AS-734-261/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-734-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00684-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų Č. U. ir J. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų Č. U. ir J. U. skundą atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjai Č. U. ir J. U. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami: 1) kompensuoti iš valstybės lėšų jiems priteistą ir neatlygintą R. L. įvykdytu nusikaltimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą; 2) priteisti iš Lietuvos Respublikos 300 000 eurų neturtinės žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimą.

II. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartimi (II t., b. l. 63-64) atsisakyta priimti pareiškėjų skundo dalį dėl reikalavimo kompensuoti iš valstybės lėšų jiems priteistą ir neatlygintą R. L. įvykdytu nusikaltimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Kita skundo dalis priimta.

Atsižvelgęs į ABTĮ 3 straipsnį, 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 22 straipsnio 1 dalį, teismas pabrėžė, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie įtakoja konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo. Administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje ir nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 16 str. 1 d.).

Teismas nustatė, jog pareiškėjai pirmuoju savo reikalavimu iš esmės siekia smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, todėl tai reiškia, kad pareiškėjų keliamas ginčas šioje dalyje kyla ne iš viešojo administravimo teisinių santykių ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Atsižvelgiant į tai pareiškėjų skundą šioje dalyje atsisakyta priimti, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

III. Pareiškėjai Č. U. ir J. U. pateikė atskirąjį skundą (II t., b. l. 71-83), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjų skundą, ir priimti nagrinėti visą skundą. Taip pat prašo išspręsti šios bylos teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimą bei kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas (jo 20 straipsnis) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms (jos 30 straipsniui).

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. (1.23.)7R-8558 „Dėl Jūsų prašymo“ atsisakyta pareiškėjams kompensuoti iš valstybės tam skirtų lėšų priteistą ir iki šiol R. L. įvykdytu nusikaltimu neatlygintą turtinę ir neturtinę žalą, nes šis nusikaltimas buvo įvykdytas iki 2005 m. liepos 1 d. Šiame rašte pasiūlyta, pareiškėjams su juo nesutinkant, kreiptis būtent į Vilniaus apygardos administracinį teismą vieno mėnesio laikotarpiu. Tokiu būdu pareiškėjai, nesutikdami su šiuo atsakymu, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu. Pareiškėjų manymu, abu jų suformuluoti prašymai apima tą žalą, kuri atsirado dėl viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų ar neveikimo (pareigų nevykdymo).

Pažymi, jog ABTĮ 21 straipsnis numato, jog byla negali būti nutraukta arba skundas (prašymas) paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui; šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą (1 d.). Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju neatsižvelgė į šią nuostatą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismo manymu, pareiškėjai pirmuoju savo reikalavimu (kompensuoti iš valstybės lėšų jiems priteistą ir neatlygintą R. L. įvykdytu nusikaltimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą) iš esmės siekia smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, todėl tai reiškia, kad pareiškėjų keliamas ginčas šioje dalyje kyla ne iš viešojo administravimo teisinių santykių ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Iš pareiškėjų skundo bei prie jo pridėtų dokumentų taip pat atskirojo skundo matyti, jog pareiškėjai yra gavę Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. gruodžio 18 d. raštą Nr. (1.23.)7R-8558 „Dėl Jūsų prašymo“, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 20 straipsniu, Teisingumo ministerija – Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo administratorius, netenkino pareiškėjų prašymo kompensuoti smurtiniu nusikaltimu jiems padarytą žalą. Kaip paaiškino pareiškėjai, nesutikdami su šiuo sprendimu, per jame nurodytą terminą kreipėsi į šiame rašte nurodytą instituciją – Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis numato, jog prašymus kompensuoti smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą nagrinėja ir sprendimus dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo priima Teisingumo ministerija arba jos įgaliotos institucijos. Motyvuotas sprendimas dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo – sprendimas kompensuoti žalą (išmokėti piniginę kompensaciją) arba sprendimas atsisakyti kompensuoti žalą – priimamas ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą ir šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos (6 str. 3 d.). Sprendimai dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (6 str. 7 d.). Taigi, pagal minėtą teisinį reguliavimą Teisingumo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos sprendimas kompensuoti žalą arba sprendimas atsisakyti kompensuoti žalą yra priskirtinas viešojo administravimo veiklai, todėl ginčas dėl tokio sprendimo nagrinėtinas administraciniame teisme.

Pažymėtina, jog nors pareiškėjai skunde pirmuoju reikalavimu prašė kompensuoti iš valstybės lėšų jiems priteistą ir neatlygintą R. L. įvykdytu nusikaltimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą, t. y. reikalavimą tarsi formulavo R. L., kuris įvykdė nusikaltimą, atžvilgiu, tačiau, iš tikrųjų iš pareiškėjų skundo ir atskirojo skundo akivaizdu, kad jie siekia gauti kompensaciją už jiems priteistą ir neatlygintą R. L. įvykdytu nusikaltimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo pagrindu, pagal kurį Teisingumo ministerija yra Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo administratorius ir įgyvendina Specialiąją Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programą, skirtą užtikrinti smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą pagal šį įstatymą. Tai reiškia, kad pareiškėjai nesutinka su Teisingumo ministerijos 2014 m. gruodžio 18 d. rašte Nr. (1.23.)7R-8558 „Dėl Jūsų prašymo“ pateiktu sprendimu atsisakyti kompensuoti pareiškėjams priteistą ir neatlygintą R. L. įvykdytu nusikaltimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą, todėl Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, t. y. per vieną mėnesį nuo tokio sprendimo įteikimo dienos, turi teisę jį skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui (arba Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai). Šiuo atveju tai, kad pareiškėjai nereiškė reikalavimo panaikinti Teisingumo ministerijos 2014 m. gruodžio 18 d. raštą Nr. (1.23.)7R-8558 „Dėl Jūsų prašymo“, o su juo susijusį reikalavimą formulavo iš karto iš Teisingumo ministerijos reikalaujamų atlikti veiksmų forma, nereiškia, kad jų reikalavimas kompensuoti iš valstybės lėšų jiems priteistą ir neatlygintą R. L. įvykdytu nusikaltimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą apskritai nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. Šiuo atveju gali būti sprendžiamas tik skundo reikalavimų tikslinimo klausimas.

Taip pat pastebėtina, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, patikrina tik apskųstosios pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir tik joje keliamo klausimo apimtyje, todėl šiuo atveju pareiškėjų atskirojo skundo reikalavimas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo nuostatų konstitucingumo spręstinas pirmosios instancijos teisme, nagrinėjant pareiškėjų skundą iš esmės, prieš tai išsprendus pareiškėjų skundo (jo atitinkamų dalių) priėmimo klausimą.

Atsižvelgus į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes bei aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundo dalį. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundo dalį, naikinama ir šios pareiškėjų skundo dalies priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjų Č. U. ir J. U. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundo dalį, panaikinti ir perduoti šios pareiškėjų skundo dalies priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys