A-416-520/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-416-520/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07359-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 69.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. V. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas L. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr.1D-10017(11); 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, 16 294,05 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. spalio 31 d.

Pareiškėjas skunde nesutiko su jam paskirtos valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dydžio sumažinimu, paaiškino, kad Ministerija, taikydama Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, nuo 2010 m. sausio 1 d. neišmokėjo jam dalies valstybinės pensijos. Pareiškėjo manymu, nustatytas teisinis reguliavimas pažeidžia teisingumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių principus, konstitucinę teisę į nuosavybę.

Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Ministerijos, ir Ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog su juo nesutinka.

Atsakovai pažymėjo, kad vienintelis pareiškėjo valstybinės pensijos perskaičiavimo ir mokėjimo pagrindas – Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, kuri Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai, todėl ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovai taip pat nurodė, kad dėl pensijos nepriemokos už 2010–2012 metus byla nutrauktina, nes pareiškėjas praleido 3 (trejų) metų terminą kreiptis į teismą. Dėl pensijos nepriemokos už 2013 metus byla nutrauktina tuo pačiu pagrindu, tik šiuo atveju yra praleistas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDĮ) 37 straipsnio 2 dalyje nustatytas 6 mėnesių terminas kreiptis į teismą. Atsakovai pažymėjo, kad terminas kreiptis į teismą yra procesinis, o ne materialusis, todėl taikytinas aktualus terminas, o ne galiojęs 2010–2012 metais, todėl pareiškėjui taikytinas VSDĮ 37 straipsnio 2 dalyje nustatytas ir nuo 2013 m. sausio 1 d. galiojantis 6 (šešių) mėnesių kreipimosi į teismą terminas, kuris šiuo atveju baigėsi 2013 m. liepos 1 d.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 2 d. sprendimu pareiškėjo L. V. skundą atmetė.

Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, nustatė, kad pirmoji sumažinta valstybinė pensija pareiškėjui išmokėta dar 2010 m. vasario mėnesį, o į teismą pareiškėjas kreipėsi 2013 m. gruodžio 2 d., praleidęs nustatytą 3 (trejų) metų terminą. Teismas taip pat vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalimi bei darė išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės pagrindžia pareiškėjo delsimą kreiptis į teismą. Teismo vertinimu, buvęs teisinis neapibrėžtumas neproporcingai apsunkina suinteresuotų asmenų pažeistų teisių gynybą. Atsižvelgiant į tai, terminas skundui paduoti atnaujintas.

Teismas nustatė, kad pareiškėjui paskirta 1 810,47 Lt dydžio valstybinė pareigūnų ir karių pensija, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, nuo 2010 m. sausio mėnesio buvo mokama perskaičiuota. Atsižvelgęs į tai, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pavirtino Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų konstitucingumą, teismas darė išvadą, kad Ministerija, mokėdama pareiškėjui sumažinto dydžio valstybinę pareigūnų ir karių pensiją, veikė teisėtai ir pagrįstai. Ministerija, apskaičiuodama pensijų dydžius, vadovavosi galiojančiais teisės aktais. Teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo, o ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

III. Pareiškėjas L. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimą ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, 16 294,05 Lt neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. spalio 31 d.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutarimą, remiasi Konstitucinio Teismo išaiškinimais bei teigia, jog jam paskirta pensija yra jo nuosavybė, kurios gynimas įtvirtintas Konstitucijoje. Pareiškėjo teigimu, visa pensijos dalis, kuri buvo iš jo paimta, turi būti grąžinta, o teismas privalo išspręsti klausimą dėl visos susidariusios nepriemokos kompensavimo pareiškėjui pagal Konstituciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjui neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, kuri susidarė nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. spalio 31 d. pensiją mokančiai institucijai taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, priteisimo.

Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs šiam ginčui aktualų Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies konstitucingumo klausimą, 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas taip pat nurodė, kad susidarius ypatingai situacijai (inter alia dėl ekonomikos krizės) mažinant valstybines pensijas įstatymų leidėjui pareiga numatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmą atsiranda tuomet, kai valstybinė pensija mažinama dideliu mastu. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendra suma pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu. Tai konstatavus, nėra pagrindo teigti, kad Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį būtų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto valstybinės pensijos, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendros sumos perskaičiavimo (sumažinimo) sumažėjo iki tokio perskaičiavimo (sumažinimo) paskirtos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 straipsnių, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.

Pažymėtina, kad 2011 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-1821 bei 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-92 Laikinojo įstatymo galiojimo terminai valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, pratęsti 2012–2013 metams.

Iš pareiškėjo skundo reikalavimų matyti, kad jis siekia, jog jam būtų priteista valstybinės pareigūnų ir karių pensijos nepriemoka, susidariusi nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. spalio 31 d., t. y. įskaitant ir laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. spalio 31 d., kada galiojo Laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymais 2012–2013 metams pratęstas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo terminas.

Nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-2693-624/2013 kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-92 ta apimtimi, kuria Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2013 metams, neprieštarauja konstitucinės teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principams.

Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-3856-142/2013 taip pat kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar 2011 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XI-1821 ir 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-92 tiek, kiek Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2012 ir 2013 metams, neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principams.

Šie Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymai priimti ir bylos pradėtos rengti Konstitucinio Teismo posėdžiams.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalys įpareigoja teismą netaikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai, bei sustabdyti bylos nagrinėjimą, kreipiantis į Konstitucinį Teismą, kai yra pagrindas abejoti byloje taikomo teisės akto konstitucingumu. Kaip matyti iš šioje byloje pateiktų reikalavimų, yra siekiama gauti iki pensijos sumažinimo mokėtą valstybinę pareigūnų pensiją ir už 2012 bei 2013 metus. Taigi Konstitucinio Teismo priimti sprendimai (bendrine prasme) gali padaryti įtaką baigiamajam sprendimui šioje administracinėje byloje, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant visapusiško administracinės bylos išnagrinėjimo, yra pagrindas sustabdyti šios bylos nagrinėjimą kol Konstitucinis Teismas išnagrinės bylas Nr. 12/2013 ir Nr. 21/2013 pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus (2013 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-2693-624/2013 ir 2013 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-3856-142/2013).

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog analogišką išvadą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas darė ir kitose tokio paties pobūdžio administracinėse bylose (pvz., administracinėse bylose Nr. A525-1006/2014, Nr. A-242-520/2015, Nr. A-257-520/2015, kt.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 99 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Administracinę bylą pagal pareiškėjo L. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. V. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus sustabdyti, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus administracinėse bylose Nr. I-2693-624/2013 ir Nr. I-3856-142/2013 ištirti, ar 2011 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XI-1821 ir 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-92 tiek, kiek Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2012 ir 2013 metams, neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principams.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė