A-146-406-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-406/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00036-2010-6

Procesinio sprendimo kategorija 11.4.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys V. P., N. S., O. S.) dėl sprendimo ir įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja V. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą patikslintu skundu (b. l. 18-20), prašydama panaikinti Kauno apskrities viršininko 2009 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. 9287 (toliau – ir Sprendimas Nr.9287) ir 2009 m. sausio 20 d. įsakymą Nr. 02-01-50 (toliau – ir Įsakymas Nr. 02-01-50), kuriais S. S. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. S. nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, Kauno apskrityje, valdytą 0,6869 ha žemės sklypą.

Pareiškėja paaiškino, kad Kauno apskrities viršininkas Įsakymu Nr. 02-01-50 ir Sprendimu Nr.9287 atkūrė S. S. (mirusios) vardu nuosavybės teisę į jai tenkančią buvusio savininko J. S. nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime valdyto 0,6869 ha žemės sklypo dalį grąžinant natūra 0,0512 ha žemės turėtoje vietoje (šiuo metu (duomenys neskelbtini) g. 9A, Kaune). Pareiškėja teigė, kad šie administraciniai aktai pažeidžia jos, S. S. turto paveldėtojos teises, neatitinka įstatymų reikalavimų, todėl turėtų būti panaikinti. Pareiškėjos teigimu, šis žemės sklypas nuosavybės teise iki nacionalizacijos priklausė pareiškėjos seneliui P. S., todėl nuosavybės teisės turėtų būtų atkurtos ne S. S. į jos uošvio J. S. nuosavybės teise turėtą žemės sklypą, o S. J. S. į jo tėvo P. S. nuosavybės teise turėtą žemę. S. S. turto, kuris jai atiteko ar atitektų paveldėjimo būdu po jos sūnaus S. J. S. mirties, 1/4 dalį paveldi pareiškėja kartu su broliu N. S. Pagal S. S. testamentą V. P. atitenka tik tie žemės sklypai, kurie bus grąžinti nuosavybės teisių atkūrimo būdu. Testamentinis S. S. turto paveldėtojas V. P. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinį faktą, kad J. S. iki 1940 m. nuosavybės teise valdė 6869 kv. m žemės sklypą, esantį Kauno apskrityje, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) g. 11 ir 47. Teismas nustatė, kad minėtoje vietoje nuosavybės teise žemę valdė J. S., o ne P. S., tačiau šioje byloje yra paduotas N. S. prašymas atnaujinti procesą.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Kauno apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjas) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 31-32) paaiškino, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. vasario 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-00533-364/2008 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S. iki 1940 m. nuosavybės teise valdė 6869 kv.m žemės sklypą, esantį Kauno apskrityje, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) g. 11 ir 47 (dabartinė (duomenys neskelbtini) g.). Vadovaudamasis šiuo teismo sprendimu ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. A-3964 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 9A plano patvirtinimo“, Kauno apskrities viršininkas 2009 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 02-01-50 ir tos pačios dienos sprendimu Nr. 9287 atkūrė nuosavybės teises S. S. į J. S. nuosavybės teise turėto 0,6869 ha žemės sklypo dalį – 0,0512 ha, grąžinant šį žemės sklypą natūra. Vadovaujantis minėtu Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu ir Kauno apskrities viršininko 2006 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. V-42 sudarytos komisijos žemės valdymo nuosavybėms teisėms faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti 2008 m. spalio 29 d. protokolu P. S. iki 1940 metų žemės nuosavybės teise neturėjo. Todėl pareiškėjos teiginiai, kad nuosavybės teisės turėjo būti atkurtos S. J. S. į P. S. nuosavybės teise turėtą žemės sklypą, nepagrįsti. Pareiškėjos ginčijami Kauno apskrities viršininko administraciniai aktai buvo priimti vadovaujantis tuo metu galiojusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-00533-364/2008, todėl yra teisėti. Pareiškėjos skundžiamų aktų panaikinimas nesukels pareiškėjai teisinių pasekmių, nes nuosavybės teisės, kurios atkurtos pareiškėjos ginčijamais aktais, įregistruotos Registrų centre mirusios S. S. testamentinio paveldėtojo V. P. vardu.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 17 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino (b. l. 96-98). Teismas panaikino Kauno apskrities viršininko 2009 m. sausio 20 d. įsakymą Nr. 02-01-50 ir 2009 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. 9287 dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo S. S.

Teismas nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. vasario 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-533-364/2008 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S. iki 1940 m. valdė nuosavybės teise 6869 kv. m žemės sklypą, esantį Kauno apskrityje, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) g. 11 ir 47 (dabartinė (duomenys neskelbtini) g.) (Nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 300, b. l. 248-249), bei atnaujino V. P. terminą dokumentams pateikti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. S. 6869 kv. m žemės sklypą, esantį Kauno apskrityje, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) g. 11 ir 47 (dabartinė (duomenys neskelbtini) g.). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. A-3964 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 9A plano patvirtinimo“ patvirtino 512 kv. m laisvos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 9A planą (Nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 300, b. l. 272). Vadovaudamasis 2008 m. vasario 21 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu ir atsižvelgdamas į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. lapkričio 5 d. įsakymą Nr. A-3964, Kauno apskrities viršininkas 2009 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 02-01-50 ir tos pačios dienos sprendimu Nr. 9287 atkūrė nuosavybės teises S. S. į J. S. nuosavybės teise turėto 0,6869 ha žemės sklypo dalį – 0,0512 ha, grąžinant žemės sklypą natūra (b. l. 8-9). N. S. ir V. S. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-533-364/2008. Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 14 d. nutartimi patenkino N. S. ir V. S. prašymus ir atnaujino procesą Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-533-364/2008 (b.l. 81-86). Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 27 d. nutartimi civilinę bylą Nr. A2-2685-435/2011 pagal V. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad J. S. iki 1940 metų valdė nuosavybės teise 6869 kv. m. žemės sklypą Kauno apskrityje, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) g. 11 ir 47 (dabartinė (duomenys neskelbtini) gatvė Kauno mieste) nustatymo, nutraukė, o pareiškimą dėl termino pateikti dokumentus, reikalingus nuosavybės teisei atkurti atnaujinimo, atmetė (b. l. 87-89).

Teismas nustatė, kad byloje kilęs ginčas dėl Kauno apskrities viršininko 2009 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 02-01-50 ir 2009 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. 9287, kuriais S. S. atkurtos nuosavybės teisės į J. S. nuosavybės teise turėto 0,6869 ha žemės sklypo dalį – 0,0512 ha, grąžinant žemės sklypą natūra, teisėtumo.

Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Atkūrimo įstatymas). 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ ir 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybė teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu siekiama nuosavybė teisę atkurti (atstatyti) asmenims, kurių nekilnojamasis turtas pagal LTSR (TSRS) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas.

Kitų asmenų, numatytų aukščiau paminėtų įstatymų 2 straipsnyje, teisė atkurti (atstatyti) nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra išvestinė iš savininko teisės – šie asmenys įgyja teisę į nuosavybės teisės atkūrimą tik tuo atveju, jeigu buvęs turto savininkas yra miręs. Tai lemia išvadą, kad visais atvejais turi būti nustatyta, kas buvo nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto, į kurį pretenduojama atkurti nuosavybės teises, savininkas. Atkūrimo įstatymo 9 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka) 12 straipsnyje nurodyta, kokiais dokumentais patvirtinama nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą.

Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalis numato, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, jei šių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai, testamentai ar kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad piliečiai, kurių dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei patvirtinantys giminystės ryšį, neišliko, turi teisę dėl nuosavybės teisių bei giminystės ryšio nustatymo kreiptis į teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta, kad prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą turi būti pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d., o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Piliečiai, praleidę nustatytą terminą pateikti šiuos dokumentus, netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Atkūrimo įstatymą.

Kauno apygardos administracinis teismas nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 27 d. nutartimi nutraukė civilinės bylos Nr. A2-2685-435/2011 dalį dėl V. P. pareiškimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S. iki 1940 metų valdė nuosavybės teise 6869 kv. m. žemė sklypą, esantį Kauno apskrityje, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) g. Nr. 11 ir 47 (dabartinė (duomenys neskelbtini) gatvė Kauno mieste) (b. l. 87-89), o pareiškimą dėl termino atnaujinimo pateikti dokumentus, reikalingus nuosavybės teisei atkurti atnaujinimo, atmetė. Atsižvelgdamas į Kauno miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. A2-2685-435/, Kauno apygardos administracinis teismas konstatavo, kad esant praleistam terminui pateikti dokumentus, reikalingus nuosavybės teisei atkurti ir teismui neatnaujinus šio termino, taip pat teismui nenustačius juridinę reikšmę turinčio fakto, kad J. S. iki 1940 metų valdė nuosavybės teise 6869 kv. m žemės sklypą, esantį Kauno apskrityje, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) g. Nr. 11 ir 47 (dabartinė (duomenys neskelbtini) gatvė Kauno mieste), nėra pagrindo atkurti nuosavybės teises į minėtą žemės sklypą, todėl panaikino pareiškėjos ginčijamus Kauno apskrities viršininko 2009 m. sausio 20 d. įsakymą Nr. 02-01-50 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno m.)“ ir 2009 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. 9287 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei S. S.“.

III. Apeliantas V. P. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 106-107) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą ir priėmė 2012 m. gegužės 17 d. sprendimą nepranešęs apeliantui (trečiajam suinteresuotam asmeniui) apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, todėl yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytu pagrindu. Apelianto teigimu, apie Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimą jis sužinojo 2013 m. gegužės 3 d., t.y. gavęs darbovietėje jam įteiktus Kauno apylinkės teismo jam atsiųstus dokumentus civilinėje byloje Nr. 2-8602-285/2013 pagal Kauno apygardos prokuroro ieškinį dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą pripažinimo negaliojančiu.

Tarp pridėtų prie ieškinio dokumentų buvo ir Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.I-272-402/2012 iš kurio apeliantas sužinojo apie Kauno apskrities viršininko Įsakymo Nr.02-01-50 ir Sprendimo Nr. 9287 panaikinimą. Iki 2013 m. gegužės 3 d. apeliantas nežinojo apie šią administracinę bylą, kadangi nebuvo gavęs jokių procesinių dokumentų, taip pat šaukimo į teismą. Apelianto atstovui 2013 m. gegužės 6 d. susipažinus su administracinės bylos Nr. I-272-402/2012 medžiaga paaiškėjo, kad neįteikus apeliantui pranešimo apie šios bylos nagrinėjimą pareiškėjos nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) g. 46-3, Kaunas, apie teismo posėdį buvo paskelbta interneto tinklalapyje (www.teismai.lt).

Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo taikyti ABTĮ 73 straipsnio 3 dalyje numatyto paskelbimo apie teismo posėdį internete būdo ir teismas jį taikė nepagrįstai. Informacija apie apelianto darbovietes UAB „Indra“ ir IĮ „Laibra“ teismui yra prieinama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos tvarkomo apdraustųjų ir darboviečių registro. Visi teismo dokumentai galėjo būti siunčiami apeliantui į jo darbovietę. Be to, Kauno apygardos administracinio teismo žinioje buvo duomenys apie apelianto gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini) g. 72, Kaunas.

Teismas prie administracinės bylos Nr. I-272-402/2012 prijungė nuosavybės teisių atkūrimo bylą, kurioje apeliantas ne viename susirašinėjimo su nuosavybės teises atkuriančiomis institucijomis dokumente buvo nurodęs savo gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini) g. 72, Kaunas. Kauno apygardos administracinis teismas procesinių dokumentų bei šaukimo nesiuntė nei į apelianto darbovietes, nei nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančiu jo gyvenamosios vietos adresu. Apeliantas interneto tinklalapio (www.teismai.lt) turiniu nesidomi ir pagal įstatymus domėtis neprivalo.

2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, t. y. Atkūrimo įstatymo 9 straipsnį ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 13 straipsnį. Teismas neįsigilino į toje pačioje civilinėje byloje priimtą Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutartį, kurioje nurodyta, kad juridinio fakto nustatymas yra perteklinis veiksmas ir jis nebuvo reikalingas nuosavybės teisių atkūrimo procese, nes nuosavybės teises atkuriančios institucijos: 1) tokius veiksmus buvo atlikusios iki juridinį faktą nustatančio teismo sprendimo priėmimo (Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-533-364/2008); 2) nėra surašiusios pažymos apie tai, jog pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą pateiktų dokumentų nepakanka nuosavybės teisėms atkurti. Pagal šią Kauno apygardos teismo nutartį turėjo būti reiškiamas reikalavimas ne dėl juridinio fakto nustatymo, o dėl nuosavybės teise atkuriančių institucijų įpareigojimo vykdyti nuosavybės atkūrimo veiksmus. Kauno apygardos administracinis teismas netyrė šių aplinkybių, o tik formaliai nurodė, kad ginčijami aktai netenka teisinio pagrindo panaikinus juridinį faktą patvirtinusį sprendimą. Apelianto nuomone, nuosavybės teisių atkūrimo bylose yra pakankamai duomenų, kad būtų galima daryti išvadą, jog J. S. iki 1940 m. nuosavybės teise valdė 6869 kv.m žemės sklypą, esantį Kauno apskrityje, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) g. Nr. 11 ir 47 (dabartinė (duomenys neskelbtini) gatvė).

Atsakovo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 154-157) remiasi argumentais, išdėstytais atsiliepime į

pareiškėjos skundą, pateiktame pirmosios instancijos teismui (b. l. 31-32). Atsakovo nuomone, Kauno apygardos administracinis teismas tinkamai taikė nuosavybės teisės atkūrimą reglamentuojančius teisės aktus, materialinių ir procesinių teisės normų nepažeidė, todėl tenkinti trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl Kauno apskrities viršininko 2009 m. sausio 20 d. įsakymo 02-01-50 ir 2009 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. 9287, kuriais S. S. (mirusiosios vardu) atkurtos nuosavybės teisės į J. S. nuosavybės teisėmis valdytą 0,6869 ha žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, Kauno apskrityje – 0,0512 ha grąžinant natūra sklypą turėtoje vietoje (šiuo metu (duomenys neskelbtini) g. 9A,Kaune).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjos V. S. (S. S. vaikaitės) skundžiami administraciniai aktai buvo priimti atsižvelgiant į Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-533-364/2008, kuriuo teismas patenkino V. P. (testamentinio S. S. palikimo paveldėtojo) pareiškimą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S. iki 1940 m. valdė nuosavybės teise 6869 kv. m žemės sklypą, esantį Kauno apskrityje, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) g. 11 ir 47 (dabartinė (duomenys neskelbtini) g.) ir atnaujino V. P. terminą dokumentams pateikti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į šią žemę. Kauno apygardos administracinis teismas pareiškėjos V. S. skundžiamus administracinius aktus panaikino atsižvelgdamas į įsiteisėjusį galutinį procesinį sprendimą minėtoje civilinėje byloje, priimtą po to, kai Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 14 d. nutartimi patenkino S. S. vaikaičių N. S. ir V. S. prašymus ir atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-533-364/2008. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 27 d. nutartimi civilinę bylą pagal V. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad J. S. iki 1940 metų valdė nuosavybės teise 6869 kv. m žemės sklypą Kauno apskrityje, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) g. 11 ir 47 (dabartinė (duomenys neskelbtini) gatvė Kauno mieste) nustatymo, nutraukė, o V. P. pareiškimą dėl termino pateikti dokumentus, reikalingus nuosavybės teisei atkurti atnaujinimo, atmetė (civilinė byla Nr. A2-2685-435/2011). Atsižvelgdamas į šią Kauno miesto apylinkės teismo nutartį, Kauno apygardos administracinis teismas panaikino pareiškėjos skundžiamus administracinius aktus.

Trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės ir materialinės teisės normas.

ABTĮ 142 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šio straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose nurodyti procesinės teisės normų pažeidimo ar netinkamo taikymo atvejai, kurie pripažįstami pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo absoliučiais pagrindais, tarp jų trečiojo suinteresuoto asmens V. P. nurodytas ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytas pagrindas – pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno proceso dalyvių, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.

ABTĮ 78 straipsnio 1 dalis nustato, kad byla administracinio teismo posėdyje nagrinėjama tik tuomet, kai proceso šalims apie posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta šaukimu, pranešimu arba viešo paskelbimo būdu. To paties straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Minėtos procesinės normos yra itin svarbios, nes jos skirtos užtikrinti bylos šalių lygiateisiškumą, asmens teisę dalyvauti teismo posėdyje naudojantis įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir būti išklausytam teismo.

Atsižvelgdamas į tai, kad teismo šaukimo (pranešimo) įteikimas proceso dalyviams, teismui yra būtina sąlyga nagrinėti bylą, įstatymų leidėjas detaliai sureglamentavo teismo šaukimo (pranešimo) turinį, jų pristatymo ir įteikimą tvarką, taip pat paskelbimą apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą specialiame interneto tinklalapyje.

Kauno apygardos administracinio teismo posėdis, kuriame buvo iš esmės išnagrinėta administracinė byla nedalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui V. P., įvyko 2012 m. gegužės 7 d. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo laiką, bylos proceso šalims turėjo būti pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą pagal 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1485 redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymo normas.

ABTĮ 73 straipsnio (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1485 redakcija) 2 dalis nustatė, kad jeigu įstatymai nenustato kitaip, proceso dalyviams ir atstovams šaukimas turi būti įteikiamas ne vėliau kaip prieš tris dienas iki teismo posėdžio dienos. Pagal to paties straipsnio 3 dalies nuostatas, asmeniui, kuriam pranešama arba kuris šaukiamas, šaukimas pristatomas į jo gyvenamąją vietą arba pasiunčiamas į jo darbovietę. Jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, teismas gali šaukimus ir pranešimus įteikti paskelbdamas apie paskirtos bylos nagrinėjimo laiką ir vietą specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip likus septynioms dienoms iki bylos nagrinėjimo dienos. Tam teismas priima nutartį, kurioje nurodoma procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu data. Šiuo atveju laikoma, kad proceso dalyviams yra pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Teismo šaukimo ar pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje diena laikoma šaukimo ar pranešimo minėtiems asmenims įteikimo diena.

Teismo šaukimų ir pranešimų įteikimo tvarka nustatyta ABTĮ 73, 75–77 straipsniuose. Šaukimai pristatomi paštu ar per kurjerius. Įteikimo adresatui laikas pažymimas įteikiamame šaukime ir grąžintinoje teismui šaukimo atplėšiamojoje dalyje, kurioje adresatas pasirašo, kad šaukimą gavo (ABTĮ 75 str. 1 d.). Jeigu proceso dalyvis sutinka, teisėjas gali duoti jam šaukimą, kad jį įteiktų kitam asmeniui, kuriam pranešama ar kuris šaukiamas dalyvauti byloje. Asmuo, kuriam teisėjas paveda įteikti šaukimą, privalo grąžinti teismui šaukimo atplėšiamąją dalį, kurioje adresatas pasirašo, kad šaukimą gavo (ABTĮ 75 str. 2 d.). Proceso šalims suinteresuotos šalies prašymu ir jos lėšomis gali būti pranešama arba tie asmenys gali būti šaukiami ir telefonograma ar telegrama. Jos jiems įteikiamos pasirašytinai. Šaukimas taip pat gali būti siunčiamas ir faksimiliniu laišku. Asmuo, priėmęs faksimilinį laišką, privalo esant galimybei nedelsdamas įteikti jį adresatui (ABTĮ 75 str. 3 d.). Šaukimas asmeniui įteikiamas jam pačiam pasirašytinai. Gavęs šaukimą asmuo pasirašo (ABTĮ 75 str. 3 d.). Jeigu pristatantis šaukimą asmuo gyvenamojoje vietoje arba darbo vietoje neranda asmens, kuriam pranešama ar kuris šaukiamas dalyvauti byloje, tai šaukimas įteikiamas kuriam nors iš gyvenančių kartu su juo suaugusių šeimos narių, o jeigu jų nėra, – butų eksploatavimo organizacijai, seniūnijos seniūnui (jo pavaduotojui) ar darbovietės administracijai. Šiais atvejais priėmęs šaukimą asmuo privalo pasirašydamas, kad gavo šaukimą, nurodyti savo vardą, pavardę, taip pat savo ryšį su adresatu arba einamas pareigas. Priėmęs šaukimą asmuo privalo, esant galimybei, nedelsdamas įteikti jį adresatui (ABTĮ 75 str. 5 d.). Šaukimo atplėšiamoji dalis su adresato parašu ar pranešimas apie šaukimo įteikimą grąžinamas teismui. Jeigu faktinė šaukiamo asmens buvimo vieta nežinoma, teismas pradeda nagrinėti bylą, gavus teisme šaukimą su užrašu, patvirtinančiu, kad jį gavo paskutinės žinomos šaukiamo asmens gyvenamosios vietos butų eksploatavimo organizacija arba seniūnijos seniūnas (jo pavaduotojas) (ABTĮ 75 str. 6 d.).

Pagal minėtą ABTĮ nustatytą teisinį reguliavimą viešas paskelbimo apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą būdas – specialiame interneto tinklalapyje (prieiga per www.teismai.lt nuorodą „Teismų pranešimai apie nagrinėjamas bylas“) yra kraštutinis ir paprastai turėtų būti naudojamas tik tuomet, kai teismas panaudojo galimybes įteikti bylos proceso dalyviams teismo šaukimą ar pranešimą kitais minėtose ABTĮ normose nurodytais būdais, tačiau tai teismui nesuteikia informacijos, jog bylos proceso dalyviams apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta pagal ABTĮ reikalavimus. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pranešimais apie teismo posėdžio laiką ir vietą bylos proceso dalyviams gali pranešti tik esant ABTĮ 73 straipsnio 4 dalyje numatytiems pagrindams, t. y. atidėjus bylos nagrinėjimą ir kartu paskiriant kitą teismo posėdžio laiką ir vietą, apie tai pasirašytinai paskelbiama atvykusiems asmenims. Kitiems proceso dalyviams, taip pat atidėjus bylos nagrinėjimą nepaskiriant kito teismo posėdžio laiko ir vietos, apie posėdį gali būti pranešama teismo pranešimais be grąžintinos teismui pranešimo atplėšiamosios dalies, kurioje adresatas pasirašo, kad pranešimas įteiktas.

Atsižvelgdamas ABTĮ 73, 75-77 straipsnių nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad dėl tinkamo informavimo atsakomybė padalijama teismui ir proceso dalyviams, kadangi jie turi tinkamai atlikti savo pareigas dėl informacijos teismui suteikimo apie adresus ir jų pasikeitimą, tačiau bylą nagrinėjantis teismas negali būti pasyvus proceso stebėtojas, bylos proceso dalyvių tinkamas informavimas apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą įstatymo nustatyta tvarka yra bylą nagrinėjančio teismo pareiga (žr., pvz., LVAT 2011 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556–53/2011, 2011 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-3653/2011, 2007 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4 -113/2007 ir kt.).

Byloje yra duomenys apie tai, kad pirmosios instancijos teismas 2012 m. gegužės 7 d. posėdį, kuriame išnagrinėjo bylą, surengė po to, kai 2012 m. sausio 3 d. nutartimi atnaujino bylą, kurią 2010 m. gegužės 27 d. nutartimi buvo sustabdęs kol įsiteisės atnaujinus procesą priimtas teismo sprendimas pirmiau minėtoje civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Atnaujinęs bylą teismas paskyrė posėdžio datą – 2012 m. kovo 6 d. 9.00 val. Apie tai proceso dalyviams pranešė 2012 m. sausio 3 d. išsiųstais teismo šaukimais.

Trečiajam suinteresuotam asmeniui V. P. teismo šaukimas buvo išsiųstas pareiškėjuos skunde nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) g. 46-3, Kaunas. Byloje yra duomenys apie tai, kad Lietuvos paštas trečiajam suinteresuotam asmeniui siųstą teismo šaukimą 2012 m. sausio 21 d. grąžino teismui neįteiktą, pažymėdamas, kad adresato nerasta. Duomenų apie teismo šaukimo įteikimą registracijos lapelyje yra žymos apie tai, kad laiškininkė ieškojo adresato 2012 m. sausio 5, 7, 11, 18, 21 dienomis, kad adresatas pagal jam paliktą pranešimą neatvyko pasiimti laiško ir į paštą.

Pirmosios instancijos teismas keitė teismo posėdžio datą iš 2012 m. kovo 6 d. 9.00 val. į 2012 m. kovo 15 d. 15.30 val. apie tai proceso dalyviams pranešdamas teismo pranešimais, t.y. procesiniais dokumentais, kurie neturi grąžinamųjų teismui dalių ir kurių įteikimas, kaip jau minėta galimas tik esant ABTĮ 73 straipsnio 4 dalyje numatytiems pagrindams. Nagrinėjamu atveju teismo pranešimo išsiuntimas trečiajam suinteresuotam asmeniui neatitinka minėtos procesinės normos nustatytų sąlygų. Be to, pabrėžtina, kad teismo pranešimas apie teismo posėdžio datos pakeitimą trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo siunčiamas teismui turint duomenų, kad teismo šaukimas grįžo neįteiktas ir proceso dalyviui nėra pranešta apie 2012 m. kovo 6 d.9.00 val. teismo posėdį. 2012 m. kovo 15 d. teismo posėdžio protokole užfiksuota, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui V.

P., kuris į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas neįteiktas. Teismas nutarė dėl šios priežasties atidėti bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į tai, kad šiam proceso dalyviui siunčiami teismo šaukimai grįžta neįteikti, nutarė šiam proceso dalyviui apie kito teismo posėdžio laiką ir vietą paskelbti specialiame interneto tinklalapyje, t. y. ABTĮ 73 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Šiuo klausimu teismas 2012 m. kovo 15 d. priėmė nutartį. Pranešimas apie 2012 m. gegužės 7 d. 9.00 val. teismo posėdžio laiką ir vietą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt buvo paskelbtas 2012 m. balandžio 2 d. (b. l. 76).

Iš pirmosios instancijos teismo 2012 m. kovo 15 d. posėdžio protokolo bei 2012 m. kovo 15 d. nutarties motyvų teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nutarė trečiajam suinteresuotam asmeniui V. P. pranešti apie kito posėdžio laiką ir vietą specialiame interneto tinklalapyje iš karto po to, kai teismui buvo grąžintas neįteiktas teismo šaukimas, t.y. net nesvarstęs galimybės ir nebandęs pasinaudoti kitais įstatymo numatytais teismo šaukimo įteikimo būdais, iš karto taikė kraštutinį informavimo apie teismo posėdžio laiką ir vietą būdą, be kita ko, neišklausęs atvykusių į teismo posėdį proceso dalyvių, ar jie neturi informacijos apie pareiškėjos skunde nurodytos trečiojo suinteresuoto asmens gyvenamosios vietos adreso galimus pasikeitimus.

Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad V. P. yra S. S. testamentinis įpėdinis, pirmosios instancijos teismas minėtą informaciją galėjo gauti iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos, kurioje, be kita ko, kaupiami duomenys apie pretendentų (jų įpėdinių) susirašinėjimą su valstybės institucija, kuri įgaliota priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. 2012 m. kovo 15 d. teismo posėdžio protokole užfiksuota, kad pirmosios instancijos teismas šiame posėdyje atidėdamas bylos nagrinėjimą 2012 m. gegužės 7 d., įpareigojo teismo posėdyje dalyvausią atsakovo atstovę pateikti teismui per 14 dienų nuosavybės teisių atkūrimo į P. S. ir J.

S. žemę bylas. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismui pateiktose nuosavybės teisių atkūrimo bylose buvo duomenys apie jo gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini) g. 72, Kaunas, o ne (duomenys neskelbtini) g. 46-3, Kaunas). Iš nuosavybės teisių atkūrimo bylų dokumentų matyti, kad nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio, t. y. po to, kai Lietuvos paštas 2008 m. birželio 18 d. Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriui grąžino pranešimą, išsiųstą V. P. adresu (duomenys neskelbtini) g. 46-3, Kaunas, nurodydamas pranešimo neįteikimo priežastį „Persikraustė“, susirašinėjimas tarp institucijos ir S. S. testamentinio įpėdinio V.

P. vyko nurodant jo gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini) g. 72, Kaunas. Ši bylos medžiaga patvirtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepasinaudojo su nuosavybės teisių atkūrimo bylomis gautais duomenis apie trečiojo suinteresuoto asmens gyvenamosios vietos pasikeitimus, kurie galėjo užtikrinti teismo šaukimo įteikimą šiam proceso dalyviui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. liepos 23 d. nutartimi Nr. AS444-674/2013 (b. l. 147-150) patenkino trečiojo suinteresuoto asmens V. P. atskirąjį skundą ir panaikino Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartį, kuria teismas netenkino trečiojo suinteresuoto asmens V. P. 2013 m. gegužės 15 d. prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimo, atnaujino šį terminą ir priėmė apeliacinį skundą nagrinėti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, ištyręs byloje įrodymus, tarp jų ir rašysenos ekspertizės 2013 m. liepos 30 d. aktą Nr.20130730/01, minėtoje nutartyje sutiko su trečiojo suinteresuoto asmens V. P. argumentais, kad jis iki 2013 m. gegužės 3 d. nežinojo apie procesą administracinėje byloje Nr. I-272-402/2012, kurioje Kauno apygardos administracinis teismas pagal pareiškėjos V. S. skundą priėmė 2012 m. gegužės 17 d. sprendimą, todėl terminą paduoti apeliacinį skundą praleido dėl objektyvių priežasčių. Atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 23 d. nutartyje nustatyta, jog pareiškėjas apie procesą minėtoje administracinėje byloje sužinojo 2013 m. gegužės 3 d. gavęs į darbovietę Kauno apylinkės teismo jam atsiųstus procesinius dokumentus civilinėje byloje Nr. 2-8602-285/2013, prie kurių buvo pridėtas Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-272-402/2012 (b. l. 111-113, 47-150), teisėjų kolegija dėl šios įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytos aplinkybės iš naujo nepasisako.

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą formaliai atlikęs paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje apie 2012 m. gegužės 7 d. teismo posėdį trečiajam suinteresuotam asmeniui veiksmą, tačiau šiuo konkrečiu atveju šio formalaus veiksmo atlikimas nelaikytinas tinkamu pranešimu apeliantui apie teismo posėdžio laiką ir vietą, nes byloje buvo duomenys apie apelianto gyvenamosios vietos pasikeitimą, tačiau teismas šiais duomenimis nepasinaudojo ir naujos gyvenamosios vietos adresu šaukimo pareiškėjui neišsiuntė. Minėta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. liepos 23 d. nutartimi Nr. AS444-674/2013 nustatė, jog pareiškėjas apie procesą administracinėje byloje Nr. I-272-402/2012 ir šioje byloje priimtą 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą sužinojo 2013 m. gegužės 3 d. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes formalus paskelbimas specialiame interneto tinklalapyje trečiajam suinteresuotam asmeniui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą nelaikytinas tinkamu pranešimu ABTĮ 73 straipsnio 3 dalies prasme. Atsižvelgiant į tai, bei į ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 7 punkto taikymo sąlygą, kad asmuo apeliacinį skundą grindžia aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš proceso dalyvių (šiuo atveju trečiojo suinteresuoto asmens V. P.), kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas laikytinas pagrįstu, nes byloje yra nustatytas absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (ABTĮ 142 str. 2 d. 7 p.). Todėl trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas (ABTĮ 142 str. 2 d. 7 d.) perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 140 str. 1 d. 4 p.).

Nustatęs absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su bylos nagrinėjimu iš esmės, nes nustačius absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (ABTĮ 142 str. 2 d. 1-8 p.), byla turi būti nagrinėjama iš naujo pirmosios instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Trečiojo suinteresuoto asmens V. P. apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas