A-858-2148-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedpanaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. 30-451 1.1 ir 1.2 punktus ir statinių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypo ribų planą; panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo Nr. 2.3-8724-01 1.1 punktą ir šiuo įsakymu patvirtinto žemės sklypo plano, sklypo ploto, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilnius, duomenis ir plano sprendinius, kuriais buvo pažeistos pareiškėjų teisės ir interesai;
Legislator headnote
AI generatedA-858-2148-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjų M. P., D. P., S. M. ir R. J. skundą (t. I, b. l. 90-94) su skundu nesutiko.
Full text
Administracinė byla Nr
Administracinė byla Nr. A858-2148/2014
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01560-2013-1
Procesinio sprendimo kategorija 59. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. sausio 28 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens S. M. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A858-2148/2014 pagal pareiškėjų M. P., D. P., S. M. ir R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. P., D. P., S. M. ir R. J. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims S. M., G. M., A. M., N. M., G. Č., akcinei bendrovei „Lietuvos dujos“ ir Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjai M. P., D. P., S. M. ir R. J. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (t. I, b. l. 1-4, 31-34), prašydami:
1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. 30-451 1.1 ir 1.2 punktus ir statinių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypo ribų planą;
2) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo Nr. 2.3-8724-01 1.1 punktą ir šiuo įsakymu patvirtinto žemės sklypo plano, sklypo ploto, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilnius, duomenis ir plano sprendinius, kuriais buvo pažeistos pareiškėjų teisės ir interesai;
3) ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007 m. kovo 13 d. įsakymą Nr. 30-451 ir Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. rugpjūčio 17 d. įsakymą Nr. 2.3-8724-01 taip, kad nebūtų pažeistos (duomenys neskelbtini), Vilnius, gyventojų teisės ir teisėti interesai, t. y. suformuoti (duomenys neskelbtini), Vilnius gyventojų interesus ir viešame registre VĮ „Registrų centras“ statinio įstatinių dokumentus atitinkantį žemės sklypą, pakeičiant šiuo metu suformuoto sklypo (Nr. (duomenys neskelbtini), unik. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atitinkamus sprendinius.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjų M. P., D. P., S. M. ir R. J. skundą (t. I, b. l. 90-94) su skundu nesutiko.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė administracija atsiliepimu į pareiškėjų M. P., D. P., S. M. ir R. J. skundą (t. I, b. l. 71-74) su skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į pareiškėjų skundą, be kita ko, paaiškino, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, patenka į valstybės saugomo kultūros paveldo objekto Vilniaus senamiesčio teritoriją.
Tretieji suinteresuoti asmenys S. M. ir G. M. atsiliepimu į pareiškėjų M. P., D. P., S. M. ir R. J. skundą su skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.
Tretieji suinteresuoti asmenys A. M., N. M., G. Č. atsiliepime į skundą (t. I, b. l. 107, 108, 109) su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 25 d. sprendimu (t. II, b. l. 41-48) pareiškėjų M. P., D. P., S. M. ir R. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pareiškėjai M. P., D. P., S. M. ir R. J. apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 57-60) prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 25 d. sprendimą ir grąžinti administracinę bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Atsakovas Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą (t. II, b. l. 70-74) prašė apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą (t. II, b. l. 83-86) prašė apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą (t. II, b. l. 67-68), be kita ko, prašė atsižvelgti į tai, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, patenka į valstybės saugomo kultūros paveldo objekto Vilniaus senamiesčio teritoriją.
Tretieji suinteresuoti asmenys S. M. ir G. M. atsiliepimu į pareiškėjų M. P., D. P., S. M. ir R. J. apeliacinį skundą (t. II, b. l. 76-82) su skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gruodžio 29 d. nutartimi (t. II, b. l. 121-136) pareiškėjų M. P., D. P., S. M. ir R. J. apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 25 d. sprendimą paliko nepakeistą.
II. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. M. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (t. II, b. l. 139-140).
Pateiktu prašymu yra prašoma iš pareiškėjų S. M. naudai priteisti 4 640 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmojoje instancijoje, už šiuos advokato darbus: 2013 m. liepos 23 d. susipažinimą teisme su bylos medžiaga, 2013 m. liepos 25 d. atsiliepimo į skundą ruošimą, 2013 m. lapkričio 12 d. dalyvavimą teismo posėdyje (dalyvavo VETO LT advokatų profesinės bendrijos advokatas T. B.), 2014 m. vasario 10 d. dalyvavimą teismo posėdyje, 2014 m. kovo 3 d. dalyvavimą teismo posėdyje, 2014 m. balandžio 8 d. susipažinimą su byla teisme (su naujai išreikalautais ir pateiktas dokumentais), 2014 m. balandžio 14 d. kalbos ruošimą su atsikirtimais į paskutinį patikslintą skundą, 2014 m. balandžio 14 d. dalyvavimą teismo posėdyje.
Pateiktu prašymu taip pat prašoma priteisti iš pareiškėjų S. M. naudai 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, už šiuos advokato darbus: 2014 m. birželio 12 d. atsiliepimo į apeliacinį skundą ruošimą, 2014 m. lapkričio 10 d. prašymo taikyti prejudicinius faktus ruošimą, 2014 m. lapkričio 10 d. prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ruošimą.
Pareiškėjai M. P., D. P., S. M. ir R. J. pateikė atsiliepimą į prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, prašydami pateiktą prašymą laikyti nepagrįstu, o netenkinus šio prašymo, sumažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjai nurodo, jog administracinėje byloje kaip ir civilinėse bylose Nr. 2A-2715-823/2014, Nr. 2-3408-854/2014 advokatas G. Š. atstovavo S. M., G. M., R. M., R. M., J. M.. Nurodo, jog administracinių teismų priimti sprendimai (jų rezoliucinės dalys) rodo, kad priimti teismų sprendimai nedarė įtakos S. M. ir G. M. teisių ir/ar pareigų apimčiai. Sprendimu ir nutartimi joms nebuvo nustatytos, kokios nors teisės ir pareigos, jų naudai nebuvo kas nors pripažįstama, pakeičiama ar panaikinama, t. y. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, o taip pat ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis nenustatė joms nei teisių, nei pareigų, nepanaikino, nepakeitė, nepripažino teisių ar pareigų, kurios darytų įtaką jų interesams. Be to, S. M. ir G. M. pačios savo iniciatyva pateikė teismui prašymą įstoti į bylą, kurios nagrinėjimas iš esmės jau vyko. S. M. ir G. M. šioje administracinėje byloje nepateikė pagrįstų ir motyvuotų argumentų bei paaiškinimų, kaip bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms.
Pabrėžia, jog didžioji dalis ginčo žemės sklypo nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (viso 2247/2570 dalys), o ją šioje byloje atstovavo patikėjimo teisę į šį žemės sklypą turinti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, todėl, jeigu ir būtų tenkinti pareiškėjų prašymai, S. M. ir G. M. interesai nenukentėtų, taip pat nebūtų pažeistos jų teisės, nes jų turima nuosavybės dalis dėl pareiškėjams priimto palankaus sprendimo nebūtų sumažėjusi, nes atitinkama žemės sklypo dalis suteikiama ne pagal visą žemės sklypo dydį, o pagal asmenų turimos nuosavybės, t. y. (duomenys neskelbtini) namų butų savininkų turimos nuosavybės dydį, dėl kurio pareiškėjai reikalavimų šioje byloje nekėlė. Taigi jų prašymų tenkinimas negalėjo sukelti neigiamų pasekmių tretiesiems asmenims, todėl S. M. ir G. M. įstojimo į procesą pagrindas – kad atsiradus žemės sklypo, kuris didžiąja dalimi priklauso Lietuvos Respublikai, bendraturčiams, tai darytų įtaką sklypo dalių nuosavybės proporcijų peržiūrėjimą – nelaikytinas pagristu pagrindu. Nurodytų asmenų žemė yra išpirkta iš valstybės išimtinai tik į sklypo dalį esančią po jiems nuosavybės teise priklausančiais pastatais. S. M. ir G. M. šioje byloje nepagrindė ir nenurodė pagrįstų aplinkybių, kokiu būdu galėjo kilti nuosavybės proporcijų peržiūrėjimas ir kaip galėjo būti pažeistos ar kitaip paveiktos trečiųjų asmenų teisės ar pareigos.
Pabrėžia, kad tretieji asmenys (duomenys neskelbtini) kieme pareiškėjams tik neleidžia naudotis ir patekti į Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančią šio kiemo dalį, tačiau šie jų veiksmai nėra ir nebuvo šios administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.
Pažymi, jog iš pateikto prašymo nėra galimybės tinkamai įvertinti užmokesčio apskaičiavimo, nes prašyme nurodomi tik rengti dokumentai ir atlikti veiksmai, tačiau jų tarpusavio ryšys neaiškus, nes šiose pažymose mokėjimo paskirtyse tik nurodoma, jog pinigai pervedami pagal abstrakčią paskirtį – už teisines paslaugas. Nurodo, jog nėra vienareikšmiškų duomenų teigti, kad pateikti dokumentai yra susiję būtent su nagrinėta byla. Kartu su 2014 m. gruodžio 29 d. prašymu pateiktais dokumentais yra ir tapatus dokumentas, kurį advokatas 2014 m. lapkričio 10 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2A-2715-823 (Nr. 2A-889-823/2015), kurioje taip pat teikė tapatų prašymą taikyti prejudicinius faktus, prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, su tapačių mokėjimo dokumentu, pvz. 2014 m. lapkričio 6 d. advokato sąskaita Nr. 141106/69 (300 Lt sąskaitos dalis).
Pabrėžia, jog advokatas teismui teikė identiško turinio teisminius dokumentus, teismuose išsakydavo identiškus argumentus, kuriais tik reiškė nesutikimą su visais pareiškėjų prašymais, taigi šios bylos nebuvo sudėtingos, medžiaga ir informacija buvo tapati, taip pat nereikalavo papildomų specifinių žinių.
Nurodo, jog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2014 m. lapkričio 6 d. pateiktas prašymas taikyti prejudicinius faktus šioje administracinėje byloje yra identiškas Vilniaus apygardos teismui 2014 m. lapkričio 6 d. pateiktam prašymui. S. M. ir G. M. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2014 m. birželio 2 d. pateiktas atsiliepimas į pareiškėjų apeliacinį skundą pagal savo turinį didžiąja dalimi taip pat yra tapatus S. M., G. M., R. M., R. M. ir J. M. Vilniaus apygardos teismui 2014 m. liepos 22 d. pateiktam atsiliepimui į apeliacinį skundą, kaip ir Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-3469-854/2014 pateiktai minėtų trečiųjų asmenų 2014 m. balandžio 25 d. baigiamajai kalbai ir Vilniaus apygardos teismui šių asmenų pateiktam 2014 m. kovo 10 d. apeliaciniam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014m. vasario 10 d. sprendimo, taip pat 2014 m. balandžio 24 d. šių trečiųjų asmenų 2014 m. balandžio 24 d. bendram atsiliepimui į 2014 m. kovo 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
III. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas trečiojo suinteresuoto asmens S. M. pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A858-2148/2014, atlyginimo.
Vertindama pateiktą prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 45 straipsnio, reglamentuojančio sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priėmimą, 1 dalis įtvirtina taisyklę, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo, t. y. įtvirtinamas konkretus prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų padavimo teismui terminas, kurio eigos pradžia siejama su teismo sprendimo įsiteisėjimu (jeigu prašymas dėl išlaidų atlyginimo teismui nebuvo paduotas anksčiau) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-466/2011, 2013 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1645/2012). Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kuria kilęs tarp šalių buvo išnagrinėtas iš esmės, įsiteisėjo 2014 m. gruodžio 29 d. (ABTĮ 145 str.) (t. II, b. l. 121-136). Atitinkamai, trečiojo suinteresuoto asmens S. M. pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų buvo pateiktas laiku, t. y. 2014 m. gruodžio 29 d. (t. II, b. l. 139-140) ir jis nagrinėtinas iš esmės.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką proceso šalių išlaidų, patirtų pirmoje ar apeliacinėje instancijoje, atlyginimo klausimas sprendžiamas atitinkamos instancijos teisme (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-63/2010, 2007 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS8-83/2007). Nagrinėjama byla buvo išnagrinėta ir pirmąja, ir apeliacine instancija, todėl ir bylinėjimosi išlaidos trečiojo suinteresuoto asmens S. M. naudai kiekvienos instancijos teismo priteistinos atskirai. Pažymėtina, jog tais atvejais, kai prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje paduotas ne tiesiogiai apeliacinės instancijos, o pirmosios instancijos teismui (ir atvirkščiai), šis teismas prašymą turi persiųsti apeliacinės instancijos teismui, o apeliacinės instancijos teismas – pirmosios instancijos teismui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-421/2010, 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012). Atitinkamai, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytą teismų praktiką, į tai, kad prašoma priteisti tiek pirmojoje, tiek apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas, pasisako tik dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su administracinės bylos nagrinėjimu apeliacinėje instancijoje, o trečiojo suinteresuoto asmens S. M. prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo perduoda nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 5 dalis expressis verbis taip pat numato, kad tretieji suinteresuoti asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, t. y. trečiasis suinteresuotas asmuo tokiais atvejais, kaip ir pareiškėjas, turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas (ABTĮ 44 str. 2 d.). Be to, remiantis ABTĮ 44 straipsnio 6 dalimi, jis taip pat turi teisę reikalauti atlyginti ir patirtas atstovavimo išlaidas.
Vertinant, ar trečiasis suinteresuotas asmuo S. M. turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pažymėtina, jog kiekvienu konkrečiu atveju analizuojant, ar atitinkamas trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 44 straipsnio 5 dalį, pirmiausia būtina įvertinti ginčo turinį, nustatyti, kaip pareiškėjo reikšti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, su kurios ginčo šalies pozicija sutapo trečiojo suinteresuoto asmens interesai byloje, t. y. kurios ginčo šalies poziciją palaikė trečiasis suinteresuotas asmuo, ar teismo sprendimas buvo priimtas tos ginčo šalies naudai, ar atsiranda, pasikeičia, pasibaigia trečiojo suinteresuoto asmens teisės po priimto teismo sprendimo ir ar atitinkamų teisių atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga yra palankus (nepalankus) trečiajam suinteresuotam asmeniui, ar patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens interesas, dėl kurio jis dalyvavo ir kurio jis siekė byloje, dėl kokių priežasčių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir kt. Tik įvertinus visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių, galima nustatyti, ar priimtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės. Aplinkybė, jog teismo priimtu baigiamuoju aktu yra patenkintos arba apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės, negali būti išimtinai siejama vien tik su faktu, kad buvo priimtas atsakovui, kurio interesus ir poziciją trečiasis suinteresuotas asmuo byloje palaikė, formaliai palankus teismo sprendimas, t. y. pareiškėjo skundas buvo atmestas. Sprendžiant šį klausimą būtina vertinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013).
Manytina, jog toks ginčo santykio ir trečiojo suinteresuoto asmens vaidmens (suinteresuotumo) procese įvertinimas yra svarbus, nes situacija, kai dėl visiškai nepagrįsto pareiškėjo kreipimosi į teismą trečiojo suinteresuoto asmens faktiškai patirtos išlaidos, kai priimtu teismo sprendimu būtų patenkintos ar apgintos jo teisės, nebūtų atlyginamos, nepateisinama teisingumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo požiūriu. Ir priešingai – situacija, kada trečiajam suinteresuotam asmeniui būtų priteisiamos išlaidos iš pareiškėjo net ir tada, kai suinteresuotas asmuo į bylą buvo įtrauktas paties suinteresuoto asmens prašymu ar teismo iniciatyva ir bylos baigtis niekaip nepaveikė trečiojo suinteresuoto asmens teisių ir pareigų, neatitiktų teisingumo kriterijaus, pažeistų procesinę pusiausvyrą ir sudarytų prielaidas teisę į teisminę gynybą ribojančiam poveikiui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013).
Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog kreipdamiesi į teismą pareiškėjai prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. 30-451 1.1 ir 1.2 punktus ir statinių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypo ribų planą, panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo Nr. 2.3-8724-01 1.1 punktą ir šiuo įsakymu patvirtinto žemės sklypo plano, sklypo ploto, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilnius, duomenis ir plano sprendinius, kuriais buvo pažeistos pareiškėjų teisės ir interesai, bei ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007 m. kovo 13 d. įsakymą Nr. 30-451 ir Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. rugpjūčio 17 d. įsakymą Nr. 2.3-8724-01 taip, kad nebūtų pažeistos (duomenys neskelbtini), Vilnius, gyventojų teisės ir teisėti interesai, t. y. suformuoti (duomenys neskelbtini), Vilnius, gyventojų interesus ir viešame registre VĮ „Registrų centras“ statinio dokumentus atitinkantį žemės sklypą, pakeičiant šiuo metu suformuoto sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atitinkamus sprendinius. Pažymėtina, jog iš pateiktų reikalavimų matyti, kad buvo teikiami reikalavimai susiję, be kita ko, su visu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 28/2570 dalis priklauso ir S. M.. Pareiškėjai, be kita ko, teigė, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, ribos suformuotos netinkamai, pažeidžiant statinio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyventojų interesus bei galiojančius teisės aktus, neteisėtai ir neteisingai nustatytas sklypo plotas, jo ribos, bendraturčiams tenkančios sklypo dalys ir kiti duomenys (t. I, b. l. 139-15).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gruodžio 29 d. nutartimi pareiškėjų M. P., D. P., S. M. ir R. J. apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 25 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas, paliko nepakeistą. Atsižvelgus į pateiktus pareiškėjų skundo reikalavimus, į tai, kad skundžiamu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 30-451 buvo nustatyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) duomenys (t. I, b. l. 16) ir tai buvo susiję su S. M. nuosavybės teise priklausančia šio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, dalimi, jo ribomis (t. I, b. l. 11-15), darytina išvada, jog priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi buvo apgintos ir patenkintos ir S. M. teisės, nes skundžiamoje dalyje nebuvo panaikinti skundžiami aktai dėl kadastro duomenų nustatymo (t. I, b. l. 11-15). Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog šiuo atveju sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagal ABTĮ 44 straipsnio 5 dalį nevertinamos vien tik priimtų teismo nutarčių rezoliucinės dalys, o žiūrima į pirmiau nurodytus kriterijus. Be to, kaip matyti iš ABTĮ 44 straipsnio 5 dalies konstrukcijos, tretieji suinteresuoti asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kai išnagrinėjus bylą yra, be kita ko, apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, o šiuo atveju galima teigti, kad S. M. teisės buvo apgintos ir jai nekilo neigiami padariniai. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog apeliacinėje instancijoje, atmetus pareiškėjų apeliacinį skundą, buvo atgintos trečiojo suinteresuoto asmens S. M. teisės ir ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 str. 5 d.).
Trečiasis suinteresuotas asmuo S. M. prašo jai priteisti 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, už šiuos advokato darbus: 2014 m. birželio 12 d. atsiliepimo į apeliacinį skundą, 2014 m. lapkričio 10 d. prašymo taikyti prejudicinius faktus, 2014 m. lapkričio 10 d. prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ruošimą.
Šios išlaidos grindžiamos 2014 m. liepos 1 d. sąskaita už teisines paslaugas serija ADP Nr. 140701/62 (t. II, b. l. 147), 2014 m. liepos 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. 848 (t. II, b. l. 148), 2014 m. lapkričio 6 d. sąskaita už teisines paslaugas serija ADR Nr. 141106/69 (t. II, b. l. 149), 2014 m. lapkričio 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. 870 (t. II, b. l. 150), 2014 m. spalio 24 d. Išrašu iš teisinių paslaugų teikimo sutarties, sudarytos tarp S. M. ir VETO LT advokatų profesinės bendrijos, atstovaujamos advokato G. Š. (t. II, b. l. 56). Šiuo atveju teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad pateiktos sąskaitos nėra pakankamai detalizuotos, kita vertus, atsižvelgus į sąskaitų išrašymo datas, byloje teiktų paslaugų laiką, nesant pateiktų pagrįstų argumentų, leidžiančių daryti priešingas išvadas, nėra pagrindo netikėti nurodytų išlaidų patyrimu šioje administracinėje byloje (t. I, b. l. 99-101, II, b. l. 89-90, 139-140, 147, 149). Be to, pastebėtina, jog 2014 m. lapkričio 6 d. sąskaita už teisines paslaugas serija ADP Nr. 141106/09 yra išrašyta 600 Lt sumai, iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad po pusę šios sumos (po 300 Lt) yra prašoma priteisti kaip bylinėjimosi išlaidas, patirtas civilinėje byloje Nr. 2A-2715-823/2014, bei išlaidas patirtas šioje byloje. Šiuo atveju nėra nustatyta prašomų priteisti sumų neatitikimo ar kitokio neteisingo duomenų pateikimo. Kita vertus, pastebėtina, jog S. M. pateiktame prašyme nedetalizuoja, kiek už konkrečias nurodytas teisines paslaugas atskirai buvo sumokėta (t. II, b. l. 139-140).
Teisėjų kolegija, vertindama prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodo, jog administraciniame procese priteistinų atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 44 str. 6 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokias Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) patvirtino Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85.
Rekomendacijos pateikia maksimalius dydžius už konkrečias advokato (advokato padėjėjo) teikiamas teisines paslaugas, apskaičiuojamus taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog apskaičiuojant konkrečias sumas už teiktas teisines paslaugas imamas tas minimalios mėnesinės algos dydis, kuris galiojo konkrečios teisinės paslaugos teikimo metu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-563/2008).
Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog pagal Rekomendacijų 8.11 punktą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą maksimali priteistina suma yra 1 500 Lt (1 000 Lt minimali mėnesinė alga pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, kuri galiojo teisinių paslaugų suteikimo metu, padauginta iš koeficiento 1,5) (t. II, b. l. 76-82). Tuo tarpu pagal Rekomendacijų 8.16 punktą už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) galima priteisti maksimali suma būtų 120 Lt (0,12 x 1 000 Lt, galiojanti teisinių paslaugų metu) (t. II, b. l. 89-90, 139-140).
Pažymėtina, jog CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatos įtvirtina reikalavimą, sprendžiant klausimą dėl laimėjusiai proceso šaliai priteistinų išlaidų, susijusių su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, dydžio, taikyti vertinamuosius kriterijus, t. y. atsižvelgti į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Dar platesnis tokių kriterijų sąrašas yra numatytas Rekomendacijų 2 punkte. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013).
Teisėjų kolegija, nagrinėjamu atveju atsižvelgusi į Rekomendacijų įvardintas nuostatas, bylos apimtį, į pirmiau nurodytus kriterijus, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, į teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, konstatuoja, jog už 2014 m. lapkričio 10 d. prašymo taikyti prejudicinius faktus, 2014 m. lapkričio 10 d. prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ruošimą priteistina po 10 Eur, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 300 Eur. Taigi bendrai už nurodytų teisinių paslaugų teikimą priteistina S. M. naudai 320 Eur iš pareiškėjų M. P., D. P., S. M. ir R. J. lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno pareiškėjo po 80 Eur.
Remdamasi nurodytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui S. M. iš kiekvieno pareiškėjo M. P., D. P., S. M. ir R. J. atskirai priteistina po 80 Eur.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
trečiojo suinteresuoto asmens S. M. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą Nr. A858-2148/2014 apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo tenkinti iš dalies.
Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui S. M. iš kiekvieno pareiškėjo M. P., D. P., S. M. ir R. J. po 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinę bylą Nr. A858-2148/2014 nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Trečiojo suinteresuoto asmens S. M. prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimė Baltrūnaitė
Anatolijus Baranovas
Irmantas Jarukaitis