A-167-143/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-167-143/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04978-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1; 6.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. J. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas E. J. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (b. l. 1–4), kurį patikslino (b. l. 21–24), į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, VSDFV) 2013 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. (6.5) I-6009 „Dėl 2013 m. rugpjūčio 2 d. skundo“.

Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su atsakovo sprendime nurodytais motyvais, jog praleido Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Alytaus skyrius) veiksmų apskundimo terminą. Pareiškėjo teigimu, atsakovo atsisakymas nagrinėti jo skundą yra visiškai nepagrįstas, nes trejų metų senaties terminas taikomas nuo to momento, kai asmuo sužinojo apie savo teisių pažeidimą. Pabrėžė, kad nuo 2010 m. nebuvo informuotas jokiu sprendimu dėl senatvės pensijos sumažinimo, todėl neturėjo galimybės spręsti dėl savo teisių pažeidimo. Laikė, kad trejų metų senaties terminas negali būti skaičiuojamas nuo 2010 m., nes pensijos mokėjimas vyksta kas mėnesį ir terminas daliai reikalavimų nėra suėjęs. Nurodė, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik tuomet, kai buvo paskelbtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimas. Anksčiau su skundu dėl senatvės pensijos sumažinimo nesikreipė, nes nuolat buvo skelbiama, kad ji bus grąžinta, kad sumažinimas buvo reglamentuotas laikinai galiojančiu teisės aktu. Pabrėžė, kad dalis taikytų laikinai galiojančių teisės normų buvo pripažintos antikonstitucinėmis.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 49–51) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas, prašydamas įpareigoti VSDFV Alytaus skyrių išmokėti jam 2010–2011 m. negautas pensijų dalis, 2013 m. rugsėjo 2 d. su skundu kreipėsi į VSDFV, kaip privalomą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Pažymėjo, kad pirmosios sumažintos pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies nuostatas senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų pensijos pareiškėjui buvo išmokėtos 2010 m. sausio ir vasario mėn. Rašytinių sprendimų mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotas pensijas VSDFV teritoriniai skyriai nepriėmė.

Sprendimais šiuo atveju laikytini skyrių priimti valiniai aktai – perskaičiuotų pagal Laikinąjį įstatymą senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų pensijų išmokėjimas 2010 m. sausio ir vasario mėn. Atsakovo teigimu, apie tai, kad pareiškėjui mokamos ne viso dydžio paskirtos pensijos, jis sužinojo 2010 m. sausio ir vasario mėn. Pabrėžė, kad į VSDFV pareiškėjas kreipėsi tik 2013 m. rugsėjo 2 d., t. y. praleidęs Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 45 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) nustatytą VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo VSDFV trejų metų terminą.

Dėl šios priežasties atsakovas 2013 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. (6.5) I-6009, vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 31 punktu, atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 2 d. skundą. Pažymėjo, kad paminėtame sprendime nurodė, kad jei iki 2013 m. rugsėjo 25 d. pareiškėjas pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, skundo nagrinėjimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, nepateikdamas jokių įrodymų, kreipėsi į teismą. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, išnagrinėjusi ginčą dėl pensijos dalies, negautos dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, išmokėjimo, išaiškino, kad pirmosios sumažintos pensijos diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 13 d. sprendimu (b. l. 67–70) atmetė pareiškėjo skundą. Teismas išaiškino pareiškėjui teisę kreiptis į VSDFV su prašymu atnaujinti skundo dėl VSDFV Alytaus skyriaus veiksmų padavimo terminą bei išaiškino, kad kartu su prašymu būtina pateikti objektyvius įrodymus, pagrindžiančius šio termino praleidimą.

Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilęs dėl to, ar pagrįstai VSDFV 2013 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. (6.5) I-6009 atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 2 d. skundą.

Teismas vadovavosi Pensijų įstatymo 45 straipsniu (redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.), Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi (iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija), Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 37 straipsnio 1, 4 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 101 punktu, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013. Teismas padarė išvadą, kad rašytinio sprendimo mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotas pensijas VSDFV Alytaus skyrius 2010–2011 m. nebuvo priėmęs. Apie tai, kad paskirta senatvės bei nukentėjusiųjų asmenų pensija buvo sumažinta, pareiškėjas sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. sausio bei vasario mėn., kai jam buvo išmokėta ne visa pensija. Šias teismo išvadas patvirtino ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013). Pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimo momentas pripažįstamas svarbia aplinkybe, sprendžiant termino eigos pradžios klausimus. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjo argumentus, jog jis nėra praleidęs trejų metų termino skundui VSDFV dėl VSDFV Alytaus skyriaus veiksmų, teismas atmetė kaip nepagrįstus.

Teismas taip pat vadovavosi Taisyklių 31 punktu ir pažymėjo, jog atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pasisakė tik pareiškėjo teisės gauti informaciją, kuria disponuoja VSDFV teritorinis skyrius, įgyvendinimo apimtimi. VSDFV aiškiai nurodė, kad nenagrinėja jai pateikto skundo dalies dėl neteisėtai sumažintos senatvės pensijos grąžinimo pareiškėjui, šį atsakymą pagrįsdama Taisyklių 31 punktu. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad VSDFV pasiūlė pareiškėjui iki 2013 m. rugsėjo 25 d. pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, ir nurodė, kad, pateikus šiuos įrodymus, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Duomenų, kad pareiškėjas atsakovui pateikė paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti, nėra.

Teismas pažymėjo, jog ginčams dėl valstybinių socialinio draudimo pensijų mokėjimo spręsti įstatymų leidėjas yra nustatęs privalomą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką. Dėl to, kad dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo neišmokėtos senatvės pensijos priteisimo būtina iki galo išnaudoti privalomą valstybinio socialinio draudimo įstatymuose nustatytą ikiteisminę tvarką, t. y. neužtenka tik pradėti šią procedūrą, o būtina, kad VSDFV skundą išnagrinėtų iš esmės, konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS502-849/2013, 2013 m. spalio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS438-818/2013, 2013 m. spalio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS525-813/2013 ir kt. Nagrinėjamu atveju išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija atsisakė išnagrinėti iš esmės pareiškėjo skundą dėl VSDFV teritorinio skyriaus veiksmų, susijusių su pensijų mokėjimu pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, tuo užkirsdama kelią pareiškėjui pasinaudoti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka savo pažeistoms teisėms ginti. Tačiau VSDFV, vadovaudamasi Taisyklių 20 punktu, išaiškino pareiškėjui teisę per nustatytą terminą pateikti VSDFV prašymą atnaujinti kreipimosi į VSDFV terminą bei įrodymus, dėl kurių šis terminas buvo praleistas. Atsižvelgdamas į tai, remdamasis Taisyklių 31 punkto nuostatomis, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas dar gali pasinaudoti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 104 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui išaiškino teisę kreiptis į VSDFV su prašymu atnaujinti skundo dėl VSDFV Alytaus skyriaus veiksmų padavimo terminą, nurodydamas, kad kartu su prašymu turi būti pateikiami objektyvūs įrodymai, pagrindžiantys šio termino praleidimą. Pareiškėjui kreipusis į VSDFV ir VSDFV sprendimu atsisakius atnaujinti terminą skundui dėl negautos senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų pensijos dalies išmokėjimo paduoti, pareiškėjas turės teisę kreiptis į teismą, skųsdamas tokį atsisakymą atnaujinti terminą.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 74–76) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 13 d. sprendimą ir išspręsti ginčą iš esmės – atnaujinti terminą skundui dėl neišmokėtos pensijos pateikti; panaikinti VSDFV 2013 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. (6.5) I-6009; įpareigoti VSDFV Alytaus skyrių išmokėti jam nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neteisėtai sumažintą valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį – 23 933,52 Lt.

Pareiškėjas nurodo, kad dėl galbūt pažeistos teisės gynimo – neteisėtu įstatymu jam sumažintos pensijos išreikalavimo, vykdė visus ikiteismine tvarka privalomus reikalavimus bei tikėjosi iš teismo, kad jo ginčas bus išspręstas iš esmės. Skųsdamas VSDFV 2013 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. (6.5) I-6009, pirminiu skundu prašė teismo panaikinti šį neteisėtą aktą bei atnaujinti trejų metų senaties terminą. Teismas pats atsisakė nagrinėti reikalavimą atnaujinti terminą skundui pateikti, todėl jis neturėjo pareigos toliau to prašyti, nes jo prašymą dėl termino atnaujinimo teismas išsprendė. Teigia, kad VSDFV 2013 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. (6.5) I-6009 iš esmės jo prašymas (skundas) buvo išnagrinėtas, nurodant, kad institucija negali priimti kitokio sprendimo, ir nurodė motyvus. Šį sprendimą apskundė per įstatymo nustatytą terminą, o teismas jo prašymą atnaujinti trejų metų senaties terminą išsprendė prieš išnagrinėdamas bylą iš esmės. Teismas privalo bylas spręsti nepriklausomai nuo šalies politikų valios, privalo vadovautis įstatymu, teisingumo ir sąžiningumo principais. Pažymi, kad jo sutuoktinė, kolegė taip pat kreipėsi dėl to paties teisių pažeidimo ir identiški jų skundai yra nagrinėjami vadovaujantis jau kita teismine praktika. Nagrinėjant jo skundą buvo painiojamas.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 82–85) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, terminas skundui VSDFV dėl teritorinio skyriaus sprendimų (veiksmų) mokant pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintas pensijas paduoti skaičiuotinas nuo pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimo. Pareiškėjas mini du skirtingus terminus – Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo VSDFV 3 metų terminą ir VSDFV sprendimo apskundimo teismui 20 dienų terminą. Klausimą dėl 3 metų termino VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo apskundimo VSDFV pagal priskirtą kompetenciją turi spręsti VSDFV (pagal Įstatymo 37 str. 2 d.), tačiau, pareiškėjui nepateikus įrodymų, nesprendė. Teismas, nurodydamas, kad terminas nėra praleistas, pasisakė dėl VSDFV 2013 m. rugsėjo 11 d. sprendimo Nr. (6.5) I-6009 apskundimo teismui termino. Pažymi, kad pareiškėjas, kreipdamasis į VSDFV 2013 m. rugsėjo 2 d. skundu, praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų apskundimo terminą. Pareiškėjas nepasinaudojo ginčams dėl senatvės pensijų mokėjimo nagrinėti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir ja dar galima pasinaudoti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjas siekia jam paskirtų ir, pritaikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio bei 8 straipsnio 1 dalies (2009-12-09 įstatymo Nr. XI-537 redakcija) nuostatas, kurios 2012 m. rugsėjo 21 d. oficialiai paskelbtu Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, sumažintų valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos neišmokėtos dalies už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. išmokėjimo.

Nagrinėjamoje byloje nėra kvestionuojama, kad pareiškėjo nurodytas pensijų sumažinimas vyko VSDFV Alytaus skyriui, kuris administravo teisinius santykius dėl paminėtų pensijų pareiškėjui skyrimo ir mokėjimo, tiesiogiai taikant paminėtas Laikinojo įstatymo nuostatas. Taip pat nekvestionuojama aplinkybė, kad taip sumažinta senatvės pensija pareiškėjui faktiškai buvo pradėta mokėti nuo 2010 m. sausio mėn., o nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija – nuo 2010 m. vasario mėn.

Iš bylos matyti, kad:

1) 2013 m. liepos 18 d. pareiškėjas padavė VSDFV Alytaus skyriui prašymą, kuriame išreiškė nesutikimą su jam paskirtų paminėtų pensijų sumažinimu;

2) VSDFV Alytaus skyriaus 2013 m. rugpjūčio 13 d. raštu (atsakymu į paminėtą pareiškėjo 2013-07-18 prašymą) pareiškėjui buvo paaiškintas tokio pensijos sumažinimo teisinis pagrindimas (b. l. 8-9);

3) 2013 m. rugsėjo 2 d. skundu pareiškėjas apskundė atsakovui paminėtą VSDFV Alytaus skyriaus 2013 m. rugpjūčio 13 d. raštą, prašydamas jį panaikinti bei įpareigoti VSDFV Alytaus skyrių išmokėti, jo teigimu, neteisėtai sumažintos pensijos dalį (b. l. 10-11);

4) pareiškėjo šioje administracinėje byloje skundžiamame VSDFV 2013 m. rugsėjo 11 d. sprendime jam buvo nurodyta, kad jis praleido Pensijų įstatymo (2005-05-19 įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 straipsnio nustatytą 3 metų terminą apskųsti sprendimą dėl jam mokėtinos pensijos sumažinimo. Paminėtas jo 2013 m. rugsėjo 2 d. skundas atsakovo buvo paliktas nenagrinėtu Taisyklių 31 punkto pagrindu, taip pat jam buvo pasiūlyta iki 2013 m. rugsėjo 25 d. pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą šiam skundui paduoti, bei paaiškinta, kad, jam pateikus tokius įrodymus, vadovaujantis Taisyklių 20 punktu, šio skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo (b. l. 12);

5) pareiškėjas, ignoruodamas paminėtą atsakovo pasiūlymą, 2013 m. spalio 11 d. kreipėsi į teismą, skunde nurodęs, kad atsakovo nurodyto 3 metų termino nėra praleidęs, nes pensijos mokėjimas vyksta kas mėnesį, o apie savo pažeistas teises sužinojo tik tuomet, kai buvo paskelbtas paminėtas Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas.

Kolegija pažymi, kad nagrinėjamo ginčo esmė – pareiškėjo paminėtu laikotarpiu (nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31) tariamai pažeistos teisės į visą jam paskirtą pensiją gynimo būdo tinkamumas ta prasme, ar pareiškėjas, siekdamas atgauti pensijos nepriemoką, laikėsi tokio pobūdžio ginčams teisės aktų nustatytos išsprendimo tvarkos.

Atsakydama į nurodytą klausimą, kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio ir panašaus pobūdžio administracines bylas, suformulavo tokiose bylose taikytinų teisės normų aiškinimo taisykles, kuriomis turi būti vadovaujamasi ir šioje administracinėje byloje (ABTĮ 13 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

Konkrečiai imant, tokios teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės yra suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, kurioje, be kita ko, yra nurodyta, kad tokio pobūdžio ginčo (ginčo dėl Laikinojo įstatymo 5 str. ir 8 str. 1 d. pagrindu neišmokėtų pensijų dalių priteisimo) teisiniams santykiams yra taikytinos Pensijų įstatymo (2005-05-19 įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 straipsnio 1 dalies nuostatos; kad šioje dalyje nustatyta VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarka turi būti suprantama ir aiškinama kaip tokio pobūdžio ginčams išspręsti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka; kad šioje dalyje nurodyti kaip skundžiami VSDFV teritorinių skyrių sprendimai yra ne atskirai priimti ir suformuluoti administraciniai sprendimai, o faktinis sumažintos pensijos mokėjimas, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Taip pat buvo išaiškinta, kad aptariamoje Pensijų įstatymo 45 straipsnio dalyje nurodytas 3 metų sprendimų apskundimo terminas savo teisine prigimtimi yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje; kad šio termino eigos pradžia laikytina pirmosios sumažintos pensijos faktiško išmokėjimo (pervedimo į pensiją gaunančio asmens sąskaitą) diena, kai pensiją gaunantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo atžvilgiu priimtą (jo manymu, neteisėtą) sprendimą. Be to, aptariamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl neteisėto pensijos sumažinimo pensiją gaunantis asmuo kreipėsi ne tiesiogiai į VSDFV (kaip tai numatyta aptariamoje Pensijų įstatymo 45 str. 1 d.), o į VSDFV teritorinį skyrių, Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu tokio kreipimosi į šį skyrių diena yra laikytina kreipimosi su skundu į VSDFV diena.

Kolegija, taikydama išvardytas teisės aiškinimo taisykles byloje nagrinėjamai situacijai, pažymi, kad paminėtas pareiškėjo VSDFV Alytaus skyriui paduotas 2013 m. liepos 18 d. prašymas pripažintinas skundu Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. Paduodamas paminėtą prašymą (skundą) dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo, pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą, kuris turi būti skaičiuojamas senatvės pensijai nuo 2010 m. sausio mėn., o nukentėjusiųjų asmenų pensijai – nuo 2010 m. vasario mėn., kai pareiškėjui pirmą kartą buvo išmokėtos (pervestos) Laikinojo įstatymo 5 straipsnio ir 8 straipsnio 1 dalies pagrindu sumažintos senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensijos. Pagal paminėtą administracinių teismų praktiką, priežastys, dėl kurių buvo praleistas Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 metų terminas, gali būti pripažintos svarbiomis (ir nurodytas terminas gali būti atnaujintas), tačiau tai turi būti individualaus pobūdžio priežastys, kurios objektyviai užkirto (apsunkino) kelią asmeniui, kurio teisės buvo pažeistos, paduoti skundą per įstatymo nustatytą terminą. Kaip jau buvo pasakyta pirmiau, nagrinėjamoje situacijoje aptariamo 3 metų termino eiga skaičiuotina nuo 2010 m. sausio mėn. ir nuo 2010 m. vasario mėn., kai pareiškėjas pirmą kartą gavo dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo sumažintas senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensijas. Todėl pareiškėjo nurodytas nežinojimas apie jo teisių pažeidimą iki paminėto Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo priėmimo (jo įsigaliojimo) praleisto termino atnaujinimo instituto taikymo požiūriu negali būti pripažintas (laikomas) termino praleidimą pateisinančia priežastimi.

Kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjo pasirinktą elgesio modelį (į tai, kad jis ignoravo atsakovo VSDFV pasiūlymą pateikti įrodymus, patvirtinančius paminėto termino praleidimo priežasčių svarbumą, teismui nenurodė jokių individualaus pobūdžio aplinkybių, galinčių turėti įtakos šio termino praleidimo priežasčių svarbumui, o, priešingai, nuosekliai laikėsi klaidingos pozicijos dėl aptariamo termino eigos skaičiavimo tvarkos), neįžvelgia tokioje situacijoje Taisyklių 20 punkto (pareiškėjo teisės pateikti VSDFV įrodymus, patvirtinančius paminėto 3 metų termino praleidimo priežasčių svarbumą) pažeidimo. Tuo labiau kolegija neįžvelgia taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeidimo ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme. Todėl kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl pareiškėjo teismui paduoto skundo atmetimo, nepritaria teismo išaiškinimui dėl pareiškėjo teisės paduoti atsakovui prašymą atnaujinti skundo dėl VSDFV Alytaus skyriaus veiksmų padavimo terminą ir įrodymų, pagrindžiančių šio termino praleidimą, pateikimo.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus ir padarytas išvadas, kolegija pripažįsta pareiškėjo atžvilgiu priimtą teismo sprendimą iš esmės teisingu ir pagrįstu.

Taigi tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija nenustatė kitų, apeliaciniame skunde nenurodytų, pagrindų panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (ABTĮ 136 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, pašalinus iš jo teismo nurodytą išaiškinimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė