AS-581-143/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-581-143/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00039-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. kovo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo individualios įmonės „Mikalita“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo individualios įmonės „Mikalita“ skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybei dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas individuali įmonė „Mikalita“ (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės (toliau – atsakovas) tarybos 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. T2-334 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo viešojo maitinimo įmonėms“ (toliau – Tarybos sprendimas) dalį, kuria nuo 2015 m. vasario 1 d. pareiškėjui apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas ir draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 val. iki 8 val., bei pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo akto galiojimo laikiną sustabdymą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 19 d. nutartimi skundą priėmė, tačiau atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjas 2015 m. sausio 28 d. pakartotinai kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Prašė laikinai sustabdyti Tarybos sprendimo dalies, kuria pareiškėjui apribojamas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas, galiojimą iki bus išnagrinėta administracinė byla ir įsiteisės teismo sprendimas. Prašymą grindė motyvu, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės skundžiamo administracinio akto vykdymas jam sukels ypatingai didelės žalos, kurios atlyginimas bus sudėtingas, o galbūt net ir neįmanomas. Dėl pritaikyto apribojimo prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 val. iki 8 val. bus sutrikdyta baro veikla, baras nebegaus pajamų, kadangi praras klientus, todėl pareiškėjas bus priverstas nutraukti įmonės veiklą, atleisti darbuotojus.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 28 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas nurodė, kad, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas.

Teismas nurodė, jog LVAT ne kartą pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ABTĮ) neįtvirtina, jog vienas iš reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tikslų – padėti pareiškėjams išvengti ateityje galimų teisminių ginčų, nes reikalavimo užtikrinimo priemonės yra ir turi būti taikomos nagrinėjamos administracinės bylos ribose.

Teismas atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjas teigė, jog dėl prašyme nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymo jis patirs itin didelius nuostolius, kartu su prašymu pateikti įrodymai nepagrindžia reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumo.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartį ir pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. laikinai sustabdyti Tarybos sprendimo galiojimą.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo įvardytos aplinkybės, kurios, anot teismo, paneigia pareiškėjo nuostolių riziką, neatitinka jo verslo koncepcijos bei finansinių galimybių. Pareiškėjas pabrėžia, jog jo vykdomai ūkinei veiklai itin svarbus paros metas, kadangi alkoholis bare vartojamas vakarais arba naktį. Teismas, vertindamas prašymą pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalėjo vertinti tai, jog veiklos vykdymo laikas yra pagrindinis veiksnys, lemiantis pareiškėjo vykdomos veiklos pelningumą.

Pareiškėjas nesutinka su teismo argumentu, jog jis gali vykdyti kitą veiklą, kadangi jis neturi finansinių galimybių pradėti vykdyti kito pobūdžio veiklą. Pareiškėjas investavo į baro veiklą, pritaikė patalpas. Be to, baro patalpose nėra vietos įrengti virtuvei ir kitoms patalpoms, kurios būtų reikalingos kitai veiklai vykdyti. Išsikelti į kitas patalpas pareiškėjui būtų finansiškai nuostolinga dėl griežtų nuomos sutarties sąlygų.

Ginčijamo sprendimo vykdymas turi būti sustabdytas, nes dėl sprendimo vykdymo jis gali patirti didelių finansinių nuostolių, kurie gali lemti pareiškėjo bankrotą. Įsigaliojus sprendimui pareiškėjas patyrė didelius finansinius nuostolius. Pareiškėjas buvo priverstas nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. vasario 9 d. sustabdyti veiklos vykdymą tam, kad galėtų optimizuoti baro veiklą. Buvo atleisti du darbuotojai, kuriems pareiškėjas nebegalėjo užtikrinti darbo. Pareiškėjas pažymi, kad nuo 2015 m. vasario 10 d. baras dirba tik nuo 8 val. iki 22 val., todėl šiuo metu negauna pajamų.

Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas akcentuoja tik tai, jog jo veiklos vykdymo laikas yra pagrindinis pelningos veiklos elementas, nes alkoholio vartojimas bare vyksta tik vakarais ir naktį, tačiau privalu atsižvelgti į tai, jog Tarybos sprendimo tikslas – ginti viešąjį interesą. Atsižvelgus tik į pareiškėjo interesą pelningai vykdyti veiklą, būtų akivaizdžiai nepaisoma proporcingumo principo ir viešųjų interesų. Baras yra įsikūręs gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), kuriame yra 75 gyvenamosios paskirties patalpos ir tik 2 negyvenamosios paskirties patalpos, aplink šį namą yra kitų gyvenamųjų namų. Be to, iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašo matyti, jog pareiškėjas vykdo ūkinę komercinę veiklą statybos, transporto paslaugų, prekybos, gamybos, tarpininkavimo, maitinimo, barų, remonto ir kitose srityse. Pareiškėjas nurodo, kad neturi finansinių galimybių tokiai veiklai vykdyti, tačiau tai tėra deklaratyvus teiginys, kadangi jis nėra paremtas jokiais objektyviais įrodymais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas inicijavo ginčą dėl Tarybos sprendimo dalies, kuria pareiškėjui apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas ir draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 val. iki 8 val., bei prašė pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo akto galiojimo laikiną sustabdymą.

Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. LVAT praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būti užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, taikyti ne pagal paskirtį (LVAT 2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012).

Iš susiformavusios LVAT praktikos matyti, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, kad netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad, priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (LVAT 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011).

Svarbu pažymėti, kad asmuo, prašantis taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (LVAT 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008).

LVAT praktikoje (LVAT 2013 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS444-376/2013, 2012 m. spalio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-768/2012) aplinkybė, jog dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo pareiškėjas gali patirti finansinių sunkumų, nėra tokia, dėl kurios nebūtų įmanoma atkurti padėties, egzistavusios iki tokio sprendimo priėmimo.

Šiuo atveju nėra jokių konkrečių įrodymų, galinčių patvirtinti tikrą, bet ne tariamą, grėsmę, jog, nesiėmus prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, sprendimo pasekmių pašalinimas bus ypač komplikuotas. Priešingai, teismui paskelbus procesinį sprendimą, palankų pareiškėjui, iki sprendimo priėmimo buvusios padėties atkūrimas nebus sudėtingas, nes, įsiteisėjus teismo sprendimui panaikinti skundžiamą administracinį aktą, pareiškėjas galės iškart atnaujinti prekybą alkoholiniais gėrimais nuo 22 val. iki 8 val. Pareiškėjas teigė, kad jo veikla dėl atsakovo sprendimo apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką tapo nuostolinga, nurodė, jog baras negauna pajamų. Pateikė pažymą, kurioje nurodė, kad baras nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. vasario 9 d. nevykdė veiklos, buvo atleisti du darbuotojai, tačiau pažymėtina, kad pareiškėjo 2015 m. vasario 10 d. pažymoje nurodyta, jog darbuotojai buvo atleisti jų pačių prašymu, nenurodyta, dėl kokių priežasčių baras nedirbo minėtomis dienomis. Taip pat iš bylos duomenų nėra matyti, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp darbuotojų atleidimo, baro veiklos nevykdymo bei nustatyto draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 val. iki 8 val. Be to, pareiškėjas teigė, kad baras nebegauna pajamų, tačiau nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie šio teiginio pagrįstumą. Dėl to pareiškėjo teiginiai dėl reikalavimo priemonės užtikrinimo būtinumo nėra įtikinami, kadangi jie nėra pagrįsti objektyviomis aplinkybėmis.

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, nenukrypo nuo LVAT suformuotos praktikos, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo individualios įmonės „Mikalita“ atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis