AS-707-520/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-707-520/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01092-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Seimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas), (toliau – ir atsakovas) priteisti 1 000 000 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš Seimo veiksmų – mano, kad Seimo priimtas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 2 dalimi, nurodė, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Seimo, Seimo narių veiklos. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagal savo pobūdį keliamas ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

II. Pareiškėjas V. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartį ir įpareigoti kompetentingą įstaigą išnagrinėti jo skundą.

Atskirajame skunde teigiama, kad pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, turi teisę teismui apskųsti bet kurią valstybės įstaigą, kuri pažeidžia jo konstitucines teises bei laisves. Pareiškėjas pažymi, kad „Tarptautinė sutartis“ nustato aiškias teisės į gynybą sąlygas, Lietuvos Respublika tokią teisę iš jo atima ir dėl to parlamentinė veikla tampa prieštaraujančia Konstitucijai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Pareiškėjas V. K. atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti jo skundą nustačius, kad skundas nenagrinėtinas administraciniame teisme (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktu skundu pareiškėjas prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Seimo, priteisti neturtinę žalą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš Seimo veiksmų priimant Bausmių vykdymo kodeksą, kurio taikymas, pareiškėjo vertinimu, jam sukelia nepatogumų – nuteistajam paskirtą drausminę nuobaudą atliekant baudos izoliatoriuje ar drausminėje grupėje draudžiama žiūrėti televizorių, klausytis radijo, gauti norimų laikraščių ir t. t.

Įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei vadovaudamasis ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies nuostata, kad Seimo veiklos tyrimas nepriskiriamas administracinių teismų kompetencijai, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną šiame teisme administracinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą, kuriame be kita ko buvo prašoma ištirti, ar ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis (2007 m. gruodžio 18 d. redakcija) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento veiklos, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 109 straipsniui, bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą ištirti, ar ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis (2007 m. gruodžio 18 d. redakcija) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Lietuvos Respublikos Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) veiklos, neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 2010 m. gegužės 13 d. priėmė nutarimą, kuriame pažymėjo, jog ABTĮ 15 straipsnio „Bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai“ 1 dalyje inter alia nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus (1 punktas (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija), žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis) (3 punktas (2007 m. birželio 7 d. redakcija), tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus (įskaitant pareigūnus ir įstaigų vadovus) (5 punktas (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija). Šios nuostatos suponuoja, kad administraciniai teismai gali nagrinėti inter alia bylas dėl Respublikos Prezidento ar Vyriausybės veiklos (neveikimo), kuria buvo (galėjo būti) pažeistos asmens teisės ar laisvės, rezultato ar jo padarinio, inter alia žalos atlyginimo. Apibendrindamas minėtas nuostatas, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies (2007 m. gruodžio 18 d. redakcija) nuostata „Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento <...>, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) <...> veiklos <...>“ neužkerta kelio asmeniui, manančiam, kad jo teisės ar laisvės yra pažeistos dėl Respublikos Prezidento ar Vyriausybės veiklos, įgyvendinti Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės kreiptis į teismą.

Taigi Konstitucinis Teismas, įvertinęs ABTĮ 15 ir 16 straipsniuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, konstatavo, kad bylas dėl ABTĮ 16 straipsnio 2 dalyje numatytų subjektų veiklos (neveikimo), kuria buvo (galėjo būti) pažeistos asmens teisės ar laisvės, rezultato ar jo padarinio, inter alia žalos atlyginimo, administraciniai teismai gali nagrinėti.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, jog administracinių teismų kompetencijai priskirta nagrinėti skundus, kuriais siekiama turtinės bei neturtinės žalos dėl Lietuvos Respublikos Seimo neteisėtos veiklos priteisimo iš Lietuvos valstybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-708-624/2015; 2015 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-413-602/2015).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo V. K. atskirasis skundas tenkinamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartis naikinama, pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė