpalaikė ekonominė padėtis, yra nereikšmingi. Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ Nr. XI-52 buvo konstatuota, kad Lietuva atsidūrė ekonomikos krizėje, o iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų finansuojamų valstybės institucijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų (kitų darbuotojų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų) atlyginimų mažinimas, susiklosčius tokiai padėčiai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1295 „Dėl ekonominio sunkmečio“ nelaikytinas pirmu oficialiu paskelbimu apie prasidėjusią ekonominę krizę.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjant šį administracinį ginčą, buvo visapusiškai ištirtos ir įvertintos ginčui reikšmingos aplinkybės, ir pagrįstai padaryta išvada, jog Kalvarijos savivaldybės administracija, apskaičiuodama ir mokėdama pareiškėjai darbo užmokestį, pagrįstai vadovavosi tuo metu galiojančiomis Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus nuostatomis, reglamentuojančiomis darbo užmokesčio valstybės tarnautojams apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymu ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymu. Tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą, remiantis jame nurodytais motyvais, nėra jokio pagrindo, todėl skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė