A-502-1821-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-1821/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00526-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 35.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Ranga IV investicijos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Ranga IV investicijos“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Antano Tumėno g. 4 daugiabučio namo savininkų bendrijai, uždarajai akcinei bendrovei „STAR COMMUNICATIONS WORLDWIDE“, Samsung Electronics Baltics SIA atstovybei „Samsung Electronics Lithuania“, S. V., A. V., SIA „Neonita Latvija“, uždarajai akcinei bendrovei „IN RE“, uždarajai akcinei bendrovei „Valevesta“, uždarajai akcinei bendrovei „ASTRANETA NT“, uždarajai akcinei bendrovei „W12 Invest“, uždarajai akcinei bendrovei „EUROCONSULT GROUP“, uždarajai akcinei bendrovei „Raitvilas“, uždarajai akcinei bendrovei „TEKSAIRA“, uždarajai akcinei bendrovei „Scaent Baltic“, uždarajai akcinei bendrovei „BT INVEST“, uždarajai akcinei bendrovei „Kamineros grupė“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Architektūros kūrybinė grupė“ dėl leidimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir RUAB) „Ranga IV investicijos“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2012 m. lapkričio 2 d. leidimą Nr. A635-1322(2.3.2.1-EK6) įrengti ir eksploatuoti SAMSUNG prekės ženklo reklamą ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir Pastatas).

Skunde (I t., b. l. 4–10; III t., b. l. 1–5) pareiškėjas paaiškino, kad yra kelių patalpų ir buto, esančių verslo centre „Vilniaus vartai“ (adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius) savininkas. Pastate buvo įkurta Antano Tumėno g. 4 daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – ir Bendrija). Pareiškėjas nėra Bendrijos narys. 2012 m. pabaigoje jis pastebėjo, kad ant verslo centro „Vilniaus vartai“ stogo įrenginėjama itin didelė kompanijos SAMSUNG prekės ženklo reklama. Dėl šios priežasties 2012 m. gruodžio 18 d. raštu pareiškėjas kreipėsi į Administraciją, prašydamas informuoti, ar reklamai įrengti buvo išduotas leidimas ir pateikti jo kopiją.

Iš 2013 m. sausio 3 d. atsakovo rašto jis sužinojo, kad leidimas įrengti ir eksploatuoti reklamą išduotas 2012 m. lapkričio 2 d. SIA „Samsung Electronics Baltics“ ir galioja nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. Pareiškėjo nuomone, sprendimas išduoti leidimą įrengti reklamą pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 30-57 patvirtintų Išorinės vaizdinės reklamos komisijos veiklos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 15.2 ir 15.3 punktuose nurodytus teisės aktus, neatitiko Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – Reklamos įstatymas), todėl turėtų būti panaikintas.

Iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. 786 patvirtinto Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano (toliau – ir Specialusis planas) žemėlapio matyti, kad reklama ant Pastato patenka į trečiąją zoną, todėl jai taikytini šiai zonai numatyti reikalavimai. Kadangi SAMSUNG reklama yra itin didelių gabaritų ir masyvi, pareiškėjui kilo abejonių, ar ji nepažeidžia Pastato konstrukcijų, todėl kreipėsi į Pastatą administruojančią UAB „Inreal pastatų priežiūra“. Statinio techninės priežiūros specialistas S. Z. ir statybos darbų vadovas G.

G. 2013 m. sausio 9 d. apžiūrėjo reklamą ir 2013 m. sausio 18 d. surašė defektinį aktą, kad vykdant reklamos įrengimo darbus buvo nuimta pastato fasado aliumininių konstrukcijų elementų dalis, dėl ko, esant atitinkamoms oro sąlygoms, per neuždengtas konstrukcijas į 18 pastato aukšte esantį ir nuosavybės teise pareiškėjui priklausantį butą patenka drėgmė ir tokiu būtu daroma žala butui bei Pastatui. UAB „Projektų valdymo kompanija“ atestuoti specialistai, apžiūrėję reklamos įrenginius, 2013 m. sausio 24 d. surašė apžiūros aktą, kuriuo patvirtino, kad įrengiant reklamą buvo nuardyta 20 m ilgio lietskardės. Ekspertai nurodė, kad viršutinė reklaminio skydo dalis yra iškelta maždaug 1 m aukščiau už pastato fasadines konstrukcijas.

Tai sudaro 30 m2 plokštumą, išsikišusią virš stogo konstrukcijų, todėl Pastato konstrukcijos gali neatlaikyti papildomo vėjo poveikio. Ekspertai taip pat patvirtino, kad reklama buvo tvirtinama gręžiant į fasado konstrukcijas ir tvirtinant varžtais. Netinkamai atlikus šiuos darbus kyla grėsmė pastato hidroizoliacinėms ir šilumos izoliacinėms savybėms. Pareiškėjas pažymėjo, kad SAMSUNG reklama yra ypatingai didelė (32,5 x 6,5 m) bei šviečia 24 val. per parą. Kaip nurodyta defektiniame ir apžiūros akte, reklamos skleidžiama šviesa pasklinda po 18 aukšte pareiškėjui priklausantį butą, o taip pat ir po kitas gyvenamąsias patalpas (butus), esančias po reklama.

Todėl yra neigiamas apšvietimo poveikis tamsiu paros metu gyvenamosiose patalpose, kas iš esmės prieštarauja sanitarinėms ir higienos normoms. SAMSUNG reklamos skleidžiama intensyvi šviesa pasiekia ne tik Pastato gyventojus, bet ir priešais esančio pastato ((duomenys neskelbtini)) butų savininkus. Be to, reklama ir jai išduotas leidimas neatitinka Specialiojo plano lentelės 2 skyriaus „IVR ĮRENGINIAI ANT STATINIŲ“ nustatytų reikalavimų, nes visais atvejais išorinė vaizdinė reklama neturi pažeisti statinių konstrukcijų ir nepabloginti statinių eksploatacijos.

Reklama pažeidžia Specialiojo plano lentelės 2 skyriaus 2.1 punkto nuostatas, pagal kurias reklama ant pastato fasadų 3 zonoje gali užimti ne daugiau kaip 1/3 plokštumos, nes ginčo reklama užima praktiškai visą plokštumą. Nagrinėjamu atveju Pastato stogas yra plokščias, o pats pastatas yra 18 aukštų, be to, apžiūros akte konstatuota, kad viršutinė reklaminio skydo dalis yra iškelta maždaug 1 m aukščiau už pastato fasadinės konstrukcijos ir yra iškilusi virš stogo. Ši reklama įrengta virš važiuojamosios kelio dalies, t. y. virš tunelio, virš itin judrios Geležinio Vilko gatvės. Dėl intensyvios reklamos skleidžiamos šviesos pablogėja matomumas, blaškomas vairuotojų dėmesys (ypač naktį), padidėja avaringų situacijų susidarymo tikimybė.

Pareiškėjo turimais duomenimis, Bendrija galimai nėra priėmusi sprendimo ar davusi sutikimo įrengti reklamą ant Pastato. Tokią abejonę patvirtina ir atsakovo 2013 m. sausio 3 d. raštas, kuriame nurodyta, kad leidimas buvo išduotas pareiškėjui pateikus A. Tumėno g. 4 daugiabučio namo savininkų bendrijos valdybos pirmininko Ž. A. parašu ir bendrijos antspaudu patvirtintą SAMSUNG išorinės reklamos įrengimo projektą. Atsakovo rašte nėra nurodyta, kad būtų pateiktas Bendrijos sutikimas įrengti reklamą. RUAB „Ranga IV investicijos“ pažymėjo, kad terminas pateikti skundą nebuvo praleistas, tačiau jeigu teismas visgi manytų, kad kreiptasi pavėluotai, prašė terminą atnaujinti.

Paaiškino, jog skundžiamas individualus administracinis aktas jam neturėjo būti įteiktas. Tik pastebėjęs montuojamą SAMSUNG prekės ženklo reklamą jis 2012 m. gruodžio 18 d. patikrino Vilniaus miesto reklamos registrą, tačiau jokių duomenų apie išduotą leidimą jame nebuvo patalpinta. Pareiškėjas 2013 m. sausio 4 d. gavo atsakovo 2013 m. sausio 3 d. informacinį raštą, tačiau leidimo kopija prie jo nebuvo pridėta. Todėl pareiškėjas kreipėsi į atsakovą telefonu, kuris nurodė, kad pareiškėjas neturi teisės susipažinti su skundžiamu administraciniu aktu, nes šis dokumentas yra konfidencialus ir bus pateiktas tik pagal teismo įpareigojimą.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (I t., b. l. 168–174) paaiškino, kad Išorinės reklamos komisija, apsvarsčiusi SIA „Samsung Electronics Baltics“ 2012 m. kovo 27 d. pateiktą prašymą bei reklamos projektą, 2012 m. lapkričio 2 d. išdavė SIA „Samsung Electronics Baltics“ leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę vaizdinę reklamą – 211,25 m2 „Samsung“ prekės ženklo reklamą ant Pastato, esančio Naujamiesčio seniūnijoje. Leidimas išduotas dvejiems metams bei galioja iki 2014 m. lapkričio 30 d. Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 1-2068 patvirtintų Išorinės reklamos įrengimo taisyklių (toliau – ir Išorinės reklamos įrengimo taisyklės) 24 ir 25 punktais išduoti leidimai įrengti išorinę reklamą registruojami Vilniaus miesto reklamos registre.

Duomenys apie išduotus leidimus įrengti išorinę reklamą ir suderintus vaizdo pakeitimo projektus kaupiami Savivaldybės pagrindinėje kompiuterinėje reklamos registro duomenų bazėje ir skelbiami Savivaldybės interneto svetainėje (www.vilnius.lt). Kadangi ginčijamas administracinis aktas yra viešas dokumentas, registruotas Vilniaus miesto reklamos registre, apie leidimo reklamai egzistavimą pareiškėjas turėjo ir galėjo sužinoti anksčiau nei 2013 m. sausio 4 d. Būtent iš minėtame registre nurodytų duomenų galima nustatyti leidimą išdavusį asmenį, akto pavadinimą, priėmimo datą bei turinį, t. y. visą informaciją, kuriai remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika esant žinomai, laikoma, jog asmuo žino apie atitinkamą teisės aktą.

Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad skunde teismui nurodyta data – 2013 m. vasario 4 d., tačiau prie skundo pridedamas vėlesnis 2013 m. vasario 8 d. internetinio puslapio „Delfi“ straipsnis bei 2013 m. vasario 7 d. elektroninis susirašinėjimas. Net ir tuo atveju, jeigu vieno mėnesio terminas skundui paduoti pareiškėjo pradedamas skaičiuoti 2013 m. sausio 4 d., t. y. nuo Administracijos atsakymo Nr. A51-686 (2.3.2.1-EK6) gavimo, manytina, jog šis terminas taip pat galėjo būti praleistas, kadangi nėra aiški tiksli skundo registravimo teisme data.

Pasak atsakovo, pareiškėjas netinkamai vertina reklamos įrengimą reglamentuojančias nuostatas dėl reklamos dydžio (ploto) bei draudimo įrengti reklamą ant plokščių stogų daugiaaukščiuose pastatuose, įtvirtintas Specialiajame plane. Taip pat yra neteisus teigdamas, jog „Samsung“ reklama įrengta ant pastato stogo. Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. 01A-41-145 „Dėl Tarybos 2003 m. vasario 5 d. sprendimo Nr. 786 „Dėl Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano tvirtinimo“ papildymo“, dalis „Pastabos“ papildoma 5 ir 6 punktais (Sprendimo 2 punktas), nurodant, jog lentelėje nurodyti išorinės vaizdinės reklamos ploto formatai dėl techninių bei konstrukcinių sprendimų gali turėti iki 10 procentų paklaidą, o draudimas įrengti reklamą ant plokščių stogų nėra absoliutus – reglamentavimas netaikomas miesto infrastruktūros objektų (viešbučių, pramogų, komercinių centrų ir pan.), esančių 2 ir 3 zonose, iškaboms ar logotipams ant stogų;

šių objektų iškabos ir logotipai ant stogų gali būti įrengiami Administracijos direktoriaus įsakymu, prieš tai suderinus su KVAD, jeigu tai būtina pagal galiojančius paminklosaugos reikalavimus. Įvertinus ginčo reklamą bei pridedamus grafinius brėžinius akivaizdu, jog reklama yra įrengiama ne ant pastato stogo, o ant pastato fasado. Vadovaujantis Specialiuoju planu reklama yra 3 zonoje, mažesnė nei 1/3 pastato fasado plokštumos, todėl pareiškėjo argumentai, kad pažeistas šis apribojimas yra visiškai nepagrįsti. Išorinės reklamos komisija, svarstydama „Samsung“ reklamos projektą, turėjo pareigą įvertinti ir vertino šio projekto atitikimą ne tik Reklamos įstatymui ir Išorinės reklamos įrengimo taisyklėms, bet ir Specialiajam planui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo SIA „Samsung Electronics Baltics” prieštaravo pareiškėjo skundo tenkinimui.

Atsiliepime (I t., b. l. 66–73) nurodė, kad projektas buvo parengtas Latvijos įmonės SIA „Neonita Latvia“. Reklamos ploto nuomos sutartis pasirašyta tarp trečiųjų suinteresuotų asmenų Bendrijos ir UAB „Star Communications Worldwide“. Pažymėjo, kad pareiškėjas iš esmės kelia klausimą ne dėl reklamos projekto atitikimo teisės aktų reikalavimams, bet dėl jos įrengimo darbų kokybės, kurių vertinti atsakovas, išduodamas leidimas, negalėjo. Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad dėl reklamos įrengimo Pastato konstrukcijos gali neatlaikyti vėjo poveikio. Projektuojant reklamą buvo atlikti būtini skaičiavimai bei atsižvelgta į visus teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Antano Tumėno g. 4 daugiabučio namo savininkų bendrija su pareiškėjo skundu nesutiko.

Atsiliepime (I t., b. l. 84–90) nurodė, jog dokumentai, kuriuos pateikia pareiškėjas, siekdamas įrodyti, kad įrengiant reklamą buvo padaryta ir šiuo metu daroma žala Pastatui, yra prieštaringi. Reklama sumontuota ant Pastato fasado, t. y. ant Pastato šiaurinės sienos, o ne iškelta virš stogo. Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžė, kad 2012 m. balandžio 5 d. buvo sušauktas Bendrijos narių susirinkimas, kuriame svarstytas klausimas dėl Pastato nuomos reklamai. Galutinis sprendimas susirinkime dėl nuomos nebuvo priimtas. Bendrijos valdybai buvo pavesta toliau tęsti derybas su potencialiais pastato nuomininkais reklamai ir priimti galutinį sprendimą dėl nuomos sudarymo. 2012 m. rugpjūčio 1 d. buvo priimtas Bendrijos valdybos sprendimas sudaryti Pastato išorinių konstrukcijų (fasado ploto) nuomos reklamai sutartį su trečiuoju suinteresuotu asmeniu UAB „STAR COMMUNICATIONS WORLDWIDE“. Sprendime numatytos pagrindinės nuomos sutarties sąlygos ir Bendrijos valdybos pirmininkui pavesta derėtis dėl kitų sutarties sąlygų, nepažeidžiančių 2012 m. rugpjūčio 1 d. Bendrijos valdybos sprendimu patvirtintų nuostatų, bei Bendrijos vardu pasirašyti nuomos sutartį. Bendrija savo sutikimą įrengti reklamą išreiškė tinkamai.

Tretieji suinteresuoti asmenys S. V. ir A. V., UAB „Kamineros grupė“, UAB „BT INVEST“, UAB „W12 invest“, UAB „TEKSAIRA“, UAB „Scaent Baltic“, UAB „Valevesta“, UAB „EUROCONSULT GROUP“, UAB „Architektūros kūrybinė grupė“ prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Atsiliepimuose (II t., b. l. 20, 90, 92–93, 95–96, 98–99, 101–102, 104–105, 115–116; III t., b. l. 12–21) paaiškino, jog reklama, esanti ant Pastato, yra itin naudinga Bendrijai, nes negavusi pajamų už reklamą, Bendrija negalėtų efektyviai pasirūpinti savo narių poreikiais ir interesais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „IN RE“ atsiliepime prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra (II t., b. l. 80–81). Pažymėjo, kad jis nedalyvavo leidimo įrengti ginčo reklamą išdavimo procedūrose, jokie teisiniai santykiai su pareiškėju ir atsakovu jo nesieja.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 3 d. sprendimu pareiškėjo RUAB „Ranga IV investicijos“ skundą atmetė (III t., b. l. 168–176).

Teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas aktyviai siekė realizuoti skundo padavimo teisę, atsakovą ir Bendriją prašė pateikti administracinius aktus, kurių pagrindu buvo įrengta ginčo reklama, tačiau nei reklamos įrengimą leidžiantis leidimas, nei Išorinės reklamos komisijos (toliau – ir Komisija) 2012 m. gegužės 23 d. protokolinis sprendimas jam nebuvo pateikti. Be to, visi dokumentai, kurių pagrindu buvo priimtas skundžiamas administracinis aktas, pateikti tik teismui pareikalavus. Įvertinęs kilusio ginčo pobūdį, reklamos įrengimo procedūras, tai, jog pareiškėjui leidimas iki skundo teismui padavimo pateiktas nebuvo, teismas padarė išvadą, jog skundo padavimo terminas nepraleistas, todėl nėra procesinių kliūčių jį nagrinėti.

Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad savininkų bendrijos visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių. Pastato nuomos reklamai klausimas buvo sprendžiamas Bendrijos narių 2012 m. balandžio 5 d. įvykusio susirinkimo metu, kuriame dalyvavo 17, t. y. daugiau negu pusė Bendrijos narių. Susirinkime nuspręsta suteikti Bendrijos valdybai įgaliojimus derėtis su reklamos davėjais dėl reklamos įrengimo ir priimti galutinį sprendimą dėl nuomos sutarties sudarymo.

Bendrijos valdybos 2012 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu buvo sudaryta pastato nuomos reklamai sutartis su UAB „Star Comunakations Word Wide“. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad Bendrija pritarimą reklamos įrengimui išreiškė tinkamai. Pagal Nuostatų 2 punktą, Vilniaus miesto savivaldybės lygmens reklamos projektus derina ir sprendimus išduoti arba neišduoti leidimus įrengti ir eksploatuoti išorinę vaizdinę reklamą priima Komisija. Pagal Nuostatų 15 punktą, Komisijos sprendimas neišduoti leidimo priimamas jeigu pažeidžiami:

Reklamos įstatymo 3, 4 ir 9 straipsniuose nustatyti reikalavimai reklamai; Specialiojo plano nuostatos; Išorinės vaizdinės reklamos taisyklės; kitų teisės aktų reikalavimai. Šiuo atveju nustatyta, kad Pastatas yra Specialiojo plano grafinėje dalyje apibrėžtos 3 zonos ribose, todėl šioje zonoje reklama gali būti įrengiama išpildžius atitinkamus Specialiajame plane numatytus ir šiais zonai keliamus reikalavimus. Specialiojo plano 2 skyriuje, be kita ko, nustatyta, kad: ant pastatų fasadų (ant ugniasienių ir aklinų fasadų) 3 zonoje įrengiama reklama negali užimti daugiau kaip 1/3 plokštumos (2.1 p.).

Ginčo reklama yra 32,50 m ilgio ir 6,50 m pločio (211,25 m2 ploto), todėl akivaizdu, kad ji neužima daugiau negu 1/3 pastato fasado plokštumos. Įvertinus tai, jog Pastatas yra daugiaaukštis, Specialiojo plano 2 skyriaus 2.2.2 punktas, jog tik 4 ir 5 zonoje daugiaaukščių pastatų su plokščiais stogais reklama negali būti iškeliama aukščiau kaip viršutinio statinio aukšto aukštis, priešingai, negu teigia pareiškėjas, ginčo atveju netaikytinos. Taigi reklamos įrengimu Specialiojo plano 2.1 ir 2.2.2 punktuose įtvirtinti reikalavimai nėra pažeidžiami.

Teismas pabrėžė, kad Komisija, priimdama sprendimą išduoti (neišduoti) leidimą reklamos įrengimui, negali vertinti jokių aplinkybių, susijusių su reklamos įrengimo metu atliekamais montavimo darbais. Todėl pareiškėjas, teigdamas, jog dėl reklamos įrengimo į pastate esančias ir jam priklausančias patalpas gali patekti drėgmė, iš esmės kelią ginčą dėl reklamos montavimo darbų kokybės. Pagal Išorinės reklamos įrengimo taisyklių 13.7 punktą, draudžiama įrengti išorinę reklamą automobilių keliuose, virš kelių, kelių juostose ir jų apsaugos zonose, taip pat gatvėse ir prie jų, jeigu ji gali užstoti technines eismo reguliavimo priemones, kelio ženklus, pabloginti matomumą, akinti eismo dalyvius, atitraukti jų dėmesį, kelti pavojų eismo dalyviams.

Pareiškėjo subjektyvūs teiginiai, jog dėl reklamos intensyvios skleidžiamos šviesos yra daroma neigiamas poveikis eismo saugumui, nėra pagrįsti įrodymais. Be to, reklamos skleidžiamas apšvietimas, ir su juo susijęs galimas pareiškėjo teisių tinkamai naudotis jam priklausančiomis patalpomis pažeidimas, yra tiesiogiai susiję su reklamos eksploatacija, t. y. reklamos skleidžiamos šviesos intensyvumu, tačiau ne su leidimo įrengti reklamą teisės aktuose nustatytais pagrindais. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad reklamos skleidžiamos šviesos intensyvumas buvo reguliuojamas ir sumažintas.

Reklama naudojimo metu dėl savo konstrukcinių savybių, taip pat naudojimo pobūdžio, skleidžia šviesą, kuri iš dalies patenka ir į pareiškėjo patalpas. Tai patvirtina ir teismui pateikti įrodymai, todėl pareiškėjas, manydamas, kad dėl reklamos skleidžiamos šviesos patekimo į jam priklausančias patalpas yra objektyviai ribojamos teisės tinkamai naudotis daiktu (patalpomis), savo teises gali ginti teikdamas ieškinį bendrosios kompetencijos teismui.

III. Pareiškėjas RUAB „Ranga IV investicijos“ padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, bei priteiti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas (III t., b. l. 188–193) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Nors atsakovui kartu su prašymu buvo paduotas reklamos projektas su Bendrijos valdybos pirmininko parašu ir Bendrijos antspaudu, tačiau toks asmens parašas negali būti pripažįstamas kaip tinkamas Bendrijos sutikimas, kadangi prašymas atsakovui pateiktas 2012 m. kovo 27 d., o Bendrijos susirinkimas, kuriame buvo nagrinėjamas šis klausimas ir nepriimtas galutinis sprendimas, įvyko tik po 8 dienų, t. y. 2012 m. balandžio 5 d. Taigi Bendrijos sutikimo negalėjo būti ant reklamos projekto, nes Bendrija net nebuvo svarsčiusi šio klausimo.

2. Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 30-57 patvirtinto Leidimų įrengti ir eksploatuoti išorinę vaizdinę reklamą išdavimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo 4.4 punktu kartu su prašymu dėl reklamos leidimo išdavimo atsakovui turėjo būti pateikti laikiklių ir tvirtinimo mazgų brėžiniai.

3. Specialiojo plano nuostatos leistų reklamą ant Pastato tik tuo atveju, jei ja būtų viešinama šiame Pastate įsikūrusios SAMSUNG kompanijos ar ją atstovaujančios įmonės veikla.

4. Specialiojo plano 2 skyriaus 2.2.2 punktas draudžia ant daugiaaukščių pastatų stogų arba viršijant pastato fasado aukštį įrenginėti bet kokią išorinę vaizdinę reklamą.

5. Atsakovui nebuvo pateikti dokumentai, kurie būtų jam leidę įvertinti, ar tvirtinant Reklamą prie pastato gali būti pažeistos konstrukcijos ir pabloginta pastato eksploatacija.

6. Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir Išorinės reklamos įrengimo taisyklių 13.7 punktas draudžia reklamą įrengti virš važiuojamosios kelio dalies, t. y. virš tunelio, virš itin judrios Geležinio vilko gatvės.

Atsakovas Administracija prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime (IV t., b. l. 11–19) papildomai paaiškina, kad pareiškėjo skundas teismui paduotas praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytą terminą, todėl byla nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 6 punkto pagrindu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrija atsiliepime prieštarauja pareiškėjo skundo tenkinimui ir prašo priteisti iš RUAB „Ranga IV investicijos“ bylinėjimosi išlaidas (IV t., b. l. 1–9).

Trečiasis suinteresuotas asmuo SIA Samsung Electronics Baltics prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime (IV t., b. l. 26–34) pabrėžia, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis Pastatas yra administracinis-gyvenamasis-prekybinis kompleksas. Pagrindinė Pastato naudojimo paskirtis – administracinė, todėl Specialiojo plano 2 skyriaus nuostatos šiuo atveju netaikytinos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. lapkričio 2 d. leidimo įrengti ir eksploatuoti išorinę vaizdinę reklamą Nr. A635-1322(2.3.2.1-EK6) teisėtumas.

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau jos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005, 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008). Taigi kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Taip pat pažymėtina, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Be to, šių teisės normų sisteminė analizė leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu.

Nagrinėjamu atveju RUAB „Ranga IV investicijos“ tvirtina, kad skundžiamas administracinis aktas pažeidžia jos, vieno iš Pastate esančių butų savininkės, teises tuo aspektu, kad buvo išduotas nesilaikant imperatyvių Reklamos įstatymo 12 straipsnio reikalavimų ir Išorinės reklamos įrengimo taisyklių nustatytų procedūrų, neatsižvelgiant bei neįvertinus visų svarbių aplinkybių, t. y. negavus dalies privalomos projektinės dokumentacijos, nesant tinkamai išreikšto Bendrijos sutikimo, neužtikrinus greta esančių gyvenamųjų teritorijų gyventojų interesų ir eismo automobilių keliais saugumo.

Iš nurodytų argumentų matyti, jog pareiškėjo kreipimasis iš esmės grindžiamas abstrakčiais savivaldybės administravimo subjekto veiklos teisėtumo klausimais, tiesiogiai nesusijusiais su RUAB „Ranga IV investicijos“ teisėmis ar pareigomis, kylančiomis iš minėto nekilnojamojo turto objekto valdymo ir naudojimo fakto. Kadangi pareiškėjas nėra tinkamas subjektas ginti viešąjį interesą bei neveikia pagal kitų asmenų (pvz.: Bendrijos, (duomenys neskelbtini) gyventojų) pavedimą, 2012 m. lapkričio 2 d. leidimo Nr. A635-1322(2.3.2.1-EK6) galiojimą jam nepakanka kvestionuoti vien tokio pobūdžio abejonėmis. Pažymėtina, jog teismų sistema ir jos suteikiamos gynybos priemonės yra skirtos realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus. Jomis neturi būti naudojamasi vien formaliam bylinėjimuisi (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

RUAB „Ranga IV investicijos“ skundo teiginiai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo SIA Samsung Electronics Baltics, įrengdamas reklamą, sugadino išorinę Pastato apdailą, taip pat nėra reikšmingi, nes šioje byloje ji neprašo atlyginti žalą. Be to, reikalavimai dėl žalos priteisimo yra civilinio pobūdžio ir pagal bendrą taisyklę nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 25 str.), o administraciniai teismai sprendžia tik dėl žalos, padarytos viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais, atlyginimo (ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p.).

Apibendrindama išdėstytus argumentus ir atsižvelgdama į tai, kad RUAB „Ranga IV investicijos“ neįrodė, jog leidimo išdavimas lėmė jai konkrečių neigiamų pasekmių atsiradimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo pažeistų teisių gynimo požiūriu leidimo panaikinimas būtų beprasmis. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, materialinių teisinių prielaidų ginti asmens pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą nebuvimas yra pagrindas skundą (prašymą) atmesti (pvz.: 2008 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1669/2008, 2012 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-3039/2012, 2013 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-610/2013), todėl RUAB „Ranga IV investicijos“ apeliacinis skundas netenkinamas ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Ranga IV investicijos“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas